Užrašas „Sukurta Kalifornijoje, surinkta Kinijoje“ ant „Apple“ telefono nugarėlės jau seniai nieko nestebina. Tačiau automobilių pasaulyje vis dar gajus mitas, kad vokiškas automobilis privalo būti pagamintas Vokietijoje, o japoniškas - Japonijoje. Vis dėlto, realybė kur kas sudėtingesnė.
Išanalizavus daugiau nei 100 Europoje parduodamų modelių gamybos vietų, paaiškėjo, kad prestižinių markių flagmanai dažnai surenkami toli nuo savo gimtinės. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad patys brangiausi vokiški visureigiai negaminami Vokietijoje? „Audi Q8“, „Porsche Cayenne“ ir „Volkswagen Touareg“ nuo konvejerio rieda Bratislavoje, Slovakijoje. Galingieji „BMW X7“ ir „XM“ surenkami Spartanburge (JAV), o „Mercedes-Benz GLS“ ir „EQS SUV“ - Alabamos valstijoje (JAV). Kodėl? Nes automobilių gamintojai laikosi principo „gamink ten, kur daugiausiai parduodi“.
Net ir kitų, atrodytų, tikrų vokiškų automobilių gamyba yra išsibarsčiusi po pasaulį. Vokiškos automobilių pramonės simbolis „Volkswagen Passat“ dabar gaminamas Slovakijoje, o „Volkswagen Polo“ atkeliauja iš Pietų Afrikos. Kiti „Audi“ modeliai taip pat gaminami svetur (A1 - Ispanijoje, Q3 - Vengrijoje, Q5 - Meksikoje), „Opel Mokka“ - Prancūzijoje, o išskirtinis „Mercedes-AMG GT“ 4 durų kupė - Suomijoje.
Ne ką mažiau painiavos ir Japonijos gamintojų stovykloje. Lietuvoje itin populiari „Toyota Corolla“ gaminama Turkijoje (Sedanas) ir Jungtinėje Karalystėje (Hečbekas ir universalas). „Toyota C-HR“ taip pat gaminamas Turkijoje, o „Yaris“ bei „Yaris Cross“ - Prancūzijoje. Toje pačioje Prancūzijos gamykloje surenkami ir „Mazda2 Hybrid“ modeliai. Kai kurie kiti „Mazda“ ir „Honda“ modeliai („Mazda 6e“, „Honda ZR-V“, „CR-V“) gaminami Kinijoje. O iš penkių „Mitsubishi“ modelių, tik vienas yra „Made in Japan“ - „Colt“ atvyksta iš Turkijos, o „Eclipse Cross“ gaminamas Prancūzijoje.
Tad kokie modeliai iš tiesų vis dar gaminami Vokietijoje ir Japonijoje? Sąrašas, pasirodo, yra trumpesnis, nei daugelis galėtų pagalvoti.
Automobiliai, kurie yra gaminami Vokietijoje
Daugelis automobilių entuziastų vis dar tiki, kad tikras „vokiškas“ automobilis turi būti pagamintas Vokietijoje. Šis įsitikinimas, nors ir suprantamas, ne visada atspindi realybę. Tačiau kai kuriuos populiarius modelius vis dar galima rasti su užrašu „Made in Germany“.
Vokiškų gamintojų modeliai, gaminami Vokietijoje:
- Audi: A3 (Ingolštatas), A5 (Nekarsulmas), A6 (Nekarsulmas), A6 e-tron (Ingolštatas), A7 (Nekarsulmas), A8 (Nekarsulmas), e-tron GT (Nekarsulmas), Q2 (Ingolštatas), Q4 e-tron (Cvikau), Q6 e-tron (Ingolštatas).
- BMW: 1 serija (Leipcigas), 2 serijos Active Tourer (Leipcigas), 2 serijos Gran Coupe (Leipcigas), 3 serija (Miunchenas), 4 serija (Dingolfingas; Gran Coupe - Miunchene), 5 serija (Dingolfingas), 7 serija (Dingolfingas), 8 serija (Dingolfingas), X1 (Rėgensburgas), X2 (Rėgensburgas), iX (Dingolfingas).
- Mercedes-Benz: A klasė (Raštatas), B klasė (Raštatas), CLA (Raštatas), C klasė (Brėmenas), CLE (Brėmenas), E klasė (Zindelfingenas), EQE (Brėmenas), S klasė (Zindelfingenas), EQS (Zindelfingenas), AMG GT (Brėmenas), AMG SL (Brėmenas), GLA (Raštatas), EQA (Raštatas), GLC (Brėmenas ir Zindelfingenas).
- Porsche: 718 Boxster ir Cayman (Osnabriukas), 911 (Štutgartas-Cufenhauzenas), Panamera (Leipcigas), Taycan (Štutgartas-Cufenhauzenas), Macan (Leipcigas).
- Volkswagen: Golf (Volfsburgas), ID.3 (Dresdenas ir Cvikau), ID.7 (Emdenas), Tiguan (Volfsburgas), Tayron (Volfsburgas), ID.4 (Emdenas ir Cvikau), ID.5 (Cvikau), Touran (Volfsburgas), ID. Buzz (Hanoveris).
Kitų gamintojų modeliai, kurie taip pat gaminami Vokietijoje:
- MINI Countryman (Leipcigas)
- Ford Focus (Sarluisas)
- Ford Explorer (Kelnas)
- Ford Capri (Kelnas)
- Opel Astra (Riuselsheimas)
- Opel Grandland (Eizenachas)
- DS 4 (Riuselsheimas)
- Cupra Born (Cvikau)
Automobiliai, kurie yra gaminami Japonijoje
Pasirodo, kad dvi markės išlieka absoliučiai ištikimos savo gimtinei. „Lexus“ ir „Subaru“ visus Europai skirtus modelius gamina išskirtinai tik Japonijoje. Kitų gamintojų modelių gamybos geografija labiau išskaidyta, tačiau dalis svarbiausių automobilių vis dar atkeliauja iš Tekančios Saulės šalies.
„Toyota Motor Corporation“ - japonų tarptautinė korporacija, pati didžiausia pasaulyje pagal automobilių gamybą, pagaminanti apie 10 mln. automobilių kasmet. Gamina ne tik lengvuosius automobilius, bet ir vilkikus, motociklus, autobusus ir net robotus, bei teikia finansines/lizingo paslaugas.
„Toyota“ sėkmė grindžiama tiek įvairiapusišku modelių asortimentu, tiek plačiu jėgos agregatų pasirinkimu. Ypač pabrėžiama hibridinė technologija, kurią „Toyota“ vystė 25 metus ir kuri yra vertinga tiek bendrovei, tiek visai automobilių pramonei. Tuo pat metu „Toyota“ taip pat daug investuoja į elektrinių transporto priemonių kūrimą ir išsyk dirba su mažos ir nulinės emisijos technologijomis, įskaitant vandenilio naudojimo plėtrą.
„Toyota“ prekės ženklo stiprumą taip pat didina įspūdinga bendrovės sėkmė tarptautiniame automobilių sporte: pergalės WRC, WEC ir Dakaro ralyje suteikia vertingų technologinių atsiliepimų, į kuriuos atsižvelgiama kuriant naujus modelius.
„Toyota Motor Corporation“ ('Toyota automobilių korporacija') buvo įkurta 1933 m. rugsėjo mėn., kai „Toyota Industries“ sukūrė naują sektorių, kuris gamintų automobilius. 1934 m. sukurtas A tipo motoras buvo panaudotas 1935 m. gegužės mėn. modelyje A1 ir tų pačių metų rugpjūčio mėn. G1 sunkvežimyje. 1936 m. buvo pradėtas gaminti Toyotos AA modelis. 2021 m. „Toyota Corolla“ modelio pardavimai pasiekė 50 mln.
„Toyota Motor Manufacturing France“ (TMMF) liepos 6 d. savo gamykloje Valensienne, Šiaurės Prancūzijoje, pradėjo gaminti naujos kartos „Toyota Yaris“. Ketvirtosios kartos „Toyota“ geriausiai parduodamas modelis Europoje yra pirmasis kompaktiškas automobilis, pastatytas ant „Toyota New Global Architecture“ (TNGA) GA-B platformos, kuri suteikia pagrindą geresnėms dinaminėms savybėms, geresniam važiavimui, valdymui ir saugai bei akį traukiančiam dizainui.
TMMF tapo ketvirtąja gamykla Europoje, kuri pradėjo TNGA pagrindu pagamintų transporto priemonių gamybą, kitos trys - „Toyota Motor Manufacturing Turkey“ („Toyota C-HR“ ir „Corolla“ sedanas), „Toyota Motor Manufacturing UK“ Burnastone („Corolla“ hečbekas ir „Touring Sports“) ir „Toyota Motor Russia“ („Camry“ ir „RAV4“). Ši investicija dar labiau sustiprina TME strategiją lokalizuoti gamybą ir padidinti gamybos pajėgumus.
„Toyota“ lokalizacijos strategija taip pat apima pagrindinių transporto priemonių komponentų gamybą: naujasis „Yaris“ aprūpintas naujausios kartos 1,5 l TNGA varikliu, kuris taip pat gaminamas Europoje, „Toyota Motor Manufacturing Poland“ gamykloje.
Papildomos 300 mln. eurų investicijos, lygios pusei pradinių TMMF investicijų, skirtos tam, kad būtų galima gaminti transporto priemones, kurių pagrindas būtų TNGA. Visa gamykla buvo modernizuota nauja įranga ir technologijomis, siekiant patobulinti ergonomiką ir efektyvumą. Viena didžiausių ekspansijų įvyko plastiko departamente, kurio kvadratūra papildomai padidėjo 3500 m2, kad būtų galima pritaikyti naujas įpurškimo ir dažų linijas, kurių pagalba dalis naujų plastikinių dalių bus gaminamos vietoje.
TMMF tikisi, kad 2020 m. pabaigoje jos nuolatinių darbuotojų skaičius sudarys 3600, iš viso 4800. „Ketvirtosios kartos „Yaris“ gamybos pradžia yra pirmasis žingsnis mūsų tikslo link - 300 000 vienetų metinės produkcijos. Turėdami visiškai naują kompaktišką visureigį „Yaris Cross“, kuris turėtų būti antrasis modelis mūsų gamybos linijose 2021 m. viduryje, mes einame savo užmojų link. Dar bus investuota 100 mln. eurų „Yaris Cross“ gamybai.“,- teigė Luciano Biondo, TMMF prezidentas ir generalinis direktorius.
Pirmą kartą pristatant TNGA filosofiją kompaktiškų automobilių segmente „Toyota Yaris“ yra pagrindinė „Toyota“ europinės sėkmės istorijos dalis, turinti ilgalaikį populiarumą ir puikią reputaciją dėl nuolatinių naujovių. 2019 m. „Yaris“modelis sudarė daugiau nei 20 % „Toyota“ pardavimų Europoje (224 368 vnt.).
Sukurtas Europai ir pirmosios kartos modelis, pagamintas Europoje, naujasis „Yaris“ pasižymi visiškai naujomis, sutrumpintomis proporcijomis, sukuriančiomis „visada pasiruošęs“ charakterį, talpiu daiktų laikymu bei erdviu interjeru, nepaisant kompaktiškos jo išorės, bei padidinta važiavimo dinamika - visa tai dėka TNGA GA-B platformos.
Naujausia ketvirtos kartos hibridinė sistema suteikia ilgesnes EV režimu važiavimo galimybes, palyginti su dabartinės kartos* modeliu daugiau nei 20 % pagerina išmetamo CO2 kiekį ir degalų ekonomiją, bei pagerina valdymą ir vairavimą. Šis automobilis taip pat suprojektuotas kaip saugiausias pasaulyje kompaktiškas automobilis, kuriame įrengtos aktyvios ir pasyvios saugos sistemos. Tai apima „Toyota Safety Sense“ paketą, aktyvios saugos technologijų rinkinį, skirtą padėti išvengti ar sušvelninti susidūrimus įvairiose eismo situacijose, ir pirmąją pasaulyje centrinę oro pagalvę kompaktiškų automobilių segmente.
„Brexit“ ir jo pasekmės automobilių pramonei
Didžiajai Britanijai palikus Europos Sąjungą, Anglijoje gaminami japoniški automobiliai įgis visai kitą statusą. Jiems juk turėtų būti taikomas minėtas 10 % importo mokestis, nes D.Britanija ekonomine prasme taps tuo, kuo iki šiol buvo Japonija. Tačiau, pasak AS „Toyota Baltics“ atstovo Kaupo Ollek'o, čia ir vėl galios tie patys ekonomikos dėsniai. Automobiliai, pagaminti anapus Lamanšo, pirkėjui brangti neturėtų. Antraip jie praras konkurencingumą. Taigi ir vėl galutinę kainą lemia ne mokesčiai, o kiti faktoriai.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Prekių tiekimui ir gabenimui tarp Europos Sąjungos šalių ir Anglijos yra taikomos importo ir eksporto PVM taisyklės. Dėl šios priežasties importuojant automobilius iš Anglijos į Europos Sąjungą reikia mokėti PVM, kurio tarifas sutampa su tarifu, taikomu tų pačių prekių tiekimui Europos Sąjungoje. Nuo 2021 m. sausio 1 d. norint importuoti automobilius (tai taikoma ir kitoms prekėms) iš Anglijos į Lietuvą yra būtina turėti ir ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodą (EORI kodą). Neturint EORI kodo automobilius importuojančiai šaliai gali gerokai padidėti automobilių transportavimo kaštai ir jų užlaikymas.
Taigi, vykdant sandorius su Anglija, Lietuvoje įsisteigusiems asmenims, privalu atlikti ir visus muitinės formalumus. Lietuvoje EORI kodą išduoda Lietuvos Respublikos muitinė. Kai vykdomas automobilių importas iš Anglijos į Lietuvą, visuomet yra reikalingas automobilių išmuitinimas iš trečiųjų šalių dėl galimybės importuotus automobilius registruoti Lietuvoje.
Kai yra vykdoma kelių transporto priemonės importo procedūra, turi būti pateikti tikslūs duomenys apie transporto priemonę, įskaitant markę, modelį, modifikaciją, spalvą, gamybos metus, kėbulo numerį, degalų rūšį, variklio cilindrų tūrį ir galingumą. Tuo tarpu, jei yra deklaruojamos nepilnai sukomplektuotos, autoįvykio metu apgadintos ar dėl kitų priežasčių pažeistos transporto priemonės, būtina aprašyti ir esamus apgadinimus bei trūkstamas detales. Jeigu importuojamos naudotos transporto priemonės, reikia nurodyti, kad jos yra naudotos. Visi šie duomenys yra reikalingi Muitinės departamento aprobuotų transporto priemonių kainų taikymui, t.y. Kai į Lietuvą yra importuojama naudota transporto priemonė, muitinėje ji yra identifikuojama atsižvelgiant į tokios transporto priemonės registracijos ir pirkimo-pardavimo dokumentus bei apžiūrint transporto priemonę.
Be to, asmuo, kuris iš Anglijos į Lietuvą importuoja automobilius, papildomai gali pateikti ir daugiau informacijos, pvz., automobilio gamintojo įgalioto atstovo surašytus dokumentus arba automobilio vertinimo dokumentus, kurie buvo suformuoti naudojantis remonto kaštų apskaičiavimo platformomis, kuriose automobilis yra identifikuojamas pagal jo VIN (identifikavimo numerį). Pažymėtina, kad naudotų transporto priemonių muitinė vertė visų pirma turi būti nustatoma taikant sandorio vertės metodą. Tai reiškia, kad automobilį iš Anglijos importuojantis asmuo turi deklaruoti visą už jį sumokėtą ar mokėtiną sumą, įskaitant automobilio gabenimo iki į įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su gabenimu susijusias išlaidas. Sandorio vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į automobilio pirkimą-pardavimo sutartį, mokėjimo dokumentus, sąskaitas faktūras ir kt. Naudotų transporto priemonių importo kainos apskaičiuojamos vadovaujantis Muitinės departamento patvirtintame Naudotų transporto priemonių kainų žinyne nurodytomis atitinkamų transporto priemonių rinkos kainomis, taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą.
Taigi, automobilio importo muito suma eurais apskaičiuojama importuojamo automobilio apmokestinamąją vertę dauginant iš Europos Sąjungos muitų teisės aktų nustatyto importo muito tarifo, kuris taikomas atitinkamai transporto priemonei. Importuojamos transporto priemonės muitinio tikrinimo metu deklaranto gali būti prašoma patikslinti tam tikrus duomenis ir (arba) pateikti papildomus dokumentus. O jei tokių papildomų duomenų pagalba vis dar nepavyksta išsklaidyti abejonių, muitinio įvertinimo metodo gali būti nuspręsta netaikyti. Tuomet deklarantui gali būti pateikiami muitinės turimi duomenys kito muitinio įvertinimo metodo taikymui ir duomenys, kurių reikia norint apskaičiuoti galinčiai atsirasti mokestinės prievolės dydžio garantijai. Taigi, kadangi transporto priemonių importui yra taikomi skirtingi muito tarifo dydžiai, ypatingai svarbu, kad importuojamai transporto priemonei būtų priskirtas teisingas kodas ir būtų išvengta mokesčių permokėjimo.
Kada Lietuvoje pradės pigti japoniški automobiliai?
15min domėjosi, kada Lietuvoje pradės pigti japoniški automobiliai. Ir ar apskritai pradės? Juk labai dažnai rinkos kainą lemia ne tik kaštai, bet ir rinkos santykiai bei konkurencija. Naujosios „Toyota Corolla“ pristatyme šiuo klausimu kreipėmės į importuotojo AS „Toyota Baltic“ atstovus (šis Japonijos gamintojas užima didžiausią rinkos dalį). Gal naujoji „Corolla“ bus 10 proc. pigesnė už senesnį modelį? Tačiau atstovai iš esmės neturėjo ką komentuoti: kol kas kainos tikrai nesikeis. O jei ir keistųsi, tai lemtų konkurentų žingsniai. Nes kainodara - labai kompleksinis procesas.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovas Vitoldas Milius jau spėjo šį klausimą aptarti su japoniškų automobilių pardavėjais. Pasak V.Miliaus, kai kuriems iš jų ši sutartis buvo naujovė, jie net teiravosi, ar tikrai ji galioja ir automobiliams.
„Įsigaliojus muitų mažinimo susitarimui, japoniškų automobilių atstovai Lietuvoje tvirtina, kad beveik nė viena Lietuvos įmonė tiesiogiai iš Japonijos automobilių neimportuoja. Todėl jie mokesčių mažinti neturi iš ko“, - apibendrino V.Milius.
Pavyzdys galėtų būti populiariausias japoniškas automobilis - „Toyota“. Netgi AS „Toyota Baltic“, iš kurios automobilius perka „Mototoja“, „Tokvila“ ir kitos atstovybės, šiame kainų mažinimo žaidime negali dalyvauti. Nes automobilius iš Japonijos pirmiausiai importuoja „Toyota Europe“, kuri jau paskirsto kvotas ir formuoja kainodarą įvairiems regioniniams atstovams. Taigi Estijos kompanija, importuojanti „Toyota“ į Baltijos šalis, sąskaitą už automobilius gauna ne iš Japonijos, o iš Belgijos. Todėl kol kas nė vienas atstovas Lietuvoje, anot V.Miliaus, nieko konkretaus apie mažesnes automobilių kainas negali pasakyti. Ir, ko gero, negalės.
Importo mokestis nuo 10 proc. iki 0 proc., pasak. V.Miliaus, palaipsniui tikrai mažės. Tarkime, iš pradžių apibrėžtam laikui 1,2 proc., o paskui ir dar daugiau. Tačiau tai jau bus ne galutinių pardavėjų diskusijų objektas, o labiau didžiųjų žaidėjų - importuotojų. O jie su sutaupytu skirtumu gali elgtis kaip tinkami. „Galima tik numanyti, kad pinigai, kurie bus sutaupyti (nesumokėti) muito pavidalu, bus importuotojų skiriami verslui vystyti, tarkime reklamai, marketingui, prekės ženklo žinomumui didinti“, - sako V.Milius.
