Transporto sektorius yra vienas svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių, tačiau kartu ir vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Todėl vis aktualesnė tampa darnaus vystymosi koncepcija, apimanti ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinę pažangą bei aplinkosaugą. Šiame kontekste ekologiški automobiliai ir alternatyvūs energijos šaltiniai tampa transporto sistemos ateitimi.
Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas ES transporto sektoriuje
2024 metais atsinaujinančių energijos šaltinių dalis ES transporto sektoriuje pasiekė 11.2 %, o tai yra 0.2 procentinio punkto didesnis rodiklis nei 2023 m. Tai rodo nuolatinį, nors ir nedidelį, augimą, lyginant su 2004 m., kuomet šis rodiklis siekė 17.8 proc. Nors bendras augimas yra teigiamas, pastebimi dideli skirtumai tarp ES šalių. Didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių dalį transporto sektoriuje 2024 m. sudarė Švedija (26.4 %), Suomija (20.3 %) ir Nyderlandai (19.7 %).
Didžiausias atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo padidėjimas transporto sektoriuje 2023-2024 m. užfiksuotas Latvijoje (+7.4 proc. p.) ir Nyderlanduose (+6.2 proc. p.). Kita vertus, Švedija, kuri ne tik pasiekė 29 % tikslą, bet ir jį viršijo (2023 m. sudarė 33.6 % dalį), 2024 m. patyrė didžiausią sumažėjimą (-7.2 proc. p.). Kiti sumažėjimai svyravo nuo -0.1 proc. p. (Graikija ir Kipras) iki -0.8 proc. p.
Alternatyvūs energijos šaltiniai transporto priemonėms
Transporto sektoriuje suvartojami atsinaujinantys energijos šaltiniai apima skystąjį biokurą (pvz., biodyzeliną), biometaną ir kitas alternatyvas. Šie energijos šaltiniai siūlo įvairius CO2 emisijos mažinimo potencialus, lyginant su iškastiniu dyzelinu.
Biodyzelinas ir sintetiniai degalai
Biodyzelinas, pagamintas iš augalinių aliejų, išskiria 65 % mažiau CO2 nei iškastinis dyzelinas ir gali būti tinkamas krovinių vežimo kelių transportu sprendimas. Sintetiniai degalai (XTL, HVO), antros kartos biodegalai, gaunami iš gyvulinių riebalų, naudotų aliejų ar miškininkystės atliekų, todėl nekonkuruoja su maisto produktais ir leidžia dar labiau sumažinti CO2 emisiją.
E-dyzelinas ir biometanas
E-dyzelinas, gaminamas naudojant atsinaujinančią elektros energiją, vandenį ir CO2 iš atmosferos, taip pat 65 proc. sumažina CO2 emisiją, palyginti su iškastiniu dyzelinu. Biometanas arba biodujos, gaminamos fermentuojant organines medžiagas, leidžia išmesti 75 % mažiau CO2 nei naudojant dyzeliną. Tačiau biodujų kiekiai yra riboti, todėl dėl jų naudojimo transporto sektorius konkuruos su kitais verslo sektoriais, o jų kaina gali būti aukštesnė. Be to, biodujos išskiria azoto oksidus (NOx), todėl jų naudojimas miestų centruose gali būti draudžiamas.
Vandenilis
Šiuo metu prieinamas "pilkojo" vandenilio gamyba iš iškastinio metano išskiria 14 % daugiau CO2 nei iškastinis dyzelinas. Vandenilio kuro elementai yra pažangiausia šią energiją naudojanti technologija, paverčianti vandenilį ir deguonį elektros energija. Alternatyvus vandenilio panaudojimas yra vidaus degimo varikliuose, kuriems nereikia tokios grynos formos ir mažiau aušinimo.
Elektra varomos transporto priemonės
Elektra varomi sunkvežimiai, neturintys tiesioginio išmetamųjų teršalų poveikio, yra veiksmingiausias sprendimas miestų taršos problemoms. Nors elektrinės transporto priemonės vis dar yra brangesnės už dyzelinu varomas transporto priemones, atotrūkis nuolat mažėja. Nuo 2025 m. bendros baterijomis varomo elektrinio sunkvežimio, skirto naudoti mieste, nuosavybės ir eksploatavimo išlaidos bus mažesnės nei dyzeliniais degalais varomo sunkvežimio. Bendrovėje „Renault Trucks" jau 2010 m. buvo numatyta, kad iki 2023 m. maždaug 80 % sunkvežimių, naudojamų sudėtingiausioms reikmėms, bus su įkraunamomis elektrinėmis baterijomis arba dekarbonizuotais vandenilio kuro elementais. Nuo 2020 m. „Renault Trucks" gamina elektrinius sunkvežimius, kurių parkas šiuo metu viršija 600 vienetų.
Darnaus vystymosi koncepcija ir transporto sektorius
Darnaus vystymosi koncepcija, suformuluota 1987 m. JTO ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“, jungia ekonomikos, socialinius ir aplinkosauginius aspektus. Ji siekia patenkinti dabarties žmonijos reikmes, neapribojant ateities kartų galimybių tenkinti savąsias. Transporto sektorius, dėl savo specifikos, yra gana inertiškas, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama jo darnaus vystymosi aspektams.
Transporto politikos iššūkiai ir sprendimai
Transporto sektorius susiduria su reguliavimo ir finansiniais suvaržymais, apribojimais patekti į miestų centrus, klientų spaudimu naudoti tik aplinkai nekenksmingas paslaugas ir aršia konkurencija. Emisijų taisyklės vis labiau spaudžia krovininių transporto priemonių pramonę. Nors dyzeliniai varikliai išlieka pagrindiniu energijos šaltiniu, elektrifikacija vaidins esminį vaidmenį. Bendrovės kuria įvairių paskirčių krovininių automobilių elektrifikacijos sprendimus, įskaitant energijos valdymo sistemas ir įkrovimo infrastruktūrą.
Kelių transportui tenka 75 proc. anglies dvideginio (CO2) emisijos, kurią į aplinką išmeta transporto pramonė. Nors elektrinės transporto priemonės per visą jų naudojimo ciklą yra gerokai mažiau teršiančios nei benzininiai ir dyzeliniai automobiliai, svarbu įvertinti visą jų gyvavimo ciklą ir bendrą išmetamų teršalų kiekį. Elektromobilių ličio jonų baterijoms pagaminti reikia daug retų iškastinių žaliavų, kurių gavyba ir perdirbimas kelia aplinkosauginių iššūkių. Tačiau naujos technologijos, skirtos geriau pakartotinai naudoti ir perdirbti baterijas bei automobilių komponentus, gali padėti sumažinti naujų žaliavų gavybos poveikį aplinkai.
Atsinaujinančios energijos išteklių plėtra ir perspektyvos Lietuvoje
Europos Komisija siekia, kad pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių baterijos būtų surenkamos ir perdirbamos visos, siekiant išgauti vertingas medžiagas ir taupyti gamtos išteklius.
Lyginamoji analizė ir perspektyvos
Skirtingų ES šalių transporto politikos ypatumai, nepaisant bendrų ES teisės aktų, skiriasi. Transporto sektorius yra dinamiškas ekonomikos augimo garantas, tačiau jo poveikis aplinkai ir žmonėms kasdien tampa vis aktualesnis. ES transporto politikos uždaviniai, suformuluoti Baltojoje Knygoje, apima triukšmo ir oro taršos lygio minimizavimą, aplinkai palankių transporto rūšių prioritetų suteikimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo didinimą.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija Lietuvoje, patvirtinta 2003 m., nurodo, kad transporto sektorius yra vienas problematiškiausių, kuriame mažiausiai matyti pažanga darnaus vystymosi aspektu. Tačiau, atsižvelgiant į ES tendencijas ir technologijų plėtrą, tikėtina, kad ateityje bus dedamos didesnės pastangos siekiant ekologiškesnio transporto.
| Energijos šaltinis | CO2 emisijos mažinimas (palyginti su dyzelinu) | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Biodyzelinas | 65 % | Mažesnė CO2 emisija | Gali konkuruoti su maisto produktais (priklausomai nuo rūšies) |
| Sintetiniai degalai (XTL, HVO) | Didesnis nei biodyzelino | Nekonkuruoja su maisto produktais | Gamybos procesas gali būti sudėtingas |
| E-dyzelinas | 65 % | Mažesnė CO2 emisija, naudoja CO2 iš atmosferos | Reikalinga atsinaujinanti elektros energija |
| Biometanas/Biodujos | 75 % | Didžiausias CO2 emisijos mažinimas tarp biokurų | Riboti kiekiai, išskiria NOx, aukštesnė kaina |
| Elektra | Vidutiniškai 55 % (ES) | Nulinė išmetamųjų dujų emisija eksploatuojant, mažesnės eksploatavimo išlaidos | Didelės pradinės išlaidos, baterijų gamybos ir perdirbimo poveikis aplinkai, priklausomybė nuo elektros energijos šaltinio |
| Vandenilis (žalias) | Nulinis (gamybos metu) | Nulinė išmetamųjų dujų emisija eksploatuojant | Gamybos ir infrastruktūros kaštai, "pilkojo" vandenilio didesnė CO2 emisija |
tags: #transporto #priemonems #skirtu #energijos #saltiniu #lyginamoji