Baltarusijai praėjusią savaitę atvėrus galimybę susigrąžinti pasienyje sulaikytus vilkikus, dalis Lietuvos vežėjų to padaryti negali, nes mokėjimus už kelis mėnesius trukusį jų stovėjimą specialiose aikštelėse draudžia valstybinei baltarusių bendrovei taikomos sankcijos.
„Tai yra sankcionuota įmonė, mokėti sankcionuotai įmonei nėra galimybių. Mes šitą klausimą kėlėme ir žinau, kad vežėjai ieško galimybių mokėti per partnerius, per tarpininkus ir taip kažkaip sukdavosi iki šiol. „Negi mes, vežėjai, keturis mėnesius atstovėję Baltarusijoje ir gavę leidimą pasiimti transporto priemones, dabar negalime gauti informacijos, kaip legaliai susimokėti už išsiperkamus vilkikus“, - kalbėjo E. E.
„Tiek vežėjai, tiek valstybė turi norą vežėjams padėti susigrąžinti tuos vilkikus. Jis pažymėjo, kad dėl sankcijų mechanizmo už stovėjimą aikštelėse vežėjų bendrovės negali pervedimų vykdyti per šalies bankus, o atsiskaitymas draudžiamas ir grynaisiais pinigais. Be to, pasak E. „Paradoksas tame, kad mes ir grynųjų iš Lietuvos eurais negalime išvežti.
Kovo pradžioje asociacija kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Baltarusijoje sulaikytų Lietuvos ir kitų ES šalių vežėjų transporto priemonių bei teigė, kad turtinė žala verslui dėl to gali siekti apie 22 mln. eurų. Tuo metu Lietuvos institucijos klausimus apie galimybes vežėjams padėti susigrąžinti A. Finansų ministerija, į kurią su klausimais kreipėsi vežėjai, Eltai nurodė, kad tai yra Susisiekimo ministerijos kompetencija. „Finansų ministerija niekaip nekuruoja sankcijų klausimo. Visgi, komentuodamos vežėjams kylančius iššūkius, šalies institucijos laikosi pozicijos, kad atsakomybė dėl bet kokio nuostolių atlyginimo pirmiausia turi būti deleguojama Baltarusijai ir A. „Vyriausybės kanceliarijai nėra pateikta duomenų, kiek vežėjų patiria sunkumus. „Valstybė, pasitelkdama diplomatinius kanalus, taip pat ir bendradarbiaudama su JAV partneriais, deda pastangas, kad vilkikai būtų išlaisvinti, ir jau matome pirmuosius to rezultatus. Kalbant apie nuostolius, akivaizdu, kad atsakomybė už šią situaciją tenka ją sukėlusiai šaliai - Baltarusijai, kuri turėtų kompensuoti vežėjams patirtą žalą“, - sakė I.
Tai, kad dabartiniame įstatyme nėra aiškių taisyklių, apibudinčių tarptautinį pervežimą, leidžia teisininkams „manevruoti“ teisme ginant vežėjų interesus. Pasak R. Obrazcovo, esminiai transporto kontrolės pakeitimai bus susiję su krovinių gabenimu į / iš trečiųjų šalių, tranzitiniu pervežimu, CMR, leidimų bei komercinių dokumentų (važtaraščių) pildymo taisyklėmis. Transporto inspekcijos pareigūnai turės daugiau įgaliojimų. „Iš esmės, šio įstatymo projekto patvirtinimas turės neigiamų pasekmių tarptautiniams vežėjams, gabenantiems krovinius į Rusijos Federaciją arba vykdantiems tranzitinius gabenimus per jos teritoriją“, - komentuoja R.
1. Įstatymas bus papildytas oficialiais tokių sąvokų, kaip „tranzitinis pervežimas“, „dvišalis pervežimas“ ir „pervežimas į / iš trečiųjų šalių“ apibrėžimais. Jų iki šiol nebuvo Rusijos teisės aktuose.
2. Užsienio vežėjai taip pat bus traukiami administracinėn atsakomybėn pagal RF ATPK 11.29 str.
Tarptautinių krovinių pervežimas kelių transportu - tai pagrindinė „Degarda“ veiklos sritis. Ieškote patikimo partnerio, galinčio pasirūpinti Jūsų kroviniu srautu? Nesvarbu, kokio tipo Jūsų kroviniai, mes turime reikiamus vilkikus juos pristatyti: standartiniai vilkikai (13,6 m x 2,7 m), vilkikai su šaldymo įranga (13,6 m x 2,7 m) ir mega vilkikai (13,9 m X 3 m) užtikrins tinkamą krovinių pristatymą. Mūsų transporto vadybininkų komanda pasirūpins krovinių koordinavimu nuo užsakymo ir pakrovimo iki pat pristatymo. „Degarda“ vilkikai krovinius veža visoje Vakarų Europoje.
„Mokėjimai sankcionuotai „Beltamozhservice“ laikytini (ES Tarybos - ELTA) Reglamentu draudžiamu lėšų sankcionuotam asmeniui suteikimu. Mokėjimas sankcionuotam subjektui per trečiuosius asmenis gali būti vertinamas kaip pažeidimas draudimo dalyvauti veikloje, dėl kurios nesilaikoma lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo ir draudimo leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais“, - komentare Eltai nurodė FNTT.
Europos Sąjungos (ES) sankcijos „Beltamozhservice“ pritaikytos nuo 2022-ųjų birželio. Institucijos teigimu, europinės sankcijos numato visų bendrovei priklausančių, jos nuosavybės teise turimų, valdomų arba kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių Bendrijoje įšaldymą, taip pat draudžiama įmonei leisti tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis šiomis lėšomis arba kitais ištekliais. Verslui taip pat draudžiama sąmoningai dalyvauti veikloje, dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma sankcijomis numatytų ribojimų „Beltamozhservice“. „Minėtos (…) nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad mokėjimai sankcionuotai „Beltamozhservice“ laikytini Reglamentu draudžiamu lėšų sankcionuotam asmeniui suteikimu“, - teigė FNTT atstovai. Europinės sankcijos taip pat draudžia „Beltamozhservice“ mokėti euro zonos valiuta grynaisiais pinigais. „Draudžiama perduoti bet kurios valstybės narės oficialios valiutos banknotus į Baltarusiją arba bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje, įskaitant Baltarusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Baltarusijoje“, - tikino institucija.
Apie kylančius sunkumus teisėtai atsiskaityti už sulaikytus vilkikus Eltai kalbėjo dalį vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Jo teigimu, apie šią problemą informuotos ir Lietuvos institucijos, tačiau jos Eltai nurodė, kad bet koks nuostolių vežėjams atlyginimas yra Minsko režimo atsakomybės klausimas. FNTT teigimu, individualias ir sektorines ES sankcijas Baltarusijai nustato 2006 m. ES Tarybos reglamentas, kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse ir visiems čia registruotiems juridiniams asmenims. Lietuvoje ES nustatytų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuoja įstatymas, pagal jį tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai bei juridiniai asmenys, draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti prievoles, kurių vykdymas prieštarauja įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
Kaip skelbė ELTA, nors Minsko režimas nuo praėjusios savaitės leido iš Baltarusijos išvykti čia keletą mėnesių laikomiems vilkikams, dalis jų toliau laikomi bendrovės „Beltamozhservice“ teritorijoje - ši įmonė yra muitinės atstovė Baltarusijoje ir viena didžiausių logistikos bendrovių šalyje. Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, sankcijos „Beltamozhservice“ reiškia, kad ES valstybėse esantis įmonės turtas yra įšaldytas, o bendrovei ar jos naudai Bendrijoje draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nuo praėjusio antradienio iki šio trečiadienio į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso grįžo 451 ten kelis mėnesius sulaikytas lietuviškas vilkikas.
Praėjusių metų spalį prasidėjus intensyvioms kontrabandinių balionų atakoms prieš Lietuvą, dėl kurių ištisus mėnesius buvo uždaromas Vilniaus oro uostas (VNO), Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija - Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus. Reaguodamas į šį Lietuvos sprendimą, Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje, transporto priemones jie buvo įpareigoti laikyti specialiose aikštelėse, už tai iš įmonių dabar reikalaujama susimokėti.
Pirmoji Mobilumo paketo dalis įsigaliojo prieš pusantrų metų - ji numato, kad kas keturias savaites vairuotojas turi grįžti namo pailsėti, o bet koks ne trumpesnis nei 45 valandų kassavaitinis poilsis negali būti atliekamas transporto priemonės kabinoje. Pirmadienį, vasario 21 dieną, įsigaliojo gerokai prieštaringesnės nuostatos - kas 8 savaites vilkikai turės sugrįžti į šalį, kurioje yra registruoti. „Mobilumo paketas, toks, koks yra dabar, niekaip nedera su ambicingais ES žaliojo kurso tikslais ir vidaus rinkos principais. Komisijos atliktas tyrimas įrodė, kad privaloma vilkiko kelionė į registracijos šalį kas aštuonias savaites kasmet į aplinką papildomai išmes beveik 3 mln. tonų anglies dvideginio. Kaip rašo BNS, pirmadienį tai pat įsigaliojo ir Mobilumo paketo nuostatos dėl kabotažo tvarkos pakeitimų - nustatomas vadinamasis „atvėsimo laikotarpis“ („cooling off period“). Nepaisant bloko narių pastangų, byla ES Teisingumo teisme dar nėra pradėta nagrinėti ir kol kas neaišku, kada tai įvyks. Tad naujosios taisyklės vasario 21 dieną įsigaliojo. Vežėjai: tai lems 1 mlrd. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas 15min sakė, kad remiantis Europos Komisijos parengta studija apskaičiuota, jog dėl šios nuostatos į Lietuvą kasdien bus privaloma grąžinti apie 1 tūkst. vilkikų. Lietuvos transportui sektoriui tai kainuos 1 mlrd. Jis konstatavo, kad vartotojai „vienareikšmiškai pajus išaugusias sąnaudas“, nes pervežimų kaina automatiškai pakils. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija (EK) dar net nėra paskelbusi praktinių tokio reikalavimo įgyvendinimo gairių.
„Bus kompleksinis sprendimas, kuris jau vyksta. Pirmiausia, bus diegiamos svarstyklės pagrindiniuose taškuose - per trejus metus „Via Lietuva“ planuoja įdiegti 18 svėrimo vietų. Taip pat stiprinami iš esmės LTSA pajėgumai, kad 24/7 būtų patikrinimai sunkiasvorio transporto“, - LRT radijui trečiadienį sakė J.Taminskas. „Kad vežėjai nenorėtų, ir nekiltų net minčių perkrauti transportą“, - teigė jis. Anot J.Taminsko, LTSA dabar neturi pakankamai išteklių tinkamai kontroliuoti vežėjus. Jo teigimu, pernai LTSA patikrino apie 12 tūkst. sunkvežimių, iš kurių apkrauti buvo daugiau nei 200. Dažniausiai tai miškovežiai. Lietuvoje keliais gali važinėti vilkikai, kurių svoris siekia iki 40 tonų, varančiosios ašies apkrova neviršija 11,5 tonos, o kitų ašių - ne daugiau kaip 10 tonų. „Pagrindinėse mūsų magistralėse (...) per parą vidutiniškai pravažiuoja per 18 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių. (...) Suvedus skaičius matom, jog ta kontrolė iš esmės yra nepakankama ir būtent šiais metais pradedame stiprinti LTSA pajėgumus, kad kontrolę galėtume vykdyti tinkamai“, - kalbėjo J.Taminskas.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko savo ruožtu pastebėjo, kad automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda dabar įrengtos svarstyklės kasdien fiksuoja 700-800 perkrautų vilkikų. Jis siūlė, kad atsakomybė už perkrautą vilkiką turėtų tekti ne tik vežėjui. „Priemonių ir atsakomybės čia būtinai reikia. Turime pradėti kalbėti ne tik apie tą, kuris veža, bet ir apie tą, kuris priima krovinį. Tas, kuris priima krovinį, kol krovinys važiuoja, nežino, kiek to krovinio atvažiuos. Bet kai jis priima ir kai važtaraštyje mato, kad svoris yra ženkliai didesnis, atsakomybė turėtų atsirasti ir jo“, - LRT radijui sakė Š.Frolenko. Anot jo, jei keliais nevažinėtų vilkikai, keliai beveik nediltų, juos veiktų tik gamtos sąlygos: „Sunkiasvoris transportas privalo laikytis nustatytų reikalavimų, nes keliai yra projektuojami būtent tokiai apkrovai, kokia yra leidžiama. Jeigu ta apkrova keliui yra daroma didesnė, žala iš karto geometriškai didėja.“
Savo ruožtu Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius aiškino, jog prastą kelių būklę lemia ne vežėjai, o nepakankamas kelių finansavimas, nekokybiškas jų remontas. Jis siūlė leisti vežėjams važiuoti didesnėmis apkrovomis, su iki dešimties ašių ilgio sąstatais. „Pavyzdžiui, švedai (...) prie vieno vilkiko kabina dvi puspriekabes. Ir kai yra daug ašių, svoris padalinamas ir nėra gadinamas kelias“, - LRT radijui sakė S.Žilius.
Anot ministro, Susisiekimo ministerija taip pat buria darbo grupę, kuri analizuos, kokiomis dar priemonėmis vilkikų žala keliams gali būti valdoma, kokius įstatymus tobulinti. Be to, vežėjai ir kitos sunkųjį transportą naudojančios įmonės bus kviečiamos pasirašyti memorandumą, kuriuo įsipareigotų nevažiuoti perkrautais vilkikais.
Pasak „Via Lietuvos“, dabar šalies keliuose veikia dvi sunkiojo transporto svarstyklės - magistralėje Kaunas-Klaipėda bei kelyje tarp Kauno ir Zarasų. Bendrovės teigimu, svėrimo sistemas sudaro kelio dangoje ir šalia jo įrengti davikliai, kurie sunkvežimiui važiuojant jį užfiksuoja ir pagal ratų spaudimo jėgą nustato ašies apkrovas ir jo bendrą svorį. Nustačius, kad vilkikas viršija leistiną svorį, sistema duomenis perduoda į administracinių nusižengimų registrą.
Lietuvos logistikos įmonės, susiduriančios su vairuotojų trūkumu, transporto saugojimo aikšteles pildo prastovose laukiančiais vilkikais. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, transporto ir saugojimo sektoriuje iki karo Ukrainoje buvo per 4 tūkst. laisvų darbo vietų. „Tačiau laisvų darbo vietų skaičius jau po kelių mėnesių gali išaugti dukart, kadangi iki to laiko baigs galioti leidimai dirbti užsieniečiams Šengeno zonoje, o naujų leidimų išdavimas stipriai stringa“, - sako P. Pasak jo, transporto ir saugojimo sektorius užima lyderio poziciją pagal laisvų darbo vietų skaičių ir jo augimą. Verslas susiduria su nuolatine vairuotojų trūkumo problema, kuri gilėja. Sudėtingą laikotarpį išgyvenančios transporto įmonės finansinės pagalbos iš valstybės neprašo, tačiau ragina Vyriausybę skubiai spręsti vairuotojų įdarbinimo klausimą, pažymi P. Lietuvoje iš 140 tūkst. darbuotojų visame sektoriuje apie 80 tūkst. yra vairuotojai. Iš jų apie 70 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai - daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos. TTLA Užsienio reikalų ministerijai pasiūlė taikyti išimtį darbo vizoms gauti Baltarusijos piliečiams atvykusiems įmonių kvietimu. „Dėl karo Ukrainoje keičiasi prekybos keliai, o Kaspijos jūros regionas tampa svarbiu sausumos transporto koridoriumi, krovinius vežant tarp Europos ir Azijos. Vairuotojų iš Kaspijos šalių įdarbinimas yra racionalus žingsnis, kadangi jie galėtų dirbti artimoje savo kultūrai rinkoje“, - sako P. „Jeigu Vyriausybės nenoras spręsti opią vairuotojų įdarbinimo problemą susijęs su papildomų biudžetinių išlaidų klausimu, mūsų vertinimu - tai nėra argumentas“, - teigia P. Drižas.
Lietuvos krovininio kelių transporto įmonės pernai paslaugų eksportavo už 4,1 mlrd. eurų. Tai sudaro trečdalį viso šalies paslaugų eksporto. Pasak P. Jis priduria, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje neigiamų padarinių rinkoms ir tiekimo grandinėms per šiuos metus Lietuvos transporto sektorius gali netekti iki 25 proc. vairuotojų, o transporto paslaugų eksportas gali susitraukti 1 mlrd. Su vairuotojų trūkumu susiduria ne tik Lietuva. Naujausiais IRU duomenimis, vairuotojų trūkumas Europoje metų pradžioje išaugo iki 425 tūkst. laisvų darbo vietų. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje vairuotojų stygius turėjo dar smarkiau išaugti, kadangi pernai Europoje dirbo per 228 tūkst. vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos.
tags: #transporto #inspekcijai #uzstatas #uz #tarptautiniu #pervezimu