Vasario 22-oji buvo paskutinė diena Ukrainoje, kai buvo galima „legalizuoti“ - lengvatinėmis sąlygomis įregistruoti - ukrainiečių kitose valstybėse nupirktus, bet šalyje neregistruotus automobilius. Ne paslaptis, kad didesnę dalį jų sudaro mašinos su lietuviškais numeriais. Ukrainiečiai laukia, kas bus toliau, į Lietuvą nebevažiuoja ir mašinų nebeperka. Tai lėmė, kad nuo kovo smarkiai sumažėjo eilės „Regitroje“, o nebrangių mašinų ieškantiems tautiečiams tapo lengviau derėtis dėl kainos.
Anksčiau vien iš Kijevo kasdien į Lietuvą išvažiuodavo bent po tris pilnus autobusus (po 50-60 žmonių) automobilių pirkėjų. Dabar reikalai sustojo. Anot pašnekovo, važinėti į Ukrainą neva laikinai įvežtais automobiliais su kitos šalies numeriais labai apsimoka - sumokėjus muitus, toks automobilis pabrangtų maždaug dvigubai. Už 8 tūkst. eurų vertės „Volkswagen Passat“ tektų sumokėti maždaug 5 tūkst. eurų dydžio muitą. Todėl ukrainiečiai perka automobilius Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos turguose, bet įvežę į šalį jų neperregistruoja ir važinėja tos šalies numeriais.
Naudotų automobilių rinka ir pirkėjų poreikiai
Automobilių pardavėjas Audrius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ukrainiečiai renkasi nebrangius automobilius, kurių kaina svyruoja nuo 1,5 iki 3 tūkst. eurų. Anksčiau jie pirkdavo pačias pigiausias, 300-500 eurų kainuojančias mašinas, tačiau pastaruoju metu ima brangesnes. Lietuvos gyventojams, ieškantiems automobilio už maždaug 1,5-2,5 tūkst. eurų, atsirado didesnis pasirinkimas ir geresnės galimybės nusiderėti geresnę kainą.
Kiti dažni svečiai Marijampolės automobilių prekybos aikštelėse - lenkai. Šie paprastai ieško nedidelių, ekonomiškų automobilių su benzininiais varikliais. Lenkai pripratę prie mažų miesto tipo mašinų, tad jiems puikiai tinka ir 1,3 litro benzininiai varikliai, į kuriuos lietuviai žiūri nepatikliai - nori didesnio. Taip pat lenkai labai mėgsta 1,9 litro „Volkswagen“ dyzelinį variklį.
Ir Kauno automobilių turguje praėjusiais metais dažniausiais svečiais, be lietuvių, buvo ukrainiečiai - į šią šalį iškeliavo beveik pusė nupirktų automobilių. Pasak Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės „Varanas" vadovo Valentino Naujanio, ukrainiečiai išlieka geriausi naudotų automobilių pirkėjai, nes šios šalies rinka yra nepersotinta transporto priemonių iš Vakarų Europos, o automobilių prekiautojai iš Lietuvos sugeba pasiūlyti mašinų labai palankiomis kainomis.
Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad šios šalies keliais rieda apie 110 tūkst. Lenkijoje, 52 tūkst. - Lietuvoje, beveik 20 tūkst. - Vokietijoje, 14 tūkst. - Bulgarijoje ir 13 tūkst. - Čekijoje registruotų automobilių. Kiti duomenys rodo, kad šalyje važinėja apie 640 tūkst. kitose šalyse registruotų automobilių.
V. Naujanio teigimu, šiais metais lūkesčiai taip pat susiję su ukrainiečiais - jie turguje laukiami svečiai. Pastaruoju metu jie vis dažniau perka iki 5 tūkst. eurų kainuojančias transporto priemones, o vienas svarbiausių dalykų - įsigyjamo automobilio variklio darbo tūris, nes būtent pagal jį apskaičiuojamas muito mokestis.
Apeiti muitus: laikinasis įvežimas ir kitos gudrybės
Apeiti drakoniškus muitus ukrainiečiai jau seniai išmoko. Populiariausias būdas - vadinamasis laikinasis įvežimas, kuris oficialiai galioja vienus metus. Vadovaujantis Stambulo konvencija, bet kuris užsienyje verslą turintis asmuo gali duoti savo darbuotojui naudotis transporto priemone tam, kad šis atstovautų jo interesams. Užtenka to, kad bet kuri lietuviška (net ir vieną darbuotoją turinti) bendrovė įregistruotų automobilį ir išrašytų įgaliojimą jį ketinančio įsigyti asmens vardu. Šis dokumentas iš esmės reikalingas tik tam, kad būtų galima kirsti sieną. Oficialiai laikoma, kad transporto priemonė tik kerta Ukrainos teritoriją ir važiuoja į Rusiją ar kur nors kitur.
Į Ukrainą įvažiavęs automobilis oficialiai joje gali praleisti ribotą laiką, tačiau jie šalyje lieka ne vieniems metams. Pažeidus automobilio buvimo šalyje laiką, gali būti skirta didelė 8 500 grivinų (270 eurų) bauda, tačiau ji yra gerokai mažesnė už muito mokestį ir vienkartinė - ją sumokėjęs asmuo toliau gali ramiausiai važinėti Ukrainos teritorijoje.
Yra netgi būdas, kaip išvengti šios baudos. Žinodamas, kad pats naudos automobilį, ukrainietis siunčia muitinei pranešimą apie tai, kad mašina neva sugedo ir per nurodytą laiką negalės išvažiuoti už šalies ribų. Toliau nieko daryti nereikia, žmogus toliau ramiai važinėja. Jeigu asmuo nusprendžia išvažiuoti automobiliu į užsienį, jis išsiima pažymą, kurioje nurodoma, kad mašina buvo sugedusi ir nurodytą laiką praleido remontuojama. Kirsdamas sieną ukrainietis parodo šį popierių muitininkams, o šie paprastai neturi jokių pretenzijų.
Automobiliai lietuviškais numeriais į Ukrainą važiavo keliolika metų su nedidelėmis pertraukomis. Įvažiuodavo su laikino įvežimo ar tranzitiniais dokumentais ir likdavo ten visam. Taip Ukrainos gyventojai išvengdavo muitų mokesčių, o valdžia tokią situaciją patyliukais toleravo, nes sudarė sąlygas žmonėms gana pigiai įsigyti naudotų automobilių ir nors kiek sumažinti jų nepasitenkinimą prasta ekonomikos būkle. Tačiau tai labai nepatiko Ukrainos teisėsaugai. Jeigu nusikaltimas būdavo padaromas su Lietuvoje registruota mašina, iš esmės tapdavo beveik neįmanoma nustatyti pažeidėjų.
Kirgizų ir kazachų sugrįžimas
Kadangi praėjusių metų pabaigoje Kirgizijos valdžia laikinai atšaukė didesnius muitus įvežamoms transporto priemonėms, kirgizai ir kazachai vėl pamažu grįžta dairytis mašinų į Lietuvą. Jie iš Lietuvos automobilių turgų pasitraukė maždaug prieš trejus metus, kai šios valstybės smarkiai padidino muitus įvežamiems naudotiems automobiliams.
Kirgizijos vyriausybė paskelbė, kad muitai automobiliams sumažinami iki 2014 metų lygio - siekiant atnaujinti šalyje naudojamų automobilių parką. Šios šalies gyventojai šia išlyga galės naudotis iki 2020 metų sausio 1 dienos.
Kirgizai domisi benzininiais automobiliais, kurie pagaminti maždaug prieš dešimtmetį. Itin paklausūs hibridiniai „Toyota Prius“, taip pat kiti „Toyota“ modeliai, neblogai perkami ir „Opel“. Kirgizų nedomina automobiliai, kurių ratus suka dyzeliniai varikliai, - šioje Azijos šalyje parduodamo dyzelino kokybė tinka ne visiems varikliams, o kai kuriose šios kalnuotos šalies vietovėse dėl šalčių žiemą tiesiog sunku juos užvesti.
Lietuvoje šių Azijos šalių gyventojams gerokai paprasčiau bendrauti su pardavėjais, nes dauguma mašinų pardavėjų Lietuvoje kalba rusiškai, žinoma automobilių pardavimo tvarka. Pavieniai kirgizai ar kazachai bandė patys ieškoti automobilių Vakarų Europos šalyse, tačiau labai greitai tokios veiklos atsisakė - Vokietijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje jiems iškyla rimtų sunkumų bendrauti, o mūsų šalyje nekyla jokių problemų.
Naujos muitinės taisyklės ir mokesčiai
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios naujos muitinės taisyklės, kurios ženkliai keičia importo sąlygas, ypač elektrinių automobilių segmente. Elektrinių automobilių importo mokesčiai dabar apima 20 % pridėtinės vertės mokestį (PVM), nors muito tarifas lieka 0 %, o akcizas yra minimalus - apie 1 eurą už 1 kWh baterijos talpos, kas sudaro apie 60-80 eurų.
Benzininių krosoverių importas apmokestinamas pilnu mokesčių paketu: 10 % muito mokestis nuo automobilio vertės (arba 0 % automobiliams iš ES su EUR.1 sertifikatu), akcizas skaičiuojamas pagal formulę 50 eurų × variklio tūris litrais × automobilio amžius. Pavyzdžiui, 4 metų Nissan Rogue su 2,5 l varikliu akcizas sieks 500 eurų.
Hibridiniai automobiliai, tokie kaip Toyota RAV4 Hybrid, muitinami pagal benzininių automobilių taisykles. Tačiau plug-in hibridams taikoma lengvatinė akcizo norma - 100 eurų už automobilį. Be to, pirmosios registracijos metu MVS paslaugų centre reikia sumokėti pensijų fondui skirtą mokestį, kuris 2026 metais svyruoja nuo 3 % iki 5 % nuo automobilio vertės.
Automobilių importas iš JAV į Lietuvą
Transporto priemonių muitinis įforminimas arba kitaip - išmuitinimas, tai privaloma procedūra, kurią reikia atlikti importuojant transporto priemone iš JAV. Automobilių ir kitų transporto priemonių iš JAV išmuitinimas Lietuvos muitinėje atliekamas vadovaujantis teisės aktais ir valstybės reikalavimais. Automobilių rinka JAV yra tikrai išskirtinė, todėl nenuostabu, kad tai traukia ir vis didesnį Lietuvos vairuotojų dėmesį. Ieškantiems platesnio automobilių pasirinkimo, tai neabejotinai yra puiki alternatyva Lietuvoje parduodamiems automobiliams, tačiau sėkmingas automobilio importavimas iš JAV priklauso nuo bendro supratimo ne tik apie automobilius, bet ir apie muitinės procedūras ir mokesčius.
Muitinės prižiūrimoje teritorijoje Klaipėdos uoste, iš laivo iškraunami konteineriai su automobiliais, importuojamais iš JAV. Tai daroma uosto terminale arba muitinės sandelyje. Kuomet automobiliai iškrauti, galima pradėti išmuitinimo procesą - pateikti dokumentus muitinės tarpininkui (turinčiam kvalifikacijos pažymėjimą), kuris apskaičiuoja muito mokesčio dydį ir internetinėje muitinės sistemoje užpildo automobilio muito deklaraciją.
Automobiliai ir kitos transporto priemonės, importuojamos ne iš ES, yra apmokestintos muito ir PVM mokesčiais. PVM yra nacionalinis mokestis ir kiekviena valstybė nusistato skirtingus šio mokesčio tarifus. Lietuvoje PVM tarifas yra 21 proc. ir jis skaičiuojamas nuo automobilio pardavimo kainos, įskaitant muitinės mokesčius ir kitas išlaidas. Muito mokesčio dydis visoje ES yra vienodas ir nekintantis jau ilgą laiką. Lengviesiems automobiliams - 10 proc. Motociklams, keturračiams - 6 proc. Sunkvežimiams - 20 proc.
Kuomet automobilis yra atvežtas į Lietuvą, Klaipėdos uostą, kuo greičiau reikia sutvarkyti visus reikiamus dokumentus. Pirmiausia, norint atlikti transporto priemonių iš JAV išmuitinimą, fizinis ar juridinis transporto priemonės importuotojas privalo užsiregistruoti muitinės sistemoje, kur sukuriamas individualus importuotojo kodas (EORI), galiojantis visoje ES. Vėliau, muitinės tarpininkui reikia pateikti keletą svarbių dokumentų, būtinų ruošiant muito deklaraciją. Svarbu pasirūpinti, kad transporto priemonių dokumentai būtų tinkami registracijai ES arba Lietuvoje.
Automobilio importavimas iš JAV gali tapti ne tik puikia galimybe džiaugtis unikalia transporto priemone, bet ir iššūkiu, susijusiu su netikėtai atsiradusiomis išlaidomis, kurios gali ženkliai padidinti bendrą automobilio įsigijimo kainą. Importuojant automobilį iš JAV, reikia apmokėti ne tik transportavimo išlaidas (iš JAV į Lietuvą), bet ir sumokėti uosto mokesčius, kad būtų galima automobilį, gabenamą specialiame konteineryje, iškrauti.
Nors didžiausią dalį į Lietuvą importuojamų automobilių vis dar sudaro benzininiai ir dyzeliniai automobiliai, tačiau vis platesnė auditorija domisi elektriniais automobiliais ir tinkamiausius, priimtiniausios kainos variantus atranda būtent JAV automobilių rinkoje. Visus elektromobilių gerbėjus galime nuraminti - šio tipo automobilius importuoti iš JAV nėra nei sudėtingiau, nei brangiau. Žinoma, svarbu nepamiršti ir smulkesnių elektromobilių privalumų: nemokamo parkavimo galimybė, mažiau besidėvinčių detalių, pastovesnė elektros kaina negu dyzelino ar benzino.
Transporto priemonių iš JAV išmuitinimas yra neatsiejama procedūra tarptautinėje prekyboje, kuri reikalauja atsakingo požiūrio. Neteisingai atliktas transporto priemonės išmuitinimas gali sukelti ne tik finansinius, bet ir teisinius sunkumus, todėl labai svarbu atidžiai susipažinti su galiojančiais teisės aktais ir muitinės taisyklėmis.
Kaip įsigyti automobilį iš JAV aukcionų? D.U.K
Ukrainos muitų sistema ir tarifai
Ukraina, antra pagal dydį šalis Europoje, turi įvairią ir sudėtingą importo tarifų sistemą. Ji atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant į šalį įvežamas prekes, siekiant apsaugoti šalies pramonę, skatinti ekonomikos plėtrą ir laikytis tarptautinių susitarimų. Ukraina įgyvendino reikšmingas ekonomines ir prekybos reformas, ypač po Krymo aneksijos 2014 m. ir vėlesnio prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES).
Ukrainos tarifų sistema daugiausia pagrįsta Harmonine sistema (HS) - tarptautine klasifikavimo sistema, naudojama muitinės tikslais. Ukrainos vyriausybė nustato importuojamų prekių tarifus pagal HS kodus, kurie klasifikuoja produktus į tokias kategorijas kaip žemės ūkio produktai, pagamintos prekės, chemijos produktai ir prabangos prekės.
- Muita: tai pagrindiniai mokesčiai, taikomi į Ukrainą įvežamoms prekėms.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM): Ukraina taiko 20 % PVM daugumai importuojamų prekių, kuris pridedamas prie muitų.
- Akcizai: Tam tikroms prekėms, ypač alkoholiui, tabakui ir naftos produktams, taikomi papildomi akcizai.
- Specialūs importo muitai: tam tikriems produktams iš tam tikrų šalių gali būti taikomi specialūs importo muitai.
- Muitinės išimtys: Ukraina siūlo muitų lengvatas prekėms, importuojamoms labdaros tikslais, humanitarinei pagalbai arba kapitalo prekėms, skirtoms investiciniams projektams.
Ukrainos tarifų struktūra apima platų prekių asortimentą, įskaitant pagrindinius maisto produktus, pramonines mašinas, elektroniką ir prabangos prekes. Ukraina yra pagrindinė kviečių gamintoja ir eksportuotoja, todėl kviečių importui paprastai netaikomi muitai. Tekstilės audiniams ir kitoms drabužių gamybos žaliavoms taikomas 10 % mokestis. Panašiai ir kompiuteriams bei nešiojamiesiems kompiuteriams taikomas 0 % muitas, nes jie yra labai svarbūs švietimui, verslui ir asmeniniam naudojimui.
Ukraina importuoja platų transporto priemonių asortimentą - nuo lengvųjų automobilių iki komercinių sunkvežimių ir motociklų. Lengviesiems automobiliams taikomas 10-20 % mokestis, priklausomai nuo jų variklio dydžio ir kitų veiksnių. Tokiems spiritiniams gėrimams kaip viskis, degtinė ir romas taikomas 30 % tarifas ir akcizo mokestis.
Ukraina yra pasirašiusi keletą svarbių tarptautinių prekybos susitarimų, kurie daro didelę įtaką jos tarifų struktūrai. ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas: šis 2014 m. pasirašytas susitarimas suteikia Ukrainos prekėms lengvatinį patekimą į Europos Sąjungos rinką ir atvirkščiai.
Automobilių pardavimai į Ukrainą ir muito politikos pokyčiai
Automobilių pardavimai į Ukrainą pradėjo aktyvėti jau balandį, o gegužės mėnesį itin išaugo. Pernai balandį-gegužę pardavinėjome vidutiniškai apie 8 automobilius per mėnesį eksportui į Ukrainą, šiemet nuo balandžio mėn. šie skaičiai padidėjo 5 kartus - gegužę parduota 40 automobilių. Iš ukrainiečių teko girdėti, kad jie tikisi bemuičio režimo pratęsimo ilgiau nei iki liepos 1 d., tik klausimas, ar dar būtų ką pirkti, nes senesni naudoti automobiliai iš Lietuvos autoparkų jau dabar yra gerokai „apvalyti".
2022 m. gegužės 30 d. Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ministrų kabinetas įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nuo liepos 1 d. grąžinti visus muitus ir PVM importuojamoms prekėms, įskaitant automobilius. Nuo balandžio 5 d. galiojanti automobilių importo į Ukrainą be muitų ir PVM tvarka sukėlė didelę automobilių pirkimo užsienyje bangą - įvairių Ukrainos institucijų duomenimis, kiekvieną darbo dieną į šią šalį įvežama apie 4-5 tūkst. automobilių, nuo pačių pigiausių iki aukščiausios klasės.
Didžioji dalis automobilius Lietuvoje perkančių ukrainiečių juos renkasi pagal vienintelį kriterijų - kainą. Jei Lietuvos pirkėjai paprastai ieško kainos ir kokybės santykio, atsižvelgia į mokesčių dydį, tvarumą, jiems svarbi automobilio naudojimo istorija ir kiti panašūs aspektai, tai ukrainiečiai dažnu atveju tiesiog pasižiūri į kainą ir perka, net ir tokius automobilius, kurių mūsų tautiečiai jau nebeperka. Retai juos domina automobilio naudojimo istorija ir techninė būklė.
Dažnas ukrainietis perka automobilį ne sau, o pardavimui savo šalyje, vos vienas kitas, pašnekovo pastebėjimu, pirko automobilį šeimai. Bendraujant su pirkėjais iš Ukrainos jaučiami ir kultūriniai skirtumai. Ukrainiečius žavi ir stebina tai, kad visos automobilio įsigijimo paslaugos ir procedūros gali būti atliekamos po vienu stogu, kad automobilį jie gauna švarų, nors perka patį pigiausią iš visų siūlomų. Panašu, kad aukštas klientų aptarnavimo standartas, nesvarbu, kad perka nenaują ir nebrangų automobilį, Ukrainoje yra retas atvejis, kai Lietuvoje jau įprastas reiškinys.
Labiausiai ukrainiečių perkama prekė yra keturių varomų ratų visureigiai su rėmine važiuokle, pikapai, kurių kainos siekia nuo 3 tūkst. Eur iki net 15 tūkst. Eur. Taip pat labai perkami pigesni automobiliai iki 4 tūkst. Eur, nesvarbu, koks kėbulo tipas - nuo sportinių kupė iki universalų arba sedanų. Pasitaiko ir perkančių brangesnius automobilius, kainuojančius iki 10 tūkst. Eur.
Ši situacija pakoregavo naudotų automobilių kainas Lietuvoje. Pigesnių automobilių, kainuojančių iki 4 tūkst. Eur, kainos kiek pakilo, o ypač visureigių, dėl ženkliai padidėjusios tokių automobilių paklausos.
Paklausus, kaip keisis situacija Lietuvos naudotų automobilių rinkoje po to, kai mokestinės lengvatos jų importui į Ukrainą bus panaikintos, manoma, kad didelių pokyčių nebus, nes automobilių trūkumas niekur nedingo ir artimiausiu metu nedings. 2022 m. gegužę Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas sumažėjo 29,2 proc., palyginti su 2021 m. geguže. Naudotų transporto priemonių rinkoje jaučiamas toks pat automobilių trūkumas, tad norint įsigyti padorų automobilį reikia išplėsti paieškos lauką ir Lietuvos teritorija neapsiriboti. Panašu, kad tokia situacija tikrai išsilaikys iki kitų metų.
Laikotarpis, kol Ukraina dar nėra susigrąžinusi importo muitų, yra puiki proga Lietuvos gyventojams parduoti savo turimus senesnius važiuojančius automobilius, tiesiog laikomus garažuose ar kiemuose ir nenaudojamus. Lietuvos rinkoje tokios transporto priemonės paklausos neturi, tačiau ukrainiečiai jas perka, be to, dėl automobilių trūkumo jas galima parduoti iki 20 proc. brangiau.
Mokestinės lengvatos automobilių importui į Ukrainą šalyje įsigaliojo balandžio 5 d., Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasirašius Įstatymą dėl Ukrainos mokesčių kodekso ir kitų Ukrainos teisės aktų, skirtų patobulinti įstatymus karo padėties laikotarpiu, pataisų. Šio įstatymo pagrindu karo padėties galiojimo Ukrainoje metu transporto priemonėms, fizinių asmenų importuojamoms į Ukrainą, nėra taikomi muitai ir importo PVM. Ukrainos vyriausybės duomenimis, šios lengvatos galiojimo laikotarpiu į šalį buvo importuota daugiau kaip 119 tūkst. automobilių.
Ukrainos automobilių rinkoje išlieka stabilus susidomėjimas gana naujais naudotais automobiliais. 2024 metų vasarį importuota beveik 2,9 tūkst. tokių transporto priemonių, kas sudaro apie 20 % visų įvežtų lengvųjų automobilių su rida. Pirmąjį dešimtuką sudaro tik SUV segmento krosoveriai, kurie dėl savo universalumo puikiai tinka tiek miestui, tiek sudėtingesnėms kelionėms.
Ketvirtadienį pristatyti šeši Ukrainai kaip humanitarinė pagalba perduodami automobiliai. Nuo karo pradžios Lietuvos muitinė ir VMI yra perdavę jau 600 automobilių, kurių vertė siekia 2 mln. eurų. Kitos konfiskuotos priemonės, pavyzdžiui, elektronika, taip pat perduodamos Ukrainai.
tags: #ukrainos #istatymas #naudotiems #automobiliams