Vis daugiau ir daugiau automobilių gamintojų kurdami visureigį, atsisako rėminės konstrukcijos ir vietoj jos naudoja lengvojo automobilio platformą. Toyota inžinieriai, regis, bandė plaukti prieš srovę ir visus šešiasdešimt trejus LandCruiser gamybos metus neišdavė savo principų. Per pastaruosius kelis metus visureigių segmentą užplūdo daugybė imitacijų, kurios ne tik iškraipė šių automobilių prasmę, bet ir privertė tikruosius visureigius pasitraukti į antrąjį planą. Tad, jeigu ieškote automobilio, kuris sugebėtų įveikti bet kokią kliūtį, bet kokiomis sąlygomis - Toyota Land Cruiser yra vienas iš nedaugelio, kuris sugebėtų atitikti jūsų norus.
Anksčiau visureigiai buvo tapatinami su neįveikiamomis pelkėmis, taburetėmis vietoj sėdynių ir tvarto lygio garso izoliacija. Tačiau Toyota Land Cruiser 120 modelis siūlo viską, ko tik trokšta naujo visureigio pirkėjas. USB ir iPod jungtis, Bluetooth sąsaja, JBL garso sistema, lietimui jautrus ekranas, elektra valdomos odinės sėdynės ir pan. Nors automobilyje žaisliukų netrūksta, tačiau vargu ar jums didelį įspūdį paliks apdailos medžiagų kokybė. Japoniški automobiliai nuolatos buvo kritikuojami dėl pigaus plastiko, tačiau per pastaruosius dvejus metus šią bėdą sugebėjo išspręsti daugelis gamintojų iš Japonijos. Jeigu jums apdailos medžiagų kokybė nerūpi ir jūsų pagrindinis kriterijus tvirtai suręstas interjeras - Land Cruiser puikiai atitiks jūsų norus.
Kadangi šį visureigį pirks žmonės turintys šeimą, erdvus interjeras yra privalomas. Vien tik pasižiūrėjus į automobilį iš šono, turėtume suprasti, jog jame tilps ne keturi ar penki, bet ir kokie septyni žmonės. Tiek priekyje, tiek gale vietos apstu. Net nežinome kokio sudėjimo turėtų būti žmogus, jog galėtų skųstis interjero erdve.
Nors Land Cruiser protėviai buvo grynakraujai ūkininkai, tačiau metams bėgant, kiekviena Toyota visureigio karta buvo sunkesnė ir prašmatnesnė. Kadangi kompanijos inžinieriai norėjo šį visureigį paversti prabangos preke, pirmas darbas, kurį reikėjo atlikti - garso izoliacijos gerinimas ir nepriekaištingas pakabos darbas. Tiek vieną, tiek kitą užduotį Toyota inžinieriai atliko nepriekaištingai. Važiuojant net ir didesniu greičiu automobilyje vos girdisi padangų keliamas triukšmas.
Vienintelis triukšmadarys - keturių cilindrų variklis. Keturių cilindrų variklis? Taip, teisingai. Įprastai, tokio dydžio mašinos turi šešių ar net aštuonių cilindrų agregatus, kurie padeda išjudinti dvi ar net tris tonas sveriančius automobilius. Aišku, sunkesni varikliai nepadeda bekelėje, tačiau kiek tokio tipo mašinų nuvažiuoja nuo asfalto ar bent jau į tikrą bekelę? Vienetai. Baltame popieriaus lape techninės charakteristikos atrodo neblogai, tačiau realybėje išjudinti beveik tris tonas sveriantį automobilį jam sekasi vidutiniškai. Judėti su srautu šio variklio užteks, tačiau tik tiek. Norėdami su automobiliu važiuoti agresyviau, tiesiog prievartausite variklį.
Žinoma, japonai ne veltui į šį automobilį sumontavo ne šešių, bet keturių cilindrų agregatą. Mažesnis cilindrų skaičius padeda sumažinti ne tik išmetamųjų dujų emisiją, aptarnavimo kaštus, bet ir vidutines kuro sąnaudas. Bent jau mūsų bandymo metu, automobilio vidutinės kuro sąnaudos siekė 12.4 litro šimtui kilometrų. Žinant, jog mašina sveria 2990 kilogramų, tokios vidutinės kuro sąnaudos atrodo pakankamai civilizuotai.
Palyginus su ankstesne modelio karta, labiausiai patobulėjo automobilio valdymas. Nors japoniškas visureigis iki šiol naudoja rėminę konstrukciją, kuri nėra tinkamiausias pasirinkimas lengvajam automobiliui, tačiau jos privalumai išryškėja, kai, pavyzdžiui, reikia tempti sunkią priekabą. Esant reikalui galima pakeisti važiuoklės parametrus su vieno mygtuko paspaudimu, tačiau vargu ar daugelis vairuotojų pajaus skirtumą. Naudojant „Sport“(!) rėžimą, pasikeičia tik du dalykai. Mums labiausiai patiko labai lengvas ir informatyvus vairo mechanizmas, kuris padeda ankštose vietose su automobiliu manevruoti lyg sėdėtumėte už hečbeko vairo. Stabdžiai nėra patys efektyviausi ar galingiausi, tačiau nereikia tikėtis kažkokių stebuklų iš tris tonas sveriančio begemoto.
Jeigu esate vienas iš tų žmonių, kuris mėgsta nuvažiuoti ten, kur nėra kelių, LandCruiser taps geriausiu jūsų draugu. Kadangi priekinės ir galinės dalies išsikišimas yra minimalus, galima drąsiai lipti į bet kokią duobę ar kilti į ne daugiau kaip 42 laipsnių statumo kalną. Jeigu jūsų kalnai nedomina, LandCruiser pasitarnaus net ir pačiose sudėtingiausiose situacijoje.
Esant reikalui, galite pasirinkti vieną iš keturių bekelės režimų: „Mud & sand“ (purvas ir smėlis), „Loose rock“ (palaidi akmenys), „Mogul“ (gūbriuota kalva) ir „Rock“ (uolėtas paviršius). Pavyzdžiui, įsijungę „Mud & Sand“ režimą neužklimpsite važiuodami labai minkštu paviršiumi. Dar vienas privalumas - nuolat veikianti keturių varomųjų ratų pavara, kuri priklausomai nuo įjungto režimo, galią tarp priekinių ir galinių ratų paskirsto 50:50 ar 30:70 santykiu. Įprastai, galios paskirstymas tarp ašių siekia 40:60.
Nors visureigių ir padidinto pravažumo automobilių pasiūla yra labai didelė, tačiau kas iš tikrųjų yra Toyota LandCruiser konkurentai? Mūsų nuomone, japoniškas visureigis turi tik du pilnaverčius konkurentus: Land Rover Discovery ir Jeep Grand Cherokee. Didesnių skirtumų tarp jų nėra. Visi trys automobiliai galėtų drąsiai tarpusavyje muštis bekelėje, tačiau kiekvienas iš jų turi privalumų ir trūkumų.
Land Rover Discovery gali pradžiuginti septyniomis vietomis, prašmatniu ir praktišku interjeru bei puikiu pravažumu, tačiau automobilis yra neekonomiškas, kenčia nuo labai didelio svorio, taip pat reikėtų pagalvoti apie Land Rover patikimumą. O kaip gi Jeep Grand Cherokee? Jis taip pat pasižymi puikiu pravažumu, tačiau turi žymiai ekonomiškesnį ir efektyvesnį dyzelinį variklį, priimtinesnę kainodarą bei gausesnę bazinę įrangą. Vis dėlto, gale sėdintiems keleiviams galėtų būti daugiau erdvės.
Atnaujintas modelis tapo civilizuotesnis, patrauklesnis paprastiems vartotojams, kuriems svarbiausia yra lengvas valdymas, aukštas komforto lygis, maži aptarnavimo kaštai bei gausi bazinė įranga, tačiau po labai storu makiažo sluoksniu slepiasi tikras visureigis, kurio pašaukimas yra bekelė.
Variklių ir techninės charakteristikos
2003 metais pristatytas naujas Land Cruiser modelis. Šis visureigis daugiau nėra tik darbinis arkliukas, tai labiau prabangus SUV visureigis. Šis automobilis taip pat paveldėjo nepriekaištingų važiavimo savybių tiek kelyje, tiek bekelėje titulą. Naujas 4.0 L (3955 cc) V6 benzininis variklis buvo pristatytas pirmiausia Europoje. Dyzeliniai modeliai yra turbodyzelinis su maksimalia 131 AG (96 kW) galia, taip pat dyzelinis variklis su 95 AG (70 kW) galia ir naujasis turbodyzelinis D-4D variklis su 173 AG (127 kW) galia ir 410 Nm sukimo momentu. Šis Land Cruiser savo pakaba dalinasi su kitomis Toyota - 4Runner ir FJ Cruiser.
Jei nupirksi tvarkingą, abi nuostabios mašinos. 100-tukas klasika, tik gal daugiau kuro degina. Jos abi ir panašios ir skirtingos. Bet aš manau, kad jų paskirtis šiek tiek kitokia. 100 labiau tinka, jei važinėji į medžiokles rečiau, ir į tolimesnes vietas. Vietos daugiau. 120, jei arčiau ir dažniau. 120 mažesnis ir lengvesnis, ne taip seda greitai, jei reikia per pažliugusį lauką pravažiuoti. 120 minusas, tai variklis, bijantis didelių apsukų. Jei važinėsi iki max 140 greičiu, ar netampysi rastų, tai laikys ilgai. Reikėjo miškeli tokį paretinti, ir rastus pora dienų patampiau, varikliui kapitalinį reikėjo daryti. T.y. variklis bijo perkaitimo. 100 variklis labai stiprus. Bet ryja daugiau. 120 apytikriai valgo kuro, ant kiek važiuoji, nubraukus 0 - jei ant 120, tai 12, jei ant 150, tai 15 l 100 km, kas kiekvieną 100 K km pridėk papildomai po 1 ltr. Bet iš principo, 120 labai stipri mašina.
Mano 120 rida tuoj bus 350 K km, pirkau su 100 K rida. Tuos 250 K km pravažiavau per vieškelius, laukus ir pelkes, gal 10 kart buvau pasodines purve ir vandenyje vos ne iki kapoto. Rekomenduočiau 120 pirkti tik su ESP, šoniniu antiuznesimu. Kol nesi įpratęs, tas jo lingavimas per plikšalą ar ledą gali pridaryti bėdų, greitai užmeta, bet ESP veikia gerai. 100 biški stabilesnis. Ju abiejų bėda stabdžiai, greitai dyla, ir nėra itin efektyvus. Kai kas ant 100 deda sarvuoto 100 stabdžius, jie pritaikyti didesnei masei, tai veikia žymiai efektyviau. Aišku Toyotų dar bėda, tai idiotiska navigacija. Tas touch screen biški tupokai veikia, nors atrodo gražiai. Gal geriau be jo, ir prisukti kokį iPadą. Greičių dėžė veikia be priekaištų, kaip ir viskas ok.
Toyota Land Cruiser 120 variklis 1KD-FTV yra vienas iš dažniausiai aptariamų komponentų tarp savininkų. Kai kurie savininkai susidūrė su purkštukų tarpinių problema, kuri, jei nebus laiku pašalinta, gali sukelti rimtus variklio gedimus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į variklio pagalvių susidėvėjimą ir vandens siurblio sandarumą. Nors purkštukų keitimas gali būti brangus (apie 1800 Eur už 4 vienetus su darbu), restauruoti juos Lietuvoje dažnai nepasiteisina.
Verta paminėti ir kitus variklius:
- 1HZ - tai atmosferinis 4,2 l eilinis šešių cilindrų dyzelinis variklis, išvystantis 129 AG ir 285 Nm sukimo momentą. Dėl paprastos konstrukcijos (be turbinos, „common rail“ sistemos ar sudėtingos elektronikos) šis variklis itin patikimas ekstremaliomis sąlygomis.
- 1HD-FTE - turbokompresoriumi aprūpintas 4,2 l eilinis šešių cilindrų dyzelinis variklis, montuotas į „Land Cruiser“ 100 ir 79 serijas.
- B serijos varikliai (2B - 3,2 l, 3B - 3,4 l) - tai paprastos konstrukcijos keturių cilindrų dyzeliai, vertinami dėl ilgaamžiškumo.
- 2UZ-FE - tai 4,7 l V8 benzininis variklis, montuotas į „Land Cruiser“ 100 seriją bei „Lexus GX 470“ ir LX 470. Jo ketaus blokas ir paprasta konstrukcija užtikrina ilgaamžiškumą - kai kurie savininkai pasiekė net 1 000 000 mylių (apie 1,6 mln. km).
„Toyota Land Cruiser“ jau dešimtmečius garsėja kaip vienas patikimiausių visureigių pasaulyje. Jo reputacija paremta ne tik tvirtu kėbulu ar pravažumu, bet ir variklių ilgaamžiškumu. Kai kurie „Land Cruiser“ varikliai tapo legendomis, gebančiomis įveikti šimtus tūkstančių kilometrų be kapitalinio remonto.
Atsiliepimai ir Patirtis
Pamačiau Tamstos nuorodą ir nuostalgiskai prisiminiau, kad kažkada buvau aktyvus Lendroverietis su savo pirmuoju disco2... Dabar jau antras TLC120 - puikus ir labai universalus automobilis. Buvau visur - nuo magistralių iki pelkių ir poligonų. Ir tik su minimaliais patobulinimais. Reikia rinktis ramiai, daug šiukšlių rinkoje, nors dabar kaina kiek krito ir tikrai netaupant ir nepermokant galima rasti gerą auto. Rekomenduoju rinktis nuo 2004 pabaigos nuo 122 kW, nors jei atsiras geras ankstesnis, spjauti nereikia. Daugiau atskirai jeigu reikės. Dėžės, sankabos labai patikimos. Geriau automatas, nieko blogo mechanika. Variklyje diržas. Purkštukai tepale, turėjo nesandarumo ligą nuo tų pačių 04, atšaukimas buvo visiems, keitė sandarinimo žiedelius. Viskas registruota privalo būti Europoje. Kas pakeitė - užmiršo apie problemas, kas ne - užlenkė variklį. Nesulyginama su d4d 2 ir 2.2 problematika. Purkštukai neremontuojami. Laiko iki 300k panašiai. Paprastai nesičipuoja, bet yra originalūs boxai. Turiu tokį.
Rūdyja tik rėmas, jis tik paprastai ,japoniškai' dažytas. Vid. Aukšta, stabili kelyje ir posūkiuose. Nebrangios dalys, nebrangus remontas. Daug dalių yra laužynuose. Nors tinkamai ją prižiūrint, keist tenka tik stabdžių kaladėles, diržus, įtempėjus ir filtrus. Geras matomumas, gražus salonas ir prietaisų skydelis. Tyliai dirba variklis, gera garso aparatūra, graži išvaizda. Solidi mašina. Mašinos kaina atitinka kokybę. Patogios ir minkštos sėdynės lyginant su kitais džipais), patvari važiuoklė. Kaip tokiam džipui, minkštai ir švelniai važiuoja asfaltu ir žvirkeliais. Truputį rudija, variklio skyrius ir dugnas. Tikras ir solidus džipas rimtam žmogui.
Pavasarį pirkau Land Cruizerį 2004,12 mėn. Jo masė yra 2040 kg. penkios durys, 2982 kubiniai centimetrai darbinio tūrio, dyzelis, 122 kW, šeši bėgiai, mechaninė greičių dėžė, lietnikai R17 265/65 Priekinių ir galinių ratų dydis: 7.5Jx17. Džipas vertas savo kainos, nes su juo saugu ir smagu važiuot. Galima ir pilnai prikrautą priekabą tempt, ir drąsiai į svečius važiuot. Važiuoja minkštai ir švelniai. Mašiną dar neilgai turiu, bet džiaugiuosi, kad pirkau būtent tokį džipą. Kokybė, saugumas, stabilumas. Viduje daug vietos vairuotojui ir keleiviams, talpi bagažinė. Interjero medž. Elektr.
Sveiki forumiečiai, planuoju pirkti LC Prado 2003-2005m, 3.0D, 5 durų, pasidalinkit patirtim kas turit. Kaip mašina ar patikima? Ar yra dalių pirkti? Iškart atsarginėmis dalimis nereikia rūpintis, jei mašina buvo tinkamai eksploatuota, tai ji ir laikys. Šiaip gera mašina nėra ko pridurti. LC 120 turbūt pati patikimiausia iš Toyotų, didžiausia bėda būna su tarpinėmis po purkštukais. Kainos tik kosminės, bet rinkos kaina nekrenta beveik. Atsarginėmis dalimis nereikia rūpintis. Žiūriu, kad mažiau būtų bėgusi, o dar žinau, kad gerų mašinų neparduoda ypač vokiečiai, būna aišku išimčių, bet laaabai retai.
Šiame forume esu naujokas, dar visai neseniai nusipirkau pirmą visureigį - 2008 TLC Prado, 127 kW, 3l dyzelį. Procesas nebuvo iš lengviausių, todėl pasidalinsiu patirtimis ir patarimais, kurie, tikiuosi, kam nors bus naudingi. Visų pirma, jei planuojat pirkti TLC120, gerai pagalvokit - ar galėtumėt sau leisti DU TLC120? Nes turint omeny jų amžių ir dalių kainas, kur kišti pinigus tikrai bus.
Pradėjau ieškoti Lietuvoje, apžiūrėjau kelis variantus, įskaitant ir vieną pardavinėjamą Toyota atstovybės. Pagrindinė problema kurią mačiau - dugno rūdys, ir čia kalbam apie vėlyvesnius - bent jau 2008 metų automobilius. Net jei kėbulas švarus ir niekad nedažytas, pakėlus vaizdas visai kitos. Rūdyja pirmiausia nuo galo - būna užstrigęs zapaskės laikiklis (naujas keli šimtai eurų), nesandarus kuro užpylimo vamzdis, stabdžių šlangutės ir panašiai, nuo rėmo lupasi gabalai, rūdys pereina ir ant kėbulo. Niekad nepirkit nepakėlę. Pats tvarkytis su rėmu nenorėčiau, todėl pasiklausinėjau kiek galėtų kainuoti restauracija smėliuojant ir cinkuojant, arba keičiant rėmą - tai viskas įskaitant ardymą, paruošimą, dažymą, įvorių ir lūžusių varžtų keitimą - gali kainuoti iki 2-3k EUR, bet ne visi ir nori imtis tokio projekto. Vėliau mačiau 10 metų senumo Lietuvoj pirktų TLC, kuriems "pernai" padaryta antikorozija, kas pasitikėjimo nekelia, nes galiu tik įsivaizduoti kaip rėmas turėtų atrodyti po danga.
Galiausiai radau tinkamą, 2008 metų gamybos, bet 2009 metų registracijos, variantą Vokietijoje. Apžiūrą atlikau ne pats, prie to grįšim vėliau, bet apskritai automobilis atrodė tvarkingas, parduodamas atstovybės su pilna istorija, ir ant dugno turėjo tik paviršinių rūdžių. Rida - 170k km, su tai pagrindžiančiais dokumentais. Kainavo daugiau nei bet kuris variantas Lietuvoje, bet ir atrodė daug geriau.
Dažniausi gedimai ir jų šalinimas
Atvažiavus į Lietuvą išlindo dalykai, kuriuos tikrai buvo galima pastebėti apžiūros metu, ir kurie, kaip vėliau supratau internete, yra labai tikėtini 150k-200k ridai:
- Sudilę variklio pagalvės - ne paprastos gumos, o vakuuminė sistema, kurios dizainas Toyotos buvo keistas ne vieną kartą. Neradau patikimų neoriginalių dalių, todėl ir nerizikavau. Bet simptomai paprasti ir lengva patikrinti prieš perkant, o tada atitinkamai nudėrėti kainą: stovint pavaroj (D) visas automobilis dreba, įjungus neutralią (N) vibracijos išnyksta. Ypač stipriai vibracijos jaučiasi įjungus palėtintoją ir atbulinę pavarą.
- Nesandarus vandens siurblys - irgi matosi iškart, aplink siurblį pilna rožinių nuosėdų (jei supiltas Toyota aušinimo skystis). Originali dalis apie 260 Eur, neoriginalios nuo 50 iki 90 Eur. Originalus tarnauja apie 150k km, dažnai keičiamas kartu su pagrindiniu diržu. Mano atveju keistas kartu nebuvo.
- Purkštukai ir jų tarpinės - Purkštukų tarpinės yra TLC120 liga, ir jei jos nesandarios - į karterį patenka suodžiai ir dyzelis, kas užkemša tepalo paėmėją ir gali baigtis katastrofiškais variklio gedimais. Mano atveju paėmėjas buvo švarus, taigi tarpinės geros, BET diagnostika parodė, kad vieno purkštuko kompensacijų reikšmės jau viršija numatytas ribas (+- 2.5). Nors žinau savininkų, kurie iš 1KD-FTV purkštukų išspaudžia iki 300k km, gedimai prie 150k nėra nenormalūs. Visų 4 purkštukų keitimas atstovybėje, įskaitant tarpinių pakeitimą ir lizdų valymą - apie 1800 Eur. Verta paminėti, kad po keitimo purkštukai dirba kiek garsiau - girdisi silpnas kalimas akseleruojant tarp 1000-2000 apsukų, ypač kai variklis šaltas. Atstovybės teigimu, taip dirba naujesnio modelio purkštukai. Internete rašo visaip - ir kad normalu, ir kad ne. Beje, gali gundyti galimybė restauruoti purkštukus, ką, deja, bandžiau ir pats (170 Eur už purkštuką + ardymas), bet man, kaip ir daug kam bandžiusiems, Lietuvoje toks darbas nepasiteisino. Nežinau ar stendas blogas, ar meistrų rankos kreivos, bet reikšmės po restauravimo pablogėjo, purkštukai buvo visai sugadinti ir tada jau teko keisti naujais, ką ir reikėjo daryti iš pradžių. Pats keitimas nėra nei sudėtingas, nei brangus. Atstovybės dalis gauna per kokią parą, o darbą atlieka per kelias valandas.
Paėmus viską bendrai, geros būklės TLC120 yra labai brangus 10 metų senumo visureigis, bet važiuoja tikrai puikiai - geriau negu daugelis pigesnių naujų automobilių. Lietuvoj jie gerokai pigesni nei Vokietijoj, bet bent jau mano tikrinimo metu atrodė probleminiai. Perkant siūlyčiau vengti pneumatinės pakabos, pasitikrinti variklio pagalvių būklę (įjungiant palėtintoją ir atbulinį bėgį, jei automatas), vandens siurblio sandarumą ir dugno rūdis. Jeigu perkat iš rimto pardavėjo, tai tikrai verta pasidaryti kokybišką defektavimą, nes tik diagnostikos metu matysis purkštukų būklė.
Iš savo patirties siūlyčiau atsidėti 10-20% automobilio kainos remontams, bet čia kaip ir bet kuriam naudotam automobiliui. Turėkit omeny, kad aptarnavimai nebus pigūs - į 3l dyzelį pilasi apie 7l alyvos. Mažasis aptarnavimas atstovybėje apie 200 Eur, didysis (+ tiltų ir greičių dėžės skysčiai, kuro filtras, stabdžių skystis) apie 500 Eur. Aišku, savo rankom pigiau.
Kadangi nusipirkau gan švarų variantą, padariau Dinitrol antikorizinį padengimą. Bet čia tik laikas parodys ar buvo verta. Pirkau variantą su gamykline navigacija ir galinio vaizdo kamera. Tai buvo klaida, nes šitoj sistemoj kondicionieriaus valdymas integruotas ekrane, todėl labai sunku (tiksliau brangu) pakeisti ekraną modernia multimedija, bet yra įmonės, kurios pardavinėja reikalingus perėjimus įvairiems sprendimams. Planuoju atrestauruoti pakabą ir susidėti OME amortizatorius. Gal kas galit rekomenduoti patikimą servisą Vilniuje, kuris tuo užsiima? Atrodo prasideda kažkoks vairo kolonėlės nesandarumas, tai anksčiau ar vėliau reiks prieiti.
LAND CRUISER 120 VS JIMNY OFFROAD
3-jų durų Toyota LandCruiser 90 Prado su naujos kartos D4D turbodyzeliniu varikliu ir 4 laipsnių automatine pavarų dėže. Centrinio diferencialo blokatorius, palėtinamoji pavara, pastoviai varantys visi keturi ratai. Ypatingai patvarus ir negandantis automobilis, galingas dyzelis puikiai sutaria su automatine pavarų dėže. Lengva vairuoti tiek mieste tiek magistralėje tiek ir visiškai bekelėje. Salonas spartietiškas, tačiau erdvus, yra visa būtina komforto įranga. Plačios, patogios sėdynės. Gal kiek komplikuotas patekimas į galinę sėdynę. Trumpai - pats tikriausias visureigis, niekada nekyla minčių apie galimus gedimus ar remontus. Ypač su D4D varikliais - tiesiog neturintis silpnų vietų. Prie 150 000 reikia pakeisti variklio paskirstymo diržą, laiku keisti tepalus ir filtrus. Tai ir bus visi su variklio priežiūra susiję remonto darbai. Vasarą galima tilpti į 9l/100km. Žiemą per šalčius reikalavo iki 16/100km. Daugiau eksploatacijos kaštų nėra, mašiną naudojau nepilnus metus. Pirkau Lietuvoje, pardaviau lietuviui. Skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo viso labo 200 Lt. Ieškokite modelio su D4D varikliu. Senesniuose modeliuose nepatvarios variklio galvutės, o toks remontas labai brangus. Nesibaiminkite automato - veikia išties labai gerai.
