Prienų rajonas, įsikūręs Lietuvos pietuose, abipus Nemuno, prie didžiųjų Nemuno kilpų ir Prienų šilo, turi ilgą ir turtingą istoriją.
Senovė ir pirmieji paminėjimai
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Prienų vardas paminėtas 1502 m., kuomet Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes padovanojo totorių kilmės kunigaikščiui Mykolui Glinskiui. Tačiau žmonės šioje vietovėje gyveno dar akmens amžiuje.
Magdeburgo teisės ir administracinė raida
1773-1775 m. Seimas Prienų seniūniją pavedė valdyti kunigaikščiui Kazimierui Sapiegai. Jo valdymo metu Prienai gavo Magdeburgo teises ir herbą su Šv. Jurgio atvaizdu. 1791 m. lapkričio 9 d. karalius Stanislovas Augustas patvirtino Magdeburgo teises, Prienams tapus pavieto centru.
Po Pirmojo pasaulinio karo, 1920 m., Prienai tapo valsčiaus centru, turėjo miesto ir valsčiaus savivaldybes. Rajono istorijoje svarbus 1950 m., kuomet buvo sudarytas Prienų rajonas, vėliau, 1995 m., įkurta Prienų rajono savivaldybė.
Pramonės ir energetikos svarba
Prienų krašte svarbią vietą užima energetika. Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (KHE), didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti hidroelektrinė Lietuvoje, įrengta 1959 m. užtvenkus Nemuno upę. Ji ne tik tiekia elektros energiją, bet ir apsaugo Kauno miestą nuo pavasario potvynių.
Istorinis Petrašiūnų šiluminės elektrinės vaidmuo taip pat reikšmingas. Nuo 1930 m. veikusi elektrinė vėliau buvo reorganizuota ir tapo svarbiu Kauno regiono energijos tiekėju. Jos istorija atspindi Lietuvos energetikos plėtros etapus.
Prienų pramonės istorijoje išskiriamas B. Šakovo alaus bravoras, garsėjęs aukštos kokybės alumi. Vėliau, XIX a. pabaigoje, Leizerio Golbergo įmonė, pradėjusi nuo spiritinių gėrimų gamybos, perorientavo veiklą į aludarystę, tapdama viena svarbiausių to meto alaus daryklų.
Kultūrinis ir gamtinis paveldas
Prienų kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Didelė rajono dalis priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui, o gamtos paminklai, tokie kaip Balbieriškio atodanga, liudija apie unikalų gamtos paveldą.
Rajone gausu kultūrinių paminklų: piliakalniai, senkapiai, pilkapiai, mitologiniai akmenys. Įspūdingi piliakalniai, tokie kaip Paverknių, Klebiškio, Pašlavančio, bei bažnyčios, garsios savo architektūra ir vertingais dailės kūriniais, pritraukia turistus.
Istorinės ir pažintinės vertės turi XVIII a. popieriaus dirbtuvių pastatas Prienuose, Veiverių pašto rūmai, kuriuose veikė mokytojų seminarija. Turistus taip pat vilioja žymių žmonių - poeto Vinco Mykolaičio-Putino, keliautojo Mato Šalčiaus - tėviškės.
Karinė istorija ir sukilimai
Prienų kraštas taip pat turi svarbią karinę istoriją. Nuo 1776 m. čia veikė Tautinės kavalerijos brigada, vėliau - LDK kariuomenės ulonų daliniai. 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo metu Prienų pavieto sukilėliai aktyviai dalyvavo kovose.
Švietimas ir kultūra
Rajone veikia kelios gimnazijos, progimnazija, pagrindinės, lopšeliai-darželiai, muzikos ir meno mokyklos. Kultūros ir laisvalaikio centrai, bibliotekos puoselėja vietos tradicijas ir kultūrą.
Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo dedamos pastangos išsaugoti ir atstatyti sovietmečiu sunaikintus istorijos reliktus, įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą.