Transporto priemonė gali dalyvauti eisme tik tuo atveju, jei ji yra įregistruota, drausta privalomojo civilinės atsakomybės draudimu ir jai yra atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra.
Draudimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme yra panaikinamas panaikinus privalomosios techninės apžiūros galiojimą. Siekiant transporto priemonę grąžinti į eismą, reikalinga iš naujo atlikti privalomąją techninę apžiūrą, taigi pats draudimas dalyvauti eisme yra panaikinamas automatiškai, įsigaliojus naujai privalomajai techninei apžiūrai.
Privalomoji techninė apžiūra yra privaloma visoms transporto priemonėms, važiuojančioms viešaisiais keliais.
Kas gali atlikti transporto priemonių remontą?
Vadovaujantis „Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos ir aplinkos apsaugos reikalavimų aprašu” (toliau - Aprašas), remontą atliekantys asmenys yra tie, kurie siekia gauti ir (ar) gauna pajamų ar kitokios naudos (toliau - paslaugos teikėjai) vykdydami ekonomines veiklas, priskirtinas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu tvirtinamo ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 45.20 ar 45.40 klasei.
Transporto priemonių remonto ir techninės ekspertizės teisinis reglamentavimas
Vienas iš transporto priemonių remonto veiklą reglamentuojančių teisės aktų yra Aprašas, kuriuo nustatomi reikalavimai visiems atkuriamojo remonto atvejams, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonei bus reikalinga techninė ekspertizė. Dėl šios priežasties, transporto priemonės remontą aprašanti dokumentacija turėtų būti parengta bet kurio atkuriamojo remonto metu, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos užsakovas informavo remontą vykdantį asmenį apie techninės ekspertizės poreikį. Šiuo metu galiojanti aprašo redakcija įsigaliojo 2024-05-01.
Remonto paslaugas teikiantys asmenys turėtų nuodugniai susipažinti su Aprašo nuostatomis.
Transporto priemonių techninę ekspertizę reglamentuoja „Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas” (toliau - Tvarkos aprašas).
Transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo tinkamai atlikti transporto priemonės remontą bei pateikti tai įrodančius dokumentus.
Techninės ekspertizės tikslas yra nešališkai patikrinti transporto priemonės remontą, visų pirma vadovaujantis remontą atlikusio asmens pateikta bei papildoma dokumentacija. Siekiant patikrinti, ar dokumentacija atitinka pateiktą transporto priemonę, atliekama transporto priemonės apžiūra.
Remonto veiksmų dokumentacija
Dokumentacija, kurią remontą atliekantis asmuo išduoda tos paslaugos užsakovui, taigi, galiausiai techninę ekspertizę atliekančiai įmonei, turi apimti visą su remonto paslaugą teikusio asmens vykdytu transporto priemonės remontu susijusią informaciją. Dokumentacija turi išpildyti tiek Aprašo, tiek Tvarkos aprašo reikalavimus.
Tvarkos aprašo nuostatas atitinkanti dokumentacija apima:
- Techninę dokumentaciją, susijusią su atliktu transporto priemonės remontu (nuotraukas, kuriose matyti atlikto remonto technologinis procesas, atliktų remonto operacijų sąrašas ir jų apimtis, kiti dokumentai, susiję su atliktu transporto priemonės remontu ir jo eiga).
- Transporto priemonės atkuriamąjį remontą atlikusio asmens dokumentą (-us), kuriame (-iuose) būtų patvirtinta, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga.
- Išvadą dėl kėbulo (rėmo) geometrijos parametrų atitikties transporto priemonės gamintojo reikalavimams. Kaip išvados dalis, privalomai pateikiamas matavimo protokolas.
- Išvadą dėl elektroninių saugos sistemų atitikties transporto priemonės gamintojo reikalavimams. Kaip išvados dalis, privalomai pateikiama vertinimo ataskaita, kurioje būtų informacija apie transporto priemonėje įdiegtas sistemas ir jų atitikties reikalavimams išvadą. Pavyzdžiui, tokia ataskaita gali būti suformuota naudojantis elektroninės diagnostikos įranga (pateikiami įrangos teikiami vaizdai, jei įranga neturi galimybės spausdinti ataskaitos).
- Išvadą dėl ratų pastatymo parametrų atitikties gamintojo reikalavimams (tik M1 klasei). Kaip išvados dalis, privalomai pateikiamas matavimo protokolas. Šią išvadą gali teikti tik tie remontą atliekantys asmenys, kurie su ekspertizių įmone yra sudarę bendradarbiavimo sutartį. Konkrečiai šią patikrą galima atlikti ir pačios ekspertizės metu, iš anksto pateikus tokį pageidavimą.
Paprastai tariant, remontą atliekantis asmuo išduoda dokumentaciją, kurioje aprašomas visas remonto procesas: priimtos transporto priemonės defektų, kuriuos reikia taisyti, apimtis, aprašomi konkretūs remonto veiksmai (įvardijamos susijusios dalys, sistemos ar mazgai) ir pateikiamos išvados. Remonto veiksmų technologiniai procesai (pavyzdžiui, pjovimas, virinimas, antikorozinis paruošimas, klijavimas ir kt.) iliustruojami nuotraukomis ar video medžiaga. Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreipiamas toms proceso dalims, kurių vizuali patikra būtų apsunkinta ar neįmanoma be transporto priemonės ardymo. Nėra nustatytos privalomos informacijos pateikimo formos. Tačiau kilus neaiškumams ar klausimams kviečiame pasikonsultuoti.
Informacijos apimties pavyzdys
Siekiant tinkamai aprašyti remontą, kiekvienai procedūrai turėtų būti pateiktas pakankamas informacijos kiekis. Tarkim, jei numatoma remontuoti priekinę išilginę laikančiąją kėbulo dalį (lonžeroną):
- Visų pirma, identifikuojamas lonžerono pažeidimas (įsitikinama, kad jis pažeistas). Tai gali būti akivaizdžiai matoma vizualiai, arba reikalingas matavimas. Kėbulo geometrijos matavimas šiaip ar taip reikalingas techninės ekspertizės atlikimui.
- Planuojant remontą, gaunama transporto priemonės gamintojo remonto informacija apie lonžerono keitimą.
- Tik turint pakankamai informacijos apie remonto procesą ir esant pasirengus (prireikus) informaciją perduoti ekspertizių įmonei, pradedamas remontas. Turi būti pasiruošta gamintojo remonto informaciją pagrįsti pasirinktą remonto metodą.
- Atsižvelgiant į remonto pobūdį, ir remiantis transporto priemonės gamintojų remonto informacijos dėsningumais, galima tikėtis, kad lonžeronas privalės būti keičiamas (lenkimas nebebus priimtinas remonto metodas).
- Remonto metu susijusios dalys fotografuojamos arba filmuojamos (taškinių siūlių gręžimas, pjovimo vieta, virinimo siūlės, klijavimas, antikorozinis paruošimas ir pan.).
- Remonto aprašymas ir tarpinės nuotraukos ar video medžiaga, o prireikus ir papildomi matavimai ar kita susijusi dokumentacija pateikiama kartu su visa remontą atliekančio asmens dokumentacija ir išvadomis.
Svarbi informacija prieš remontą
Mūsų nuomone, remontą atliekantys asmenys dar prieš remontą turėtų susipažinti su dokumentais, kuriuos techninės ekspertizės užsakovas privalo pateikti techninės ekspertizės įmonei:
- Technine dokumentacija apie transporto priemonės būklę po eismo ar kitokio įvykio, per kurį transporto priemonė buvo sugadinta: apžiūros aktu, nuotraukomis, draudimo bendrovės eksperto surašyta remonto sąmata, vertinimo ataskaita ir kitais dokumentais, įrodančiais transporto priemonės būklę po eismo ar kitokio įvykio.
Reikšmingas duomenų apie transporto priemonės būklę prieš įvykį neatitikimas su remontą atlikusio asmens vykdyto remonto dokumentacijos informacija galėtų lemti neigiamas techninės ekspertizės išvadas.
Išvardinta dokumentacija vienareikšmiškai susijusi su būsimu transporto priemonės remontu. Remontą atliekantis asmuo turėtų įvertinti, ar pateiktos transporto priemonės būklė, to asmens manymu, atitinka būklę, aprašytą toje dokumentacijoje. Gali pasitaikyti atvejų, kai policijos ar draudimo bendrovės atstovų fiksuota informacija nesutampa su remontą besiruošiančio atlikti asmens nustatoma pateiktos transporto priemonės žala: pažeidimų fiksuota daugiau nei iš tikro yra arba atvirkščiai.
Privalomoji techninė apžiūra: pasiruošimas ir eiga
Privalomoji techninė apžiūra kelia iššūkį daugeliui vairuotojų ne dėl netvarkingų transporto priemonių, o dėl reikalavimų gausos ir painumo. Norint, kad procedūra praeitų sklandžiai, svarbu prisiminti keletą esminių punktų.
Vienas svarbiausių dalykų, ką reikia turėti techninei apžiūrai, yra dokumentai. Be jų nepavyks įforminti procedūros. Kai kurioms transporto priemonėms pagal jų konstrukciją ar paskirtį gali būti prašoma pateikti papildomus dokumentus.
Prieš techninę apžiūrą taip pat būtina pasitikrinti, ar automobilyje yra visa privaloma įranga ir ar nesibaigęs jos galiojimo laikas. Nors iš pirmo žvilgsio ši įranga nėra tiesiogiai susijusi su sklandžiu automobilio veikimu, ji būtina saugumui užtikrinti. Pagal Kelių eismo taisykles automobilyje privalo būti gesintuvas, pirmosios pagalbos vaistinėlė, avarinio sustojimo ženklas, šviesą atspindinti liemenė.
Pastarieji du neturi galiojimo laiko, todėl juos užtenka įsigyti kartą. Automobilinis gesintuvas įprastai atnaujinamas kartą per metus. Kiekviena vaistinėlėje esanti medicinos priemonė turi atskirą galiojimą, todėl rekomenduojama kartą per metus peržiūrėti visą jos sudėtį ir pakeisti priemones, kurios nebetinkamos naudoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. keičiasi pirmosios pagalbos vaistinėles komplektacija. Jei jūsų turima pirmosios pagalbos vaistinėlė įsigyta po 2019 m. sausio 1 d., tereikia ją papildyti dviem turniketais. Jei vaistinėlė pirkta anksčiau, teks įsigyti naują.
Kartais, pasiklausius vairuotojų kalbų, techninė apžiūra gali pasirodyti kaip tikras siaubas. Techninės apžiūros metu tikrinama automobilio išorė, apžiūrimas automobilio vidus. Patikrinama važiuoklė ir jos mechanizmai. Kartu apžiūrimi ir automobilio dugnas, suvirinimo siūlės, padangų būklė, ratai. Paskutinis etapas yra aplinkosauginė patikra. Po procedūros išduodama techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Jei joje užfiksuoti kokie nors trūkumai, vairuotojas turi juos kuo skubiau pašalinti.
Techninė apžiūra kels mažiau streso ne tik jei žinosite, kas jos metu tikrinama, turėsite reikiamus dokumentus ir įrangą, bet ir jei papildomai pasiruošite. Prieš techninę apžiūrą apžiūrėkite visus pagrindinius prietaisus. Patikrinkite, ar veikia langų valytuvai ir purškikliai, garso signalas, ar tvarkingi veidrodėliai.
Kartais lengva nepastebėti perdegusios žibinto lemputės, ypač jei retai važiuojate tamsiuoju paros metu. Įsitikinkite, ar padangų slėgis ir protektoriaus rašto gylis atitinka reikalavimus. Degalų kiekį automobilyje stebime kasdien, tačiau ne visada atkreipiame dėmesį į kitus skysčius, pvz., aušinimo, langų ploviklio, variklio alyvos ir kt. Todėl jie gali baigtis netikėtai.
Paskutinis, bet tikrai ne mažiau reikšmingas pasiruošimo etapas yra automobilio nuplovimas.
Dokumentai, reikalingi techninei apžiūrai
Vykstant į techninę apžiūrą, reikia su savimi turėti šiuos dokumentus:
- Vairuotojo pažymėjimą.
- Transporto priemonės registracijos liudijimą.
- Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą.
- Pažymą, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir nepavojinga žmonių sveikatai bei saugumui, jei prieš tai jai nustatyta tvarka buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme.
- Kvitą, kad sumokėta už apžiūros atlikimą.
Techninės apžiūros metu atliekami patikrinimai
Techninės apžiūros metu tikrinama automobilio išorė, automobilio vidus, važiuoklė ir jos mechanizmai. Kartu patikrinami ir automobilio dugnas, suvirinimo siūlės, padangų būklė, ratai. Toliau pereinama prie stabdžių bei žibintų.
Autoserviso „Melga“ vadovas Andžej Ostrovski pastebi, kad kartais pakartotinį apsilankymą techninės apžiūros centre gali lemti, atrodytų, visiškai nereikšminga smulkmena. Atspėti, kuris automobilio mazgas gali sukelti rūpesčių, bandyti įvardyti dažniausius gedimus ir tikrintinas vietas - sudėtinga, mat kiekvienas automobilis turi savo silpnų vietų.
„Galų gale, reikėtų turėti omenyje, kad kruopščiai patikrinti automobilį ir, jei reikia, suremontuoti, būtina ne dėl techninės apžiūros, o dėl savo ir kitų saugumo“, - akcentuoja A.Ostrovski.
Automobilio išorės įvertinimas
„Tuomet pereiname prie automobilio išorės įvertinimo. Kėbulas negali turėti kiauryminių prarūdijimų, aštrių atsikišimų, kurie gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams“, - vardija autoserviso „Melga“ vadovas. Automobilio stiklai, žibintai negali turėti pažeidimų, tvarkingai veikti privalo stiklų kėlikliai, durelių rankenos. Tai būtina, kad eismo įvykio metu į nelaimę patekęs vairuotojas ar automobilio keleiviai turėtų daugiau evakuacijos galimybių.
Šviesos prietaisai
Automobilio šviesos prietaisai privalo tvarkingai veikti ir šviesti taip, kaip reikalaujama įstatymuose. Pavyzdžiui, labai dažnai posūkių lempučių padengimas dėl amžiaus nudega ir ima skleisti netinkamos spalvos šviesą. Techninės apžiūros metu tai būtų įrašyta tarp trūkumų.
Tikrinant priekinius žibintus, įvertinama, ar jų šviesos srautas sklinda tinkamu kampu. Tai būtina, mat, jei žibintai šviečia netvarkingai, ne tik akinami priešais važiuojantys vairuotojai, bet suprastėja ir kelio matomumas. Patikrinami ir sureguliuojami rūko žibintai, kuriems, sugriežtėjus techninės apžiūros reikalavimams, šiemet kontrolieriai skiria ypatingą dėmesį.
Galima teigti, kad autoserviso specialistai įdėmiai įvertina valytuvų veikimą - šie privalo veikti nepalikdami nevalytų ruožų ant stiklo. Patikrinama, ar veikia ir kaip veikia žibintų plovimo įranga, patikrinama galinio vaizdo veidrodėlių būklė.
Gedimus išduoda ir prietaisų skydelis
„Daug informacijos išduoda ir automobilio prietaisų skydelis. Jame, užvedus variklį, neturi likti jokių šviečiančių indikatorių, nes šie sufleruoja, kad kažkur yra gedimas. Pavyzdžiui, jeigu iki šiol techninėje apžiūroje buvo ignoruojamas šviečiantis padangų slėgio kontrolės indikatorius, dabar nuo 2014 m. pagamintuose automobiliuose ši sistema privalo veikti tvarkingai“, - aiškina specialistas. Tarp meistrų tikrinamų dalykų yra ir oro pagalvių indikatoriai, patikrinama ir tai, ar tinkamai veikia saugos diržų įtempėjai ir garsinis signalas.
Tvarka po kapotu
Kaip reikalaujama techninėje apžiūroje, autoserviso meistrai patikrina variklio alyvos lygį, taip pat ir tai, ar niekur nelaša, neprasisunkia jokie skysčiai. Kadangi saugumas ir gera techninė automobilio būklė ypač svarbi, autoserviso meistrai padaro daugiau nei patikrina techninės apžiūros kontrolieriai.
„Neretai techninėje apžiūroje lieka neįvertinti kai kurie automobilio eksploatacijai svarbūs mazgai. Pavyzdžiui, variklio diržai. Mes dirbdami patikriname ir įvertiname jų būklę ir, jei reikia, rekomenduojame klientui diržus pasikeisti“, - atskleidžia pašnekovas.
Bene svarbiausias mazgas - stabdžiai
Ant keltuvo, sako A.Ostrovski, patikrinamas vienas svarbiausių automobilių mazgų - stabdžių sistema. Svarbu ne tik jėgų matavimo rodikliai, bet ir fizinė būklė. „Apžiūrimos stabdžių trinkelės, stabdžių diskų nusidėvėjimas - ar neviršijama leistina norma. Taip pat patikrinamos stabdžių sistemos žarnelės, vamzdeliai, įsitikinama, kad jie neturi įtrūkimų, kas galėtų turėti įtakos stabdymo efektyvumui. Ypatingas dėmesys, sako jis, turi būti skirtas įvairiems sujungimams, kadangi čia negali būti jokio nesandarumo. Be to, pastebi A.Ostrovski, techninės apžiūros stotyje tikrinama, ar stabdžių skystis neprasisunkia, tačiau, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į stabdžių skysčio kokybę.
„Visgi pastarasis yra linkęs kaupti drėgmę, tad bėgant metams keičiasi jo savybės, mažėja stabdžių efektyvumas. Stabdžių skystį rekomenduojama pasikeisti kas 2-3 metus“, - pabrėžia autoserviso „Melga“ vadovas. Galiausiai įsitikinama, kad tinkamai veikia stovėjimo stabdys, kuriam daugelis vairuotojų skiria mažai dėmesio.
Važiuoklei - ypatingas dėmesys
Daug dėmesio autoservise skiriama automobilio važiuoklei. Ji negali turėti atsilaisvinusių jungčių, tinkamai privalo būti pritvirtinti ir užfiksuoti vairavimo sistemos elementai. Taip pat, visų važiuoklės elementų apsaugos privalo būti nesuplyšusios ir nepažeistos, o automobilio guoliai neturi skleisti papildomų garsų ir turėti laisvumo.
„Išdilę šarnyrai, įtrūkusios, deformuotos, netinkamai sujungtos trauklės priskiriamos prie pavojingų gedimų, kuriuos pastebėjus važiuoklės remontas yra būtinas. Taip pat priekinės ir galinės ašių sijos, svirtys, statramsčiai negali būti smarkiai paveikti korozijos, o amortizatoriai švarūs, ant jų neturi būti skysčių prasisunkimo ženklų. Galiausiai privaloma patikrinti, ar nėra lūžusios automobilio spyruoklės - šito kartais vairuotojai nė nepajunta“, - akcentavo autoserviso „Melga“ atstovas.
Išmetimo sistema
Pakėlus automobilį ant keltuvo, autoserviso specialistai taip pat įvertina išmetimo sistemos sandarumą bei tvirtinimą. A.Ostrovski pabrėžia, kad, pavyzdžiui, jeigu išmetimo sistema nėra sandari, teršalų vertinimo rodikliai gali būti klaidingi. „Svarbu atkreipti dėmesį ir į dujų katalizatorių bei kietųjų dalelių filtrą. Jeigu duslintuvai yra gamykliniai, jų konstrukcija negali būti pakeista. Esant pakeitimams, techninių apžiūrų kontrolieriai tai gali įvertinti kaip didelį trūkumą“, - sako pašnekovas.
Padangos
Vienas paskutinių žingsnių - padangų būklės patikra. Padangos ne tik privalo būti sveikos, nepažeistos, bet turi būti ir tinkamas protektoriaus gylis. Vasarą protektoriaus gylis privalo būti ne mažesnis nei 1,6 mm, žiemą - ne mažesnis nei 3 mm.
Kaip pasiruošti techninei apžiūrai?
Papildoma informacija ir paslaugos
Registracija į apžiūrą ir papildomą patikrą yra bendra. Yra galimybė registruoti transporto priemonę apžiūrai arba papildomai patikrai. Pagal pageidavimą, užsakius papildomą patikrą, atliekama viso automobilio techninės būklės ar atskirų automobilio sistemos mazgų patikrinimas.
Apmokėti už techninės apžiūros procedūras yra galimybė ir atvykus į techninės apžiūros stotį.
Leidimas išduodamas tik Lietuvos Respublikoje registruotai transporto priemonei ir galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, atvykimui iki techninės apžiūros stoties. Leidimo galiojimo laikas - viena diena. Leidimas galioja vienai transporto priemonei.
Asmuo, turintis leidimą ir pristatantis transporto priemonę į techninės apžiūros įmonę, turi užtikrinti, kad transporto priemonė nesukeltų pavojaus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, įsipareigoja saugiai nuvykti į techninės apžiūros įmonę ir prisiima visą su tuo susijusią atsakomybę. Tai asmuo patvirtina savo parašu, nurodo vardą ir pavardę, be kurių leidimas negalioja.
Privalomoji apžiūra užbaigiama nepatikrinus transporto priemonės pagal visas Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi ir (ar) numatomu panaudojimu, jeigu jos metu atsiranda aplinkybių, dėl kurių privalomosios apžiūros atlikimas įprastine tvarka tampa nebegalimas arba nesaugus (pvz., nustoja veikti variklis, nebeveikia pavarų dėžė, nustoja veikti darbiniai stabdžiai, pradeda tekėti eksploatacinis (-iai) skystis (-iai) ir pan.), jeigu tikrintinos dalys labai užterštos, paslėptos panaudojus gamintojo nenumatytas dalis (papildomus gaubtus, skydus) ar padengtos papildomomis medžiagomis (pvz., metalo lakštu uždengtas deginių neutralizatorius, antikorozine danga padengti stabdžių sistemos vamzdeliai) arba privalomosios apžiūros metu paaiškėja, kad pateiktoje privalomajai apžiūrai transporto priemonėje yra palikta pinigų ar kitų daiktų, kurie nesusiję su transporto priemonės eksploatavimu ir gali būti suprantami kaip bandymas papirkti kontrolierių, arba valdytojas bando paveikti kontrolieriaus nešališkumą neteisėta veika (tiesiogiai siūlydamas neteisėtą atlygį ar provokuodamas jį paimti, grasindamas). Transporto priemonė turi būti pateikiama privalomajai apžiūrai iš naujo pašalinus šiame punkte nurodytas aplinkybes.
Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio ridos duomenys sumažėję lyginant su praėjusia technine apžiūra, ir nesant sumažėjimo pagrindimo, tai bus laikoma dideliu trūkumu. Šie pokyčiai galioja tik toms transporto priemonėms, kurios jau yra ar buvo įregistruotos Lietuvoje ir turi Lietuvoje atliktų techninių apžiūrų istoriją.
Automobilis į techninę apžiūrą neturėtų atvykti turėdamas mažesnę ridą, nei buvo fiksuota praėjusios techninės apžiūros metu, jeigu nėra pateisinamų priežasčių tam ridos sumažėjimui pagrįsti, pvz., kai odometras pasiekia maksimalią ribą, kurią jis gali atvaizduoti. Tai bus išimtinis atvejis, kada trūkumas nebus fiksuojamas. Šiuo atveju bus atsižvelgiama į transporto priemonės eksploatavimo istoriją. Tais atvejais, kai techninės apžiūros metu užfiksuojamas didelis trūkumas, nes rida mažesnė nei praėjusios apžiūros metu, automobilio savininkas turėtų vykti į automobilio remonto dirbtuves. Specialistai diagnostine įranga, prisijungę prie automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD), patikrins įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją ir taip nustatys faktinę transporto priemonės ridą. Gali tekti remontuoti automobilio prietaisų skydelį. Tuo tikslu skydelis gali būti keičiamas nauju arba naudotu, arba gali būti remontuojamas transporto priemonėje jau įrengtas prietaisų skydelis, atvaizduojantis sumažėjusią ridą. Atliekant šią procedūrą, turėtų būti užtikrinamas faktinės transporto priemonės ridos atvaizdavimas transporto priemonės prietaisų skydelyje.
Nėra oficialaus draudžiamų daiktų sąrašo, tačiau Lietuvos kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojai nekeltų pavojaus sau ar kitiems. Kirviai, pjūklai, kastuvai: Leidžiami tik tuo atveju, jei tai susiję su darbu ar namų ruošos darbais.
Policijos ir TA inspektoriai vis daugiau dėmesio skiria ne tik dokumentams ir padangoms, bet ir transporto priemonių modifikacijų teisėtumui. Tokie pakeitimai pažeidžia techninius standartus. Pareigūnai gali įspėti ir nurodyti pašalinti modifikaciją arba nukreipti automobilį į pakartotinę techninę apžiūrą per 10 dienų.