1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio atominės elektrinės katastrofa tapo viena didžiausių XX amžiaus tragedijų. Ši nelaimė ne tik sukėlė didžiulę ekologinę ir socialinę krizę, bet ir paliko gilų pėdsaką daugelio žmonių gyvenimuose, kurių prisiminimai apie tas dienas tebėra gyvi iki šiol.
Avarija Černobylyje jau buvo įvykusi prieš keletą mėnesių, tačiau daugelis žinojo nedaug. Informacijos trūkumas ir neapibrėžtumas kėlė nerimą. Gyventojai, ypač moterys, kartais nuogąstaudamos pakalbėdavo: „Ar viskas bus gerai.“
Gelbėtojų ir likvidatorių liudijimai
Gediminas, kuris 1987 m. kovo 9 d. buvo išsiųstas į Černobylį, prisimena, kad lietuvių grupė į Ukrainą keliavo padalinta. Jis atsidūrė kariniame dalinyje netoli Novaja Rača kaimelio Ukrainos šiaurėje. Ten gyveno kariai ir nekadruojami karininkai, buvo kavinė „Pribaltika“ ir klubas. Gediminas, buvęs vairuotojas, pasakojo, kad oficialaus fotografo dalinyje nebuvo, todėl jis ėmėsi šių pareigų, nors ir ne visada noriai.
Jis pasakojo apie darbą 10 kilometrų spinduliu nuo elektrinės, kur buvo antroji apsaugos zona. Artėjant prie labiausiai užkrėstos zonos, jautėsi spaudimas galvoje. Gediminas prisimena, kaip jie rinko prisodrintą sniegą nuo „Jupiterio“ gamyklos Pripetėje stogo ir matė apleistus namus, kuriuose tebestovėjo vazos, gėlės, buteliai, stiklainiai ar vaikų žaislai. Jie užėjo į kavinę, kurios pagalbinėse patalpose tebestovėjo išrikiuoti sulčių stiklainiai.
„Labai norėjosi gerti. Žiūrime, obuolių sultys. Gersiu. Ne. Gersiu. baisu“, - tuo metu apėmusias dvejones prisiminė Gediminas. Jis taip pat prisiminė, kad kai kuriuos daiktus iš „zonos“ reikėjo išvalyti nuo radiacijos, o tai užtruko.
Gediminas pasakojo apie tai, kaip jis dirbo neoficialiu kuopos fotografo pareigas, nes bendravardis kaunietis, buvęs fotografas, nenorėjo rizikuoti. Jis taip pat bandė rašyti prašymus-raportus, kad jį paleistų namo, tačiau dažnai gaudavo neigiamą atsakymą. Galiausiai, gavęs pagalbą iš „zampolito“, jis gavo leidimą grįžti namo.
Jis prisiminė, kaip dalinyje vyko sporto varžybos, tarp jų ir krepšinio rungtynės tarp „Žalgirio“ ir CSKA komandų. Černobylyje, pasak Gedimino, užvirė tokios pat karštos aistros kaip Lietuvoje, o rungtynės tarp „Žalgirio“ ir CSKA buvo itin įtemptos.
Grįžęs iš Černobylio, Gediminas su šeima grįžo į Kauną. Jis pradėjo dirbti autobusų parke, tačiau netrukdavo sušlubuoti sveikata.
Avarijos mastas ir pasekmės
1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje įvyko sprogimas, kurio metu į aplinką pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų - radionuklidų. Černobylio radionuklidai grunte ir kitur yra iki šiol. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje tiek pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą.
Šios avarijos metu radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užterštos didžiulės teritorijos, daugybė gyventojų ir avarijos likviduotojų patyrė dideles jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozes. Po katastrofos (1986-2000 m.) iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių. Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą avarijos naktį patyrė apie 600 atominės elektrinės avarijos likviduotojų.
1991-2005 m. laikotarpiu apie 7 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų buvo registruota Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo vaikai ir jaunimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pateiktais 2005 m. po Černobylio avarijos, galiausiai gali mirti 4 tūkst. žmonių.
Radioaktyvieji debesys praslinko virš Lietuvos per pirmąsias paras po avarijos, pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyje palikdami gana žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams lėmė radioaktyvusis jodas, kurio iš karto po avarijos su atmosferos pernaša pasklido mūsų šalies teritorijoje. Iš karto po avarijos pietvakariniuose ir vakariniuose Lietuvos rajonuose laikinai buvo uždrausta naudoti pieną vaikų mitybai, buvo susirūpinta dėl ganyklų žolės užterštumo.
Nors po Černobylio atominės elektrinės avarijos praėjo pakankamai daug metų, avarijos liekamasis poveikis vis dar jaučiamas dėl į aplinką patekusių ilgaamžių radionuklidų. Labiausiai Lietuvos teritorija buvo užteršta ilgaamžiais Cs-137 ir Sr-90 radionuklidais, kurių nustatoma ir dabar.
Ilgalaikės pasekmės ir pamokos
Daugeliui žmonių, kurių gyvybes pakeitė Černobylio katastrofa, gyvenimą „po“ teko pradėti be artimųjų. Kai kurie užsidarė savyje ir užsiiminėjo savigrauža. Gedimino žodžiais, tie, kurie tai iškentė, turėtų būti apdovanoti medaliais už kantrybę.
Gedimino žmona Violeta sakė, kad nors jis ir buvo vienas iš tų, kuriems teko būti Černobylyje, namuose apie tai beveik nekalbama. Jų vaikai, Daumantai ir Dovydui, tik iš knygų sužinos apie tėvo išgyvenimus. „Galbūt tai baimė, kad jie nesupras, ką man teko išgyventi“, - neslėpė Gediminas.
Po avarijos pasaulyje pradėta svarstyti apie branduolinės energetikos saugumą ir jos vystymosi perspektyvas. Daugelis šalių, ypač Europos žemyne, pradėjo stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras. Tačiau 2011 m. Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusi avarija vėl priminė apie branduolinių technologijų keliamus pavojus.
Naktinis Černobylio reaktoriaus 4 sprogimas | Černobylio katastrofa
Lietuvos radiacinės saugos specialistus neramina ir Baltarusijos atominės elektrinės veiklos pradžia. Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, poveikį pajustų didelė dalis Lietuvos gyventojų. Lietuvoje dedamos pastangos pasirengti galimai branduolinei avarijai.
Minint Černobylio atominės elektrinės avarijos metines, norisi tikėti, kad skaudžios pamokos bus išmoktos. Černobylio katastrofa primena, kad reikia būti budriems ir rengtis netikėčiausioms situacijoms, kurios gali turėti ilgalaikes pasekmes ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai bei gyvenimams.
tags: #zmoniu #prisiminimai #apie #cernobylio #avarija