Kasdien Lietuvos keliuose galima sutikti šimtus sunkvežimių. Tačiau iš pirmo žvilgsnio klestinčio sektoriaus vaizdas yra apgaulingas. Lietuvoje trūksta mažiausiai 10 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, o jų paieškos vis dažniau veda į trečiąsias šalis. Šiandien šalies vežėjai susiduria su sudėtinga situacija.
Vairuotojų trūkumo mastas ir priežastys
Lietuvos vežėjų verslas dažnai įvardijamas kaip gyvybiškai svarbus visos šalies ekonomikai. Transporto sektorius sukuria nemažą dalį bendrojo vidaus produkto, todėl bet kokie pokyčiai, iššūkiai ar problemos tampa ne tik vežėjų, bet ir visos Lietuvos problema. Pasak Inetos Stravinskaitės, „Linavos“ komunikacijos specialistės, vairuotojų trūkumas jaučiamas nuolat ir bėgant metams problema tik gilėja. „Šiuo metu Lietuvos transporto įmonėse trūksta apie 10 tūkstančių vairuotojų. Dėl to kai kurios bendrovės priverstos atsisakyti plėtros planų, o kartais vilkikai tiesiog neišvyksta į reisus“, - sako ji.
Anot pašnekovės, konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos tampa tokia įtempta, kad kai kurios įmonės pradeda tiesiog perpirkinėti darbuotojus iš kitų įmonių. „Galima drąsiai teigti, kad šiandien tai yra viena opiausių problemų, su kuria susiduria visas Lietuvos transporto sektorius, ypač tarptautinių pervežimų srityje“, - pabrėžia I. Stravinskaitė.
„Linavos“ atstovė neslepia, kad vairuotojų trūkumo problema nėra būdinga tik Lietuvai - dėl jos kenčia visa Europa. Pašnekovė pabrėžia, kad šiam sektoriui būdinga išskirtinė specifika, visiškai nepatraukli jaunimui. Jauni žmonės nelabai nori dirbti tokį darbą, randa kitą užimtumą. Dėl to šios profesijos atstovų Lietuvoje sparčiai mažėja.
Darbo sąlygos ir jų įtaka
Profesionaliems vairuotojams tenka ne tik pasižvalgyti po įvairias šalis, bet susidurti ir su pavojingomis situacijomis. „Per daugelį metų man teko matyti įvairių situacijų. Dirbau Europoje, teko ne kartą važiuoti į Rusiją, dvidešimt metų dirbau Jungtinėse Amerikos Valstijose, tad patirčių yra visokių. Žinoma, visi profesionalūs vairuotojai labiausiai nori išvengti situacijų, kai tenka susidurti su smurtu ir vagystėmis, tačiau tikrai ne visiems tai pavyksta. Už save yra tekę pakovoti ir man, tik sakyčiau, kad gana lengvai toji situacija praėjo, pavyko apsiginti, didesnių sužalojimų nepatyriau“, - pasakojo Linas Brazauskas, dar aštuntajame dešimtmetyje vairuotoju pradėjęs dirbti ir šiais metais „DKV LIVE Metų sunkvežimio 2023“ konkurso komisijos nariu tapęs.
Tam, kad pavyktų tokių situacijų išvengti, pirmiausia, kiekvienas vairuotojas stengiasi žinoti, kokios stovėjimo aikštelės yra saugios. Jei tik yra galimybė, kiekvienas poilsiui ar nakvynei bando stoti jau pažįstamoje vietoje, tokioje, kuri yra apšviesta. Vengiama stoti ten, kur aikštelės nėra apšviestos, nes degalų vagystės, anot pašnekovo, dar tikrai nėra praeitis. „Pačiam su degalų vagimis susidurti neteko, tačiau kolegai dar pernai poilsio metu iš sunkvežimio bako buvo pavogta 400 litrų degalų. Jei šį skaičių padaugintumėte iš degalų kainos, suprastumėte, kad nuostolis ne toks ir mažas. Tokios situacijos vis dar gana dažnos yra Anglijoje. Ten net užrakinus degalų baką, vagys įžūliai pragręžia jame skylę ir išleidžia ten esančius degalus“, - pasakojo vairuotojas.
L. Brazauskas prisiminė, kad anksčiau pavojų būdavo dar daugiau, mat kai nebuvo mokėjimo kortelių, vairuotojai buvo priversti vežiotis didesnes sumas pinigų. Tai, be abejonės, viliodavo ir vagis. „Buvo tokie laikai, kai tekdavo išvažiuoti turint 2-3 tūkst. markių. Už tokią sumą ir automobilį tuomet buvo galima nusipirkti. Tikrai būdavo baisu, nes visi žinodavo, kad vairuotojai turi pinigų. Dabar visi žino, kad vairuotojai turi tik korteles, dėl to ir vairuotojams ramiau ir saugiau“, - lygino pašnekovas.
Visgi, pasak jo, dabar dirbti tikrai yra saugiau. Per pastaruosius penkerius metus apiplėšimų ir kitų nemalonių situacijų būna vis mažiau. Žinoma, įmonės taip pat rūpinasi saugumu, vilkikai ir puspriekabės aprūpinamos vaizdo kameromis, todėl vairuotojas gali matyti, kas dedasi iš visų vilkiko pusių. „Tačiau kalbant apie tai, svarbu suprasti, kad tais atvejais, kai artėja smurtui pasiruošęs vagis, tai jo ir kameros nesustabdys. Tai labiau veikia tuos, kurie nori veikti visiškai nepastebėti. Apie tai, kad sunkvežimis stebimas kameromis, įspėja ant jo esantys ženklai, todėl tokius vagis atbaido“, - aiškino L. Brazauskas.
Darbo sąlygų gerinimas ir technologijų vaidmuo
Kalbėdamas apie darbo sąlygas, vairuotojas pabrėžė, kad kelionės malonesnės tampa ir dėl sunkvežimiuose naudojamų komforto technologijų bei sprendimų. Pašnekovas prisiminė, kad vos jam pradėjus dirbti niekas nė nežinojo apie tokį dalyką, kaip oro kondicionierius, todėl vasarą nuvykus į pietines Europos šalis, vargindavo didžiulis karštis. Dabar gi sunkvežimiai aprūpinami oro kondicionieriumi, kuris kabiną vėsina važiuojant, ir papildomu, kuris optimalią temperatūrą padeda palaikyti poilsio metu, kai sunkvežimis stovi vietoje.
L. Brazauskas pabrėžė, kad dabar sunku įsivaizduoti tolimųjų reisų vairuotojo darbą be papildomai sunkvežimyje montuojamos įrangos, tokios kaip šaldytuvas maistui, kavinukas, o kai kur - net ir mikrobangų krosnelė. Vairuotojas neslėpė, kad turint tokią įrangą, kelionės tampa malonesnės, o ir pasitenkinimas tokiomis darbo sąlygomis - didesnis. Tiesa, išvengti nuovargio vis tiek nepavyksta, ypač dirbant naktinėmis pamainomis. Anot L. Brazausko, būtent dėl to ypač svarbu, kad vairuotojai gebėtų pasirūpinti savo sveikata, nusistatyti griežtą poilsio ir darbo režimą, mat priešingu atveju ima kankinti ne tik nuovargis, bet ir ligos.
„Kartais būna situacijų, kai tenka visą dieną pralakstyti, net ir pavalgyti laiko nelieka, tačiau iš esmės, vairuotojas turi planuoti savo laiką. Žinoma, dabar sunkvežimiai geresni, kai kurie sprendimai mažina nuovargį, tačiau kaip ir anksčiau, taip ir dabar, vairuotojai turi galvoti apie savo darbo ir poilsio režimą. Aš visada mėgstu dieną susiplanuoti taip, kad 5 val. ryte jau pradėčiau važiuoti ir tai galėčiau daryti šviesiu paros metu. Lygiai taip pat, stengiuosi planuoti taip, kad 20 val. jau būčiau sustojęs, o 21 val. eičiau miegoti“, - patirtimi dalijosi vairuotojas.
„DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurso komisijos atkreipė dėmesį, kad tolimųjų reisų vairuotojams ypač svarbios ir sunkvežimiuose montuojamos vairuotojo pagalbos sistemos, mat jaučiant nuovargį, jos gali padėti išvengti avarinių situacijų. „Ypač naudinga yra avarinio stabdymo sistema. Vairuotojai pavargsta, kartais kas nors išblaško, dėl to nepastebi, jog priekyje važiuojanti transporto priemonė jau pradėjo stabdyti, todėl ši sistema tikrai labai padeda išvengti tokių nesusipratimų. Kaip standartinė įranga montuojamos ir kitos vairuotojo pagalbos sistemos, kurios yra ne tik dažnai naudojamos, tačiau ir padeda, kai jų labiausiai reikia“, - sakė L. Brazauskas.
Sprendimai siekiant sumažinti vairuotojų trūkumą
Lietuvos transporto sektoriuje pastaraisiais metais fiksuoti pavieniai neskaidrios veiklos atvejų, tačiau sisteminė korupcija, susijusi su vilkikų vairuotojų mokymu ar įdarbinimu, kol kas nėra identifikuota. Vis dėlto, 2020 m. tarnyba atliko išsamų korupcijos rizikos tyrimą Užimtumo tarnyboje ir Valstybinėje darbo inspekcijoje. Buvo vertinama, kaip išduodami leidimai dirbti, kaip priimami sprendimai dėl jų galiojimo pratęsimo, atsisakymo ar panaikinimo. STT nustatė, kad teisės aktų neapibrėžtumas ir dažni jų pokyčiai sudaro terpę skirtingoms interpretacijoms - tai ypač aktualu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Dar viena STT išskirta rizika - kontrolės procedūrų stoka. Inspektoriai, turintys teisę atlikti neplaninius patikrinimus, kai kuriais atvejais gali iš anksto informuoti tikrinamus subjektus. Be to, analizė atskleidė, kad sprendimai dėl leidimų dirbti atšaukimo ar pratęsimo gali būti vilkinami, o tai savaime gali būti išnaudojama manipuliacijoms.
Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė kelias esmines rekomendacijas. Sprendimų priėmimo tvarka turi būti aiškiau reglamentuota, kad pareigūnai negalėtų jos taikyti savo nuožiūra. Papildomai 2023 m. STT atliko korupcijos rizikos analizę VĮ „Regitra“, daugiausia dėmesio skirdama B kategorijos vairuotojų egzaminavimui ir pažymėjimų išdavimui. Vis dėlto pavienių pažeidimų transporto srityje netrūko. 2022-2024 m. laikotarpiu STT pradėjo 10 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimų įsigijimo, iš jų 5 atvejai jau perduoti teismui.
Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas
Ieškodamos sprendimų dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, Lietuvos transporto įmonės jau kurį laiką atsigręžia į trečiąsias šalis. Pasak „Linavos“ komunikacijos specialistės I. Stravinskaitės, įmonės ne tik samdo, bet ir pačios apmoko užsienio vairuotojus. „Jau senokai Lietuvos įmonės kviečiasi vairuotojus iš trečiųjų šalių ir juos apmoko. Tai daroma todėl, kad Vakarų Europoje labai mažai žmonių moka ar gali dirbti šį darbą“, - sako I. Stravinskaitė. Anot jos, nors darbuotojų mokymas reiškia papildomas išlaidas, Lietuvos vežėjai jas prisiima, siekdami užpildyti vairuotojų trūkumo spragas.
Tačiau Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga tvirtina, kad realybė - visai kitokia. Pasak jų, į Lietuvą atvykę migrantai dažnai jau būna įsiskolinę. Už įsidarbinimo galimybę jie sumoka nuo 2,5 iki 5 tūkst. JAV dolerių. „Jie puikiai žino, kad jei pradės reikalauti, jog būtų laikomasi įstatymų, iškart sulauks grasinimų - ne tik dėl atleidimo, bet ir dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo. Grasinama ir trejus metus nebeleisti jiems atvykti į visą Šengeno zoną“, - pažymi profesinė sąjunga.
Vienas dažniausių darbdavių naudojamų metodų - visus nurodymus teikti telefonu, kad neliktų rašytinių įrodymų. „Jei nėra dokumento - nėra ir pažeidimo“, - ironizuoja profsąjungos atstovai. Taip pat plačiai paplitusi praktika versti darbuotojus pasirašyti dokumentus nesuprantama kalba. Kol visi formalumai nesutvarkyti, apie atlyginimą, anot jų, galima tik svajoti.
Darbo sąlygų gerinimas ir socialinės garantijos
Lietuvos profesinės sąjungos teigimu, vienas iš skaudžiausių reiškinių Lietuvos transporto sektoriuje - priverstinis darbas. Profesinės sąjungos duomenimis, net 9 iš 10 su darbuotojų teisėmis susijusių bylų yra tiesiogiai susijusios su išnaudojimu. Tam naudojami įvairūs būdai - darbuotojams draudžiama fiksuoti visą darbo laiką, ypač krovinio pakrovimo, iškrovimo ar degalų pylimo metu. „Tokiu metu vairuotojas formaliai laikomas besiilsinčiu, nors faktiškai dirba“, - aiškina sąjunga. Net elementarūs logistikos procesai tampa darbininko sąskaita organizuojama rutina. „Analizuojant vairuotojų kortelių duomenis, susidaro vaizdas, kad sunkvežimis pats pasikrauna ir išsikrauna. Vairuotojai - lyg tik miega ir vairuoja, o visa kita vyksta mistiškai ir be žmogaus įsikišimo“, - sarkastiškai konstatuoja profesinės sąjungos atstovai.
„Dėl darbuotojų socialinio saugumo negalima visos atsakomybės sukrauti vien verslui - valstybė taip pat turi prisiimti savo dalį, ypač kai kalbama apie socialines garantijas sulaukus pensinio amžiaus“, - teigia „Linavos“ komunikacijos specialistė I. Stravinskaitė. Pasak jos, dėl šių klausimų asociacija nuolat diskutuoja su valstybės institucijomis, tačiau kol kas be apčiuopiamų rezultatų. Anot pašnekovės, didžiausia kliūtis šiandien - ne vairuotojų mokymas, o sudėtingos įdarbinimo procedūros ir leidimų dirbti išdavimas. „Šiandien viena iš svarbiausių išeičių būtų procedūrų trumpinimas ir liberalizavimas, kaip tai daroma kitose Europos Sąjungos šalyse“, - sako ji.
Tačiau Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga šiai pozicijai nepritaria. Anot jų, nors profesinės sąjungos nuolat teikia siūlymus dėl darbo sąlygų gerinimo ir bendradarbiauja su Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumu, šie siūlymai esą lieka neišgirsti. „Transporto sektoriaus lobistai įsitvirtinę Vyriausybėje ir Seime - daugelis mūsų siūlymų tiesiog nugula į stalčius“, - tvirtina profsąjungos atstovai. Jie pabrėžia, kad socialinis dialogas su darbdaviais dažnai yra tik formali procedūra. „Kai egzistuoja milžiniška pigios darbo jėgos pasiūla ir nėra efektyvios kontrolės, darbdavių savivalė klesti. Tokiose sąlygose deklaratyvus dialogas tampa tik imitacija“, - teigia profesinė sąjunga.
Lietuvoje trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, virėjų ir laivų suvirintojų
| Problema | Aprašymas |
|---|---|
| Vienišumas | Ilgi reisai ir nuolatinis buvimas toli nuo namų sukelia vienišumo jausmą. |
| Fizinio aktyvumo stoka | Sėdimas darbas ir ilgos valandos prie vairo neigiamai veikia fizinę sveikatą. |
| Rizika netinkamai maitintis | Kelionės metu sunku užtikrinti subalansuotą mitybą, dažnai tenka valgyti greito maisto užkandinėse. |
| Nereguliarus miegas | Darbo grafikas dažnai reikalauja dirbti naktimis ir ilsėtis neįprastu laiku, kas sutrikdo miego režimą. |
| Stresas | Darbo krūvis, eismo sąlygos, atsakomybė už krovinį ir saugumą sukelia stresą. |
| Sunku palaikyti santykius | Ilgos komandiruotės ir nuolatinis buvimas kelyje apsunkina bendravimą su šeima ir draugais. |
| Smurtas ir vagystės | Vairuotojai gali susidurti su nusikalstamomis veiklomis, ypač rizikingose vietovėse. |
| Degalų vagystės | Nepaisant saugumo priemonių, degalų vagystės iš sunkvežimių bakų išlieka problema. |
| Darbo sąlygų pažeidimai | Kai kurios įmonės pažeidžia darbo ir poilsio režimo taisykles, perkeldamos rizikas ant darbuotojų pečių. |
| Atlyginimų ir socialinių garantijų neapibrėžtumas | Dienpinigių sistema ir galimos neteisėtos išskaitos gali sumažinti vairuotojų socialines garantijas, tokias kaip pensija. |
Didžiausia Lietuvos vežėjų problema - vairuotojų trūkumas. Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje yra daugiau nei 9 tūkstančiai laisvų darbo vietų tolimujų reisų vairuotojams, tačiau norinčių dirbti šį darbą registravosi vos 67 žmonės. Pasak Lietuvos transporto ir logistikos atstovų, didelis vilkikų vairuotojų trūkumas gali sutrikdyti logistikos grandinę.
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl profesija tampa nepatraukli, yra darbo sąlygos. Nors sunkvežimiai aprūpinami modernia įranga, vairuotojai vis dar susiduria su nuovargiu, nereguliariu miegu ir sunkumais palaikant socialinius ryšius. Be to, egzistuoja rizika susidurti su smurtu ir vagystėmis, nors pastaruoju metu situacija gerėja dėl technologijų ir saugumo priemonių.
Siekiant spręsti vairuotojų trūkumo problemą, svarbu ne tik gerinti darbo sąlygas, bet ir ieškoti naujų darbuotojų šaltinių. Viena iš galimybių - trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas, tačiau būtina užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir socialines garantijas, vengiant išnaudojimo.
Europos Komisija ir atskiros ES valstybės imasi priemonių, palengvinančių ne Europos Sąjungos piliečių įsidarbinimą. Keičiamos vizų reikalavimai, kuriamos programos, padedančios ukrainiečiams integruotis į darbo rinką. Taip pat planuojama investuoti į poilsio aikštelių infrastruktūros gerinimą, siekiant padaryti vairuotojų darbą patogesnį.
tags: #tolimuju #reisu #vairuotoju #trukumas #kursinis