Nuo vasario 1-osios įsigaliojo Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) parengti teisės aktų pakeitimai, susiję su privalomąja transporto priemonių technine apžiūra. Šiais atnaujinimais siekiama pagerinti kelių eismo saugumą ir naudotų automobilių rinkos skaidrumą.
Valstybinio numerio ženklo tvirtinimo tvarka
Bene svarbiausia naujiena - aiškiau apibrėžta valstybinio numerio ženklo prie transporto priemonės pritvirtinimo tvarka. Įsigaliojus LTSA viršininko įsakymui patikslinta, kad valstybinio numerio ženklo žymenų zonose (visų tipų ir formatų valstybinio numerio ženklų užrašus sudarančių raidžių ir skaitmenų gabaritiniais matmenimis) neturi būti jokių tvirtinimo elementų ir kitų ženklų žymenų zonos pažeidimų ar uždengimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. tai bus vertinama nedideliu trūkumu, tačiau juos vis vien teks pakeisti į atitinkančius reikalavimus per artimiausius dvejus metus, iki 2025 m. vasario 1 dienos. Tačiau, jei valstybinio numerio ženklo žymenų zonose esantys tvirtinimo elementai ir (ar) kiti pažeidimai apsunkina numerio skaitymą arba klaidina, tai bus vertinama kaip didelis trūkumas.
Tachografų tikrinimas
Kitas svarbus dalykas - gerokai pailgėja sąrašas transporto priemonių, kuriose privalomosios techninės apžiūros metu nuo šiol bus tikrinama ar įrengtas ir nustatyta tvarka patikrintas tachografas (prietaisas, registruojantis informaciją apie vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpius, važiavimo greitį ir kt.). Lig šiol daugiausia tai buvo aktualu autobusų ir krovininių automobilių valdytojams, pajamas gaunantiems iš keleivių ir krovinių pervežimo, o nuo vasario pirmosios dienos tachografas bus tikrinamas ir vertinamas didžiojoje dalyje autobusų ir krovininių automobilių, nepriklausomai nuo jų naudojimo paskirties.
Ridos klastojimo prevencija
Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo svarbūs Lietuvos techninės apžiūros (TA) sistemos pakeitimai, kurie tiesiogiai paveikė vairuotojus visoje šalyje. Nuo 2025 m. liepos 1 d., jei jūsų automobilio odometro rodmenys patikros metu bus įtartinai mažesni nei ankstesnės TA metu, tai dabar bus laikoma svarbiu defektu. Tai reiškia, kad automobilis automatiškai neišlaikys techninės apžiūros ir negalės būti teisėtai eksploatuojamas, kol problema nebus išspręsta. Pakeitimu siekiama kovoti su sukčiavimu dėl ridos - dažna problema naudotų transporto priemonių rinkoje. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, suklastota rida laikoma nedideliu trūkumu - taigi, techninę apžiūrą toks automobilis praeiti gali. Vis dėlto, ši tvarka bus keičiama nuo 2025 m. liepos 1 d. - nuo šio laikotarpio, užfiksuotas ridos klastojimo atvejis bus laikomas dideliu trūkumu, dėl to automobilis teigiamos apžiūros išvados gauti negalės ir nebus tinkamas eksploatacijai. Ridos klastojimas laikomas nusikaltimu dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis - saugumas, nors naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pabrėžia, jog didelės ridos automobilis visai nebūtinai yra nesaugus. O dėl antrosios priežasties sutinka visi - mažesnės ridos automobilis naudotų automobilių rinkoje yra vertas daugiau, tad pardavėjai turi aiškų interesą ridą sumažinti. Naujienų portalas tv3.lt primena, jog ridos klastojimas yra nelegalus veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306-2 straipsnį.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius pažymi, jog ridos keitimo klausimas dažnai pirkėjams yra ypatingai skaudus ne tik dėl papildomų išlaidų, tačiau ir jausmo, jog pirkėjas buvo apgautas. „Turbūt tai labiau filosofinis klausimas. Nes iš tiesų ridos keitimas yra apgaulė, būtent dėl to, ką jūs paminėjote - siekiama pakelti automobilio vertę. Ir žmonės, įsigiję automobilį su pakoreguota rida, susiduria su daug problemų. Ir dažniausiai jau būna vėlu kažką pakeisti. Nemalonios nei papildomos išlaidos, nei jausmas, kad tave apgavo“, - teigė V. Milius.
Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ atstovo spaudai Mato Buzelio teigimu, naudotų automobilių rida klastojama gana dažnai - kasmet galėtų būti parduodama iki 23 tūkst. naudotų automobilių, turinčių suklastotą ridą. „Kalbant apie Lietuvos rinką, mes indikuojame, kad 8,3 proc. iš automobilių, kurie tikrinami per mūsų platformą Lietuvoje, turi suklastotą ridą. Jeigu atsižvelgtume į tai, kad 2023 m. įvyko bene 280 tūkst. naudotų automobilių pardavimo sandorių, kalbėtume apie maždaug 23 tūkst. automobilių per metus“, - sakė M. Buzelis.
R. Gabartas paaiškino, pagal kokią schemą dažniausiai veikia minėti automobilius iš užsienio įvežinėjantys, ir odometro duomenis klastojantys pardavėjai. „Iš Europos importuojamus nenaujus automobilius galima registruoti Lietuvoje, jei jie turi galiojančią techninės apžiūros pažymą, kurią būtina pateikti „Regitroje“. Tokiu atveju ir į lietuvišką duomenų bazę patenka informacija apie automobilio ridą, kuri užfiksuota pagal ES direktyvas techninę patikrą atliekančiose Vakarų šalių TA centruose. Tačiau klastoti ridą siekiantys prekeiviai dažniausiai atsisako galimybės greičiau ir paprasčiau registruoti atgabentą transporto priemonę - pirmiausia koreguoja odometro parodymus, o atvykę į bet kurią TA įmonę Lietuvoje tuos duomenis „legalizuoja“. Taip yra todėl, kad skirtingų ES šalių informacija apie automobilio eksploatacijos istoriją kol kas nesidalina“, - paaiškino R. Gabartas.
Nuo 2023 m. liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuojamas nepagrįstas ridos sumažėjimas lyginant su praėjusia technine apžiūra yra laikomas nedideliu trūkumu. Praėjus dvejiems metams ir nepagrindus (pvz., pasiekta maksimali odometro rodytina rida) ridos sumažėjimo aplinkybių, tai jau bus traktuojama kaip didelis trūkumas.
Rida automobilio saugumui įtakos neturi
Pasiteiravus, ar didesnė automobilio rida gali kelti grėsmes saugumui, R. Gabartas teigė, jog automobilio saugumas priklauso daugiausiai nuo priežiūros, o ne odometro rodomos automobilio ridos. „Transeksta“ specialistų manymu absoliučia dauguma atvejų suklastoti odometro rodmenys neturi jokios tiesioginės įtakos saugiam transporto priemonių eksploatavimui. Jei kalbam ne apie realią ridą, o tiesiog skaičių kombinaciją prietaisų skydelyje - 240 000 km ar 420 000 km - stabdžių sistema, vairo mechanizmas, pakaba etc., veiks lygiai taip pat. „Gerai“, jei automobilis buvo tinkamai prižiūrimas, arba „blogai“, jei savininkas nesirūpimo susidėvėjusių detalių keitimu, remonto metu naudojo abejotinos kokybės pakaitalus, o pasirinkto serviso meistro kvalifikacija ir įgūdžiai - kaip kapinių sargo“, - teigė R. Gabartas. Panašiai mano ir V. Milius - eksperto nuomone, automobilio saugumą lemia jo priežiūra. „Ne, rida nėra esminis faktorius, su saugumu neturintis nieko bendro. Saugumo fragmentą labiausiai lemia automobilio priežiūra, jo techninis stovis. Iš tiesų automobilis gali labiau dėvėtis važinėjant trumpus atstumus mieste, nei važinėjant ilgesnius atstumus. Galbūt agregatai gali būti susidėvėję, bet tai pasako apie produktą, o ne saugumą. Turiu daugybę pavyzdžių apie automobilius, nuvažiavusius pusę milijono kilometrų ir daugiau. Jie visiškai saugūs“, - komentavo V. Milius.
Suklastota rida automobilio vertę gali padidinti net ketvirtadaliu
Vis dėlto, nors saugumo grėsmių ridos klastojimas ko gero nekelia, R. Gabartas įžiūri kitą problemą, dėl ko būtina užkardyti ridos klastojimo atvejus - mažesnė automobilio rida gali išpūsti jo kainą naudotų automobilių rinkoje. „Ridos klastojimas iš tiesų yra viena iš žmonių mulkinimo atmainų, nes odometro rodmenys parduodamo nenaujo automobilio kainą gali pakoreguoti 20 ar net 30 proc. T. y. tiek automobilio eksploatavimo istorijos nepasitikrinęs žmogus gali permokėti už nusižiūrėtą transporto priemonę. Tai akivaizdus nusikaltimas, kurį būtina užkardyti“, - pabrėžė „Transeksta“ atstovas. Panašius duomenis pateikė ir automobilių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“, atlikusi ne vieną tyrimą, susijusį su automobilių ridos klastojimu. Automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis naujienų portalui tv3.lt atskleidė, jog sumažinus automobilio ridą, jo kaina Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vidutiniškai padidės maždaug ketvirtadaliu. Tiesa, kitose valstybėse mažesnė rida gali lemti mažesnius, arba netgi dar didesnius automobilio kainos skirtumus. „Atlikę tyrimą sužinojome, jog Lietuvoje suklastota rida automobilio kainą gali išauginti vidutiniškai 25 proc. Tai yra vienas didesnių skaičių, lyginant su kitomis šalimis. Italijoje ar Jungtinėje Karalystėje ridos klastojimas ridą gali didinti ir 29 proc., o štai Ukrainoje ar Rumunijoje - atitinkamai 17 ir 19 proc.“, - teigė M. Buzelis.
Naujas ridos klastojimo įstatymas 🚘🤔🤷♂️ | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Vaizdo stebėjimas techninės apžiūros metu
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu įtvirtintas reikalavimas techninės apžiūros atlikimo patalpose vykdyti vaizdo stebėjimą ir daryti jo įrašą, kurį būtų privalu pateikti kontrolę atliekantiems pareigūnams. „Techninių apžiūrų patalpų vaizdo stebėjimas nėra visiškai nauja antikorupcijos priemonė - apžiūras atliekančios įmonės jau kurį laiką savo iniciatyva vykdė vaizdo stebėjimą. Vaizdo stebėjimo reikalavimas numatytas papildytame reikalavimų techninės apžiūros įmonėms apraše. Taip siekiama užtikrinti techninių apžiūrų proceso skaidrumą, fiksuoti galimus korupcijos pasireiškimo atvejus ir įsitikinti, kad transporto priemonė tikrai buvo pristatyta į techninę apžiūrą atliekančią įmonę. Minėtas reikalavimas įsigalios liepos 1 dieną. Tai papildys birželio 1 dieną įsigaliosiantį kitų korupcijos prevencijos priemonių paketą, nustatantį, kad privalomajai techninei apžiūrai pateiktoje transporto priemonėje negali būti palikta pinigų ar kitų daiktų, kurie nėra susiję su transporto priemonės naudojimu ir gali būti suprantami kaip bandymas papirkti techninės apžiūros kontrolierių.“
Pasak R. Gabarto, efektyviausias sprendimas būtų sudaryti sąlygas ES šalims mainytis automobilių registrų duomenimis - tiesa, veiksmų turėtų imtis atsakingos ministerijos. „Pakeisti situaciją ir susitarti dėl duomenų mainų su atitinkamų registrų valdytojais kitose ES šalyse turėtų siekti Vidaus reikalų, Susisiekimo ar Užsienio reikalų ministerijos bei joms pavaldžios institucijos, tačiau bent jau kol kas apie tokia iniciatyvas nesigirdėjo nieko“, - sakė R. Gabartas. Su tokiu vertinimu sutiko M. Buzelis - pasak jo, naivu tikėtis, kad automobilio ridos parodymų problema bus išspręsta vienos šalies mastu - problemai išspręsti esą reikėtų tarptautinių sprendimų. „Nemanau, kad viena valstybė gali išspręsti šią problemą, nes automobiliai toliau judės iš vienos šalies į kitą. Aš sakyčiau, kad tai yra kontinento problema - gal trūksta kokios Europos komisijos direktyvos, kad šalys būtų įpareigotos keistis duomenimis, juos nuasmeninant, suprantant kad tai yra ne asmeniniai, o automobilio duomenys. Labiausiai postūmio reikia iš sprendimų priėmėjų ir nemanau, kad tai greitu metu nutiks“, - dėstė „carVertical“ atstovas.
Šis ministro Mariaus Skuodžio įsakymu pakeitimas įsigalios nuo liepos 1 dienos.„Techninių apžiūrų patalpų vaizdo stebėjimas nėra visiškai nauja antikorupcijos priemonė - apžiūras atliekančios įmonės jau kurį laiką savo iniciatyva vykdė vaizdo stebėjimą. Tačiau dabar tai tampa privaloma visoms techninių apžiūrų įmonėms, be to, įpareigojama vaizdo įrašus saugoti ir prireikus pateikti juos kontroliuojantiems pareigūnams“, - sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.Vaizdo stebėjimo reikalavimas numatytas papildytame reikalavimų techninės apžiūros įmonėms apraše.Taip siekiama užtikrinti techninių apžiūrų proceso skaidrumą, fiksuoti galimus korupcijos pasireiškimo atvejus ir įsitikinti, kad transporto priemonė tikrai buvo pristatyta į techninę apžiūrą atliekančią įmonę.Šį procesą kontroliuojančiai Lietuvos transporto saugos administracijai pareikalavus, įmonės privalės jai pateikti vaizdo stebėjimo duomenis.Šis reikalavimas papildys birželį įsigaliosiantį kitų korupcijos prevencijos priemonių paketą.
