Atėjo laikas, kai daugelis vairuotojų keičia savo transporto priemonių padangas. Važinėjant automobiliu anksčiau ar vėliau ateina laikas keisti jo „apavą“, nes susidėvėjus padangų protektoriui, kyla pavojus ne tik gauti baudą, bet ir labai lengvai patekti į avarinę situaciją. Daugėja atsakingų vairuotojų. Džiugu - žmonės pagaliau pradėjo dėtis naujas padangas, tikrai tvarkingai prižiūri ir automobilius, ir savo saugumą. Turėsime saugią, gražią žiemą, manau. Kai kurie vairuotojai, kaip Audra ir Maksas, išsirinko naujas padangas žiemos sezonui. Moteris sako, kad saugumas - svarbiausia, todėl padangas šiais metais ji suskubo pasikeisti anksčiau. „Būna metų, kai ir nesuskumbu, ir tada jau prašytis reikia, kad kažkur įterptų. Aš važiuoju nemažai ir ne vien mieste, tai jau ramiau su žieminėmis“, - pasakoja moteris. Maksas tikina: „Dėl savo saugumo. Aš geriau paimsiu iš patikrintos įmonės, nei ieškosiu kažkur nežinomo gamintojo - bus pigiau, bet laimėsi 50 eurų ir nežinai, kas tavęs lauks kelyje“. Visoje Lietuvoje padangomis prekiaujančios ir jas montuojančios įmonės atstovas tikina, kad šiemet vairuotojai neįprastai anksti susirūpino padangomis. Esą jau visą spalį servisai ūžia. „Dabar dauguma perka nedygliuotas padangas, tad tikrai nėra prasmės laukti tos paskutinės - lapkričio 10 dienos. Galima drąsiai pasikeisti anksčiau, ramiai laukti ir juoktis iš tų, kas už galvos susiėmę laksto po servisus, ieškodami, kur pasimontuoti padangas. Visada laimi tie, kurie pirmesni - čia bet kurioje srityje taip yra. Kas anksčiau susirūpina, turi mažiau streso“, - pasakoja „Egzotikos“ padalinio vadovas Aivaras Valentinavičius.
Laiku nepasikeitę padangų rizikuoja įkliūti kelyje pareigūnams ir sulaukti iki 100 eurų baudos. Policija primena, kad vasarines padangas į žiemines privalu pasikeisti iki lapkričio 10 dienos.
Netinkamas padangų atsikratymo būdas ir jo pasekmės
Deja, ne visi tvarkingai ir atsakingai jomis atsikrato. Ko gero, Lietuvoje nerasi žmogaus, kuris būtų neaptikęs išmestos padangos kur nors pakelėse ar miškuose. Išmestas padangas pamatė atsitiktinai keliu važiavęs šio kaimo gyventojas Remigijus Balandis. Kunionių kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Fedosiukienė mano, kad padangos laukuose atsidūrė po to, kai jų nesurinko atliekų surinkėjai. „Padangos perpjautos, turbūt, kad metalinius ratlankius išsiimtų. Tas laukas nupirktas ūkininko, tai žmonių mąstymas toks - ne mano žemės, ne mano problemos. Bet neatmetame ir tokios versijos, kad čia galėjo atvežti ir iš kitur. Tiesiog paliko tolėliau nuo pagrindinio kelio, nes ten didesnis pravažiuojančiųjų srautas ir gali kas nors pamatyti, nufotografuoti ar net sustoti ir liepti susikrauti“, - svarstė V. Fedosiukienė.
Visi suprantame, kad naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Matyt, problema yra mūsų mąstyme. Jeigu žmogus nieko kito nesugalvoja, kaip išvežti padangas ir išmesti į pamiškę, tai… Geriausiu atveju senos padangos paliekamos prie konteinerių šiukšlėms, už kurių išvežimą atsakinga Savivaldybė, taigi per mokesčius sumokame mes visi.
Vieno kalbinto širvintiškio nuomone, daugiausia miškus teršia ne pavieniai gyventojai, o įvairių firmelių savininkai. Labai dažnai galima rasti ne tik keliolika išmestų padangų. Remontininkai palieka ir įvairių transporto priemonių detalių: automobilių stiklų, plastikinių kėbulo detalių, sėdynių. Tokias atliekas automobilių remontu užsiimančioms įmonėms reikia nugabenti į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę ir ten priduoti už tam tikrą nustatytą mokestį. O mokėti dažnas nenori, todėl ir išverčia viską „nemokamai“ miške.
Pareigūnai perspėja, kad nusikaltėliai nesnaudžia ir atranda naujų būdų, kaip įvykdyti nusikaltimą. Esą populiarėja būdas apvogti mašinas, kol vairuotojai keičia pradurtas padangas. Vagystės iš automobilių yra vienas populiariausių nusikaltimų ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Mūsų šalyje kasdien "apšvarinamos" kelios dešimtys mašinų. Policijos pareigūnai sulaiko nemažai šios rūšies nusikaltimus linkusių vykdyti "sėkmės džentelmenų", bet tokių nusikalstamų veikų beveik nemažėja. Nusikaltėliai ne tik tradiciškai naktimis laužiasi į automobilius, bet ir sugalvoja vis naujų ir mažiau rizikingų pasipelnymo būdų. Pastaruoju metu vis dažnesni atvejai, kai mašinos apvagiamos netgi tada, kai šalia yra vairuotojai. Tokio nusikaltimo planas labai paprastas, o nusikaltimo sėkmės garantas - mašinų savininkų neatidumas ir neatsargumas. Nusikaltėliai savo aukų dažniausiai laukia prie prekybos centrų ar nesaugomose aikštelėse. Atvažiavus brangesnei mašinai ir jos vairuotojui nuėjus apsipirkti, nusikaltėlis praduria automobilio padangą, dažniausiai galinę dešiniąją, ir laukia grįžtančio žmogaus. Jeigu pastarasis čia pat pastebi orą leidžiančią padangą, remonto griebiamasi iškart. Tačiau kartais oras iš pradurtos padangos veržiasi lėčiau, tad automobilis suspėja kiek pavažiuoti. Tokiu atveju nusikaltėlis ar jų gauja seka paskui. Žmogui ėmus keisti padangą vagys tyliai atidaro vairuotojo pusės dureles ir iš salono pagrobia vertingus daiktus. Vairuotojas vagystę paprastai pastebi tik po keliolikos minučių baigęs darbą, tuo metu nusikaltėliai jau būna pasprukę. Uostamiesčio policija Klaipėdos bei aplinkinių rajonų gyventojus ragina būti apdairesnius. Jeigu pamatėte, kad pradurta jūsų automobilio padanga, nepulkite iškart jos keisti. Apsidairykite ir, jeigu netoliese pastebėsite nepažįstamų asmenų, užrakinkite savo mašiną ir tik po to imkitės darbo. Taip išsaugosite savo turtą ir išvengsite gaišaties, kuri būtų neišvengiama tiriant vagystę.
Kaip atsikratyti senomis padangomis atsakingai?
Pasak gamtos apsaugos specialistų, yra trys būdai, kaip padangų atliekas galima sutvarkyti saugiai, atsakingai ir nemokamai. Senas padangas privalo be papildomo mokesčio priimti visi padangų platintojai, tarp jų - prekybos centrai. Nemokamai senos padangos turi būti priimamos jas keičiant autoservisuose. Taip pat gyventojai jas gali atvežti ir palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kurių Lietuvoje yra apie šimtas dešimt, tame tarpe ir vos porą kilometrų nuo Širvintų miesto - Šniponių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje.
Visi gamintojai importuotojai, pardavėjai arba autoservisų darbuotojai įpareigoti: kiek jie parduoda arba pakeičia padangų, tiek turi nemokamai priimti panaudotų. Taigi pats patogiausias ir, svarbiausia, civilizuotas būdas atsikratyti senomis padangomis - nuvežti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimų aikštelę, tuo labiau, kad ji visai nesunkiai pasiekiama.
Pasak Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelės operatoriaus Česlovo Puzino, kiekvienas Lietuvos pilietis gali atvežti keturias padangas per metus. „Anksčiau, norint priduoti senas padangas, reikėjo, kad žmogus būtų įsigijęs ne tik automobilį, bet ir tai, kad tas automobilis būtų techniškai tvarkingas ir apdraustas. Kiek sudėtingiau priduoti traktorių padangas. Pasak Česlovo, dideles traktorių padangas ūkininkai turi vežti į Zarasus, tik ten už vieną toną įmamas 50 eurų mokestis. „Ūkininkai susimeta ir veža vienu metu keli, nes Zarasai nearti. Jeigu padanga sveria apie 100 kilogramų, už ją reikia sumokėti 5 eurus. Manau, jog ūkininkui tai nėra dideli pinigai. Žinoma, išvežus į mišką, ten mokėti nereikia, tačiau pastaruoju metu toks gamtos teršimas mažėja. Tenka nemažai važinėti po miškus, tačiau didelių traktorinių padangų nemačiau. Pernai pridavėme 36 tonas padangų, o šiemet tik per pusę metų išvežėme jau 23 tonas. Planuojame, jog per metus jų susidarys apie 56 tonos. Kasmet tas kiekis didėja, vadinasi, mažiau padangų patenka į miškus.
| Dienos | Laikas |
|---|---|
| Antradienis - Penktadienis | 10:00 - 19:00 (pietų pertrauka 14:30 - 15:00) |
| Šeštadienis | 10:00 - 16:30 |
| Pirmadienis, Sekmadienis | Nedirba |
Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelėje yra vaizdo kameros. Dažnai gyventojai, nežinodami darbo laiko ir atvežę padangas, jas palieka prie tvoros. Pasak aikštelės operatorių, nieko baisaus, kad padangas palieka, tereikia tik kitą dieną paskambinti, atvažiuoti ir užsiregistruoti.
Kadangi pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek padangų atliekų, kiek pirko. Didelių (stambių) gabaritų atliekos ir buityje susidarančios statybinės atliekos Kėdainiuose priimamos adresu J. Basanavičiaus g. 97A, Kėdainiai. Darbo laikas: antradieniais−penktadieniais nuo 10 iki 19 val., šeštadieniais nuo 9 iki 16 val.
Ugniagesių gelbėtojų patirtis ir perspėjimai
Tai - ugniagesių gelbėtojų kasdienybė. Jie dažnai yra pirmieji eismo įvykio vietoje: iš sulamdytų automobilių vaduoja prispaustus žmones, suteikia skubią medicininę pagalbą. Viršijant greitį nukenčia ne tik piniginė. E.Bagdonavičius įsitikinęs, kad leistinas greitis keliuose nustatytas ne šiaip sau. „Kai nelaimė įvyksta esant nedideliam greičiui, dažniausiai nukenčia tik piniginė - apgadintą automobilį tenka remontuoti ir tiek žinių. Tuo tarpu kai autoįvykis įvyksta dėl viršyto greičio, pasekmės itin skaudžios ir brangios. Automobiliai tampa praktiškai metalo laužu - jie negrįžtamai sugadinami, sulankstomi taip stipriai, kad savo jėgomis išsivaduoti nepavyksta“. Vis dėlto labiausiai sukrečia, kaip stipriai po tokių autoavarijų nukenčia žmonės. Pašnekovas neslepia - tai, ką mato eismo įvykių vietoje, atmintyje išlieka ilgam.
„Kai nutinka nelaimė dėl didelio greičio, ją lydi ne tik galvos smegenų traumos ar įprasti kaulų lūžiai. Pasitaiko ir vadinamieji stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai, kuomet kaulai tiesiog sprogsta. O kur dar atviri lūžiai, nutrauktos galūnės... Net ir išgyvenus autoavariją, dažnai lydi pasekmės, kurios iš esmės keičia gyvenimą. O pasirinkus saugų greitį, to būtų lengva išvengti“, - apgailestauja E.Bagdonavičius.
E.Bagdonavičius teigia, kad gelbėjimo darbai kiekvieną kartą vis kitokie. „Ugniagesiai žino, kad nėra vienodų situacijų. Net kai būna iš pažiūros standartiniai atvejai: žmogus įvažiavo į medį ar griovį, automobiliai susidūrė kaktomuša, pasekmės labai skirtingos. Pasirenkami nevienodi greičiai, skiriasi transporto priemonės, smūgių trajektorijos“. Gelbėjimo operacijos reikalauja gebėjimo tiksliai ir greitai įvertinti situaciją - čia svarbi kiekviena minutė. „Atvykę į autoavarijos vietą, turime įjungti šaltą protą ir greitai numatyti visas galimas pasekmes. Apsaugome eismo įvykio vietą, užblokuojame kelią nuo kitų transporto priemonių, kad eismo įvykis nepadidėtų“, - procedūros žingsnius vardija pašnekovas.
Sekantis žingsnis - žmonių vadavimas iš suniokotų transporto priemonių. „Nustatome, ar nėra stuburo, kaklo slankstelių lūžių, kitų stiprių traumų, kiek įmanoma stabilizuojame žmones ir automobilį. Tik tada gali būti pradedami gelbėjimo darbai“. Išlaisvinimui naudojama galinga, specialiai pritaikyta hidraulinė ir pneumatinė įranga, kuria atveriamos deformuotos durys ar atkeliamos kitos automobilio dalys. Anot gelbėtojo, vadavimo trukmė įvairi - kartais žmones pavyksta ištraukti vos per minutę, o kitais atvejais, kai avarija itin baisi, vadavimas trunka ir kelias valandas.
Paklaustas, kokia istorija įstrigo labiausiai, E.Bagdonavičius prisimena vieną laimingai pasibaigusį įvykį. „Pamenu autoavariją, kurią sukėlė išgėrusių jaunuolių kompanija. Vairuotojas stipriai viršijo greitį ir, užmigęs prie vairo, automobiliu įvažiavo tiesiai į žiedą. Žiedo viduryje buvo didelis pakilimas. Vaizdas kaip per filmą - įsibėgėjęs automobilis pakilo ir toli nuskrido, vartėsi ore.“. E.Bagdonavičius priduria, kad, nors nė vienas jaunuolis tą kartą stipriai nenukentėjo, tokie sėkmingi atvejai yra vienetiniai. Pašnekovas atviras - ši ir kitos ugniagesių gelbėtojų matomos nelaimės keičia požiūrį į saugų greitį ir vairuotojo atsakomybę. „Dirbant šį darbą, geriau supranti, kodėl yra greičio ribojimai ir ką gali lemti jų nepaisymas. Šias skaudžias profesines pamokas kiekvienas pritaikome atsisėdę prie savo automobilio vairo.
Vilniuje automobilis rėžėsi į stulpą
Jeigu toks gamtos teršėjas būtų pagautas, jo lauktų nemaža bauda. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, baudos skaičiuojamos atsižvelgiant į teršalų kiekį. Pavyzdžiui, aplinkos užteršimas pačiu mažiausiu, mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Toks pat nedidelis kiekis pavojingų atliekų užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų. Tačiau aplinką užteršus vieno kubinio metro ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu gresia bauda nuo 550 iki 1500 eurų.
tags: #ugniagesiai #keicia #padangas #galimai #savo #virsininku