Daugelis Lietuvos vairuotojų vis dar tiki, kad viršijus greitį iki 10 km/val. - nieko nebus. Formaliai ANK 416 straipsnis numato, kad greičio viršijimas iki 10 km/val. užtraukia tik įspėjimą, ne baudą. Tačiau tai nereiškia, kad 10 km/val. viršijimas yra „leistinas”. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra viešai pareiškęs, kad policija siekia, jog net už 5 km/val. viršytą greitį būtų taikoma piniginė bauda, ne tik įspėjimas. Su trikojais situacija kitokia. Lietuvos keliuose naudojami 37 trikojai radarai neturi pastovios tolerancijos ribos - jie gali būti nustatyti su nulinės tolerancijos principu. Tai reiškia, kad teoriškai bauda gali būti taikoma jau viršijus greitį 1 km/val. Praktikoje trikojai dažniausiai fiksuoja nuo 11 km/val. viršijimo.
Vidutinio greičio matuokliai veikia kitaip nei stacionarūs - jie skaičiuoja ne momentinį greitį ties kamera, o vidutinį greitį per visą kontroliuojamą ruožą. Lietuvoje šiuo metu veikia 81 vidutinio greičio matavimo prietaisas.
Dauguma automobilių spidometrų rodo šiek tiek didesnį greitį nei realus - paprastai 3-5 km/val. Praktikoje tai reiškia: jei spidometras rodo 60 km/val. 50 km/val. zonoje, realus greitis greičiausiai yra 55-57 km/val. Su stacionaraus matuoklio 10 km/val. tolerancija tai dar tilptų. Patikimiausia praktika - naudoti GPS greitį (navigacijos programėlėje ar automobilio ekrane), kuris paprastai yra tikslesnis nei spidometras.
Greičio matuoklių tipai ir tolerancija
Lietuvoje veikia įvairių tipų greičio matuokliai: stacionarūs („inkilai“), vidutinio greičio matuokliai ir mobilieji („trikojai“). Kiekvienas jų turi savitus veikimo principus ir tolerancijos ribas.
Stacionarūs greičio matuokliai
Šie prietaisai, dažnai vadinami „inkilais“ ar „špokinyčiais“, matuoja momentinį greitį. Oficiali jų techninė paklaida yra ±2 km/val. matuojant iki 100 km/val. ir ±2% viršijant šią ribą. Tačiau praktikoje, dėl Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 416 straipsnio, greičio viršijimas iki 10 km/val. dažniausiai užtraukia įspėjimą, o ne baudą. Tai reiškia, kad tikrieji pažeidimai pradedami fiksuoti nuo maždaug 11 km/val. viršijimo.
Vidutinio greičio matuokliai
Šie matuokliai kontroliuoja greitį ilgesnėse kelių atkarpose (nuo 1 iki 10 km). Jie ne fiksuoja momentinio greičio, o apskaičiuoja vidutinį greitį tarp dviejų kontrolės taškų. Sistema žino, per kiek laiko transporto priemonė turėtų įveikti tam tikrą ruožą. Jei vidutinis greitis viršija leistiną, skiriama bauda. Sulėtinimas prieš kamerą ir įsibėgėjimas po jos neveikia. Nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. prieš greičio matuoklius įrengiami papildomi kelio ženklai, aiškiai nurodantys leistiną greitį.
Mobilieji greičio matuokliai („trikojai“)
Tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, kurie gali fiksuoti greitį iš 50 metrų atstumo ir kontroliuoti kelias eismo juostas iš abiejų pusių. „Trikojai“ neturi pastovios tolerancijos ribos ir gali būti nustatyti su nulinės tolerancijos principu, t. y. teoriškai bauda gali būti taikoma jau viršijus greitį 1 km/val. Praktikoje jie dažniausiai fiksuoja pažeidimus nuo 11 km/val. viršijimo. Tamsiu paros metu ar esant blogam orui tolerancija gali būti dar mažesnė.
Baudų sistema ir jos pokyčiai
Lietuvoje galioja Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnis, kuris numato atsakomybę už greičio viršijimą. Nuo 2025 m. numatomi baudų dydžių pokyčiai:
- Iki 10 km/val. viršijimo: dažniausiai skiriamas įspėjimas.
- 11-20 km/val. viršijimo: bauda nuo 12 iki 30 Eur.
- 21-30 km/val. viršijimo: bauda nuo 30 iki 90 Eur.
- 31-40 km/val. viršijimo: bauda nuo 120 iki 170 Eur.
- 41-50 km/val. viršijimo: bauda nuo 170 iki 230 Eur.
- Virš 50 km/val.: bauda nuo 450 iki 550 Eur + privalomas teisių atėmimas 1-6 mėn.
Pakartotinių pažeidimų atveju, jei per 12 mėnesių nuo ankstesnės nuobaudos vairuotojas vėl viršija greitį daugiau nei 20 km/val., bauda gali siekti iki 1 000 eurų.
Policijos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija jau parengė ANK pataisas, siūlančias padidinti baudas už dažniausius viršijimus. Konkrečiai: už viršijimą iki 20 km/val. siūloma 30-60 eurų (vietoj dabartinių 12-30 eurų), už viršijimą iki 30 km/val. - 60-120 eurų (vietoj 30-90 eurų).
| Nusižengimas (Nustatyto greičio viršijimas) | Bauda (Eur) | Teisių atėmimas (mėn.) |
|---|---|---|
| Iki 10 km/h | Įspėjimas | - |
| 11 - 20 km/h | 12 - 30 | - |
| 21 - 30 km/h | 30 - 90 | - |
| 31 - 40 km/h | 120 - 170 | - |
| 41 - 50 km/h | 170 - 230 | - |
| Daugiau kaip 50 km/h | 450 - 550 | 1-6 |
Lietuvos baudos nėra didžiausios regione. Estijoje, nuo 2025 m. sausio, baudų vieneto dydis padidintas dvigubai - nuo 4 iki 8 eurų, todėl baudos yra maždaug tris kartus didesnės nei Lietuvoje. Latvijoje baudos priklauso nuo vietos ir svyruoja nuo 20 eurų (11-20 km/val.) iki 680 eurų (virš 51 km/val.).
Kur dažniausiai fiksuojami pažeidimai?
Greičio matuokliai statomi probleminėse vietose - ten, kur didžiausias avaringumas arba eismo intensyvumas. Taip pat atsižvelgiama į gyventojų skundus ir prevencinius poreikius. Dažniausiai pažeidimai fiksuojami:
- Šalia pėsčiųjų perėjų - ypač jei perėja nereguliuojama ir šalia yra pėsčiųjų.
- Mokyklų ir darželių zonose, kur paprastai taikomas 20-30 km/val. greičio apribojimas.
- Kelio darbų zonose su laikinais ženklais.
Šiose vietose policijos pareigūnai turi diskreciją skirti baudą net už 5 km/val. viršytą greitį.
Ką daryti, kad išvengtumėte baudų?
Saugiausias ir pigiausias sprendimas lieka tas pats: tiesiog laikytis leistino greičio. Jei tai atrodo per paprasta - prisiminkite, kad 50 km/val. zonoje skirtumas tarp 50 ir 60 km/val. - tai maždaug 7 sekundės per kilometrą. O bauda - nuo 12 eurų.
- Stebėkite naujus ženklus prieš matuoklius - jie rodo tikslų leistiną greitį, ir pasiteisinimas „nežinojau” nebeveikia.
- Vidutinio greičio ruožuose laikykitės pastovaus greičio visą atkarpą - sulėtinimas prieš kamerą neturi jokio efekto.
- Atminkite, kad spidometras paprastai rodo 3-5 km/val. daugiau nei tikrasis greitis - tai gamintojų saugos marža.
- Baudas tikrinkite per epolicija.lt arba „Mano VMI”. Bauda paprastai ateina per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo.
Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, trečdalis eismo įvykių, per kuriuos žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl netinkamo greičio pasirinkimo. Draudimo bendrovių duomenimis, 25-30 % Lietuvos vairuotojų prisipažįsta reguliariai viršijantys greitį. 212 greičio matuoklių, 37 trikojai, 81 vidutinio greičio sistema, nežymėti policijos automobiliai - tai infrastruktūra, kuri vis mažiau palieka vietos paklaidoms.
