Variklio aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi automobilio komponentų veikimui. Ji padeda išvengti perkaitimo ir palaiko pastovią darbinę temperatūrą. Bet kuris vairuotojas iš savo automobilio variklio tikisi maksimalaus efektyvumo. Tik be galo padidinus jo temperatūrą, jos dalys anksčiau ar vėliau taps netinkamos naudoti dėl deformacijos. Jei temperatūra aušinimo sistemoje pakyla aukščiau normos, tai gali reikšti problemą, kurią būtina kuo greičiau išspręsti.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias aušinimo sistemos gedimus, jų simptomus ir sprendimo būdus, kad galėtumėte laiku imtis veiksmų ir išvengti didelių remonto išlaidų bei apsaugoti variklį nuo sugadinimo.
Normali variklio temperatūra ir jos svyravimai
Automobiliuose naudojami vidaus degimo varikliai veikia dėka viduje didžiuliu greičiu slankiojančių stūmoklių. Tiek stūmokliai, tiek daugelis kitų variklio dalių yra metalinės, todėl naudojama alyva trinčiai sumažinti. Tačiau, likusi trintis ir nuolat cilindruose vykstantis degimas įkaitina variklį, o aušinimo skystis jį vėsina, palaikydamas optimalią 90°C temperatūrą.
Vidutinė statistinė benzininio variklio darbinės temperatūros norma yra 85-110º C laipsnių ribose, o įprastinė šiuolaikinio dyzelinio variklio darbinė temperatūra yra 80-90 laipsnių Celsijaus.
Vairuotojai aušinimo skysčio temperatūrą gali stebėti prietaisų skydelyje. Įprastai, normali variklio įšilimo temperatūra yra 90°C ir ji turėtų būti pačiame aušinimo skysčio skydelio viduryje, kad vairuotojas vos žvilgtelėjęs įsitikintų, jog viskas tvarkoje.
Jeigu kalbant apie svyravimą tarp 85°C ir 100°C, tai šis pokytis galimas dėl aplinkos temperatūros bei vairavimo stiliaus. Pavyzdžiui, jeigu karštą vasaros dieną ilgai stovite kamštyje, tai aušinimo sistema gali būti nepajėgi palaikyti 90°C ir temperatūra keliais laipsniais pakyla. Tačiau, jeigu aušinimo skysčio temperatūra nepasiekia arba perkopia minėtas temperatūros normas - problemos gali būti įvairios.
Problemos gali būti tiek mechaninės, tiek elektroninės, todėl visada pirmiausiai pravartu atlikti kompiuterinę diagnostiką. Taip pat svarbu pabrėžti, kad reikia naudoti tik gamintojo rekomenduojamą aušinimo skystį, kad išvengtumėte korozijos ir netinkamos temperatūros. Variklio aušinimo skysčio temperatūra yra vienas svarbiausių rodiklių tiek perkant, tiek eksploatuojant automobilį.
Kai vairuotojas prietaisų skydelyje mato variklio temperatūros rodyklę 80-90 laipsnių diapazone, šis parametras gali būti toli nuo realybės. Faktas yra tas, kad signalizacijos įtaisas veikia ne tada, kai artėja kritinė temperatūra, o tada, kai jau įvyko perkaitimas. Įprastas perkaitimas reiškia situaciją, kai aušinimo sistema negali optimizuoti aušinimo skysčio temperatūros iki normalios vertės.
Kartais įvyksta vietinis perkaitimas, apie kurį vairuotojas taip pat nežino, nes neveikia avarinis variklio šildymo jutiklis. Nepaisant to, kad nėra pavojaus signalo, variklis gali būti rimtai sugadintas. Į šį efektą atsižvelgė jėgos agregatų gamintojai, o jų konstrukcija leidžia atlaikyti tokį perkaitimą. Leistinas perkaitimas yra temperatūra nuo 120 iki 130 laipsnių. Bet kai pasiekiamas „įprasto perkaitimo“ parametras, variklis negali būti apkraunamas, pavyzdžiui, garsiai užvedamas laisvoje trasoje stovėdamas spūstyje.
Dažnai tokiose situacijose alyvos slėgio nepakanka, kad dalys būtų atvėsintos ir tinkamai suteptos. Dėl to variklis susibraižo ant labiausiai apkrautų dalių. Blogiausia, kad automobiliai dažnai atsiduria kamščiuose. Variklio aušinimo sistema tokiose transporto priemonėse dažnai veikia esant kritinei temperatūrai, todėl tokie jėgos agregatai net ir nuvažiavus mažą ridą tarnauja neilgai.
Kai variklis pasiekia maksimalų perkaitimą, kartu su gausiu garų debesiu iš po gaubto, tai gali sukelti variklio pleištą ir kitas pasekmes. Galite išvengti priešlaikinio maitinimo bloko gedimo nuo perkaitimo jį išjungę. Bet taip yra, jei aušinimo sistemoje yra elektrinis siurblys.
Perkaitus vidaus degimo varikliui pirmiausia nukenčia aušinimo sistema. Dėl per didelio antifrizo slėgio vamzdžiai gali sprogti. Perkaitimą gali sukelti daugybė priežasčių, visos jos yra susijusios su netinkamu aušinimo sistemos veikimu ar aušinimo skysčio kokybe, taip pat su aušinimo sistemos apvalkalo užteršimu, kuris sumažina skysčio talpą. Svarbu naudoti kokybiškas atsargines dalis, kitaip staiga atsiras šios priežastys.
Tuo tarpu, pastebėję, kad temperatūra artėja link 100°C, turėtumėte nedelsiant užgesinti variklį! Perkaitintas variklis gali pertrūkti, pažeisti įvairiausius elementus bei tarpines, o aušinimo sistemoje susidaro pavojingai aukštas slėgis. Visada stebėkite variklio temperatūrą.
Dažniausios priežastys, kodėl variklio temperatūra nepasiekia 90 laipsnių
Jei pastebite, kad jūsų automobilio variklis neįšyla iki darbinės 90°C temperatūros, tai gali signalizuoti apie keletą galimų problemų aušinimo sistemoje. Štai pagrindinės priežastys:
Sugedęs termostatas
Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio cirkuliaciją tarp variklio ir radiatoriaus. Kai variklis šaltas, termostatas priverčia aušinimo skystį cirkuliuoti tik variklio sienelių viduje, taip pagreitindamas jo įkaitimą. Tai vadinama "mažuoju ratu". O kai pasiekiama darbinė temperatūra, termostatas nukreipia skystį į radiatorių, kad jis neperkaistų - tai "didysis aušinimo ratas". Jei termostatas užstringa atidarytoje padėtyje, aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja per radiatorių, todėl variklis labai ilgai šyla arba visai nepasiekia optimalios temperatūros.
Simptomai:
- Temperatūros rodyklė pakyla labai lėtai arba visai nepasiekia normos, net ir po ilgos kelionės.
- Automobilio salone vėluoja šildymas arba jis būna nepakankamas.
- Padidėja degalų sąnaudos.
- Pastebimas staigus temperatūros svyravimas.
Sprendimas:
Jei termostatas užstrigo atviroje padėtyje, jį būtina pakeisti nauju. Tai nėra brangi ir sudėtinga procedūra. Pakeitus termostatą, aušinimo sistema pripildoma aušinimo skysčio ir nuorinama.
Aušinimo skysčio trūkumas
Nors tai dažniau sukelia variklio perkaitimą, tačiau ir per mažas aušinimo skysčio kiekis gali turėti įtakos variklio įšilimo laikui. Jei sistemoje trūksta skysčio, aušinimo ciklas gali būti sutrikdytas, todėl variklis ilgiau įšils.
Simptomai:
- Po automobiliu atsiranda spalvoti skysčio lašai (paprastai žalsvi, oranžiniai ar rožiniai).
- Greitai mažėja aušinimo skysčio lygis.
- Pradedama jausti salone saldi aušinimo skysčio kvapo užuomina.
Sprendimas:
Patikrinkite žarneles ir sujungimus - jei jos įtrūkusios, jas reikės pakeisti. Jei nuotėkis atsirado dėl radiatoriaus įtrūkimo, gali padėti hermetikas, tačiau geriau radiatorių pakeisti. Jei problema kyla dėl vandens siurblio, jį reikės remontuoti arba keisti. Jei neįmanoma įpilti aušinimo skysčio, tada įjunkite viryklę, kad sumažintumėte perkaitimo tikimybę. Kraštutiniais atvejais papildykite paprastu arba distiliuotu vandeniu, po kurio aušinimo sistemą reikia praplauti, o tada užpilkite šviežiu antifrizu.
Oro burbuliukai aušinimo sistemoje
Oro burbuliukai gali susidaryti keičiant aušinimo skystį ar dėl nesandarių sistemos vietų. Jie gali trukdyti tinkamai cirkuliuoti aušinimo skysčiui ir netolygiai paskirstyti šilumą, todėl variklis gali ilgiau įšilti.
Simptomai:
- Temperatūra svyruoja, kartais staigiai pakyla ir nukrenta.
- Radiatoriaus viršutinė žarna labai karšta, o apatinė lieka šalta.
Sprendimas:
Atlikite aušinimo sistemos nuorinimą (atsukite nuorinimo varžtą ir leiskite orui išeiti). Įsitikinkite, kad aušinimo skysčio lygis yra tinkamas.
Aušinimo skysčio kokybės problemos
Senas ar prastos kokybės aušinimo skystis gali sudaryti nuosėdas, kurios užkemša radiatorius ir termostatus, trukdydamos efektyviam skysčio cirkuliavimui ir šilumos perdavimui.
Simptomai:
- Aušinimo skystis tapo drumstas, rudas arba tirštas.
- Susidaro nuosėdos ant radiatoriaus ar išsiplėtimo bakelio sienelių.
Sprendimas:
Pakeiskite aušinimo skystį kas 2-5 metus (priklauso nuo gamintojo rekomendacijų). Naudokite tik gamintojo rekomenduotą aušinimo skystį.
Variklio tipas ir aplinkos sąlygos
Kai kurie variklio tipai, ypač mažesni dyzeliniai varikliai, gali ilgiau įšilti, ypač esant žemai aplinkos temperatūrai. Taip pat, jei automobilis daugiausia eksploatuojamas mieste, važinėjant trumpais atstumais ir žemu greičiu, variklis gali tiesiog nespėti pasiekti optimalios darbinės temperatūros.
Ką daryti, jei variklis neįšyla iki normos?
Jei pastebite, kad variklis ilgai įšyla arba nepasiekia 90°C temperatūros, svarbu atlikti keletą patikrinimų:
- Patikrinkite termostatą: Tai dažniausia gedimo priežastis. Jei turite įtarimų, kad termostatas neveikia tinkamai, geriausia jį pakeisti.
- Patikrinkite aušinimo skysčio lygį: Įsitikinkite, kad aušinimo skysčio lygis yra tarp MIN ir MAX žymų išsiplėtimo bakelyje.
- Patikrinkite aušinimo sistemos sandarumą: Ieškokite galimų aušinimo skysčio nuotėkių po automobiliu ar ant variklio komponentų.
- Atlikite aušinimo sistemos nuorinimą: Jei įtariate oro patekimo į sistemą, atlikite nuorinimą.
- Naudokite tinkamą aušinimo skystį: Įsitikinkite, kad naudojate gamintojo rekomenduojamą aušinimo skystį ir kad jis nėra per senas.
Jei nesate tikri dėl problemos priežasties arba ji kartojasi, kuo greičiau kreipkitės į autoservisą.
Aušinimo skysčio pasirinkimas ir keitimas
Prieš pasirenkant aušinimo skystį, reikia perskaityti automobilio instrukciją. Kai kurie automobilių gamintojai aušinimo sistemose rekomenduoja naudoti tam tikrų prekės ženklų aušinimo koncentratus. Prieš naudojant juos atitinkamomis proporcijomis (dažniausiai per pusę) reikia praskiesti demineralizuotu vandeniu. Jeigu nenorite naudoti automobilio gamintojo rekomenduojamo aušinimo skysčio, turite pasirinkti geriausios kokybės universalų skystį.
Standartinius universalius skysčius reikia keisti kas du metus. Kai kurie skysčiai (informacija nurodoma ant pakuotės) yra skirti daug ilgesniam eksploatavimo laikui, pavyzdžiui, iki penkerių metų.
Aušinimo skysčio lygį reikia tikrinti bent kartą per 6 mėnesius. Kai antifrizas sumaišomas su vandeniu ir pradedamas naudoti, jį reikia periodiškai prižiūrėti. Jei variklio aušinimo skystis nuteka, užverda arba jei reikia ištuštinti ir papildyti aušinimo sistemą, reikia pasirūpinti apsauga nuo užšalimo. Kitais atvejais gali tekti eksploatuoti transporto priemonę šaltesnėje aplinkoje, kuriai reikia daugiau antifrizo ir mažiau vandens.
#180 Kaip išvengti brangios paskolos ir pasikeisti termostatą
Šiuolaikinės transporto priemonės komponentai ir sistemos yra sukurtos taip, kad galėtų efektyviai mažinti kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį ir padėtų tausoti degalus, siekiant patenkinti aplinkosaugos reikalavimus visame pasaulyje.
Aušinimas taip pat nereiškia tik „aušinimo“, nes sistema taip pat skatina greitesnį variklių ir pavarų dėžės tepalų įšilimą, o tai turi didžiulį poveikį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Dėl tokio sudėtingumo reikia technologiškai pažangesnių sprendimų, skirtų ankstesnėms paprastoms dalims, pvz., vandens siurbliams, kurie reguliuoja aušinimo skysčio srautą į kitas transporto priemonės dalis ir sistemas.
Pavyzdžiui, „Audi A3 e-tron“ sistema kondicionuoja saloną, taip pat atvėsina vidaus degimo variklį, pavarų dėžę ir aukštos įtampos dalis. Visos jos yra integruotos į įvairias aušinimo grandines, o šilumos valdymo sistema valdo kiekvieną elementą, užtikrindama, jog bus kuo greičiau pasiekta ir išlaikoma optimali individuali veikimo temperatūra.
Pažangios elektriniai vandens siurbliai ir integruoti „sistemoje dėžėje“ šilumos valdymo moduliai (angl. TMM) atsirado dėl būtinybės neatsilikti nuo šiuolaikinių transporto priemonių reikalavimų. Dėl didžiulio pritaikymo vieno pramonės standartinio aušinimo skysčio nebepakaks, nes naujam, moderniam varikliui reikalingi aukštos kokybės aušinimo skysčiai.
Transporto priemonei naudokite tik tinkamą produktą; šiuolaikiniai gaminiai tarnauja ilgiau, geriau apsaugo ir yra sukurti taip, kad labiau atitiktų skirtingus metalus, plastiką ir gumas, kurie naudojami modernioje aušinimo sistemoje. Svarbiausia, kad jie yra gamintojo patvirtinti ir pasižymi daugybe specifikacijų, būtinų „garantinių“ transporto priemonių priežiūrai atlikti.
Net jei skystis naudojamas senesnės ar klasikinės transporto priemonės priežiūrai, vis tiek reikėtų naudoti aukštos kokybės tradicinius produktus.
Aušinimo skysčio lygio kontrolė
Geriausia - kuo dažniau. Šiuolaikiniuose automobiliuose ir premium klasės automobiliuose yra naudojamos įspėjamosios prietaisų skydo lemputės, kurios informuoja apie per mažą skysčio kiekį. Aušinimo skysčio būklės tikrinimas automobilyje yra paprastas. Atidarius variklio dangtį, reikia surasti išsiplėtimo indą. Jis turi platų skaidrų langelį su matavimo skale. Skysčio lygis turi būti tarp žymėjimų MIN ir MAX.
