Šiais laikais taupyti degalus verta ne tik dėl finansinių, bet ir dėl ekologinių priežasčių. Automatinio variklio išjungimo ir paleidimo sistema (Start-Stop) tapo beveik standartine naujuose automobiliuose, padedanti gamintojams sumažinti vidutines automobilio CO2 emisijas. Pirmą kartą sustojus prie šviesoforo su automobiliu, turinčiu Start-Stop sistemą, galima gerokai nustebti - variklis tiesiog išsijungia. Tyla. Jokio vibravimo. Tarsi automobilis būtų visiškai užgesęs. Bet kai tik pakeliate koją nuo stabdžių ar paspaudžiate sankabos pedalą, variklis akimirksniu atgyja. Ši sistema atsirado ne iš tuščios vietos. Automobilių gamintojai pradėjo rimtai galvoti apie degalų sąnaudų mažinimą ir emisijų kontrolę maždaug prieš 20-25 metus, kai Europos Sąjunga ėmė griežtinti aplinkosaugos reikalavimus. Pirmieji rimti bandymai įdiegti tokią technologiją masinėje gamyboje prasidėjo 1990-ųjų pabaigoje. Pagrindinė idėja paprasta kaip kūjis - kam leisti varikliui dirbti tuščiąja eiga, kai automobilis vis tiek stovi vietoje? Miesto sąlygomis vairuotojas gali praleisti iki 30 procentų laiko stovėdamas prie šviesoforų ar spūstyse. Per tą laiką variklis naudoja degalus, teršia aplinką, bet neatlieka jokio naudingо darbo.
Start-Stop sistema nėra vienas paprastas jungiklis. Tai sudėtinga elektroninė sistema, kuri nuolat stebi daugybę parametrų ir priima sprendimus per sekundės dalis. Pirmiausia sistema tikrina akumuliatoriaus būklę. Jei baterija silpna arba jos įkrova nepakankama, variklis nebus išjungtas. Tai labai svarbu, nes silpnas akumuliatorius gali nesugebėti pakartotinai užvesti variklio. Šiuolaikiniai automobiliai su Start-Stop sistema dažniausiai turi specialius sustiprintus akumuliatorius - AGM (Absorbent Glass Mat) arba EFB (Enhanced Flooded Battery) tipo. Variklio temperatūra - kitas kritinis parametras. Sistema neleis išjungti variklio, jei jis dar nepasiekė darbinės temperatūros. Šaltas variklis turi įšilti, o tai užtrunka kelias minutes. Salono temperatūra taip pat svarbi. Jei įjungtas kondicionierius ar šildymas ir sistema mato, kad temperatūra salone nukrypsta nuo nustatytos, variklis nebus išjungtas.
Įprastas automobilio starteris nėra sukurtas dešimtims tūkstančių paleidimų. Jis suprojektuotas veikti kelis kartus per dieną, o ne kelis kartus per kelionę. Sustiprintas starteris turi specialius guolius, patvaresnius šepetėlius ir galingesnį elektros variklį. Kai kuriuose automobiliuose naudojami net du starteriai - vienas įprastas šaltam paleidimui, kitas specialus Start-Stop funkcijai. Dar įdomesnis sprendimas - integruotas starteris-generatorius. Tai vienas įrenginys, kuris atlieka abi funkcijas. Kai variklis veikia, jis generuoja elektros energiją kaip įprastas generatorius. Kai reikia užvesti variklį, jis veikia kaip starteris.
Kai automobilis sustoja ir sistema nusprendžia išjungti variklį, vyksta keli dalykai vienu metu. Pirmiausia sistema užtikrina, kad variklis sustotų optimalioje padėtyje. Nors variklis išjungtas, daugelis sistemų toliau veikia. Stabdžių sistema išlieka aktyvi, ypač jei automobilis turi elektrinį stabdžių stiprintuvo siurblį. Kondicionierius - tai sudėtingesnė situacija. Įprastas kondicionierius negali veikti be veikiančio variklio, nes kompresorių suka diržas nuo variklio. Todėl automobiliai su Start-Stop sistema dažnai turi papildomą elektrinį kompresorių arba specialų akumuliatorių šaltumui kaupti. Žiemos metu šildymas taip pat gali būti problema. Kai kurie automobiliai turi papildomus elektrinius šildytuvus arba naudoja sukauptą šilumą iš aušinimo sistemos.
Čia slypi tikrasis Start-Stop sistemos stebuklas. Variklis užsiveda per 0,3-0,4 sekundės. Tai daug greičiau nei įprastas paleidimas, kuris užtrunka apie sekundę ar ilgiau. Visų pirma, variklis dar šiltas ir visi tepalai jau cirkuliuoja sistemoje. Nereikia laukti, kol alyvos siurblys sukurs slėgį. Antra, degalų sistema jau paruošta - slėgis yra, purkštukai paruošti. Kai kurie gamintojai naudoja dar gudresnius sprendimus. Pavyzdžiui, tiesioginio įpurškimo varikliai gali įpurkšti degalų į vieną iš cilindrų, kol variklis dar apsisuka nuo paskutinio ciklo, ir nedelsiant juos uždegti. Tai leidžia varikliui pradėti suktis iš vidaus degimo jėgos, o ne tik iš starterio. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, Mazda su savo i-ELOOP sistema, naudoja superkondensatorius energijos kaupimui. Stabdymo metu sugeneruota elektros energija kaupiama superkondensatoriuose, o ne tik akumuliatoriuje.
Ar tikrai taupoma degalai? Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet apskritai - taip, degalai tikrai tauposi. Miesto sąlygomis, kur daug sustojimų ir laukimo prie šviesoforų, galima sutaupyti nuo 5 iki 15 procentų degalų. Tai priklauso nuo vairavimo stiliaus, eismo sąlygų ir maršruto. Jei dažnai stovite spūstyse, sutaupysite daugiau. Yra vienas įdomus niuansas - variklio paleidimas sunaudoja tam tikrą kiekį degalų. Seniau buvo manoma, kad variklio paleidimas sunaudoja tiek pat degalų, kiek jis sunaudotų per 30 sekundžių tuščiosios eigos. Šiuolaikiniai varikliai su tiesioginio įpurškimo ir pažangių valdymo sistemų dėka šį laiką sutrumpino iki 5-7 sekundžių. Emisijos mažėja dar labiau nei degalų sąnaudos. Kai variklis neveikia, jis neišmeta jokių teršalų. Miesto centre, kur oro kokybė dažnai prasta, tai tikrai svarbu.
Akumuliatorių tipai ir jų svarba
Būtina užtikrinti patikimą elektros įrangos maitinimą, kol variklis išjungtas, nes akumuliatoriui tenka didelė apkrova. Būtent dėl to svarbiausia kiekvienos gerai veikiančios variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistemos dalis yra pažangus rūgštinis akumuliatorius. Apkrovą, kurią sudaro variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistemos, gali išlaikyti tik AGM ir EFB technologijų akumuliatoriai.
EFB akumuliatoriai - paprastoms Start-Stop sistemoms
EFB akumuliatoriai (Enhanced Flooded Battery- veiksmingesnieji skystiniai akumuliatoriai) tinka tiekti energiją automobiliuose, kuriuose įrengta paprasta variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistema. EFB akumuliatoriai yra naujesnė įprastinių rūgštinių akumuliatorių versija. Patobulinus kai kuriuos komponentus užtikrinama ilgesnė akumuliatoriaus eksploatavimo trukmė. Mažos vidaus varžos EFB akumuliatoriai yra ypač atsparūs naudojimo ciklams ir stabilesni sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant įrengtai variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistemai. Palyginti su įprastiniais starterių maitinimo akumuliatoriais, jų įkrovimo ciklų skaičius* yra du kartus didesnis.
AGM akumuliatoriai - pažangioms Start-Stop sistemoms
Jei automobilyje įrengta variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistema su stabdymo energijos atgavimo (rekuperacijos) funkcija arba sumontuota aukščiausios klasės įranga ir modernūs priedai, dideliam energijos poreikiui patenkinti labiau tinka ne įprastiniai starterio maitinimo, bet AGM tipo akumuliatoriai (Absorbent Glass Mat- sugeriamieji stiklaplastikio tarpikliai).AGM akumuliatoriams būdingos puikios neįšilusio variklio paleidimo charakteristikos. Varikliui paleisti jie turi ypač daug galios, todėl pakanka trumpesnės starterio veikimo trukmės. Šiems akumuliatoriams būdinga gera įkrovimo geba ir didelė galia esant žemam įkrovos lygiui, todėl įšilusį variklį galima išjungti ir vėl paleisti kelis kartus be rizikos, kad atsiras paleidimo problemų. Be to, AGM akumuliatorių eksploatavimo trukmė, palyginti su įprastiniais starterio maitinimo akumuliatoriais, yra gerokai ilgesnė. Jų įkrovimo ciklų skaičius gali būti tris kartus didesnis nei įprastinių starterio maitinimo akumuliatorių. Elektrolitas AGM akumuliatoriuose yra sugeriamuosiuose stiklaplastikio tarpikliuose, todėl šie akumuliatoriai yra atsparesni nepalankioms sąlygoms, nekyla elektrolito ištekėjimo pavojaus ir nereikia jokios techninės priežiūros.
Ar tikrinate, kaip veikia jūsų kliento automobilio START-STOP sistema?
Jei dirbate su automobiliu, kuriame įrengta variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistema, jums reikia žinoti keletą dalykų. Keisdami automobilio akumuliatorių įsitikinkite, kad naująjį akumuliatorių gebės atpažinti variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistemos akumuliatoriaus jutiklis (angl. IBS), nes priešingu atveju automobilio sistema negalės tiksliai kontroliuoti akumuliatoriaus būsenos. Dėl to naują akumuliatorių būtina įvesti / užregistruoti. Automobilio energijos valdymo sistema nuodugniai matuoja akumuliatoriaus parametrus, kad galėtų užtikrinti didžiausią degalų ekonomiją. Jei automobilyje sumontuojamas netinkamas akumuliatorius arba jis blogai užregistruojamas, tikėtina, kad neveiks kai kurios automobilio funkcijos (pvz., elektriniai stiklų valdymo mechanizmai) arba akumuliatorius gali nusidėvėti pirma laiko, todėl susidursite su dar vienu gedimu.
Jei automobilyje sumontuotas AGM akumuliatorius, jį keisti būtina tik AGM akumuliatoriumi. Vis dėlto, vietoj EFB akumuliatoriaus galima sumontuoti AGM akumuliatorių. Tokiu atveju, tikėtina, padidės variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistemos efektyvumas ir sumažės degalų sąnaudos. VARTA primygtinai rekomenduoja į transporto priemonę, kurioje įrengta variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistema, nemontuoti žemesnių technologijų akumuliatoriaus ir nebandyti montuoti įprastinio skystinio akumuliatoriaus; jie tiesiog nėra pajėgūs veikti tokiomis sąlygomis, kai variklis dažnai išjungiamas ir vėl paleidžiamas.
Akumuliatoriui senstant, variklio automatinio išjungimo ir paleidimo sistema paprastai suveikia vis rečiau. Dėl to rekomenduojama akumuliatorių periodiškai tikrinti atliekant automobilio techninės priežiūros darbus ir pakeisti nelaukiant, kol jis suges. Tik taip bus įmanoma sutaupyti daugiausia degalų.
Taigi, norint užtikrinti, kad klientas iš jo transporto priemonėje įrengtų degalų taupymo sistemų gautų daugiausia naudos, autoservisų darbuotojai skatina tikrinti kiekvieno į patikrai atvaryto automobilio akumuliatorių. Jei paaiškėja, kad jis yra silpnas, klientui reikėtų siūlyti jį pakeisti akcentuojant degalų taupymo naudą.
Naudojimas su mechanine ir automatine pavarų dėže
Mechaninė pavarų dėžė
- Norint sustabdyti variklį: stabdykite automobilį, perkelkite pavarų svirtį į neutralę ir atleiskite sankabą bei akseleratorių.
- Norint užvesti variklį: pilnai nuspauskite sankabos pedalą.
Automatinė pavarų dėžė
- Prieš išlipdami: pilnai pritaikykite rankinį stabdį ir perkelkite pavarų svirtį į Park (P).
- Norint sustabdyti variklį: atleiskite akseleratorių, sustokite automatiškai (Drive, D) ir laikykite stabdžio pedalą nuspaustą. Variklis taip pat išsijungs, jei svirtis yra Park (P) arba Neutral (N), nepriklausomai nuo stabdžio pedalo padėties.
- Norint paleisti variklį vėl: atleiskite stabdžio pedalą arba paspauskite akseleratorių.
Techninės priemonės, saugumas ir patarimai
Auto Start-Stop sistema reikalauja papildomų techninių sprendimų: sustiprinto arba patobulinto starterio krumpliaračio, kurio paleidimų skaičius gali būti keturgubas lyginant su tradiciniu starteriu. Taip pat svarbi galingesnė akumuliatoriaus valdymo sistema - jei akumuliatoriui reikia papildomo įkrovimo, sistema variklį paleis vėl. Salono komfortas išlieka: ventiliatoriaus, garso įrangos ir žibintų darbui išjungus variklį įtakoja automobilio elektros grandinė, todėl temperatūros ir drėgmės jutikliai gali priversti sistemą automatiškai paleisti variklį, jei pageidaujama temperatūra nėra išlaikoma.
Sistema automatiškai aktyvuojama įjungus uždegimą. Jai išjungti - paspauskite specialų mygtuką centrinėje konsolėje; švieslentėje pasirodys žymuo „OFF“. Vienas paspaudimas išjungia sistemą tik einamojo uždegimo ciklo metu, paspaudus dar kartą ji vėl suaktyvinama. Atkreipkite dėmesį: mygtuko vieta skirtinguose modeliuose gali skirtis.
Auto Start-Stop ypač efektyvi mieste: trumpi sustojimai ir dažni startai lemia didesnę kuro taupymą bei mažesnes emisijas. Tačiau ilgiausi privalumai atsiranda kartu su tinkama technine priežiūra - patikrinkite akumuliatoriaus būklę ir laikykitės gamintojo nurodymų dėl starterio priežiūros.
Viena didžiausių automobilių pramonės tiekėjų, „Federal Mogul“, perspėja vairuotojus, kad nuolatinis variklio užvedinėjimas jam yra didžiulė našta. Jų skaičiavimais, įprastas automobilis per savo tarnavimo laiką užvedamas apie 50 000 kartų. Automobilis su „Start-Stop“ - net 500 000 kartų. Pagrindinė šios problemos esmė - tepimas. Kai variklis veikia, jo alkūninis velenas slydimo guoliuose „plaukia“ ant plonos alyvos plėvelės, todėl metalas nesiliečia su metalu. Tačiau vos tik variklis sustabdomas, ši plėvelė pranyksta, ir velenas nusėda tiesiai ant guolio. Užvedimo metu, kol alyvos slėgis vėl atkuria apsauginį sluoksnį, labai trumpą akimirką įvyksta didžiausias dilimas - metalas trinasi į metalą. Būtent šį žalingą procesą „Start/Stop“ sistema atlieka kiekvieną kartą, kai sustojate, pavyzdžiui, prie sankryžos. Nors automobilių gamintojai diegia galingesnius starterius ir patvaresnius akumuliatorius, „Federal Mogul“ ekspertai teigia, kad net ir moderniausi varikliai nėra visiškai apsaugoti nuo šio pagreitinto dilimo.
Regitros egzaminas. Pagalbinės automobilio sistemos. Start -Stop sistema
Jei norite prailginti savo automobilio variklio tarnavimo laiką, „Start-Stop“ sistemos išjungimas kiekvienos kelionės pradžioje gali būti protinga investicija. Sutaupyti keli centai yra menka paguoda, palyginti su potencialia tūkstančius eurų kainuojančia variklio remonto sąskaita. Be to, taip tausosite ne tik variklį, bet ir starterį, akumuliatorių bei turbokompresorių, kuriems nuolatinis išjungimas irgi kenkia.
Trumpos kelionės - Start-Stop sistemos priešas. Jei dažnai važiuojate tik kelis kilometrus, akumuliatorius neturi laiko tinkamai įsikrauti. Sistema tai pastebi ir gali pradėti mažiau veikti arba visai išsijungti. Žiemą sistema natūraliai veiks rečiau. Tai normalu ir taip ir turi būti. Šaltas variklis turi įšilti, o tai svarbiau nei kelių degalų lašų sutaupymas. Jei sistema staiga nustoja veikti, pirmiausia patikrinkite akumuliatorių. Dažniausiai problema būna būtent jame. Silpnas akumuliatorius arba prastas kontaktas gali išjungti visą sistemą.
Kai keičiate alyvą, įsitikinkite, kad naudojama teisinga specifikacija. Start-Stop sistemai dažnai reikia specialios mažo klampumo alyvos, kuri užtikrina greitą tepimą paleidimo metu.
Start-Stop sistema nėra galutinis technologijos taškas - ji nuolat tobulėja. Naujausi automobiliai jau turi dar pažangesnes versijas, kurios gali išjungti variklį net važiuojant. Tai vadinama „sailing” arba „coasting” funkcija. Kai automobilis rieda ir vairuotojas nepaspaudžia nei akceleratoriaus, nei stabdžių, variklis gali visiškai išsijungti. Hibridiniai automobiliai šią technologiją veda dar toliau. Jie gali važiuoti tik elektros energija mažais greičiais, o benzininis variklis įsijungia tik kai reikia daugiau galios. 48 voltų minkštieji hibridai - tai kitas žingsnis. Jie naudoja galingesnę elektros sistemą, kuri leidžia dar efektyviau valdyti variklį ir net padėti jam pagreitėjimo metu. Bet kokia technologija, kuri padeda taupyti degalus ir mažinti emisijas, turi ateitį.
Kai kurie gamintojai jau eksperimentuoja su dirbtinio intelekto naudojimu. Sistema galėtų išmokti vairuotojo įpročių ir eismo sąlygų bei nuspėti, kada verta išjungti variklį, o kada ne. Pavyzdžiui, jei sistema žino, kad paprastai prie konkretaus šviesoforo stovite ilgai, ji išjungs variklį. Taigi Start-Stop sistema, kuri kadaise atrodė kaip keista naujovė, dabar tampa standartine įranga daugelyje automobilių. Ji ne tobula, turi savo trūkumų ir reikalauja papildomų investicijų į priežiūrą, bet bendras efektas yra teigiamas. Mieste sutaupote degalų, mažinate emisiją ir prisidedate prie švaresnio oro. O jei sistema jums nepatinka - visada galite ją išjungti mygtuku.