Pirkdami dėvėtą automobilį turite atsižvelgti į jo defektus ir elementų susidėvėjimą. Tai yra susiję su transporto priemonės rida, kuri gali byloti apie jos techninę būklę. Iš skaitiklio rodmenų ir priežiūros istorijos galite padaryti išvadas, kokie remonto darbai jūsų laukia artimiausioje ateityje. Automobiliai, kurių rida nesiekia 100 tūkst. km, yra traktuojami vos ne kaip nauji, o tie, kurių skaitikliai rodo virš 300 tūkst. km, laikomi smarkiai susidėvėjusiais. Nesąžiningi pardavėjai rado būdą nuslėpti tikrąją transporto priemonių ridą. Atsukti skaitikliai tapo tikra naudotų automobilių rinkos rykšte. Teisinės pasekmės ne visuomet atbaido apgavikus. Todėl prieš pirkdami naudotą automobilį sužinokite, kaip patikrinti, ar skaitiklio rodoma rida atitinka tikrąją.
Atsuktas skaitiklis ir nuvažiuoto kelio matuoklio rūšis
Ridos skaitikliu dažnas pavadinamas nuvažiuoto kelio matuoklis, t. y. įrenginys, matuojantis judančio objekto nuvažiuotą atstumą. Tačiau iš tiesų jis nematuoja tiesiogiai nuvažiuoto atstumo, bet skaičiuoja ratų sūkius važiavimo metu, o ridą (tai, ką rodo borto kompiuteris) sudaro ratų sūkių ir tam tikrų mechanizmo perdavimų skaičius, apskaičiuotas pagal atitinkamą algoritmą. Šis skaičius yra matomas prietaisų skydelyje ir vadinamas automobilio rida.
Kaip patikrinti, ar skaitiklis nėra atsuktas?
Kaip patikrinti, ar skaitiklis nebuvo atsuktas, priklauso nuo jo rūšies. Yra trys pagrindiniai nuvažiuoto kelio matuoklių tipai: mechaniniai, arba būgniniai, - skaičiai išspausdinti ant pasukamų būgnų (tokie skaitikliai buvo naudojami prieš keliasdešimt metų); elektromechaniniai - duomenys gaunami mechaniškai, bet rodomi elektroniniu būdu; elektroniniai - informacija gaunama iš jutiklių ir rodoma elektroniniu būdu. Pakeisti nuvažiuoto kelio matuoklio būklės duomenis mechaniniame skaitiklyje yra kur kas lengviau nei elektroniniame. Tam tereikia išardyti mechanizmą ir persukti skaičius rankomis. Atsargiai elgdamiesi tai sugeba padaryti net ne profesionalai. Tačiau tai nereiškia, kad naujesniuose automobiliuose nėra klastojama tikroji rida, tik kiek sudėtingiau tai padaryti. Šiuo atveju nereikia ardyti skaitiklio, o įrašyti duomenys keičiami prie jų prasibrovus pro diagnostikos lizdą arba prietaisų skydelio kištuką. Tam naudojami specialūs programavimo įrenginiai. Ridos mažinimu automobiliuose su tokiais skaitikliais dažniausiai užsiima specialistai, kurie žino, koks metodas geriausiai tinka konkrečiam automobilio modeliui.
Ne paslaptis, kad daug automobilių Lietuvoje važinėja su atsuktais odometrais. Mat, kad ir kokio amžiaus jie parduodami, sunku rasti tokį, kurio rida viršytų 300 tūkst. kilometrų. Nors net neįgudusiam pirkėjui akivaizdu, kad 7 metus po Vokietiją važinėjęs dyzelinis universalas turėjo nuriedėti bent pusę milijono. Skaičius pagerino pats. Atsukti ridą jau tapo nerašyta pardavėjų taisykle. Pirkėjai, net tai žinodami, žvilgčioja į odometrą, kad paskui nebūtų gėda prieš kaimynus.
„Møller Auto Vilnius“ direktorius Tomas Deržanauskas prisiminė, kaip kartą vienas vairuotojas nusipirko 160 tūkst. kilometrų nuvažiavusį 5 metų automobilį. „Jam apsilankius servise sužinojome, kad jis pats atsisuko ridą iki 60 tūkst. kilometrų. Klausėme, kodėl? Sako: „Kad geriau atrodyčiau prieš kaimynus, juk automobilis - kaip naujas“, - „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo T.Deržanauskas.
Vis dėlto dėl pardavėjų klastočių vairuotojai nebesupranta, kaip išties atrodo tam tikrą kilometrų skaičių nuriedėjęs automobilis. „Kartą klientas atvyko pasitikrinti ridos: BMW 730 rida skydelyje siekė beveik 600 tūkst. kilometrų ir vairuotojas nepatikėjo, kad ji reali. Klausė, gal kur nors klaida, kad rodo per daug. Bet patikrinus paaiškėjo, kad rida visiškai teisinga“, - tvirtino „Krasta Auto“ servisų tinklo vystymo direktorius Laurynas Sivilevičius.
L.Sivilevičius su šypsena prisiminė ir kitą atvejį, kai pardavėjas ne tik apgavo pirkėją, bet ir pats išdavė savo melą. „Pardavėjas tikino, kad rida nekoreguota. Norėdamas tai įrodyti pateikė serviso knygelę, tačiau joje duomenys skyrėsi nuo automobilio prietaisų skydelio. Paaiškėjo, kad pardavėjas netyčia padavė „ne tą“ knygelę - tai patvirtino ir paties automobilio elektroninės sistemos“, - pasakojo L.Sivilevičius.
Nepaisant to, vairuotojai vis dar nepraranda vilties nusipirkti automobilį su iš tiesų maža rida. Į oficialų BMW saloną kasdien atvyksta 4 ar 5 žmonės su prašymu patikrinti ridą. „Rida išlieka svarbus rodiklis. Automobiliui perkopus 200 tūkst. kilometrų ribą ir artėjant link 300 tūkstančių, vis dažniau prireiks didesnio remonto - dalys dėvisi ir nori nenori pasiekia ribą, kai jas reikia keisti. Nesąžiningi pardavėjai, atsukdami ridą, mėgina nuslėpti, kad netrukus automobilį gali tekti remontuoti“, - teigė pašnekovas.
Odometrų atsukinėjimas taip paplito todėl, kad tai atlikti labai paprasta, o mažiau nuvažiavusį automobilį galima lengviau ir brangiau parduoti. „Ko gero, būtų sunku prašyti didelės kainos už apynaujį automobilį, jei prietaisų skydelyje - 300-500 tūkst. kilometrų ar daugiau“, - svarstė „Inchcape Motors“ serviso ir atsarginių dalių plėtros vadovas Artūras Kviliūnas.
Pasak jo, suklastotą ridą galima atpažinti iš įvairių smulkmenų. Viena jų - pernelyg tvarkinga serviso knygelė su nuosekliais techninės priežiūros įrašais. Ji gali būti suklastota. Daugiau nuvažiavusį automobilį galima atpažinti iš prastos salono būklės, vairo, svirčių, paminų, apdailos nusidėvėjimo lygio. Verta atkreipti dėmesį į pakabos, važiuoklės elementų, net padangų nusidėvėjimą. Daug ką byloja ir smulkūs kėbulo (ypač priekinės dalies - buferio, variklio dangčio, žibintų) ar priekinio stiklo pažeidimai.
A.Kviliūnas atkreipė dėmesį ir į vieną netiesioginį požymį, apie kurį daugelis pirkėjų nepagalvoja: „Automobilis iš Vakarų Europos su dyzeliniu varikliu arba benzininiu su dujomis paprastai nuvažiuoja mažiausiai po 50 tūkst. kilometrų per metus.“ Tačiau L.Sivilevičius įspėjo, kad kartais akivaizdžių ridos klastojimo ir automobilio nusidėvėjimo požymių gali ir nebūti. Mat pardavėjai taip pat žino silpnesnes vietas ir dažnai, norėdami brangiau parduoti automobilį, jas sutvarko.
Sukčių nesustabdo ir tai, kad tikrąją ridą galima patikrinti. Tiesa, A.Kviliūnas neslėpė, tai sudėtinga procedūra, taikoma ne visiems modeliams. „Pirmiausia, jei gamintojas turi DSR - skaitmeninių serviso įrašų - sistemą, techninės priežiūros ir ridos įrašai fiksuojami programoje. Juos sužinoti gali oficialusis gamintojo atstovas. Antras būdas - atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą. Reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose - variklio valdymo, ABS/ASC, oro pagalvių ir kituose. Trečia išeitis - jei įmanoma nustatyti, iš kur automobilis atvyko, kur buvo eksploatuojamas, galima siųsti paklausimą priežiūrą vykdžiusiam atstovui“, - siūlė pašnekovas. Tačiau tikrosios senesnių automobilių su mechaniniais odometrais ridos išsiaiškinti iš esmės neįmanoma.
Seimo priimtose Baudžiamojo kodekso pataisose numatyta, kad už transporto priemonės ridos klastojimą grės iki dvejų metų nelaisvės. Projekto autorius konservatorius Kęstutis Masiulis neslėpė pats prieš daugelį metų įkliuvęs į automobilių prekeivio pinkles. „Prieš daug metų, dar dirbdamas dėstytoju, nuvažiavau į Jurbarką ir nusipirkau automobilį. Su niekuo nesitariau, pasiklioviau tik savo nuomone. Bet automobilis ryte nebeužsivedė. Teko daryti kapitalinį variklio remontą, jis kainavo 3 tūkst. litų. Vėliau pardaviau automobilį, bet patyriau didžiulių nuostolių“, - prisimena jis. K.Masiulis tvirtino priėmęs šį įvykį kaip pamoką, bet atkreipė dėmesį, kad ir daugiau vairuotojų nukentėjo nuo sukčių.
Pirkdami naudotą mašiną įsitikinkite, kad automobilio odometro rodmenys yra teisingi. Lietuvoje yra didelis naudotų ir mažai naudotų automobilių poreikis. Tačiau naudotų automobilių pardavimo segmente vis dar yra įvairių trūkumų, turinčių įtakos klientų pasitikėjimui pardavėjais - naudoti automobiliai prieš perparduodant ne visada būna akylai apžiūrėti, sutaisyti ir paruošti kito vairuotojo naudojimui. Žmonės bijo rizikuoti ir nupirkti automobilį iš nepatikimų rankų - ne visada galima nuspėti, ar pardavėjas yra patikimas. Kaip tuo įsitikinti kad pasirinktas naudotas automobilis techniškai atitiks pardavėjo pažadą? UAB „Longo Lietuva“ ekspertai parengė penkias rekomendacijas, kurios padės įsitikinti, kad informacija apie pasirinktos transporto priemonės ridą nebuvo pakeista.
Paruošėme Jums penkias rekomendacijas, kaip galite patikrinti automobilio odometro rodmenis (ar jie yra tikri, pvz. nesumažinti):
- Pirma reikėtų išsiaiškinti transporto priemonės kilmės šalį ir patikrinti automobilio ridą viešuose registruose.
- Tikrinkite automobilių techninės apžiūros dokumentus ir išsiaiškinkite, ar techninė apžiūra buvo praeita pagal taisykles ir/ar yra galiojanti.
- Susisiekite su pardavėju ar mašinų prekeiviu ir patikrinkite odometrą atvažiavę su kitu specialistu, kuris galėtų nustatyti, ar rodmenys yra tikslingi ir teisingi.
- Būtinai apžiūrėkite automobilio būklę ir ją įvertinkite - maži odometro rodmenys negali atitikti ilgai tarnavusio ir pvz. rūdijančio automobilio būklei.
- Iš pardavėjo reikalaukite sertifikatų arba techninių apžiūrų dokumentų, jei jis teigia, kad odometro rodmenys yra tikri ir kitais atvejais taipogi.
Olandijoje ir Belgijoje įregistruoti automobiliai išsiskiria ypač aukšta kokybe, be to, šiuos automobilius galima rasti naudotų automobilių rinkoje Lietuvoje. Automobiliai, pirmą kartą įregistruoti kaimyninėse ir Šiaurės šalyse, taip pat dažnai būna rinkoje. Visi Longo Lietuva automobiliai, importuojami iš Nyderlandų ar Belgijos, turi prieigą prie aukščiau išvardytų tinklapių, leidžiančių peržiūrėti automobilio odometrą. Taip pat kasdieniuose procesuose kompanija vadovaujasi skaidrumo, sąžiningumo ir profesionalumo principais. Visas automobilių atrankos procesas yra atliekamas šioje įmonėje dirbančių profesionalų - pradedant nuo automobilių pirkimo Olandijoje, baigiant eksportu, technine apžiūra ir registracija Lietuvoje.
Koks automobilio parametras yra svarbiausias: rida ar pagaminimo metai? Daugelis žmonių mano, kad amžius, tačiau iš tikrųjų būtent kilometražas atspindi techninę ir išorinę automobilio būklę. Į šį faktą svarbu atsižvelgti, kad nepirktumėte automobilio iš Valstijų su 100 tūkst. km rida, nes tai bus mylios. Kitas veiksnys, į kurį svarbu atsižvelgti perkant automobilį, yra variklio darbo valandos. Šis parametras parodo, kiek tam tikras agregatas dirbo valandomis, minutėmis, sekundėmis. Jį galima patikrinti tik naudojant aukštos kokybės diagnostikos įrangą. Pavyzdys. Kartą man teko susidurti su 7 serijos BMW, kuriam reikėjo kapitalinio variklio remonto, kai rida buvo 70 000 kilometrų. Taip nutiko todėl, kad jis buvo pirktas vadovui ir dažniau nei įprastai stovėjo laukdamas viršininko. Bet kuris šiuolaikinis variklis, turbininis, net ir mažos ridos, nemėgsta stovėti dirbdamas tuščiąja eiga. Dėl to stipriai susidėvi. Toks automobilis su 70 tūkst.
Automobilio išvaizda kaip rodiklis
Pirkdami automobilį turite atkreipti dėmesį į tai, ar jo būklė ir išvaizda nekelia įtarimų dėl atsukto skaitiklio, nes kartais išvaizda neatitinka skaitiklyje rodomos ridos. Be abejo, pardavėjas galėjo bandyti pritaikyti transporto priemonės išvaizdą prie skaitiklio rodmenų. Tai paprasčiau padaryti naujesnių automobilių atveju, tačiau jie taip pat gali turėti didelę ridą (pavyzdžiui, įsigyti iš įmonių automobilių parko). Maskuoti susidėvėjimo pėdsakus senesniuose modeliuose mažiau apsimoka, todėl pardavėjai ne visuomet bando paslėpti visus požymius. Būtent dėl to patikrinkite šiuos elementus:
- Kėbulo būklę: ar yra matomų dažų pažeidimų ant variklio gaubto, akmenų pėdsakų?
- Automobilio vidaus būklę: ar yra matomų nutrynimų ant durų porankio vairuotojo pusėje, pavarų perjungimo svirties, vairo bei mygtukų?
- Pedalų išvaizdą: kuo jie labiau nutrinti, tuo ilgiau transporto priemonė buvo eksploatuojama. Daugė rida rodo dažną transporto priemonės vairavimą, todėl greičiau susidėvi jos pagrindiniai elementai. Transporto priemonės amžiaus ir ridos analizė gali duoti atsakymą į tai, ar susidėvėjimas nėra per didelis, palyginti su pateikta informacija. Taip pat raudona įspėjimo lemputė turėtų įsižiebti, jei pavienių elementų susidėvėjimas nesutampa su eksploataciniu dilimu. Susidėvėjusi sėdynė ir naujas vairas arba iki blizgesio nupoliruotas priekinis skydelis sufleruoja apie atliktas manipuliacijas.
Laikui bėgant priekiniai žibintai tampa matiniai su gelsvu atspalviu, nes beveik visų šiuolaikinių automobilių išorinis stiklas yra plastikinis. Jei jie atrodo švieži, atidžiau įsižiūrėkite, galbūt automobilis buvo patekęs į avariją, po kurios savininkas priekinius žibintus pakeitė naujais. Daugelio galinė optika nepraranda savo išvaizdos. Jei priešais jus važiuojantis automobilis su, pavyzdžiui, rasojančia optika, vadinasi, ji galimai nėra originali. Nors buvo automobilių, kuriems tas pats nutiko su originaliomis dalimis. Automobilio priekyje svarbu atkreipti dėmesį į įskilimus ir priekinį stiklą. Net jei automobilis važinėjo tik mieste, turėtų būti nemažai įskilimų, jei detalės nebuvo keičiamos. Tas pats pasakytina ir apie priekinį stiklą. Jei jis yra originalus, iki 100-150 tūkst. kilometrų ridos jį nudėvės net valytuvai. Tačiau viskas priklauso nuo gamintojo. Pavyzdžiui, europiečiams bus sunku nustatyti. Jų naudojamos medžiagos tiek salono viduje, tiek išorėje yra daug kokybiškesnės nei kitų gamintojų.
Kabinoje laukia daug netiesioginių ženklų. Pirmiausia tai vairas. Odinis susidėvi greičiau nei plastikinis. Plastikinis nusidėvės, išsitrins arba subyrės į gabalus tik nuvažiavus 200-250 tūkst. kilometrų. Jei vairas šviesus, jis pageltonuos tik maždaug iki to paties kilometražo. Kitas automobilio viduje atliekamas patikrinimas - pedalų mazgas. Automatinėje pavarų dėžėje su laiku susidėvi dešinysis stabdžių pedalo kampas, ant kurio kaskart nuslysta koja, kai ji pajudinama nuo akceleratoriaus. Mechaninėje pavarų dėžėje panašiai nusidėvi sankabos pedalas. Pedalų guma paprastai yra labai atspari nusidėvėjimui, todėl nusidevėjimų automobilyje su 50 tūkst. kilometrų rida negali būti. Jie gali paslėpti ridą ir automobilyje, kurio ridos rodiklis yra 100 tūkst. Toliau pažvelkime į vairuotojo sėdynę. Sėdynėse su šonine atrama kairioji pagalvėlė ilgainiui susidėvi: iš pirmiausia sutrūkinėja viduje esantis putplastis, paskui plyšta oda arba audinys išorėje. Azijos šalių automobiliuose tai atsitiks jau 100-150 tūkst. Šios dalies įlenkimai sėdynės viršuje taip pat rodys, kad įvyko avarija, kurios metu oro pagalvė iššovė. Būtinai apžiūrėkite elektrinį langų bloką ir porankį. Jei rida artima 300 tūkst. km, ši dalis bus įspausta. Bloke esantys mygtukai greičiausiai nusitrina japoniškuose automobiliuose. Taip pat durelėse reikia atkreipti dėmesį į guminį sandariklį. Iki 100 tūkst. jis nebus keičiamas. Tada atsiras įbrėžimų. Jei jis pradėjo trūkinėti, tai rodo didžiulę ridą, išskyrus mechaninių pažeidimų atvejus. Ant prietaisų skydelio dažnai montuojami įvairūs prietaisai, pavyzdžiui, telefonų laikikliai, navigatoriai taksi automobiliuose. Tokius automobilius visada ekploatuoja negailėstingai. Jei reikia ką nors prisukti: atsakiklį, radijo stotį - paprastai tai prisukama tiesiai į prietaisų skydelį savisriegiais varžtais. Kitas parametras - saugos diržas. Norėdami patikrinti, ar jis nenusidėvėjęs, ištraukite jį iki galo. Taip pamatysite, kaip jis turėtų atrodyti beveik nepriekaištingos būklės. Sėdynės diržai bet kuriame automobilyje gaminami labai stiprūs, todėl jie ilgai dėvisi. Paprastai iki 100 tūkst. km ridos jis tik pradeda šiek tiek dėvėti kraštus. Nuvažiavus 100-200 tūkst. km jis jau pradeda deformuotis ir raukšlėtis. Po 200-250 tūkst. Tada nukreipkite žvilgsnį į pavarų dėžės rankenėlę, į dešinėje esantį skydelį su klimato kontrolės sistema ir t. t. Laikui bėgant ant automobilio arkų gali pradėti matytis rūdys, kurios parodys tikrąją automobilio ridą.
Apynaujas automobilis. Perkant naują automobilį verta atkreipti dėmesį į jo stabdžių diskus ir padangas. Stabdžių disko dar nereikėtų keisti, nes to reikia po antro ar trečio trinkelių komplekto. Jos keičiamos kas 10-20 tūkst. Pavyzdys. Jei šviežiame automobilyje, kurio rida 50 tūkst. km, matote nusidėvėjusius stabdžių diskus, vadinasi, viskas normalu. Jei jie buvo pakeisti, o rida nurodyta 10-20 tūkst. km, turėtumėte būti atsargūs. Žinoma, jie galėjo būti pakeisti, nes buvo sugadinti, įvažiavę į balą, kaip nors pažeisti. Ką mums gali pasakyti padanga? Paprastai vasarinė padanga tarnauja tris ar keturis sezonus arba du, jei intensyviai vairuojate. Pavyzdys: Įsivaizduokime, kad turime 2019-2020 m. automobilį. Tais metais asmuo išvažiuoja iš automobilių salono. 2023 m. automobilis parduodamas. Pirkėjui reikia pažiūrėti į antspaudą, kuriame nurodyta pagaminimo savaitė ir metai. Ant šio automobilio gali būti 08-19, t. y. aštuntoji 2019 m. savaitė. Taip pat gali būti nusikaltimo pėdsakų po variklio dangčiu. Dažniausiai, kai alyvą keičia oficialus platintojas gerame servise, jis palieka ant vieno iš elementų pakabintą etiketę. Joje nurodoma, kokiai ridai esant buvo atliktas tas ar kitas keitimas. Panašiai atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus pagaminimo metus. Žinoma, jis galėjo būti pakeistas naujesniu. Taigi į visus veiksnius reikia žiūrėti kartu. Jei padangos šviežios, kaip ir akumuliatorius, ant odometro 30-40 tūkst. Kitas parametras - išsiplėtimo bakelis, ypač jo švara. Atkreipkite dėmesį į įvairius užrašus po variklio dangčiu, kurie užrašyti tarsi neištrinamu žymekliu. Tai dažniausiai rodo, kad elementas buvo pirktas iš šroto. Ant priekinių žibintų visada būna gamybinė lentelė, kuri gali neatitikti automobilio. Jūsų transporto priemonė turėtų būti prižiūrima taip, kad parduodami ją galėtumėte įrodyti pateiktų duomenų tikrumą. Pavyzdys. Naudodami automobilį turite sugedusį variklio valdymo bloką, t. y. automobilio smegenis, ir perkate jas iš metalo laužo supirktuvės. Jūsų automobilis buvo nuvažiavęs 120 000 kilometrų, o šios smegenys turi 200 000 kilometrų. Kai jas įdėsite, kilometražas odometre pasikeis į viršų. Po to galbūt norėsite pakoreguoti prietaiso rodmenis. Būtent tai turėtumėte daryti iš kartos į kartą: rinkti visus automobilio dokumentus.
Transporto priemonės istorija duomenų bazėje
Automobilio istorijos patikra reikalauja kruopščios VIN kodo (Vehicle Identification Number) analizės. Tai gamintojo suteikiamas kodas, kuris suteikia galimybę patikrinti informaciją apie automobilio kilmę, jo istoriją, draudimą ir technines apžiūras. VIN kodą rasite transporto priemonės registracijos liudijime bei ant įvairių transporto priemonės elementų. Jis turi būti iškaltas ant vardinės lentelės, esančios žemiau priekinio stiklo, dešinėje arkoje ir variklio kameroje. Tikslus žymėjimo vietų išdėstymas priklauso nuo gamintojo. Prieš pirkdami automobilį patikrinkite, ar registracijos liudijime nurodytas VIN kodas sutampa su ženklų, iškaltų transporto priemonės viduje, seka (įsitikinsite, kad transporto priemonė nėra vogta, o dokumentai - nesuklastoti). Skirtumai gali būti nusikaltimo įrodymas, kaip ir skaitiklio atsukimas.
Yra įvairios duomenų bazės, kuriose galima patikrinti automobilio istoriją pagal jo VIN numerį. Tokiose duomenų bazėse galima rasti informaciją apie automobilio ankstesnes registracijas, avarijas, technines apžiūras ir kt. Dažnai ten pateikiama ir ridos informacija.
Vienas iš patikimiausių būdų sužinoti automobilio ridą - patikrinti jo istoriją. Tam galite naudotis įvairiomis tikrinimo paslaugomis, pavyzdžiui, „CarVertical“. Užsisakę joje ataskaitą, sužinosite pradinę ridą, avarijų skaičių ir automobiliui taikomus apribojimus, taip pat kitą svarbią informaciją prieš pirkdami, pavyzdžiui, ar automobilis buvo naudojamas taksi.
Perkant automobilį iš salono, iš vagies ar net iš savininko, kuris nežino tikrosios ridos, verta įlipti į automobilį ir paieškoti dokumentų: pirštinių dėtuvėje, kišenėse ar po priekiniu skydeliu.
Borto elektronika
Šiuolaikiškuose automobiliuose beveik visi svarbūs elementai yra valdomi ir sekami elektronikos. Automobilyje esantys jutikliai bendradarbiauja tarpusavyje ir analizuoja svarbiausius duomenis, kurie gali turėti reikšmę esamam veikimui arba remontui. Šis bendradarbiavimas tapo įmanomas įvedus magistralę CAN - informacinę sistemą, skirtą transporto priemonės elektroninių valdymo sistemų tarpusavio komunikacijai. Ką tai turi bendra su atsuktu skaitikliu? Ridos keitimas atsispindi kituose automobilio moduliuose, pavyzdžiui, variklio, automatinės pavarų dėžės, ABS ir ASP valdymo blokuose. Kai kuriuose automobiliuose (pavyzdžiui, BMW) tikrieji skaitiklio rodmenys įrašomi netgi raktelyje.
Gamintojai taip pat naudoja savo apsaugos priemones, kurios turi sumažinti skaitiklių atsukimo riziką. Kai kuriuose PAS grupės automobilių modeliuose apie duomenų skirtumą tarp nuvažiuoto kelio matuoklio ir kitų valdymo blokų signalizuoja mirksintys skaičiai. Senesniuose BMW automobiliuose nuskaitant ridos rodmenis atsirasdavo taškas. Rida taip pat būna įrašoma gana neįprastose vietose, tokiose kaip žibintai arba durų moduliai (pavyzdžiui, „Volvo“ transporto priemonėse).
Skaitiklio patikrai naudojant elektroninius modulius būtina automobilį prijungti prie diagnostikos kompiuterio. Sudėtingais atvejais prireikia specializuotos programinės įrangos. Žinoma, sukčiai gali bandyti manipuliuoti rida visuose valdymo blokuose. Įmonės, užsiimančios tokiais darbais, dažnai montuoja blokavimo mechanizmą „Can-blocker“, kuris neleidžia nuskaityti tikrosios reikšmės iš valdymo blokų ir rodo aktualius skaitiklio rodmenis.
Atsuktą skaitiklį taip pat galima atsekti naudojant tarpinį nuskaitymą. Tam naudojamas, pavyzdžiui, pelenų kiekis kietųjų dalelių filtre (DPF) bei radijo imtuvo darbo laikas (skaičiuojamas kai kuriuose automobilių modeliuose, pavyzdžiui, „Volvo“). Tačiau tokiu būdu negausite tikslaus rezultato (radijo imtuvas ne visuomet įjungiamas važiuojant), o tik patvirtinsite savo įtarimus.
Šiuolaikiniuose automobiliuose rida gali būti įrašyta įvairiose elektroninėse sistemose. Net jei prietaisų skydelis buvo suklastotas, rida gali būti išsaugota kituose moduliuose, pvz., variklio valdymo bloke ar ABS sistemoje.
Norint tiksliai nustatyti tikrąją automobilio ridą, reikia palyginti viską kartu: ir išorinės būklės, ir elektroninės diagnostikos rodiklius.
Kaip patikrinti automobilio ridą: svarbiausi patarimai
Automobilio rida yra vienas svarbiausių rodiklių, nurodančių transporto priemonės būklę ir jos vertę. Deja, ridos klastojimas keičiant odometro rodmenis yra dažnas reiškinys automobilių rinkoje, siekiant padidinti automobilio pardavimo kainą.
- Dokumentų patikra: Pirmasis žingsnis patikrinant automobilio ridos tikrumą yra dokumentų peržiūra. Svarbu, kad automobilio serviso knygelė būtų tvarkinga ir joje būtų įrašyti visi atlikti techninės priežiūros darbai su nurodyta rida. Jei serviso knygos nėra arba joje trūksta įrašų, tai gali būti įspėjamasis ženklas.
- VIN kodo patikra: Yra įvairios duomenų bazės, kuriose galima patikrinti automobilio istoriją pagal jo VIN numerį. Tokiose duomenų bazėse galima rasti informaciją apie automobilio ankstesnes registracijas, avarijas, technines apžiūras ir kt. Dažnai ten pateikiama ir ridos informacija.
- Techninė būklė: Automobilio techninė būklė gali daug pasakyti apie tikrąją ridą. Atkreipkite dėmesį į padangų būklę. Padangos dažniausiai tarnauja apie 50 000-70 000 km. Taip pat svarbi stabdžių diskų ir trinkelių būklė. Vairavimo mechanizmo ir sėdynių būklė taip pat gali atskleisti tiesą.
- Profesionalų konsultacija: Jei abejojate, verta pasikonsultuoti su profesionalais. Mechanikai, dirbantys su konkrečiais automobilio modeliais, dažnai gali lengvai nustatyti, ar rida yra tikra.
- Elektroninių sistemų patikra: Moderniuose automobiliuose rida gali būti įrašyta įvairiose elektroninėse sistemose. Net jei prietaisų skydelis buvo suklastotas, rida gali būti išsaugota kituose moduliuose, pvz., variklio valdymo bloke ar ABS sistemoje.
- Išorinės išvaizdos ir ridos palyginimas: Kartais klastojimo ženklus galima pastebėti tiesiog palyginus automobilio išvaizdą su nurodyta rida.
Automobilio ridos klastojimas yra rimta problema, tačiau naudojant aukščiau pateiktus metodus galima sumažinti riziką įsigyti automobilį su netikra rida. Svarbiausia yra atidumas, dokumentų ir techninės būklės analizė bei profesionalių patarimų ieškojimas.
Priešingu atveju, t. y. jei išorinė automobilio būklė visiškai neatitinka skaitiklio rodmenų, verta įtarti, kad rida buvo atsukta. Pavyzdžiui, jei automobilis su 50 000 km rida atrodo labai susidėvėjęs, tai gali būti ženklas, kad tikroji rida yra didesnė.
Jei žadate pirkti naudotą transporto priemonę, bet bijote nesąžiningų pardavėjų, turime jums labai gerą žinią. Kiek mažiau optimistiškas yra faktas, kad sukčiavimo įrodymą būna sunku aptikti. Žemiau pateikti metodai padės tai padaryti, bet atminkite, kad reikia taikyti visus tris metodus kartu. Tik tuomet įsitikinsite, kad skaitiklio rodoma rida atitinka tikrovę.
Kaip patikrinti tikrąją automobilio ridą naudojant OBD-II skaitytuvą
tags: #tikra #automobilio #rida