Dažant baldus, svarbu ne tik pasirinkti tinkamus dažus ir priemones, bet ir užtikrinti, kad procesas vyktų sklandžiai ir saugiai. Tam būtinos tinkamos transporto priemonės, kurios padeda atlikti įvairius darbus - nuo žaliavų atvežimo iki paruoštų gaminių pristatymo.
Virtuvės, prieškambario ir vaikų kambario baldus, žaislus bei kitus namų apyvokos daiktus galima neblogai nudažyti aliejiniais dažais. Norint, kad daiktai gražiau atrodytų, jų paviršius blizgėtų ir būtų atsparesnis, reikia liesesniais aliejiniais dažais dažytą paviršių dar kartą lakuoti skaidriu laku arba dažyti emaliniais dažais (emaliais). Kitų gyvenamųjų kambarių baldai, ypač gaminti iš kietųjų medžių - ąžuolo, uosio, beržo, klevo, - gražiai atrodo lakuoti skaidriais lakais, nes, taip dažant, išlaikoma natūrali medžio spalva.
Dažant spalvotais aliejiniais emaliais, paviršius ruošiamas panašiai, kaip ir dažant aliejiniais dažais, tik daug rūpestingiau. Pirmiausia pats medis turi būti gerai nudailintas, nusvidintas ir švariai nuvalytas. Gruntuotas aliejiniu arba klijiniu gruntu medžio paviršius kelis kartus glaistomas klijiniu arba geriau lakiniu glaistu ir kiekvieną kartą išdžiūvus svidinamas. Visiškai nulygintas paviršius pirmą kartą dažomas skystesniais ir liesesniais aliejiniais dažais (galima ir emaliniais). Kai dažai gerai išdžiūsta, jų paviršius pasvidinamas švelniu svidinamuoju popieriumi ir, nuvalius dulkes, dažomas antrą kartą truputį tirštesniais ir riebesniais aliejiniais arba emaliniais dažais.
Dažyti geriausia plokščiu teptuku, kuriuo kartu galima ir išlyginti. Turint fleicą (barsuko šerių teptuką), geriau, žinoma, juo lyginti. Geri emaliniai dažai turi lygiai išsilieti ir jų fleicuoti nereikia. Be to, emaliniai dažai, o ypač lakai, palyginti greitai ima tirštėti, todėl ilgiau belyginant paviršių, tik labiau galima jį sugadinti. Antrą kartą dažant aliejiniais dažais ir norint, kad paviršius blizgėtų, galima į dažus įpilti gero aliejinio lako arba jau gerai išdžiūvusį aliejinių dažų sluoksnį perlakuoti tokiu pat (aliejiniu) arba spiritiniu skaidriu bespalviu laku.
Lakuoti galima tik visiškai švarioje, be dulkių ir šiltoje aplinkoje. Lakavimui geriausiai tinka minkštų ir elastingų šerių teptukas. Indą su laku ar emaliu reikia laikyti šiltame vandenyje. Lakuoti geriausia gulsčius paviršius. Lakuojant stačią paviršių, laką reikia tepti plonai, kad nenutekėtų. Lakui bent kiek pradžiūvus, paviršiaus liesti negalima, nes paliks pėdsakai, kurių nebus galima išlyginti.
Dažant nitrodažais (emaliais), paviršius gruntuojamas specialiu nitrogruntu, glaistomas nitroglaistu ir tai atliekama purškimu. Aliejiniais dažais dažytą paviršių dažyti bei perdažyti nitrodažais galima ir teptuku, tik reikia daryti taip. Pirmiausia tepti plonai iš eilės (neišvarinėjant) skystais nitrodažais. Dažant iš karto tirštai arba ilgiau užtrukus belyginant, aliejiniai dažai, stipraus skiediklio veikiami, gali greitai suminkštėti, pradėti veltis arba visai atšokti (pakilti) nuo pagrindo. Po 5-10 minučių, kai jau nitrodažų sluoksnis sutvirtėja, galima dažymą pakartoti (geriau kryžmai) kiek tirštesniais nitrodažais, bet taip pat nevarinėjant. Po 15-20 minučių dažoma trečią kartą.
Nors aplamai nitrodažus maišyti su aliejiniais dažais netinka, bet, neturint reikiamos spalvos nitrodažų, galima truputį įmaišyti ir aliejinių. Nedidelis aliejinių dažų kiekis nitrodažams nekenkia. Nitrodažai tada tik lėčiau džiūsta, ir jais lengviau dažyti teptuku.
Automobilio išorė laikui bėgant neišvengiamai dėvisi - dažų danga kenčia nuo akmenukų, saulės, drėgmės ir kitų veiksnių. Vis dėlto, kaip žinoti, kada paprasto poliravimo nebepakanka ir automobilį jau vertėtų perdažyti? Automobilis - nemaža investicija, todėl rūpinantis jo išvaizda laiku galima ne tik išsaugoti estetinį grožį, bet ir išvengti brangiau kainuojančių remontų ateityje.
Gal pastebėjote, kad automobilio spalva nebėra tokia ryški kaip anksčiau, o kėbulas nusėtas smulkiais defektais? Žemiau apžvelgiame šešis požymius, kurie aiškiai parodo, jog automobilių dažymas (kitaip tariant - kėbulo perdažymas) jūsų transporto priemonei tampa būtinas.
1. Maži įbrėžimai ar dažų nubrozdinimai anksčiau ar vėliau atsiranda ant kiekvieno automobilio. Daugumą negilių paviršinių įbrėžimų galima pašalinti poliruojant - jie pažeidžia tik viršutinį lako sluoksnį. Tačiau nerimauti vertėtų tada, kai subraižymai yra gilūs ir pasiekia dažų sluoksnio apačią ar net patį metalą. Tokie pažeidimai neretai atsiranda, pavyzdžiui, nuo aštresnio akmens smūgio kelyje ar tyčinio brėžimo aštriu daiktu. Kodėl tai svarbu? Giliai įrėžus dažus, apsauginis sluoksnis toje vietoje nebeatlieka savo funkcijos. Į įbrėžimą patenkanti drėgmė greitai pasieks metalą ir pradės oksidacijos procesą - kitaip tariant, formuosis rūdys. Iš pradžių tai bus mažytis taškelis, tačiau rūdys linkusios plisti: pažeista vieta gali didėti, lupti aplinkinį dažų sluoksnį. Neužtaisę gilaus įbrėžimo, rizikuojate, kad po metų kitų toje vietoje atsiras matoma rūdžių dėmė ar net kiaurymė skardoje. Tuo tarpu laiku perdažius įbrėžtą vietą, šios problemos išvengiama. Be to, daugybė smulkių įbrėžimų gadina automobilio estetinį vaizdą. Jeigu visas kėbulas nusėtas įbrėžimais, jo paviršius atrodo matinis, nevienodas. Vietoje to, kad bandyti kiekvieną nubražymą taisyti atskirai, kartais efektyviau atnaujinti visą kėbulą iš naujo.
2. Įvairūs įlenkimai, duobutės ar didesni kėbulo pažeidimai taip pat yra ženklas, kad automobilio kėbului reikalingas atnaujinimas. Net ir nedidelis įlenkimas - pavyzdžiui, atsiradęs automobiliui atsitrenkus prekybos centro aikštelėje į kito automobilio dureles - gali turėti neigiamos įtakos. Visų pirma, tokie defektai akivaizdžiai matomi ir gadina transporto priemonės išvaizdą. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad įlenkimo vietoje dažnai būna pažeistas dažų sluoksnis: jis gali įtrūkti arba nuo smūgio net atšokti. Net jei įlenkimas atrodo negilus ir dažai lyg ir liko vietoje, mikro įtrūkimai dažų sluoksnyje gali būti nematomi plika akimi. Be to, tam tikrose kėbulo vietose esantys įlenkimai gali sutrikdyti ir kitų automobilio dalių darbą. Pavyzdžiui, stipresnė deformacija netoli ratų arkų ar slenksčių gali paveikti pakabos geometriją ar durelių užsidarymą. Yra atvejų, kai mažus įlenkimus galima ištiesinti nedažant - pasitelkiama PDR (Paintless Dent Repair) technologija, kuomet įlenkta vieta išlyginama iš vidaus nepažeidžiant dažų. Visgi tokia galimybė yra tik tuomet, jei dažų sluoksnis įlenkimo vietoje liko visiškai sveikas. Dažniau tenka pažeistą plotą glaistyti ir perdažyti, kad neliktų nė žymės buvusiam defektui. Vertėtų prisiminti, kad įlenkimai mažina automobilio vertę - net jei jie neturi įtakos važiavimui, automobilis su įlenkimais atrodo apleistas.
3. Automobilio dažų spalva su laiku blunka - tai natūralu dėl UV spindulių, lietaus, temperatūrų kaitos poveikio. Vis dėlto, jeigu pastebite, kad transporto priemonės spalva tapo labai nublukusi, blanki, o blizgesys pranyko net ir po plovimo bei vaškavimo, tai rimtas signalas. Itin akivaizdu, kai spalva nebėra vientisa: pavyzdžiui, stogas ir kapotas gali būti labiau pablukę nei šonai, nes horizontalius paviršius intensyviau veikia saulė. Arba viena automobilio pusė, dažniau stovėjusi atsukta į saulę, praradusi spalvos sodrumą lyginant su kita puse. Išblukusi, oksidavusi dažų danga ne tik atrodo prastai, bet ir blogiau saugo kėbulą. Nuo aplinkos veiksnių susilpnėjęs lakas prasčiau sulaiko UV spindulius, todėl blukimo procesas tik spartėja - tose vietose, kur spalva išblukusi, dažai paprastai yra plonesni ir silpnesni. Galiausiai jie gali pradėti skilinėti arba praleisti drėgmę iki metalo. Jei automobilis nebeatrodo blizgus, o jo spalva gerokai pašviesėjusi ar papilkėjusi, tikėtina, kad vien poliravimo jau nepakaks. Vienas iš paprastų testų - perbraukite švaria šluoste per nublukusią kėbulo vietą. Jeigu ant šluostės lieka spalvotos, kreidos pavidalo apnašos, vadinasi, oksidavęsis dažų sluoksnis trupėja. Tai aiškus signalas, kad viršutinis apsauginis sluoksnis yra praradęs savo savybes. Tokiu atveju dažų atnaujinimas praktiškai neišvengiamas. Tiesa, tam tikros spalvos linkusios blukti greičiau: ryškiai raudoni, mėlyni ar tamsiai juodi automobiliai pastebimiau praranda spindesį lyginant su sidabriniais ar baltais. Vis dėlto galiausiai bet kurios spalvos automobilis, ilgai eksploatuojamas ir laikomas lauke, gali netekti savo žavesio.
4. Akivaizdžiausias indikatorius, kad automobilio dažų danga yra prastos būklės - tai matomas dažų ar lako sluoksnio lupimasis, skilinėjančios atplaišos ar net pūslelės. Dažnai tokie pažeidimai pastebimi ant stogo, variklio dangčio ar bagažinės - vietų, kurios labiausiai veikiamos saulės ir lietaus. Pavyzdžiui, galite pastebėti, kad aižėja skaidrus lako sluoksnis: jis atšokinėja mažomis plėvelėmis, palikdamas matinį, šiurkštų paviršių. Arba matosi smulkios pūslelės dažų sluoksnyje - lyg po dažais būtų susikaupęs oro ar drėgmės burbuliukų. Dažų lupimosi priežastys gali būti kelios. Viena jų - senstanti danga, kai automobilis ilgus metus eksploatuojamas atšiauriomis sąlygomis ir jo dažai tiesiog natūraliai nusidėvi, praranda elastingumą. Kita dažna priežastis - anksčiau nekokybiškai atlikti dažymo darbai. Pavyzdžiui, jei prieš dažant paviršius nebuvo tinkamai nuvalytas ar sušveistas, dažai neprilimpa tvirtai. Arba jeigu meistrai padengė dažus per storu sluoksniu ir neskyrė pakankamai laiko džiovinimui, vėliau sluoksnis gali imti skilinėti ar luptis. Kad ir kokia būtų priežastis, tolesnis važinėjimas su besilupančiais dažais yra bloga idėja. Pažeistos vietos sparčiai plėsis, nes ten lengvai skverbsis vanduo, purvas, cheminės medžiagos, sukeldami koroziją po dažais. Pastebėję, jog automobilio dažai lupasi ar pleišėja, turėtumėte nedelsdami imtis veiksmų. Jei pažeidimai lokalūs (pavyzdžiui, atšoko dažai tik ant vieno sparno), galima perdažyti tik tą detalę. Tačiau jei problema išplitusi plačiai, verta rimtai planuoti viso automobilio perdažymą.
5. Rūdys - bene pats akivaizdžiausias signalas, kad automobilio kėbului reikia skubaus atnaujinimo. Jeigu pastebėjote nors nedidelę rusvą dėmelę ant dažyto paviršiaus, tai reiškia, kad toje vietoje dažų sluoksnis jau pažeistas iki metalo. Korozija gali prasidėti nuo menkiausio įbrėžimo ar akmenuko palikto taškelio, bet jei ji jau matoma plika akimi, situacija rimtesnė nei atrodo. Ypač atidžiai apžiūrėkite apatines kėbulo dalis: arkų briaunas, slenksčius, durelių apačią, ratų arkų vidinius kraštus. Ten labiausiai kaupiasi purvas ir drėgmė, o žiemą - druska, todėl korozija prasideda greičiausiai. Taip pat patikrinkite variklio skyriaus kraštus, bagažinės vidines siūles - ten rūdys taip pat mėgsta „įsitaisyti“. Radus rūdžių, delsimas yra blogiausia, ką galite daryti. Net menkiausia rūdies žymė su laiku išplis ir gali pradurti skylę kėbule. Kuo ilgiau lauksite, tuo sudėtingesnis bus remontas - gali tekti keisti visą skardos dalį ar virinti naują metalą. Tuo tarpu ankstyvoje stadijoje dažnai pakanka pažeistą vietą nušlifuoti, apdoroti antikorozinėmis medžiagomis ir perdažyti. Svarbu paminėti, kad korozija dažnai prasideda iš vidaus pusės (pavyzdžiui, už plastikinių moldingo juostų ar slenksčių), tad jei išorėje jau matote rūdis, greičiausiai „paslėptuose“ plyšiuose jų dar daugiau.
6. Kartais poreikis perdažyti automobilį atsiranda ne dėl natūralios dangos dėvėjimosi, o dėl anksčiau atlikto prasto remonto. Jei pastebite, kad tam tikros kėbulo vietos atrodo neprofesionaliai nudažytos, tikėtina, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai ir reikės juos perdaryti. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į dažų tekstūrą ir tolygumą. Nekokybiško dažymo atveju pasitaiko vadinamųjų „nubėgimų“ - tai vietos, kur susidarė dažų ar lako lašelių srovelės, nudžiūvusios kaip netolygūs ruožai. Tokie nutekėjimai atsiranda, kai dažų užpurškiama per daug arba kai džiovinant detalę ji buvo neteisingai pozicionuota. Kitas požymis - matomi smulkūs burbuliukai ar šiurkšti, „smėliuką“ primenanti tekstūra, lyg į dažus būtų patekę dulkių. Tai rodo, kad dažyta nepakankamai švarioje aplinkoje arba netinkamai paruoštas paviršius prieš dažymą. Taip pat nekokybišką darbą išduoda ir atspalvių neatitikimas: pavyzdžiui, perdažyta durelė šiek tiek skiriasi spalva nuo gretimos kėbulo dalies. Dar vienas broko pavyzdys - per storas glaisto sluoksnis po dažais. Jei paviršius nebuvo tinkamai išlygintas, o tik gausiai užteptas glaistu, dažai ant tokio pagrindo ilgai „nesilaikys“: glaistas su laiku trūkinėja, o kartu skilinėja ir viršutinis dažų sluoksnis, gali atšokti ištisi lopai. Apie atmestinai padarytą dažymą gali byloti ir aštrūs dažų kraštai ties kėbulo sujungimais - pavyzdžiui, atidarius dureles matomas staigus grubus sluoksnio perėjimas. Jeigu pastebėjote kuriuos nors iš šių požymių savo automobilyje, greičiausiai pakartotinis automobilių dažymas bus neišvengiamas. Prastai padengtas dažų sluoksnis neapsaugos kėbulo nuo korozijos, be to, automobilis atrodo prastai. Pastebėjote bent vieną ar net kelis iš aukščiau išvardytų ženklų? Neatidėliokite - laikas atnaujinti Jūsų automobilio kėbulą.
Automobilio arba atskirų jo dalių dažymas - tai procesas, susidedantis iš keleto etapų. Pirmasis iš jų - tai seno automobilio dažų sluoksnio pašalinimas. Ekspertai teigia, kad automobilio arba atskirų jo dalių dažymas, prieš tai nepašalinus senos dažų dangos, yra praktiškai niekinis procesas, nes ilgalaikio rezultato tikrai nebus. Antrasis etapas - tai geometrijos atkūrimas. Šis etapas yra būtinas, kai ruošiamasi perdažyti transporto priemonę po autoįvykio. Trečiasis etapas - tai glaistymo, šlifavimo ir gruntavimo darbai. Pirmieji trys etapai yra automobilio paruošimo dažymui etapai. Šie etapai yra labai svarbūs, nes net kokybiški dažai neužtikrins puikaus perdažyto automobilio ar tam tikrų jo dalių vaizdo, jeigu dažysite netinkamai paruoštą transporto priemonę. Būtent tinkamas automobilio paruošimas dažymui yra ta būtinoji sąlyga, lemianti tolygų ir gražų dažų dengimąsi bei tobulą rezultatą. Ketvirtasis etapas - tai automobilio dažymo ir lakavimo etapas. Automobilio dažymas yra atliekamas tam tikra seka, t. y., pirmiausia yra dažomi automobilio rėmai. Nudažius rėmus, dažomos transporto priemonės durelės, sparnai, veidrodžiai bamperiai, variklio bei bagažinės dangčiai, spoileriai ir visos kitos dalys. Žinoma, jeigu perdažote visą transporto priemonę, spalvą pritaikyti bus ženkliai lengviau, tačiau jeigu yra nuspręsta dažyti tik kai kurias jos vietas, tada spalvos pasirinkimas tampa didesniu iššūkiu, nes reikalauja didelio preciziškumo.
Žinoma, kur (specialioje kameroje ar garaže) dažyti automobilį, yra jūsų pasirinkimas, tačiau ekspertai automobilio dažymo darbus rekomenduoja atlikti specialiose dažymo kamerose, nes jose automobilis yra saugomas nuo dulkių bei dėl tinkamai sureguliuoto patalpų vėdinimo dažai džiūva tolygiai.
Automobilio glaistas - tai priemonė, skirta išlyginti dažomo automobilio paviršiaus nelygumus. Pažymėtina, kad įvairūs automobilių glaistai vieni nuo kitų skiriasi įvairiomis savybėmis, kaip, pavyzdžiui, džiūvimo trukme, šlifavimo savybėmis, savybėmis pritraukti dulkes ir t. Įprastai automobilių glaistas yra skirstomas į tris stambias grupes. Pirmoji grupė - tai smulkus glaistas. Šios grupės glaistas puikiai tinka tada, kai siekiama išlyginti nedidelius nelygumus, atsiradusius, pavyzdžiui, nuo akmenukų smūgių ir įvairiausių įbrėžimų, taip pat norint užpildyti nedidelius paviršius prieš dažant. Šios grupės glaistas pasižymi tuo, kad juo padengtą paviršių padaro minkštą, tinkantį tiek mechaniniam šlifavimui, tiek rankiniam šlifavimui. Smulkus glaistas gerai sukimba su įvairiais paviršiais ir yra tinkamas dengti plonu sluoksniu. Antroji grupė - tai užpildantis ir įsiskverbiantis glaistas dar vadinamas universaliu glaistu. Šios grupės glaistas yra skirtas padengti didesniems nelygumams bei puikiai tinka įvairiausių įbrėžimų išlyginimui bei paviršių užpildymui prieš dažant. Šis glaistas, kaip ir pirmosios grupės glaistas, gali būti šlifuojamas tiek rankiniu, tiek ir mechaniniu būdu. Trečioji grupė - kompozicinis glaistas. Kompozicinis glaistas yra naudojamas tada, kai yra norima pašalinti gilesnius įdubimus, esančius atvirose automobilio paviršiaus vietose.
Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Transporto priemonės turi atitikti techninius reikalavimus, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Tai apima tinkamą stabdžių sistemos, vairo mechanizmo, pakabos ir kitų svarbių mazgų veikimą. Taip pat svarbu, kad transporto priemonės būtų tinkamai registruotos ir apdraustos.
Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių eismui, pasirinktų saugų važiavimo greitį, įvertintų važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, savo būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustoti iki bet kurios kliūties, taip pat automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams.
Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.
Transporto priemonių priežiūra ir tinkama jų būklė yra esminė saugaus eismo sąlyga. Tai apima ne tik reguliarią techninę apžiūrą, bet ir savalaikį defektų šalinimą, ypač tų, kurie gali turėti įtakos transporto priemonės valdymui ar stabdymui.
Tinkamai prižiūrėta transporto priemonė ne tik užtikrina vairuotojo ir keleivių saugumą, bet ir prisideda prie bendro eismo saugumo gerinimo. Tai taip pat padeda išvengti papildomų išlaidų, susijusių su didesniais remonto darbais, atsiradusiais dėl ilgalaikio defektų ignoravimo.
Teisingas transporto priemonių paruošimas ir priežiūra yra neatsiejama nuo baldų dažymo veiklos, ypač kalbant apie logistiką ir transportavimą. Nuo to, kaip bus paruošta transporto priemonė, priklauso ne tik darbų kokybė, bet ir galutinis rezultatas.
Kaip gamykloje dažomas naujas automobilis? // BMW dažymo dirbtuvės
tags: #transporto #priemones #butinumas #baldu #dazymo #veikla