Turbokompresorius - tai kompresorius arba oro siurblys, kuris veikia nuo turbinos.
Turbina sukasi naudodama panaudotų dujų srovės energiją.
Dyzelinio variklio turbokompresorius sukasi nuo 1000 iki 130 000 aps./min.
Turbina tiesiogiai jungiama su kompresoriumi tvirta ašimi.
Kompresorius įtraukia per oro filtrą šviežio oro, suspaudžia jį ir suspaustą išleidžia į variklio įleidžiamąjį kolektorių.
Teoriškai egzistuoja turbinos ir turbokompresoriaus kompresoriaus galingumų pusiausvyra.
Kuo daugiau energijos turi panaudotos dujos, tuo greičiau suksis turbina.
Turbiną sudaro korpusas ir rotorius.
Panaudotos dujos iš išleidžiamojo variklio kolektoriaus patenka į priimamąjį turbokompresoriaus atvamzdį.
Turbinos sukimosi greitis priklauso nuo jos korpuse esančio kanalo dydžio ir formos.
Tai primena laistymo žarną: kuo labiau pirštu Jūs uždengiat išeinamąją angą, tuo toliau trykšta vandens srovė.
Turbinų korpusai smarkiai skiriasi priklausomai nuo naudojimo srities.
Esant tokio tipo korpusui tampa įmanomas impulsinis dujų srovės judėjimas ir galima sulaukti rezonansinių reiškinių.
Turbinos korpuse, turinčiame dvigubą kanalą, kiekviena srovė paskirstoma visame turbinos rotoriaus paviršiuje.
Sistemoje su nuolatiniu slėgiu naudojama tik slenkamojo judėjimo panaudotų dujų energija.
Šiuo atveju tegali būti naudojami tik turbinų korpusai su vienu kanalu.
Didelių matmenų turbokompresoriuose dažnai įmontuojamas papildomas žiedas su nukreipiamosiomis mentėmis.
Jis palengvina panaudotų dujų nuolatinės srovės sukūrimą turbinos rotoriuje ir leidžia reguliuoti srovę.
Turbinos korpusas liejamas iš temperatūrai atsparaus lydinio.
Turbinos rotorius taip pat gaminamas iš aukštos kokybės medžiagų, atsparių aukštai temperatūrai.
Prie ašies stipriai pritvirtinamas turbinos rotorius.
Ašies medžiaga skiriasi nuo medžiagos, naudojamos turbinos rotoriui.
Ši jungtis sumontuojama tokiu būdu.
Ašis ir rotorius, besisukantys skirtingomis kryptimis labai dideliu greičiu, spaudžia vienas kitą.
Dėl trinties išsiskirianti šiluma sulieja juos vieną su kitu, suformuodama neišardomą vienetą.
Ašis sujungimo vietoje tuščiavidurė.
Ši tuštuma apsunkina šilumos perdavimą iš turbinos rotoriaus į jos ašį.
Iš turbinos pusės ašyje yra įdubis, kuriame - sandarinimo žiedas.
Prie plonesnio ašies galo montuojamas kompresoriaus rotorius; ten yra sriegis, ant kurio užsukama apsauginė veržlė rotoriui pritvirtinti.
Kompresorių sudaro korpusas ir rotorius.
Kompresoriaus dydį nulemia varikliui reikalingo oro kiekis ir turbinos sukimosi greitis.
Kompresoriaus rotorius stipriai pritvirtintas prie turbinos ašies, taigi sukasi tokiu pat greičiu kaip ir turbinos rotorius.
Taip įsiurbiamas oras nukreipiamas į rotoriaus periferiją ir menčių nubloškiamas link kompresoriaus korpuso sienelės.
Dėl to oras suslegiamas ir per įleidžiamąjį kolektorių patenka į variklį.
Turbokompresorius sutepamas nuo variklio sutepimo sistemos.
Ašies korpusas yra centrinė turbokompresoriaus dalis, esanti tarp turbinos ir kompresoriaus.
Ašis sukasi slydimo guoliuose.
Motorinė alyva kanalais nuteka tarp korpuso ir guolių, taip pat tarp guolių ir ašies.
Paskutiniu metu atsirado konstrukcijų, kuriose guolis nejuda, o ašis sukasi alyvos vonelėje.
Kompresorius sandarinamas iš abiejų pusių įmontuojant alyvą sulaikančias tarpines.
Iš abiejų pusių įmontuojami ir sandarinimo žiedai.
Nors šie žiedai ir padeda išvengti alyvos nuotėkio, jie iš tiesų nėra sandarinimo tarpinės.
Juos reikia laikyti elementu, apsunkinančiu oro nuotėkį tarp turbinos, kompresoriaus ir ašies korpuso.
Įprastu turbokompresoriaus darbo režimu turbinoje ir kompresoriuje slėgis didesnis nei ašies korpuse.
Visi alyvos sandarikliai dinaminio tipo, t. y. Iš turbinos pusės sandarinimo žiedai išdėstyti grioveliuose (tiek ašies korpuse, tiek ir ant pačios ašies).
Tokiu pat principu žiedai sumontuoti ir iš kompresoriaus pusės.
Sandarinimo žiedai atlieka svarbiausią vaidmenį užtikrinant hermetiškumą.
Sandarinimo žiedas sukasi tokiu pat greičiu kaip ir ašis.
Slėgis kompresoriuje ir turbinoje išstumia alyvą į korpusą.
Dėl išcentrinės jėgos už kompresoriaus rotoriaus susidaro vakuumas.
Žinoma, dirbant kompresoriui galimas alyvos nuotėkis iš ašies korpuso į kompresorių.
Šiame kompresoriuje svarbiausią vaidmenį sandarinant vaidina sandarinimo žiedas.
Kai variklis dirba mažomis apsukomis arba be apkrovos, už rotoriaus susidaro mažesnio slėgio zona.
Alyva, tekanti nuo sandarinimo žiedų, nuteka vidine plokštelės puse žemyn, t. y. link angos alyvai nutekėti.
Jei kompresoriuje susidarytų vakuumas, dujos įsiurbiamos lengviau nei gerokai sunkesnė alyva.
Iš turbinos pusės alyvos nukreipimo problema ne tokia svarbi, turint omenyje, kad normaliomis sąlygomis slėgis turbinoje visada didesnis negu ašies korpuse.
Bet kokioje ašies korpuso konstrukcijoje numatyta šilumos mainų sumažinimo būtinybė tarp turbinos su sandarinimo žiedais ir kompresoriaus.
Šiuo tikslu iš turbinos pusės įmontuojama termoizoliacinė plokštelė, o ašies korpuse yra daugybė elementų šilumos mainams.
Turbinos revoliucionavo automobilių rinką, suteikiant didžiulį potencialą gaminti gerokai našesnius variklius.
Kadangi turbina leidžia išgauti daugiau galios nedidinant variklio ir nesiremiant kitais drastiškais pokyčiais, turbinos yra naudojamos daugelyje modernių automobilių su vidaus degimo varikliais.
Vis dėlto, laikui bėgant turbinos gali sugesti ir sukelti įvairių problemų.
Nuo perkaitimo iki pašalinių garsų - kokie gali būti turbinos gedimo požymiai, ką jie reiškia, ir ar galima automobilį naudoti toliau?
Kviečiame sužinoti atsakymus į visus šiuos klausimus ir išmokti tinkamai sureaguoti į panašias situacijas.
Kaip veikia turbina?
Turbina yra unikalus variklis, kuris padidina vidaus degimo variklio našumą, įpūsdamas daugiau oro į degimo kamerą, todėl automobilio variklis gali sudeginti daugiau degalų ir generuoti daugiau galios.
Turbina veikia pagal išmetamųjų dujų panaudojimo principą varant turbiną, kuri yra prijungta prie oro kompresoriaus.
Šis kompresorius įsiurbia ir suspaudžia įsiurbiamą orą prieš tiekdamas jį į variklį.
Turbinos veikimo procesas prasideda nuo variklio išmetamųjų dujų.
Variklis, degindamas kurą, dideliu greičiu paleidžia išmetamąsias dujas, kurios nukreipiamos per išmetimo kolektorių į turbinos korpusą.
Išmetamosios dujos eina per turbinos sparnuotę, priverčiant ją greitai suktis.
Ši sparnuotė velenu sujungta su oro kompresoriumi kitoje turbinos pusėje, todėl, turbinai besisukant, siurbiamas oras.
Turbinos sparnuotė įtraukia aplinkos orą ir jį suspaudžia.
Tada šis suslėgtas oras į variklio įsiurbimo kolektorių patenka didesniu slėgiu ir tankiu nei atmosferiniuose varikliuose (varikliuose, kuriuose nėra turbinos).
Padidėjęs oro tankis leidžia varikliui sudeginti daugiau degalų, todėl degimas efektyvesnis, o galia yra didesnė.
Viena iš svarbiausių turbinos funkcijų yra temperatūros, kuri susidaro suspaudžiant orą, reguliavimas.
Daugumoje variklių, kuriuose naudojama turbina, yra tarpinis aušintuvas, kuris atvėsina suslėgtą orą prieš jam patenkant į variklį.
Tai užtikrina didesnį oro tankį ir deguonies kiekį, kas dar labiau padidina degimo efektyvumą.
Deja, turbinos turi ir tam tikrų apribojimų.
Vienas iš iššūkių yra galios tiekimo vėlavimas, kurį sukelia laikas, per kurį išmetamosios dujos turi išsukti turbiną iki reikiamo greičio.
Pažangus dizainas padėjo sumažinti šį turbinos vėlavimą, tačiau tai vis tiek tebėra aktuali problema dar ir šiandien.
Dėl ekstremalių sąlygų, kurias turi atlaikyti turbinos, tinkama jų priežiūra yra labai svarbi.
Nepakankamas tepimas, prastas aušinimas bei kiti veiksniai gali sugadinti turbiną.
Tačiau tinkamai prižiūrint turbina žymiai padidina variklio galią, kartu išlaikant gana gerą kuro ekonomiją, todėl tai yra populiarus pasirinkimas įvairių rūšių transporto priemonėse.
Pagaliau pabandžiau matuoti turbinos sukurtą slėgį, tam reikalui nusipirkau manometrą (tiesa skalė didoka tokiems matavimams 0-4 bar, tam reikalui labiausiai tiktų skalės ribos 0-2,5 bar).
Papildomai nusipirkau 5 m guminės žarnos skirtos suspaustam orui.
Guminę žarną pajungiau prie kitos žarnos kuri prijungta prie to juodo plastmasinio kolektoriaus (modeliuose su BOSH kuro siurbliu tas kolektorius aliuminis), o kitas galas jungiasi prie daviklio, kuris ir valdo rodyklę prietaisų skydelyje.
Dėl laiko nebuvimo ir tingėjimo guminę žarnelę prie kurios prijungtas manometras į vidų pratempiau tiesiog per pravirą langą.
Kadangi pirktasis manometras nebuvo užpildytas glicerinu (manometro skalė), tai kai tik paspaudžiau akceleratorių, rodyklė pradėdavo drebėti kaip išprotėjusi.
Matavimų rezultatai tokie: važiuojant lygiu keliu 3 pavara staigiai paspaudus nuo ~45 iki 65..70 km/h (važiuojant 70 km/h apsukos ~2500 aps./min) manometro rodyklė straksėdavo iki 0,3-0,4 bar.
Važiuojant lygiu keliu 4 pavara ~85-90 km/h greičiu ir staigiai paspaudus iki 110 km/h (~2400 aps/min) manometras rodydavo ~0,3-0,5 bar.
Man visiškai neaišku ar tai yra gerai ar ne, bet traukos man trūksta.
Kokie yra turbinos gedimo požymiai?
Sugedęs turbokompresorius gali stipriai paveikti variklio efektyvumą ir patikimumą.
Mokėdami atpažinti turbinos gedimus galėsite išvengti tolimesnių problemų ir užtikrinti saugią automobilio eksploataciją.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių turbinos gedimo požymių:
- Sumažėjusi galia ir lėtesnis įsibėgėjimas. Vienas iš lengviausiai pastebimų sugedusios turbinos požymių - sumažėjusi variklio galia ir lėtesnis įsibėgėjimas. Jei jaučiate, kad jūsų automobilis sunkiai pasiekia įprastą greitį arba pasidarė vangus, tai gali būti dėl netinkamai veikiančios turbinos.
- Padidėjęs dūmingumas. Neįprastai didelis išmetamųjų dujų kiekis, ypač jei dūmai yra mėlyni arba juodi, gali būti turbinos gedimo požymis. Mėlyni dūmai įspėja apie alyvos sunaudojimą, kas gali reikšti, kad alyva per turbiną patenka į degimo kamerą. Juodi dūmai gali įspėti apie oro ir degalų mišinio disbalansą dėl prasto turbinos veikimo.
- Turbinos klibėjimas. Turbinos viduje yra ašelė, kuri jungia karštą ir šaltą turbinos dalis. Kai susidėvi turbinos įvorės, jaučiamas ašelės klibėjimas, dėl kurio gali būti pažeidžiamas turbinos korpusas, sparnuotė arba praleidžiama alyva.
- Pašaliniai variklio garsai. Keisti garsai, pvz.: cypimas, metalo trinties arba barškėjimo garsas iš variklio skyriaus gali įspėti apie turbinos guolių arba sparnuotės problemas. Šie garsai gali kilti dėl pernelyg didelio nusidėvėjimo arba pažeidimo.
- Degėsių kvapas. Jei užuodžiate degėsių kvapą, tai gali būti dėl alyvos nuotėkio iš sugedusios turbinos ir sąlyčio su įkaitusiais variklio komponentais. Tai gali sukelti pavojingas situacijas ir reikalauja neatidėliotino dėmesio.
- Variklio alyvos trūkumas. Neveikianti turbina gali praleisti alyvą į degimo kamerą, taip ją deginant kartu su degalais. Dėl to sunaudojama daugiau alyvos nei įprastai. Labai svarbu reguliariai tikrinti alyvos lygį ir, pastebėjus nuotėkį, nedelsiant ieškoti problemos.
- „Check engine“ lemputė. Dėl sugedusios turbinos prietaisų skydelyje gali aktyvuotis įspėjamoji „check engine“ lemputė. Šiuolaikiniuose automobiliuose sumontuoti davikliai, kurie stebi įvairius variklio darbo aspektus, o aptikus tam tikrų duomenų neatitikimus aktyvuojama „check engine“ lemputė.
- Sumažėjęs slėgis. Turbinos yra atsakingos už variklio oro įsiurbimą. Jei pastebite staigų turbinos slėgio sumažėjimą spaudžiant akceleratoriaus pedalą arba įsibėgėjant, tai gali būti dėl turbinos pažeidimo.
- Padidėjusios kuro sąnaudos: Dėl netinkamai veikiančios turbinos kuro degimas gali būti neefektyvus, todėl padidėja kuro sąnaudos. Jei baką pildyti tenka dažniau vairavimo sąlygoms nepakitus, tai gali būti dėl turbinos problemų.
Jei įtariate turbinos gedimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su kvalifikuotu mechaniku, kuris galėtų tinkamai nustatyti ir išspręsti iškilusias problemas.
Reguliari techninė priežiūra ir greitas problemų sprendimas gali pailginti jūsų automobilio turbinos ir kitų komponentų tarnavimo laiką ir užtikrinti malonesnį vairavimą.
Ar galima toliau važiuoti pastebėjus turbinos gedimą?
Nors galima važiuoti su sugedusia turbina, tai nėra patartina, kadangi galite sukelti dar didesnę žalą automobiliui bei pavojų saugumui.
Dėl netinkamai veikiančios turbinos gali sumažėti variklio galia ir padidėti degalų sąnaudos.
Nepaisydami turbinos gedimo požymių, tokių kaip padidėjęs dūmingumas, neįprasti pašaliniai garsai ar galios praradimas, galite leisti problemai išsiplėsti ir sugadinti aplinkinius komponentus.
Toliau važiuojant su sugedusia turbina taip pat gali išbėgti variklio alyva, todėl galite sugadinti variklį dėl per didelės trinties ir temperatūros tarp komponentų.
Be to, pažeista turbina gali neigiamai paveikti bendrą transporto priemonės valdymą, kadangi akceleratorius pasidaro ne toks jautrus, ypač tais atvejais, kai reikia pagreitinti automobilį įvažiuojant į greitkelį arba lenkimo metu.
Taigi, jeigu atsirado turbinos gedimas, automobilio eksploatuoti nereikėtų.
Priešingu atveju, galite susidurti su dar daugiau įvairių problemų, kurios tik dar labiau padidins bendrą remonto kainą.
Negana to, neveikianti turbina kelia pavojų netgi jūsų saugumui.
Kokios yra dažniausios priežastys, dėl kurių atsiranda turbinos gedimas?
Turbinos yra sudėtingi mechaniniai komponentai, kurie gali sugesti dėl įvairių priežasčių.
Kone dažniausia priežastis yra netinkamas tepimas ir alyvos užterštumas, dėl kurio greičiau nusidėvi ir pažeidžiami guoliai bei velenai.
Dėl per didelio karščio, kuris įprastai atsiranda dėl netinkamo aušinimo ar alyvos tiekimo, turbinos komponentai gali deformuotis, atsiranda ašelės klibėjimas, sutrinka turbinos geometrija.
Nepakankama priežiūra, pvz., alyvos ir filtrų keitimo nepaisymas, taip pat gali prisidėti prie nuosėdų susidarymo, kurios sumažina efektyvumą ir sukelia gedimus.
Išoriniai veiksniai, tokie kaip keitimo klaidos, netinkamas balansavimas ir įvairių detalių pažeidimas, gali pakenkti turbinos geometrijai.
Be to, agresyvus vairavimo stilius, aukšti variklio sūkiai bei ilgas veikimas tuščiąja eiga gali prisidėti prie turbinos apkrovos ir gedimų.
Reguliari priežiūra, aukštos kokybės alyvos naudojimas, tinkamas aušinimas ir atsakingas vairavimas yra labai svarbūs aspektai norint prailginti turbinos tarnavimo laiką ir išvengti ankstyvų gedimų.
Turbinos sklendė (wastegate) ir jos reguliavimas
Turbinos sklendė, dar vadinama wastegate, yra esminė turbinos dalis, reguliuojanti išmetamųjų dujų srautą ir kontroliuojanti turbinos slėgį.
Ji leidžia sumažinti slėgių skirtumą tarp turbinos įėjimo ir išėjimo.
- Slėgio kontrolė: pagrindinė wastegate funkcija yra išlaikyti optimalų turbinos slėgį, užkertant kelią pernelyg dideliam slėgiui, kuris gali sugadinti variklį.
- Efektyvumo didinimas: wastegate padeda palaikyti pastovų slėgį, užtikrinant optimalų variklio veikimą ir efektyvumą.
- Apsauga: sklendė apsaugo variklį nuo galimo perkaitimo ir mechaninių pažeidimų, kuriuos gali sukelti per didelis turbinos slėgis.
Diagnostika: pirmasis žingsnis yra atlikti išsamią diagnostiką, siekiant nustatyti sklendės gedimo priežastį ir pobūdį.
Išmontavimas: sugedusi sklendė yra atsargiai išmontuojama, kad būtų išvengta papildomų pažeidimų.
Remontas arba keitimas: jei sklendė gali būti suremontuota, atliekami reikalingi taisymo darbai, tokie kaip valymas, dalių keitimas ar reguliavimas.
Testavimas: po remonto sklendė yra kruopščiai testuojama, siekiant užtikrinti, kad ji veikia tinkamai ir atitinka visus techninius reikalavimus.
Montavimas ir reguliavimas: suremontuota arba nauja sklendė montuojama atgal į sistemą, laikantis gamintojo nurodymų ir techninių reikalavimų.
Turbinos sklendė (wastegate) yra esminis turbokompresoriaus komponentas, užtikrinantis optimalų slėgio reguliavimą, efektyvumą ir apsaugą nuo galimų pažeidimų.
Profesionalus sklendės remontas yra būtinas, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir patikimą jos veikimą.
Visi turbokompresoriai su kintama geometrija (VNT) turi būti reguliuojami geometrijos reguliavimo stende.
TURBO TEST PRO yra pažangios turbinos geometrijos reguliavimo staklės, sukurtos tiksliai ir efektyviai nustatyti bei reguliuoti kintamos geometrijos turbinų (VNT/VGT) sistemų veikimą.
Šios staklės užtikrina nepriekaištingą turbokompresoriaus našumą, padidindamos variklio efektyvumą ir ilgaamžiškumą.
Greitas ir efektyvus reguliavimas: staklės leidžia greitai atlikti reguliavimus, sutrumpinant remonto laiką ir didinant darbo našumą.
Naudojant Turbo test Pro stakles, turbinos geometrijos reguliavimas tampa paprastas ir tikslus procesas.
Kaip patikrinti turbina? Kas tai yra ir kaip ji veikia??
Jeigu jūsų automobilio turbina neveikia tinkamai, kviečiame atvykti į autoservisą „Melga“, kuriame atliekamas turbinos restauravimas, keitimas bei reguliavimas.
Čia specialistai gali tiksliai diagnozuoti problemą ir pasiūlyti optimaliausią sprendimą.
Remontuojame sulūžusias, švilpiančias, netraukiančias, dūminančias ar kitų gedimų turinčias turbinas.
Nustatome gedimų priežastis.
Suteikiame 12 mėn. garantiją.
Parduodame restauruotus ir naujus: turbokompresorius, turbinų kartridžus, vakuuminius bei elektrinius aktuatorius ir kitas turbinų dalis.
Turbinos remontas daug kam gali pasirodyti labai paprastas darbas, tad gali kilti klausimas - kam reikalingi specializuoti servisai turbinų remontui ?
Kur paslaptis ?
Geriausias pavyzdys yra automobilio ratas.
Kai pakeičiamos padangos, ratai balansuojami.
Tai padaryti galima tik turint specialią įrangą.
Disbalanso pamatyti negalime, bet puikiai pajaučiame, kai ratai būną neišbalansuoti.
Taip ir su turbinos ašimi.
Ją reikia išbalansuoti.
Tam darbui atlikti reikalinga speciali įranga - balansavimo staklės.
Jos išsuka turbinos ašį iki 120 000 - 210 000 apukų per minutę.
Neišbalansuota ašis pradeda vibruoti, skleisti specifinį garsą- kaukimą, bei riboja apsukų greitį.
Ašis plakasi į įvorės sieneles, plėsdama jos ertmę.
Atsiranda šoninis klibėjimas, padidėja tepalo pralaidumas, dūmingumas.
Iškyla grėsmė užkišti katalizatorius.
Subalansuota ašis sukasi centre beveik neliesdama įvorės sienelių, apgaubta tepalo slėgio plėvelės.
Sumažėja trintis, lengviau sukasi turbina, pratekantis tepalas stabilizuoja temperatūrą.
Didžioji dauguma turbinų yra reguliuojamos slėginiais, vakuminiais arba elektriniais valdikliais- aktuatoriais.
Dėl to neišvengiamai svarbu turėti specialios įrangos turbinų sureguliavimui patikrinti ir jas tinkamai, kokybiškai sureguliuoti.
Turbinos aktuatorius reguliuoja pro darbinį veleną praeinančių dujų srautą.
Šio srauto išmatavimu paremta daugelio reguliavimo stendų technologija.
Deja, tai neužtikrina sureguliavimo kokybės.
Ne šiaip sau paminėjau turbinos apsukų greitį kalbėdamas apie balansavimą.
Kintamos geometrijos (VNT) mentelės ne tik reguliuoja išmetamųjų dujų srautą, bet ir keičia dujų atakos kampą į turbinos veleno sparną.
Vadinasi, keičia turbinos apsukas ir suspaudimo laipsnį kompresoriaus pusėje (aliuminėje kriauklėje).
Abejones išsklaidyti gali tik rimti ir brangūs turbinų reguliavimo stendai „Cimat“.
Jie pranoksta kitus savo galimybėmis.
Reguliuojama turbina dirba lyg ant variklio.
Ar galima suremontuoti turbiną pigiau ?
Susigundėte pigesniu turbinos remontu ?
Manote, sudėjo pigesnes dalis ?
Neapsigaukite, nes brangiausia turbinos kainos dalis yra įdėtas darbas.
Detalių kaina taip pat priklauso nuo kokybės ir gamintojo.
Tad jei įsigijote pigiai turbiną, tikėtina kad turit katę maiše.
Visada prašykite garantijos, o jei kyla abejonių ar klausimų, galite susisiekti su mumis.
Pradėkime nuo variklio užvedimo.
Tarkim, pakeitėte turbiną, užpylėte tepalo ir kuriate variklį.
STOP !
Ar žinote nuo ko sugedo sena turbina?
Pašalinote gedimo priežastis?
Todėl rekomenduojame patikrinti tepalo slėgį.
Neturite monometro?
Netinka antgalis?
Sunkus priėjimas?
Nėra laiko - patikrinkite paprasčiau ir greičiau.
Prijunkite tepimo vamzdelį prie turbinos, o tepalo nubėgimo dar neprisukite.
Atjunkite purkštukus ar holo daviklį, kad variklis neužsivestų.
Pasukite starteriu variklį ir stebėkite turbinos tepalo nubėgimą.
Po dviejų-trijų variklio apsisukimų iš turbinos turi pasirodyti plona bėgančio tepalo srovelė.
Tada viskas gerai- kurti galima.
Na o jeigu tepalas nepasirodė ar tik laša, ieškokite problemos tepimo sistemoje.
Kitaip turbina sustos po minutės.
Pradėkite nuo lengvai pastebimų dalykų- tepimo vamzdelio.
Jo lenkimo vietos turi būti aptakios, nes aštrus linkimas uždaro vidinę tepalo kanalo ertmę.
Kita priežastis gali būti- nešvarumai tepimo kanale (suodžiai, hermetiko likučiai, emulsija).
Jie susikaupia siauriausioje tepalo kanalo vietoje, t. y. prie vamzdelį su turbina jungiančiu kiauravaržčiu.
Išsukite jį ir gerai apžiūrėkite, išvalykite.
Pašvieskite į ertmę po kiauravaržčiu, kur kanalas susiaurėja iki vos dviejų mm diametro.
Pašalinę nešvarumus vėl bandykite sukti starteriu ir stebėti tepalo nubėgimą.
Nepasirodžius tepalo srovelei iš turbinos - ardykite tepalo siurblį ar tepalo paėmėją (sietą).
„Stringa turbina“ - ne kartą girdėta frazė.
Kaip tai patikrinti ?
Tikrai nebūtina kišti pirštų prie karštos turbinos ir bandyti sukinėti ašelę.
Pakanka nuimti oro įsiurbimo žarną nuo turbinos ir užkurti variklį.
Dirbantį laisvais sūkiais, gesinat variklį ir skaičiuojat sekundes, kiek ilgai sukasi turbina iki sustos.
Pastarąjį kartą suskaičiavau 12 sekundžių (esant karštam varikliui), kol turbina sustojo suktis po variklio išjungimo.
Minimalus laikas yra 3-4 sekundės.
„Perpučia turbina“- taip pat dažnas reiškinys.
Dėl perpūtimo ne visada kalta turbina.
Kaip įsitikinti, kad reikalingas turbinos išėmimas ir remontas?
Tokis gedimas būdingas kintamą geometriją (VNT) turinčioms turbinoms.
Jei turbina valdoma vakumu, pakanka jį atjungti ir dar kartą patikrinti turbinos slėgį (diagnostika maksimaliai greitėjant 3-4 pavara iki 4000 aps/min).
Kaip patikrinti, ar turbina „varo tepalus“ ?
Atjungus oro padavimo žarnas matome tepaluotus interkulerį (oro aušintuvą) ir įsiurbimo kolektorių.
Vis tiktai dar anksti daryti išvadą, kad turbina sugedo.
Paprašykite vairuotojo palaikyti 10 sekundžių variklio apsukas apie 3000 aps/min.
Palaikykite ranką taip, kad išpučiamo oro srovė pūstų Jums į delną.
Laikykitės bent 5 cm atstumo, nes karšta ne tik turbina, bet ir pučiamas oras.
Jeigu delną apipurškė tepalais, išvalykite tepaluotą vamzdį ir pakartokite patikrą dar bent du kartus.
Delnas turi būti sausas.
Atliekant tokį bandymą dažnai matoma iš turbinos vamzdžio besisukanti plona tepalo srovelė.
Išstumiami keli lašai tepalo, bet rankos neaptaško.
Taip yra todėl, kad nesusidarė turboslėgis.
Šis reiškinys dažnai padeda nustatyti kitą gedimą -nesandarumą oro padavimo sistemoje.
Kartais tenka diagnozuoti nuimtą (tarkime -perkamą) turbiną.
Apžiūrėkite priekinius ir galinius sparnelius ar nepažeisti mechaniškai, pajudinkite ašį į šonus ir išilgai.
Išilginį judėjimą tikrinkite viena ranka, jo neturi būti.
Šoninis klibėjimas gali būti toks, kad sparneliai neliestų kriauklių.
Ašis turi suktis lengvai.
Jei išmetimo kriauklėje suodžiai sausi, o už veleno ( duslintuvo link ) tepluoti, šlapi-turbina leidžia tepalus.
Atidžiau įvertinkite turbinos valdymą.
Vakuminė VNT geometrija turi apie 10-12 mm eigos.
Teks stipriai paspausti aktuatoriaus kojelę iki stop varžto.
tags: #turbinos #slegio #reguliavimas