Ugniagesiai gelbėtojai reikalauja didinti finansavimą ir užtikrinti papildomų etatų steigimą. Prie VRM piketuoti susirinkę ugniagesiai gelbėtojai tikina, kad jų profesijos atstovams skiriamas nepakankamas finansavimas. Todėl, pasak ugniagesių profsąjungų, tarnyboje trūksta bene 1 tūkst. papildomų etatų.
Prie ministerijos ugniagesiai atsinešė manekenus, simbolizuojančius trūkstamus kolegas. Piketo dalyviai sako, kad kas trečia ugniagesio gelbėtojo darbo vieta yra laisva. Piketuotojai laikė plakatus su užrašais: „Kiek dar žaisime su ugnimi?“, „Kiek dar taupysite žmonių saugumo sąskaita?“, „Saugokite tuos, kurie saugo jus!“, „1000 ugniagesių stygius per 11 tapo norma“.
„Valstybinėje priešgaisrinio gelbėjimo tarnyboje trūksta 1 tūkst. ugniagesių gelbėtojų. Faktiškai kas trečio ugniagesio mes neturime, reiškia du dirba už tris. Kartais įvyksta, kad ir penki už devynis. Tai yra pagrindinė problema, kurią mes keliame jau eilę metų, tačiau ji vis nesisprendžia“, - žurnalistams pikete sakė Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius.
Ketvirtadienį į piketą susirinkę 15 UGPS ir Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovų reikalavo didinti finansavimą ir užtikrinti papildomų etatų steigimą. „Mes iš pradžių kreipėmės su pasiūlymu, o vakar jau ir su reikalavimu, kad jau šiemet antram pusmečiui būtų skirta papildomai 1,5 mln. eurų. Kiekvienais metais penkerius metus po 3 mln. eurų. Tokiu būdu mes galėtume užpildyti tą trūkumą“, - kalbėjo M. Gerasimovičius.
Profesinės sąjungos pirmininkas sakė, kad ugniagesio gelbėtojo profesija yra paklausi, tačiau nesugebama išlaikyti jau dirbančių pareigūnų, dėl ko jų skaičius mažėja. „Profesija yra paklausi ir būtent Ugniagesių gelbėtojų mokykloje mes turime virš trijų kandidatų į vietą. Norinčiųjų tęsti tarnybą sulaukus galimybės išeiti į pensiją taip pat yra, tačiau būtent finansavimo galimybės neleidžia to padaryti - išlaikyti patyrusių pareigūnų“, - kalbėjo M. Gerasimovičius. Jo teigimu, pradedančio ugniagesio gelbėtojo alga nesiekia 900 eurų į rankas.
Vienas ugniagesys dirba darbą už kelis. Dėl darbuotojų trūkumo ugniagesiai gelbėtojai turi dirbti darbą už kelis. Tai kelia pavojų ne tik gyventojų, bet ir pačių ugniagesių saugumui. „Kiekvienais metais [ugniagesių] trūkumas didėja. Kada iš automobilio išlipa dviese vietoje šešių, o žmonės tikisi pagalbos, kad reikės ir ištraukti, ir įeiti į ugnį, o vienas turės laukti kito automobilio. <...> Tada laukiama 10-15 minučių, o per 10-15 minučių namo nebus. Ir gyvybės nebus“, - sakė S. Džiautas.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas tikino, kad lyginant su 2021 m., finansavimas ugniagesiams padidintas bene 30 proc. „Situacija mums gerai yra žinoma, klausimai nėra nauji ir sprendžiami nuolat. Biudžetas buvo augantis. 146 mln. skirti 2021 m. ir 187 mln. 2024 m. Galiu drąsiai pasakyti, kad sulig nauju vidaus tarnybos statuto priėmimu, darbo užmokestis vidutiniškai didėjo apie 10 proc.“, - žurnalistams pikete teigė V. Dmitrijevas.
Jis neigė ugniagesių gelbėtojų išsakytą susirūpinimą etatų trūkumu, pasak viceministro, šiais metais pareigūnų stygius sudarė tik 6 proc. Jam prieštaravęs NPPSS vadovas Saulius Džiautas tikino, kad tarnyboje reikėtų turėti apie 6 tūkst. ugniagesių gelbėtojų nors šiuo metu jų yra apie 5 tūkst. „Tas nekomplektas yra 6 proc. dėl to, kad skaičiuojama nuo įsteigtų etatų skaičiaus. Pridėkime apie 20 proc., nes nėra kas ketvirto ugniagesio, tą pasakė ir Valstybės kontrolė. Pagal standartus trūksta 1 tūkst. ugniagesių. Turi būti leista įsteigti dar 1 tūkst. etatų“, - sakė S. Džiautas.
Jis pabrėžia, kad prieš 11 metų, 2013-aisiais, Vyriausybės nutarimu priimtame Priešgaisrinės saugos standarte reglamentuota ugniagesių gelbėtojų pajėgas sukomplektuoti pagal standartus, o ne pagal etatus. „Pagal standartus trūksta 1000 ugniagesių“, - teigė S. Džiautas. Anot jo, tokia prasta situacija yra visuose padaliniuose. „Galite nuvažiuoti į bet kurią statutinę tarnybą, į bet kurią komandą ir tikrai nerasite nė vienos gaisrinės mašinos, kur būtų šešios sėdimos vietos ir visos užimtos“, - komentavo profsąjungų susivienijimo pirmininkas.
„Piliečiai dar labai tolerantiški, kurie nesikreipia dėl žalos atlyginimo ir jų saugumo užtikrinimo, nes jų saugumas yra pavojuje ir jis nuolat blogėja“, - pridūrė jis.
Ministrė Agnė Bilotaitė tikina - šią kadenciją skirtas maksimalus dėmesys pareigūnų problemoms. Ketvirtadienį ugniagesiams gelbėtojams surengus piketą dėl pernelyg mažo finansavimo pareigūnams, ministrė Agnė Bilotaitė apgailestauja, jog profesinės sąjungos pasirinko ne patį konstruktyviausią būdą megzti dialogą su Vidaus reikalų ministerija (VRM). Politikė tikina - šios Vyriausybės kadencijos metu pareigūnams skirtas itin didelis dėmesys, o dalis keliamų problemų buvo spręstos nuosekliai. „Tenka apgailestauti, kad pasirenkamas toks kelias diskutuoti ar siekti pakeitimų, nes mums ir man pačiai tikrai rūpi“, - ketvirtadienį Eltai sakė A. Bilotaitė. „Tai yra nekonstruktyvus, sakyčiau, veiksmas prieš rinkimus, ne dalykiškas“, - apgailestavo ji.
A. Bilotaitė pabrėžia - šios kadencijos Vyriausybė ir VRM ėmėsi esmingų sprendimų, siekiant gerinti pareigūnų - taip pat ir ugniagesių gelbėtojų - darbo sąlygas, motyvaciją. Rezultatai, anot jos, rodo teigiamas tendencijas. „Jeigu kalbame apie pareigūnų nekomplektą, 2019 m. mes turėjome 13 proc. nekomplektą, 2023 m. - 5,8 proc.“, - situaciją iliustravo politikė. „Pareigūnų skaičius, kuris atėjo į tarnybą 2019 m. - 134. Šiuo atveju, 2023 m. - 253. Taip pat ir finansavimo didinimas - atėję radome tikrai apgailėtiną situaciją, kalbant tiek apie patį priešgaisrinės apsaugos pareigūnų atlygį, tiek apie aprūpinimą, nes trūko elementarių dalykų“, - aiškino ji. A. Bilotaitė taip pat pastebėjo, jog per pastaruosius ketverius metus ugniagesių gelbėtojų atlyginimai taip pat augo - 2019 m. „Nesiekė tūkstančio eurų, o dabar vidurkis siekia 1,3 tūkst. eurų. Man atrodo, skaičiai pasako patys už save - ne tik žodžiais, bet ir realiai darbai gerbiame pareigūnus“, - patikino ji. „Linkiu, kad tas tempas, kuriuo mes geriname sąlygas, ir išliktų“, - pridūrė VRM vadovė.
Apklausa paremta darbuotojų duomenimis, išvalyta nuo kraštutinių ir besikartojančių vertybių. Pareigūnų tarnybos darbuotojo grynasis atlyginimas svyruoja nuo 862 EUR iki 4 107 EUR per mėnesį. Deramai pasiruošti deryboms dėl atlyginimo yra labai svarbu. Atlyginimo duomenys yra iš atlyginimų apklausos, kur kiekvienas gali anonimiškai palyginti savo atlyginimą su kitais darbuotojais, dirbančiais toje pačioje pozicijoje. Šiuos duomenis valome ir apdorojame pagal mūsų metodiką.
| Pareigų pavadinimas | Vidutinis atlyginimas (EUR, neatskaičius mokesčių) | Minimalus atlyginimas (EUR, neatskaičius mokesčių) | Maksimalus atlyginimas (EUR, neatskaičius mokesčių) |
|---|---|---|---|
| Ugniagesys gelbėtojas | 1400 | 862 | 4107 |
Ugniagesys: atlyginimo oriam gyvenimui nepakanka. Sukaupta karjeros patirtis ir užimamos pareigos solidžios, bet tokio pareigūno alga pagrindiniame darbe siekia apie 1,4 tūkst. eurų „į rankas“. To nepakanka oriam gyvenimui ir išlaikyti šeimą, vaikus, apmokėti visas sąskaitas. Ne paslaptis, kad taip dirba ir kur kas daugiau pareigūnų. „<...> Aš esu ugniagesys. Daug metų dirbu VPGT. Važiuoju į gaisrus. Į avarijas. Į nelaimes. Į vietas, iš kurių kiti bėga. Turiu du vaikus. Būsto paskolą. Sąskaitas, kurios nelaukia. Ir tiesa paprasta - ugniagesio atlyginimo Lietuvoje neužtenka oriam gyvenimui. Todėl dirbau antrą darbą - rajono savivaldybės ugniagesių komandoje. Ne todėl, kad svajoju dirbti be poilsio. O todėl, kad noriu išlaikyti šeimą. Dirbu legaliai. Moku mokesčius nuo abiejų atlyginimų. Nieko neslepiu“, - rašė jis.
Visgi vasario pabaigoje vyras, kaip ir kiti kolegos, sulaukė pranešimo, kad yra atleidžiamas iš antrojo darbo. Kaip minima, po Valstybinės darbo inspekcijos užfiksuoto pažeidimo, darbdavys buvo nubaustas dėl to, jog darbuotojai nesilaiko darbo laiko savaitės normų. Manoma, kad būtent dėl to nuspręsta atsisveikinti su dalimi darbuotojų. „Tai pasakykite man - ką man daryti? Ar Darbo inspekcija sumokės mano būsto paskolą? Ar pasirūpins mano vaikais? Ar padidins atlyginimą tiek, kad galėčiau dirbti vieną darbą? Ne“, - toliau rašė jis. Sistema aiškiai pasako: arba gyvenk iš per mažos algos, arba būk stumiamas į šešėlį. Aš nenoriu dirbti nelegaliai. Noriu dirbti sąžiningai. Noriu uždirbti tiek, kad galėčiau išgyventi. Tėvynės labui dirbti galiu. Bet ar Tėvynė gali dirbti savo žmonių labui? Ugniagesys gelbėtojas Rokas Rokas paragino kolegas, kurie dirba antraeilėse pareigose, pasidomėti savo situacija ir galiojančia tvarka, kad vėliau nesulauktų staigmenų.
Kaip pasakojo, antro darbo prireikė tada, kai atsirado poreikis persikraustyti į didesnius namus. „Kad gaučiau didesnę algą, reikėjo susirasti papildomą darbą. Mažesnėse savivaldybėse yra mažos ugniagesių komandos. Jos nėra statutinės, ten mes dirbame be laipsnių“, - paaiškino jis. Pagrindiniame darbe per savaitę išdirba 48 valandas - per savaitę yra du budėjimai, kurie trunka po parą. Tarpuose pavyksta įterpti ir antrąjį darbą. „Mano grafikas išeidavo toks: pirmadienį dirbu, antradienis laisvas, trečiadienį dirbu, ketvirtadienis laisvas, penktadienį dirbu, šeštadienis laisvas, sekmadienį dirbu ir taip toliau. Taip darbo valandų išauga žymiai daugiau“, - dėstė pareigūnas.
Tačiau tik šiemet, kaip pastebėjo, VDI ir „Sodrą“ iš darbdavio pasiekė išdirbtas darbo valandų skaičius. Iki šiol jokių priekaištų nesulaukdavo. „Kadangi antrame darbe dirbti man lieka 12 valandų, niekas su manimi nežais. Paima ir atleidžia“, - pastebėjo vyras. Iki šiol per savaitę dirbdavo nuo 72 iki 96 valandų, priklausomai nuo savaitės. Tačiau jis tikina nepavargstantis nuo tokio krūvio dėl kelių priežasčių: po paros budėjimo gali pailsėti parą, o pats paros budėjimas nėra nuolatinis bėgimas ir krūvis priklauso nuo iškvietimų skaičiaus. Kaip minėta, iš pagrindinio darbo su tokiu stažu gauna apie 1,4 tūkst. eurų „į rankas“, o iš antrojo darbo dar beveik 1 tūkst. eurų. Bet šios specialybės darbuotojų, kaip pastebėjo, itin trūksta. Viename rajone atleidus dalį darbuotojų, ugniagesių komandos nebebus pilnai užpildytos, tačiau problema yra kur kas platesnė - kasmet paruošiama vos apie 80 ugniagesių gelbėtojų. „Kas nori eiti už tokią algą?“, - retorinį klausimą iškėlė Rokas.
Po mokslų tarnybą pradėjęs asmuo gauna atlyginimą, vos siekiantį minimalų mėnesinį atlygį (MMA). Nuo 2026 m. sausio MMA siekia 1153 eurų „ant popieriaus“ arba 846 eurai „į rankas“, o minimalus valandinis atlyginimas - iki 7,05 euro „ant popieriaus“. O pats ugniagesys prisimena, kad šia profesija susidomėjo dar penktoje klasėje ir nuo tada savęs nematė niekur kitur. Kadangi pareigūnai į pensiją išeina po 25 metų tarnybos, Rokui liko vos 5-6 metai, tačiau jis sako, kad jei turėtų žymiai mažiau patirties, iš sistemos jau išeitų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo, kad šiuo metu neturi duomenų apie tai, kad „papildomas darbas, kai laikomasi nustatytų darbo ir poilsio režimo reikalavimų, turėtų neigiamos įtakos pareigūnų pasirengimui ar tarnybos kokybei“. VDI paaiškino tvarką „Delfi“ prašymu VDI plačiau paaiškino tvarką dėl darbo laiko ribojimų ir numatytą atsakomybę, jei pažeidimas buvo padarytas. „Nors DK darbo laiko apribojimų dirbant keliose darbovietėse nenumato, siekiant užtikrinti darbuotojo saugą bei sveikatą, būtina laikytis minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų, t. y. per savaitę darbuotojui suteikti bent 35 valandas nepertraukiamojo poilsio visose darbovietėse, taip pat užtikrinti 11 valandų nepertraukiamąjį poilsį. Taip pat, taikant analogiją papildomam darbui, būtina laikytis 60 valandų per savaitę maksimalaus darbo laiko ribojimo“, - teigia VDI.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, DK 114 str. nustato darbuotojų maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, t. y. darbuotojas negali dirbti ilgiau kaip 12 val. per darbo dieną (pamainą) ir 60 val. per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo (114 str. 2 p.). Todėl darbuotojas dirbti ilgiau nei nustatyta negali, o darbdavys negali priimti į darbą darbuotojo, jei jo darbo laikas viršytų nustatytus maksimaliuosius darbo laiko reikalavimus. VDI pažymi, kad DK 25 str. 1 d. numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. Reikšmingų aplinkybių sąrašo įstatymų leidėjas nepateikia, todėl darbo sutarties šalys pačios sprendžia, kokią informaciją ir kokiais terminais pateikti viena kitai (išskyrus, kai tai numatyta DK ir kituose įstatymuose). Be to, DK imperatyviai numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 str. 1 d.), taip pat kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės <...> (DK 24 str. 5 d.). Vadovaujantis minėtais darbo santykių šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais, kaip teigiama atsakyme, manytina, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti norminiuose teisės aktuose imperatyviai numatytų darbo laiko ir poilsio laiko reikalavimų, siekdamas tinkamai organizuoti darbą darbovietėje, galėtų pareikalauti darbuotojo informuoti darbdavį apie jo darbo santykius kitoje darbovietėje. Tai atitiktų tiek darbdavio, tiek ir paties darbuotojo interesus, užtikrinant darbuotojo saugą ir sveikatą darbe. VDI primena, kad darbuotojas turėtų informuoti darbdavį apie darbą pas kitą darbdavį. Tačiau teisės aktai atsakomybės dėl šios informacijos nepateikimo nenumato. „Darbdaviui atsakomybė dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų nesilaikymo negalėtų kilti, kai darbuotojas jo neinformuoja apie kitą darbą bei jame dirbamą darbo laiko normą. Pažymime, jog šiais atvejais pritaikyti atsakomybės darbdaviui pagrindo nėra, kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą darbas pagal kelias darbo sutartis pas skirtingus darbdavius nėra ribojamas ir darbdaviai nėra įpareigoti kontroliuoti maksimalaus darbo ar minimalaus poilsio laiko reikalavimų laikymosi už darbo santykių tarp šio darbdavio ir darbuotojo ribų“, - paaiškino institucija.
tags: #ugniagesiu #vairuotoju #algos