Nors 2022 metais užsienio turistų srautai į Lietuvą padidėjo net 2,3 karto, palyginti su 2021 m., jie dar negrįžo į 2019 m. lygį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius siekė iki 2,17 mln., o vienadienių kelionių - iki 2,56 mln.
„Užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius 2022 metais, palyginus su 2021 metais, padidėjo 2,3 karto ir sudarė 2,2 mln. kelionių. Tačiau palyginus su 2019 metais, užsieniečių kelionių su nakvynėmis skaičius dar yra sumažėjęs 35,6 proc. Bendras nakvynių skaičius 2022 metais sudarė 9 mln., tai yra 2,2 karto daugiau, nei 2021 metais“, - pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Valstybės duomenų agentūros turizmo ir transporto skyriaus vedėjas Audrius Taraila.
Pasak A. Tarailos, 2022 metų duomenys rodo, kad didžiausi turistų srautai į Lietuvą išlieka iš kaimyninių valstybių. Turistų iš kitų Baltijos valstybių ir Lenkijos, keliaujančių su nakvyne, kiekis netgi viršijo 2019 m. lygį.
„2022 metais daugiausiai vienadienių lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių. Daugiausiai atvykusiųjų iš Latvijos, 1,1 mln., kas sudarė 42,2 proc., iš Lenkijos, 649 tūkst., kas yra 25,4 proc. Taip pat Baltarusija, Estija, Rusija ir Vokietija“, - sakė jis.
„Turistai atvykę į Lietuvą su nakvyne buvo iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Baltarusijos ir kaip matome, Latvijos, Lenkijos ir Estijos turistų skaičius netgi yra didesnis, nei 2019 metais“, - pridūrė jis.
Taip pat, pasak A. Tarailos, lyginant 2022 m. Lietuvos gyventojų išvykusių į užsienį kiekius su 2021 m., vis dar egzistuoja 18,2 proc. srauto susitraukimas. Tai 18,2 proc. mažiau, nei 2019 m., tačiau 2,3 karto daugiau, nei 2021 m. Populiariausios vienadienių lankytojų kelionės yra į Lenkiją ir Latviją. Populiariausios Lietuvos keliautojų su nakvyne šalys buvo Turkija, Lenkija, Latvija, Jungtinė Karalystė, Vokietija. Nors nedaug, tačiau didėjo ir kiekis išvykstančių į egzotines šalis.
Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė pabrėžė, kad dabartinė atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių situacija yra sudėtinga. „Labai apmaudu, kad kelionių organizatorius užklupo dar viena krizė, nors mes nespėjome atsigauti po pandemijos. Nes užklupo visa geopolitinė krizė, karas Ukrainoje, kas iš tikrųjų labai stipriai paveikė atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius“, - sakė ji.
Pasak M. Plepytės-Rainienės, nors statistika rodo atvykstamojo turizmo augimą, šią statistiką iškraipo pabėgėliai iš Ukrainos, kurie yra skaičiuojami kaip turistai. „Rodome ir matome, kad atvykstančiųjų turistų srautai auga, bet tuo pačiu toje statistikoje matome ir ukrainiečius, kurie į Lietuvą neatvyko to poilsio vedami“, - sakė ji.
„Norėtume, kad būtų tie asmenys eliminuoti ir tada matytųsi reali situacija. (...) Tie skaičiai (užsienio keliautojų be ukrainiečių - BNS) nėra tokie gražūs ir džiuginantys“, - pridūrė ji.
M. Plepytės-Rainienės teigimu, Lietuvai sunku pritraukti užsienio turistų, nes kelionių organizatoriai neturi pakankamai lėšų dalyvauti tarptautinėse turizmo parodose. „Tikrai žinau, kad negali sau leisti dalyvauti visose turizmo parodose, kurios ne tik reikalingos, bet ir būtinos“, - sakė ji.
Be to, pasak jos, Lietuvos atvykstamajam turizmui trukdo prastas susisiekimas su didžiaisiais Europos oro uostais. „Norėtųsi geresnio ir platesnio susisiekimo su tais vadinamais „hubbiniais“ oro uostais“, - teigė ji.
Valstybės duomenų agentūros Transporto ir turizmo statistikos skyriaus vadovas Audrius Taraila paaiškino, kad į statistiką įtraukiami tik tie ukrainiečiai, kurie atvyksta kelioms dienoms, pavyzdžiui, savanoriauti, o ne gyventi ar ieškotis nuolatinio darbo. „Pabėgėliai ukrainiečiai skaičiuojami nėra, yra skaičiuojami tik tie kurie atvyko kelioms dienoms, pavyzdžiui, savanoriauti. (...) Tai gautųsi kaip ir atostogos darbo tikslais“, - BNS teigė A. Taraila.
Jis taip pat pridūrė, kad agentūra statistikos neįtraukiant ukrainiečių teikti neplanuoja. „Pagal tyrimo metodologiją neišeitų, tada reiktų atskirai spręsti, kada tuos ukrainiečius skaičiuoti, kada ne. (...) Statistikos be ukrainiečių ruošti neplanuojame“, - teigė jis.
A. Taraila pridūrė, kad karas Ukrainoje turizmui įtakos turėjo ir kitur - turistai iš tolimesnių šalių bijo važiuoti į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. „Vis tiek tas karas Ukrainoje tokį nesaugumo jausmą suteikė šiek tiek, tai užsienio turistai tiesiog mažiau renkasi šitą kryptį“, - sakė A. Taraila.
Jis teigė, kad dėl karo Ukrainoje smarkiai sumažėjo turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. „Latvijos, Estijos, Graikijos turistų, lyginant su ankstesniais metais, tai grįžo į priešepideminį lygį. (...) Rusijos turistų skaičius lyginant su 2019 metais tai yra tris-keturis kartus mažesnis, Baltarusijos - du kartus mažesnis“, - pasakojo A. Taraila.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užsieniečiai paprastai neapsistoja tik Lietuvoje - populiariausios kelionės apima visas Baltijos šalis. „Su atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriais nėra atvykstama tik į Lietuvą, keliaujama per visas Baltijos šalis“, - teigė M. Plepytė-Rainienė.
Vidutinė užsieniečio kelionė Lietuvoje truko 4,2 nakvynės, jie išleido 810 mln. eurų - 2,2 karto daugiau, o vienai kelionei vidutiniškai išleido 373,7 euro - 4,1 proc. mažiau nei 2021 metais.
Spalio 15d. kvietimas į diskusiją dėl turizmo ateities Klaipėdoje
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, turizmas šalyje atsigauna ir šių metų liepą jau pasiekė 98 proc. prieš pandemiją buvusio lygio: vietinis turizmas 2019 metus lenkė 38 proc., atvykstamasis siekė 56 proc. ikipandeminio srauto. Ministerija planuoja, kad turistų srautai iki 2025 metų vėl pasieks ikipandeminius, o statistika liudija, kad šis tikslas bus pasiektas greičiau.
Tačiau Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad vietos turizmas neatsigauna - tai rodo naujausi, bet ministerijos neįtraukti Statistikos departamento duomenys. „Rugpjūčio mėnesio duomenis Statistikos departamentas jau paskelbė ir tai yra minus 50 procentų nuo 2019 metų, tai sugrįžimo nėra“, - komitete sakė ji.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius taip pat mano, kad galbūt reikėtų statistiką koreguoti, ukrainiečius priskiriant kitai užsieniečių kategorijai. „Gal reiktų patikslinti statistikoje, kurioje skaičiai gražūs, kad ten ne turistai, bet gal karo pabėgėliai. Turistai - ukrainiečiai? Kažkaip neišeina, gal reikėtų įvesti naują sąvoką“, - sakė K. Starkevičius.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sako, kad į statistiką įtraukti tik tie Ukrainos piliečiai, kurie Lietuvoje apsistojo viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo įstaigose. „Tai ta dalis, kuri apsistojo viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo įstaigose, jie ten išleidžia lėšas. Ne visi tiesiogiai atvykę ukrainiečiai yra pabėgėliai, kai kurie atvykstantys tam tikram laikotarpiui ir grįžtantys, yra tikrai įvairių žmonių“, - Seimo komitete sakė V. Jurgutis.
Jis sutinka, kad atvykstamojo turizmo statistika gali būti netiksli ir sako, kad padėtį pataisytų elektroninės turistų registracijos sistema e.turistas. „Rengiamės tiek teisiniam, tiek techniniam sutvarkymui, kad turėtume tikslesnę ir geresnę statistiką, nes tai, ką turime dabar Lietuvoje, neatspindi 21-ojo amžiaus poreikio. Mes dėl to su e.turistu dirbame, kad kuo greičiau galėtume turėti tikrus duomenis“, - sakė V. Jurgutis.
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė sistemos kūrimo ir įdiegimo tarptautinį konkursą, tam numatoma 200 tūkst. eurų. E.turistas turėtų pradėti veikti po 14 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.
Pasak Ž. Gavelienės, rinkų, iš kurių į Lietuvą pritraukiami nauji turistai, mažėja, todėl neaišku, kaip jų skaičius augs. „Nieko naujo, sumažėjo tik rinkų skaičius, o kaip atsigaus Lietuva, neaišku“, - viceministrui replikavo Ž. Gavelienė.
Tuo metu V. Jurgutis sako, kad rinkų, iš kurių į Lietuvą pritraukiama naujų turistų, nemažėja: „Rinkų nesumažėjo, jų padidėjo, jeigu kalbame apie prioritetines rinkas“.
Ž. Gavelienės manymu, atvykstamajam turizmui gaivinti kitąmet reikėtų papildomų 8 mln. eurų rinkodarai ir dar 2 mln. eurų pagalbos verslui. Anot V. Jurgučio, šalies turizmo rinkodarai kitais metais gali būti skirta dukart didesnė suma nei šiemet, tačiau jos viceministras dar neįvardijo, laukiama 2023 m. biudžeto priėmimo.
„Pavyko sutarti dėl didėjančio Lietuvos turizmo finansavimo, Seimas dar turės priimti sprendimus dėl biudžeto, bet preliminariai esame sutarę, kad finansavimas didės iš esmės daugiau nei dvigubai“, - teigė V. Jurgutis.
Statistikos departamento teigimu, praėjusiais metais Lietuvą aplankė 947 tūkst. turistų. Iš užsienio atvykęs turistas savo viešnagės Lietuvoje metu vidutiniškai išleido 390 eurų, o po šalį keliaujantys vietiniai vidutiniškai per kelionę išleido po 88 eurus. 2019 metais turistų skaičius Lietuvoje siekė beveik 2,9 mln., 2020 metais - 936 tūkst.
