Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje pirkėja, įsigijusi automobilį „Nissan Juke“, kreipėsi į teismą dėl esminių trūkumų, apie kuriuos nebuvo informuota pardavimo metu. Nors situacija išsiskyrė nuo įprastų Kasko draudimo ginčų, teismo sprendimas liko panašus į tuos, kur nesąžiningas pardavėjas įpareigojamas padengti automobilio remonto išlaidas.
Nesėkmingas pirkinys ir paslėpti defektai
Vilnietė Jolanta 2021-ųjų rugsėjo 2-ąją sudarė automobilio „Nissan Juke“ pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavimo metu ir skelbime automobilis buvo pristatytas kaip tvarkingas. Tačiau apžiūros metu pastebėta nulaužta vairuotojo durelių rankenėlė. Žodžiu telefonu ieškovė buvo informuota apie galimą sankabos defektą, tačiau jai buvo patikinta, kad jis tarnaus dar metus ar du.
Praėjus vos 9 dienoms po automobilio įsigijimo, Jolanta pastebėjo, kad automobilis meta didelį kiekį išmetamųjų dūmų. Kreipusįsi į autoservisą, buvo nustatyti šie defektai: variklio purkštukų defektas, sankabos defektas, generatoriaus sankabinio guolio defektas. Taip pat paaiškėjo, kad variklio pagalvė nėra priveržta visais trimis varžtais, dėl ko ji suplyšo. Autoservisas taip pat nustatė, kad variklis buvo pakeistas, nes ant jo gaubto buvo užrašyta „Džiukas“.
Apie nustatytus defektus ieškovė informavo automobilio pardavėją. Paaiškėjo, kad keičiant visas purkštukų elektrines dalis, kurios neremontuojamos, darbai kainavo 1270 eurų. Meistrų teigimu, visi keturi purkštukai negalėjo sugesti vienu metu. Nukentėjusioji teigė, kad plovykla niekada nebuvo įsipareigojusi atlyginti už neva sulaužytą rankenėlę, kaip tvirtino atsakovė, todėl šį remontą pirkėja atliko pati. Bendros automobilio defektams ištaisyti išlaidos siekė 1657 eurus.
Nesutikimas su pretenzijomis ir teismo sprendimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad automobilis yra 2012 metų gamybos ir naudotas, todėl ieškovė turėjo įvertinti riziką, pirkdama jį iš neprofesionalaus pardavėjo. Pardavėja pažymėjo, kad pati įsigijo automobilį 2016 m. už 7900 eurų, o 2015 m. automobilis buvo patekęs į eismo įvykį Prancūzijoje. Remiantis retrospektyviniu vertinimu, pardavimo dieną automobilio rinkos kaina buvo 6920 eurų, o ieškovei jis buvo parduotas už 4500 eurų, t. y. 2420 eurų pigiau. Pardavėja teigė, jog ieškovei buvo pasiūlyta nugabenti automobilį patikrai, tačiau ji atsisakė. Taip pat buvo argumentuojama, kad durų rankenėlės yra silpnoji šio modelio vieta, o automobilio kaina jau buvo ženkliai sumažinta.
Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes ir liudytojų parodymus, nusprendė priteisti iš atsakovės 1657 eurus žalos atlyginimo bei 1037 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Kasko draudimo ginčai: svarbu žinoti savo teises
KASKO naujam automobiliui iš salono
Nors ši byla tiesiogiai nesusijusi su Kasko draudimu, ji iškelia svarbius klausimus dėl vartotojų teisių ir nesąžiningos prekybos praktikos. DPK ekspertai pastebi, kad su transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susiję ginčai nėra tokie sudėtingi kaip Kasko draudime, kur dažniausiai kyla ginčai dėl išmokos dydžio ir įvykio pripažinimo draudiminiu.
Ekspertai perspėja, kad vairuotojai, sukėlę eismo įvykį su techniškai netvarkinga transporto priemone, kurios techninės apžiūros terminas yra pasibaigęs, negaus privalomojo draudimo išmokų ir privalės padengti žalą patys. Draudimo apsauga galioja tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms.
Kasko draudimas yra savanoriškas, o jo sutarčių sąlygos nėra reglamentuojamos valstybės, todėl jos skiriasi kiekvienoje bendrovėje. DPK ekspertai pataria vartotojams atidžiai išnagrinėti sutarties sąlygas prieš ją pasirašant, žinoti savo teises ir pareigas. Draudimo taisyklės privalo būti pateikiamos draudėjams prieš sudarant sutartis, o po jų sudarymo laikoma, kad draudėjai su jomis susipažino ir sutiko.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad draudimo išmokos dydžio apskaičiavimas skiriasi priklausomai nuo to, ar transporto priemonė yra remontuojama, ar ne. Jei transporto priemonė neremontuojama, draudikas išmoka mažesnę draudimo išmoką (be PVM). DPK ekspertai išskiria, kad ginčai dažnai kyla dėl draudimo išmokos apskaičiavimo tvarkos, kai draudėjai nežino, jog išmoką galima gauti dviem būdais: pateikus remonto sąskaitas arba nepateikus jų (tokiu atveju išmokama 85 proc. draudiko sudarytos sąmatos sumos, išskaitant ne mažiau kaip 200 Lt.). Jei draudimo bendrovė nėra informuojama apie pageidaujamą išmokos gavimo būdą, ji bus išmokama antruoju būdu.
tags: #teismas #pardave #kasko #ismoka #pakartotinai #apziurai