Klaipėdos miesto savivaldybė žengia svarbų žingsnį senamiesčio atnaujinimo link - pasirašyta rangos darbų sutartis, kuri leis netrukus pradėti Frydricho turgaus aikštės rekonstrukciją. Ši vieta, turinti ypatingą reikšmę daugelio klaipėdiečių širdyse, bus transformuota į modernią, saugią ir prieinamą viešąją erdvę, išlaikant pagarbą jos istorijai.
Frydricho turgaus aikštė yra neatsiejama Klaipėdos senamiesčio dalis, susiformavusi dar XVII amžiaus antroje pusėje. Ilgą laiką ši vieta buvo viena pagrindinių miesto prekybos erdvių, o nuo 1948 metų čia veikė centrinė turgavietė. Esminis pokytis - aikštės transformacija iš utilitarinės teritorijos į patrauklią viešąją erdvę.
Atnaujinimo metu bus pakeista aikštės danga, įrengtas modernus apšvietimas ir mažosios architektūros elementai. Taip pat bus suformuoti nauji želdynai, suteiksiantys erdvei jaukumo, bei sutvarkytos aplinkinės gatvės - Šaltkalvių, Aukštosios, Bružės, Skerdėjų bei Turgaus aikštės prieigos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas patogiam judėjimui, todėl patekimas į Turgaus halę bus rekonstruotas remiantis universalaus dizaino principais, užtikrinant saugumą ir patogumą visiems lankytojams.
Bendra pasirašytos sutarties vertė siekia beveik 3,8 mln. eurų. Šiuos darbus atliks UAB „VVARFF“. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos ši erdvė taps vienu pagrindinių traukos taškų tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams, stiprinančiu Klaipėdos senamiesčio identitetą ir gyvybingumą.
Turgaus gatvės istorinis formavimasis
Skirtingai nei kiti miestai, kurie turėdavo specialias turgaus prekybai skirtas centrines aikštes, Klaipėdos senamiestyje tokia aikštė nesusiformavo. Turgūs vykdavo pagrindinėje miesto gatvėje, kuri buvo žymiai platesnė nei kitos. Tokiu būdu jau XVI a. Turgaus gatvė tapo pagrindine miesto viešąja erdve.
Neatsitiktinai dabartinėje Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžoje 1595 m. buvo pastatyta pirmoji mūrinė Klaipėdos rotušė. Nuo 1678 m. XVII a. pr. gatvė dar buvo vadinama Bažnyčių gatve, vėliau vadinta tiesiog turgumi, galiausiai tapo Turgaus gatve. 1613 m. Turgaus gatvėje vykdavo ne tik metiniai, bet ir kassavaitiniai turgūs trečiadieniais ir šeštadieniais. 1706 m. Turgaus gatvės pabaigoje buvo pašventinta naujoji Šv. Jono miestiečių bažnyčia.
Archeologas prof. habil. dr. Vladas Žulkus knygoje „Viduramžių Klaipėda. Miestas ir pilis. Archeologija ir istorija” rašo, kad XVI a. pr. prasidėjusi pilies rekonstrukcija turėjo miestui lemtingų pasekmių - išoriniai pilies pylimai ir grioviai buvo išplėsti sumažinus šalia buvusio nedidelio miestelio teritoriją. Dabartinėje Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžoje tuo metu turėjo būti aukščiausia senamiesčio dalis - Ožkų kalva (Ziegenberg), o pilies link buvo nemaža pelkė. Naujojo miesto, dabartinio senamiesčio, struktūrą formavo dvi statmenos gatvės - dabartinės Turgaus ir Tiltų.
Pasak V. Žulkaus, XVI a. pr. Turgaus gatvė buvo gerokai, apie 5,5 metro siauresnė - pietinėje jos dalyje, priešais Mėsininkų gatvę stovėjęs namas buvo įsikišęs į dabartinę gatvę net 5 metrus, o priešingoje pusėje stovėjęs pastatas buvo peržengęs dabartinio užstatymo liniją puse metro. XVII a. pastatai čia jau buvo labiau atitraukti nuo gatvės, daugmaž dabartinio apstatymo vietos.
XIX a. Dauguma Turgaus gatvės pastatų sudegė per didįjį 1854 m. gaisrą, todėl šioje gatvėje, kaip ir likusioje senamiesčio dalyje, vyrauja XIX a. antroje pusėje - XX a. pirmoje pusėje statyti istorizmo stilistikos architektūra. Dalis šių pastatų buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokario metais.
Rotušė ir svarbūs pastatai Turgaus gatvėje
Nors mintieji komisarai ir prieštaravo, masyvi rotušė su bokšteliu, kuriame kabėjo varpas, anot J. Zembrickio, buvo pastatyta 1594 ar 1595 metais. Pasak Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus dr. Vasilijaus Safronovo, J. Zembrickis rašė apie dabartinio Tiltų g. 5 pastatą. „Kai kurie kiti šaltiniai tokia versija lyg ir leistų suabejoti. Bet kuriuo atveju, per 1678 metų gaisrą šis pastatas buvo iš dalies sunaikintas, todėl rotušė turėjo keltis kitur”, - sakė V. Safronovas.
Pasak jo, iki 1802 metų rotušė veikė dabartiniu adresu Tiltų gatvė 5. „Kurį laiką čia teko dirbti susispaudus ir tik pirmajame aukšte (antrąjį buvo užėmęs teismas). Tik 1826 m. teismui išsikėlus, rotušei atiteko visas namas. Dabar antrajame aukšte pagal senas rotušių tradicijas buvo įrengta posėdžių salė. Taupant lėšas, nuspręsta virš pastato nestatyti tradicinio bokštelio-varpinės. Tiesa, magistratas varpo labai norėjo, tačiau deputatai tam prieštaravo: esą miestiečius klausytis potvarkių ir nuosprendžių galima sušaukti ir bažnyčios varpu”, - rašė J. Zembrickis.
1695 m. Turgaus gatvėje provizorius Jacobas Sauras įkūrė antrąją miesto vaistinę, pavadinta „Auksinio erelio” vardu. Jai privilegiją tų metų birželio 6/16 dienomis datuotu dokumentu suteikė Barndenburgo markgrafas, Prūsijos hercogas Friedrichas III.
Išskirtinis Turgaus gatvės objektas buvo ir ties sankryža su Tiltų gatve 1858 m. pastatytas „Lasso ir Ko” firmos pastatas. „Pastatą puošė piliastrai, virš stogo linijos pereinantys į bokštelius, namo kampas buvo nusklembtas ir jame įstatytos durys. 1898 m. prie šio pastato prijungtas gretimas Turgaus gatvės triaukštis jugendo stiliaus namas. Po rekonstrukcijos abu pastatai buvo jau su aukštomis didelėmis vitrinomis. Šiuos abu skirtingus namus jungė virš pirmojo aukšto išsikišusi plati juosta su firmos pavadinimu „Lasso ir Ko”. Firma turėjo ir savo siuvyklą, gaminius pardavinėjo parduotuvėje; firmos savininkai laikraštyje gyrėsi, kad duoda darbo daugiau nei penkiasdešimčiai pardavėjų ir siuvėjų”, - rašė J. Tatoris.
Kitais duomenimis, čia prekiauta lovų spyruoklėmis, vyriškais kostiumais, galanterija, žaislais, kilimais, baldų audiniais, patalyne ir lino gaminiais.
1946 m. rugpjūčio 21 d. pastate buvo atidarytas „Universalinių prekių magazinas”. Pastatas galutinai buvo subjaurotas 1963 m. „Pirkėjas, šiandien užėjęs į universalinę parduotuvę, negaus nusipirkti nei audinių, nei galanterijos dirbinių. Sekcijose, jis pamatys tik tuščias lentynas, plikas sienas. Toks pat likimas laukia avalynės, trikotažo, vyrų ir moterų gatavų rūbų sekcijų. Universalinė parduotuvė kraustosi į kitas patalpas. Ji įsikurs P. Cvirkos gatvėje netoli „Gegužės Pirmosios“ konditerijos fabriko pastatytuose paviljonuose (liaudyje jie buvo pavadinti mediniu univermagu, kuris stovėjo šv. Jono bažmyčios vietoje - autor. past.). „Apie rekonstrukcijos mastus ir naudą galima spręsti jau iš to, kad prekybinis plotas padidės daugiau kaip dvigubai. Vienoje vietoje bus sukoncentruotos pagalbinės patalpos. Kai kuriose pastato dalyse reikės pristatyti trečiąjį aukštą. Po rekonstrukcijos pastato išorė žymiai pasikeis: bus ne du, bet trys įėjimai, vietoje mažyčių bus iškirsti dideli langai, kokie yra dabar iš P. Cvirkos gatvės pusės. Dideli pertvarkymai bus padaryti viduje. Į antrą ir trečią aukštus ves platūs, laiptai. Šios pastato rekonstrukcijos autorius buvo J. Šarkauskas”, - rašė J. Tatoris.
„Banko kompleksas (banko korpusas ir pagalbiniai pastatai) užėmė visą nedidelį kvartalą. Nuo Teatro gatvės statiniai buvo kiek atitraukti, o neužstatytame plote įrengtas skverelis. Projektuotojai daugiausia dėmesio skyrė pagrindiniam - Turgaus gatvės ir galiniam - Teatro gatvės - fasadams. Turgaus gatvės fasado plokštuma padalyta į renesansiniams pastatams būdingas pasikartojančias kompozicines sekcijas. XX a. pradžioje pagrindinės durys perkeltos į Teatro aikštės pusę. Senųjų durų vietoje padarytas langas, o virš jo - balkonas su ažūriška metaline, jau jugendo stiliaus bruožų tvorele. Naująsias duris (jos dvivėrės arkinės) puošė vadinamosios Merkurijaus emblemos: lazda ir aplink ją apsivyniojusi gyvatė bei du sparnai iš šonų”, - rašė J. Tatoris.
Šv. Jono bažnyčios reikšmė ir likimas
Ryškiausiu ne tik Turgaus gatvės, bet ir visos Klaipėdos akcentu buvo joje stovėjusi Šv. Jono bažnyčios griuvėsių likučiai. Seniausi šios parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės, dabartiniame sklype Turgaus g. 20.
Naujos bažnyčios statybai buvo skirti penki Didžiojo Turgaus gale buvę sklypai, kurie, kaip likęs miestas, ko gero, nukentėjo per 1678 m. gaisrą, tačiau realiai bažnyčia iškilo tik trijuose iš jų. Tiksliai žinoma, kad į Turgaus gatvę parapija persikėlė 1706 m., tačiau Šv. Jono bažnyčios griuvėsių likučiai, kaip ir daugelis kitų pastatų, buvo nugriauti.
Ji čia stovėjo iki Antrojo pasaulinio pabaigos ir galutiniai buvo nugriauta pirmaisiais pokario metais.