Rugpjūčio 17-osios vakare Duoniūnų kaime (Kupiškio r.) įvyko skaudi autoavarija, kurios metu žuvo dvidešimtmetė mergina. Vairuojamas visureigis „Toyota C-HR“, priklausantis Sriubiškių kaimo (Pandėlio sen.) gyventojui V. Šleikui, susidūrė su į kelią netikėtai iššokusia stirna. Po susidūrimo automobilis tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, trenkėsi į atitvarus ir apvirto.
Tragedija dar gilesnė, nes sužeista mergina, kurią tėvas vežėsi iš Vilniaus namo, kad surengtų išleistuves ir kartu gimtadienio šventę prieš jai išvykstant studijuoti į Ispaniją, ligoninėje mirė. Šis įvykis sukėlė daugybę klausimų, ypač dėl to, kodėl naujo automobilio „Toyota C-HR“ saugos oro pagalvės, kurių automobilyje yra aštuonios, avarijos metu neišsiskleidė.
Ekspertizė ir tyrimas
Po nelaimės V. Šleikus ėmėsi intensyviai domėtis saugos sistemų veikimu. Rugpjūčio 30 d. įvyko pirminė visureigio ekspertizė, kurioje dalyvavo policijos tyrėja, keturi ekspertai (iš policijos, teismo, draudimo kompanijos ir privačiai samdytas specialistas) bei pats V. Šleikus su žmona. Nors paprastai eismo įvykio dalyviai į ekspertizės patalpą neįleidžiami, šį kartą policijos tyrėja padarė išimtį.
Pirminės ekspertizės metu paaiškėjo, kad bent jau užuolaidinės saugos oro pagalvės automobilyje buvo, tačiau neaišku, kodėl jos neišsiskleidė. V. Šleikaus teigimu, apžiūra praėjo sklandžiai, tačiau jis neturi jokio statuso byloje ir jam neteikiama informacija apie ekspertizės rezultatų paaiškėjimo terminus.
15min jau kreipėsi į ekspertus su klausimu, ar įmanoma, kad oro pagalvės neišsiskleidžia net ir naujuose, tvarkinguose automobiliuose. Specialistai teigė laukiantys ekspertų išvadų ir nurodė aplinkybes, kurioms sutapus pagalvės teoriškai gali ir neišsiskleisti. Tiesa, vėliau teismo ekspertizės centro atstovai savo išvadose nurodė, kad laikantis leistino greičio susidūrimo su stirna buvo galima išvengti. Tačiau V. Šleikaus pasitelkti nepriklausomi ekspertai, tarp kurių buvo Vilniaus Gedimino universiteto mokslininkai, nustatė priešingai - smūgis buvo neišvengiamas.
„Toyota Baltic“ komentaras ir gamintojo pozicija
„Toyota Baltic“ atstovybė oficialiai pakomentavo įvykį, išreikšdama užuojautą šeimai ir patvirtindama pasirengimą bendradarbiauti nepriklausomam ekspertui atliekant tyrimą. Kompanija pabrėžė, kad saugumas yra svarbiausias jos prioritetas ir kad visi „Toyota“ automobiliai atitinka griežčiausius saugos reikalavimus. Jie užtikrino, kad visuose naujuose „Toyota“ automobiliuose yra įdiegtos visapusiškos aktyvios ir pasyvios saugos priemonės, įskaitant oro pagalves, ir kad visi automobiliai kruopščiai tikrinami prieš išgabenant iš gamyklos bei prieš perduodant klientui.
„Toyota Baltic“ teigimu, tyrimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu nebuvo tinkamų sąlygų, kad būtų aktyvuotos „Toyota C-HR“ automobilio oro saugos pagalvės. Taip pat nebuvo aptikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad saugos sistemos neveikė arba veikė netinkamai. Kompanija pabrėžė, kad kiekvieną kartą užvedant automobilį automatiškai patikrinama oro pagalvių sistemos funkcionavimas, o pastebėjus neatitikimus, prietaisų skydelyje užsidega įspėjamasis signalas.
„Toyota C-HR“ modelis 2017 m. gavo aukščiausią - 5 žvaigždučių Euro NCAP įvertinimą. Tačiau gamintojas nurodo, kad visos aplinkybės, kuriomis privalo išsiskleisti oro pagalvės, yra nurodomos konkretaus automobilio naudotojo vadove. Pavyzdžiui, šoninės pagalvės gali neišsiskleisti, jei smūgio į automobilio priekį ar galą metu jis verčiasi, arba jei priešpriešinis smūgis gaunamas važiuojant nedideliu greičiu.
Ginčai dėl ekspertizių ir automobilio istorijos
Išvados dėl avarijos aplinkybių skiriasi. V. Šleikaus advokatas Aidas Mažeika patvirtino, kad baudžiamojoje byloje oro pagalvių išsiskleidimas nėra reikšmingas, vertinama tik vairuotojo atsakomybė. Tačiau jis pažymėjo, kad išvados apie oro pagalves būtų svarbios, jei V. Šleikus nuspręstų pradėti civilinę bylą prieš „Toyota“ kompaniją ar jos atstovybę.
Advokatą nustebino tai, kad pirminiuose ekspertų skaičiavimuose paimti vairuotojui nepalankūs rodikliai, nors pagal teisės principus, abejotini rodikliai turėtų būti vertinami kaltininko naudai. Papildomą tyrimą atlikę ekspertai rėmėsi ir iš automobilio kompiuterio gauta informacija, kuri parodė, kad sistema užfiksavo judančią kliūtį ir pradėjo automatiškai stabdyti.
Taip pat kilo klausimų dėl paties automobilio gamybos datos. V. Šleikus patikrino automobilio identifikacijos numerį (VIN kodą) internetinėje „AutoDNA“ svetainėje ir gavo informaciją, kad automobilis pagamintas 2017 m. lapkritį, nors parduodant buvo teigta, kad jis pagamintas 2018 m. gegužę. „Toyota“ atstovų teigimu, visose trijų jų duomenų bazių ataskaitose nurodyta automobilio gamybos data - 2018 m. gegužės 11 d., ir nėra jokių šansų, kad automobilis būtų pagamintas anksčiau.
„AutoDNA“ atstovai paaiškino, kad jų sistema renka duomenis iš įvairių šaltinių, ir kartais gali pasitaikyti klaidos, įskaitant ir automobilio gamybos datą. Jie pabrėžė, kad jų pateikiama informacija turi būti naudojama kaip patarimas ir tikrinama įgaliotose automobilių atstovybėse bei nepriklausomų ekspertų.
Galimos priežastys, kodėl oro pagalvės neišsiskleidė
Ekspertai ir specialistai vardija kelias galimas priežastis, kodėl oro pagalvės gali neišsiskleisti avarijos metu, net ir naujame automobilyje:
- Nepakankamas greitis: Paprastai oro pagalvės suveikia esant didesniam nei 30 km/val. greičiui.
- Smūgio kampas ir pobūdis: Oro pagalvių sistemos yra sudėtingos, apimančios jutiklius ir valdymo algoritmus. Tam tikru atveju, net ir stiprus smūgis gali nepakakti, kad jutikliai suveiktų tinkamai. Pavyzdžiui, jei smūgis įvyksta ne priekine automobilio dalimi, o šonine ar kitu kampu, arba jei automobilis verčiasi.
- Saugos diržų naudojimas: Nors tai ne visada yra priežastis, kai kuriuose modeliuose saugos diržų neprisisegimas gali turėti įtakos oro pagalvių veikimui.
- Sistemos valdymo bloko klaida/brokas/gedimas: Nors ir labai reta, tačiau gali pasitaikyti, kad pats oro pagalvių valdymo blokas turi defektą.
- Automobilio techninė būklė: Nors automobilis buvo naujas, negalima atmesti galimybės, kad buvo tam tikrų gamyklinių trūkumų, susijusių su saugos sistemomis.
Vitoldas Milius, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius, remdamasis patirtimi, teigė, kad oro pagalvės gali suveikti ir be reikalo, pavyzdžiui, pataikius į duobę ar atsitrenkus į mažą objektą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai avarijos metu pagalvės nesuveikia, nors akivaizdžiai turėjo, tačiau žmonės nenukentėjo ir džiaugėsi, kad „išsaugojo“ pagalvę. Jis netiki sąmokslo teorijomis, kad naujiems automobiliams gali būti išiminėjamos oro pagalvės, tačiau pripažino, kad tragedija galėjo įvykti dėl sudėtingos automobilio trajektorijos slystant ir virstant, kuri neleido suveikti sudėtingam valdymo algoritmui.
Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti visas avarijos aplinkybes ir priežastis. Tikėtina, kad ekspertizės išvados ir tyrimo rezultatai padės atsakyti į kylančius klausimus dėl automobilio saugos sistemų veikimo.
