Grafiti piešiniai ant pastatų - aktuali problema, su kuria susiduria daugelis miestų, įskaitant ir Lietuvos miestus. Miestiečiai ir miesto svečiai pastaruoju metu pastebi, kad mieste gal nebėra nė vieno pastato, kuris nebūtų daugiau ar mažiau išterliotas purškiamaisiais dažais ar kitaip apipieštas. Dėl fasadus terliojančių grafitininkų ar kitų pastatus aprašinėjančių asmenų nustatymo ir nuostolių atlyginimo, išmargintų pastatų savininkai turėtų kreiptis į policiją, nes nenuvalius teplionių grės tūkstantinės baudos.
Pagal Alytaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 5.12 punktą (patvirtintos Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-248 ir papildytos 2011 m. birželio 30 d. tarybos sprendimu Nr. T-177) statinių savininkai ar asmenys, valdantys statinius nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ir administratoriai privalo nuolat tvarkyti, valyti, remontuoti, dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą. Todėl įspėjame visų pastatų savininkus, daugiabučių namų pirmininkus, techninius prižiūrėtojus ir administratorius imtis priemonių, kad valdomų ir prižiūrimų pastatų fasadai būtų švarūs, nuo jų nuvalyti ar uždažyti visi išterliojimai, grafičiai ir kiti piešiniai iki 2013 m. balandžio 30 d. Nuo gegužės 1 d. apipieštų, išterliotų pastatų savininkai bus baudžiami piniginėmis baudomis.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį, miestų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Nuo balandžio 1-osios įsigalios LR Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnis, kuriame už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus numatytas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinai padarytą nusižengimą - nuo 140 iki 600 eurų.
Kėdainių mieste A. Kanapinsko g. 16-ojo namo galinė siena išpaišyta žaliais, juodais, mėlynais ir geltonais dažais. Taip šį daugiabutį „papuošė“ vandalai. Jų palikti užrašai sufleruoja, kad tai gali būti neturinčių ką veikti paauglių darbas. „Pirmieji užrašai atsirado prieš kelerius metus, o neseniai „galerija“ dar papildyta. Šis namas yra galinis, galbūt todėl patraukė vandalų dėmesį“, - kalbėjo vyriškis. Kita mūsų pakalbinta kėdainietė Audra sako, kad yra mačiusi grafičių ir ant kitų miesto daugiabučių namų. „Mačiau, kad buvo ištepliotas vienas renovuojamas namas Ramybės skvere. Ką tik šviesia spalva nudažyta siena buvo subjaurota. Žmonės stengėsi, remontavo, o kažkas atėjo ir pripaišė.
Viena grafičių piešėjų siautėjimo priežasčių yra žmonių abejingumas daromiems pažeidimams. Nors mieste ir kaimuose ne vienas pastatas yra išmargintas teplionėmis, policija pastaraisiais metais nėra gavusi nė vieno pranešimo apie šiuos pažeidimus arba tokia veikla užsiimančius asmenis. Policininko prie kiekvieno namo nepastatysi, patys gyventojai turėtų labiau rūpintis, kas daroma su jų turtu. Kita vertus, tokie „menininkai“ į dienos šviesą nelenda, todėl sunku juos sugauti nusikaltimo vietoje. „Manau, kad grafičius piešia vaikai, ne suaugusieji. Jei pamatyčiau, kas taip daro, praneščiau policijai, tik bėda ta, jog tokie „darbeliai“ vyksta sutemus, kai dauguma žmonių jau miega ir tik atsikėlę pamato tepliones. Jei kas pričiuptų tuos „dailininkus“, manau, reikėtų priversti juos viską nuvalyti arba nudažyti pastatą anksčiau buvusia spalva“, - sako Mečislovas.
„Kažkas juk turi už tai atsakyti. Kėdainių miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia braižyti, piešti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių. Už taisyklių nepaisymą gresia įspėjimas arba bauda iki 579 eurų. Grafičių piešėjai taip pat gali būti baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį. Materialaus turto sunaikinimas ar sužalojimas užtraukia baudą nuo 28 iki 86 eurų. Už nedidelį chuliganizmą - bauda nuo 28 iki 86 eurų arba administracinis areštas iki 30-ies parų.
Savivaldybių institucijos ir seniūnaitijos
Pastebėjus galimus pastatų ar aplinkos tvarkybos pažeidimus ar aptikus archeologinį radinį, reikėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra bendradarbiauja su senamiesčio teritorijoje veikiančiomis seniūnaitijomis. Seniūnaitis yra artimiausia gyventojams grandis, galinti patarti ir padėti rasti atsakymus į daugelį klausimų. Seniūnaitijos gyventojai gali patys planuoti ir kreiptis į atsakingas institucijas jiems aktualiais klausimais, o Agentūra suteiks konsultacijas dėl bendros veiklos organizavimo.
Dėl Senamiesčio gatvių ir kiemų valymo ir priežiūros kreipkitės į UAB ,,Mano aplinka“ (Elektrinės g. 6). Jei pastebite, kad UAB ,,Mano aplinka“ netvarko ar blogai tvarko, kreipkitės į Vilniaus miesto savivaldybę: Telefonu: 85 211 2135 El. paštu: [email protected].
Specializuotos įmonės
Jei norite profesionaliai pašalinti grafiti, galite kreiptis į įmones, kurios specializuojasi paviršių valyme. Šios įmonės dažnai naudoja aukščiausios kokybės medžiagas ir techniką, kad užtikrintų efektyvų ir saugų valymą. Pavyzdžiui, įmonės siūlo šias paslaugas: Paviršių valymas įvairiomis sąlygomis, įsisenėjusių apnašų pašalinimas, smėliavimas, trinkelių atnaujinimo darbai.
Norėdami sutaupyti laiką, siūloma apytiksliai išmatuoti plotą, kurį norite nuvalyti, ir parašyti valymo tikslą. Kartu su adresu atsiųskite šią informaciją įmonei, ir Jums greitai atsakys. Jei turite nuotraukų, jos labai padės suprasti situaciją. Štai kontaktiniai duomenys, kuriais galite kreiptis: Telefonas: 85 212 2535 El. paštu: [email protected].
Renkantis įmonę grafiti pašalinimui, svarbu įsitikinti, kad ji turi įmonės civilinės atsakomybės draudimą.
Teisinė atsakomybė ir baudžiamumas
Klaipėdos savivaldybė stiprina kovą su vadinamaisiais grafitininkais. Miesto gyventojai raginami kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimus dėl turto suniokojimo bei siekti, kad būtų atlyginta patirta žala. O nenustačius kaltininko, namų savininkai turės mokėti ne tik už fasadų nuvalymą, bet ir baudą. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat ėmėsi priemonių kovai su grafičiais, organizuodama akcijas ir reidus, siekdama nustatyti ir pašalinti netvarkingus fasadus. Už pastatų fasadų nepriežiūrą numatoma administracinė atsakomybė arba bauda.
Grafiti piešiniai, nupiešti be pastato savininko žinios, yra traktuojami kaip turto sugadinimas. Už tai, priklausomai nuo padarytos turtinės žalos, yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pričiuptam grafiti piešėjui tektų sumokėti nuo 100 iki 300 litų siekiančią baudą. Už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą bausmės numatytos ir Baudžiamajame kodekse: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis teigė, kad gaudyti grafitininkus - ne visai šio skyriaus pareigūnų kompetencija. Dabar šios skyriaus pareigūnų akiratyje yra keturi galimi įtariamieji, bet akivaizdu, kad jų ratas didės. Dabar atliekamo tyrimo herojai taip pat atgailauja dėl to, ką padarė, bet kol kas nežinia, ar imsis patys dažyti namų sienas ar mokėti pinigus už šiuos darbus. Šiuo atveju didžiąją naštą ketina prisiimti kaltininkų tėvai.
Garsiausias Klaipėdos grafitininkas Gintaras Genčas yra teistas 14 kartų. Paskutinėje byloje jis nuteistas už 13 namų Klaipėdos centrinėje dalyje bei senamiestyje sugadinimą. Subendrinus visas iki tol skirtas bausmes teismas paskyrė galutinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę ir 83 minimalių gyvenimo lygio dydžio 3124 eurų ir 95 centų baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti atviroje kolonijoje. Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai priteisti.
Praėjusiais metais Šiaulių miesto policija sulaukė dviejų pranešimų apie piešiniais sugadintas pastatų sienas. Vasarą apie grafiti piešiniais ištepliotą sieną pranešė Vytauto gatvėje įsikūrusi draudimo bendrovė, o gruodžio mėnesį grafiti piešinys buvo nupieštas ant Šiaulių dramos teatro pastato sienos. Dėl turto sugadinimo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Įtariamieji kol kas nenustatyti.
Prevencinės priemonės
Kokios prevencinės priemonės gali padėti išvengti nelegalių grafitininkų pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ pastatų administravimo vyr. vadybininkė Kamilė Raustytė. Už nenuvalytą fasadą gali grėsti baudos. Miestų savivaldybėse galioja tvarkymo ir švaros taisyklės, kurios nustato, kaip turi būti prižiūrimi mieste esančių statinių fasadai. Visuose miestuose galioja taisyklė, kad statinių savininkai privalo užtikrinti estetiškai tvarkingą pastato išvaizdą, o tai reiškia, kad visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendrai atsako už pastato fasado estetinį vaizdą bei vandalų ištepliotų sienų nuvalymą ar perdažymą.
Nesilaikant šių taisyklių, daugiabučių gyventojams gali grėsti administracinė atsakomybė ir baudos nuo 20 iki 600 eurų. Grafičių pažymėtus namų fasadus valo kiekvieną mėnesį. Grafičių gadinamos daugiabučių pastatų sienos - dažna problema, su kuria susiduria miestų gyventojai, ypač tie, kurių daugiabučiai yra šalia intensyvaus eismo gatvių arba tam tikruose rajonuose. Pasak „Civinity Namai“ atstovės, kiekvieną mėnesį administratorius vidutiniškai sulaukia apie 10 pranešimų apie apgadintus daugiabučių fasadus. Gavus pranešimą apie apgadintą daugiabutį administratorius apie tai praneša policijai ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat, turėdamas gyventojų pritarimą, organizuoja grafičių uždažymo ar nuvalymo darbus, kurių išlaidos paskirstomos butų ir kitų patalpų savininkams.
„Policijai suradus kaltininką gyventojai turi teisę reikalauti atlyginti jiems padarytus nuostolius. Deja, didžiosios daugumos įvykių kaltininkų nepavyksta nustatyti, nes daugiabučio teritorija nėra stebima,“ - sako K. Raustytė.
Teritorijos apšvietimas ir vaizdo įrašymas
Tyrimai rodo, kad vandalai dažniau renkasi tamsias, apleistas vietas. Norint sumažinti daugiabučio namo sienų išpaišymo tikimybę, pirmiausia rekomenduojama užtikrinti gerą teritorijos apšvietimą. „Daugiabučio fasadas ir aplinkinės zonos turėtų būti gerai apšviestos, tam itin padeda LED apšvietimas ir judesio davikliai, kurie leidžia ne tik taupyti elektros energiją, bet ir veikia kaip gera atgrasymo priemonė aplink pastatą vaikštant tamsiu paros metu,“ - pataria „Civinity Namai“ atstovė. Viena efektyviausių priemonių, norint atgrasyti vandalus, yra vaizdo įrašymo kameros. Jos ne tik veikia kaip prevencinė priemonė, bet ir padeda nustatyti pažeidėjus ir patraukti juos atsakomybėn. Norintiems daugiabučio teritorijoje įsirengti vaizdo įrašymo kameras rekomenduojama jas statyti visose vietose, kuriose vandalai gali kėsintis į pastato fasadą. Ne mažiau už teritorijos, kuri filmuojama parinkimą, svarbu ir tai, kad apsaugos kameros būtų gerai matomos, tačiau nepasiekiamos pažeidėjams.
Fasado apsaugos priemonės
Siekiantiems apsisaugoti nuo grafičių daromos žalos taip pat rekomenduojama tinkamai apsaugoti namo fasado sienas. Pirmiausia, tam gali padėti specialios fasadų dangos, kurios užtikrina, kad grafičio dažnai neįsigers į fasadą ir bus lengvai nuvalomi. Atnaujinant fasadą jį galima dažyti specialiais plaunamais dažais. Tais atvejais, kai fasadas nėra padengtas plaunamais dažais, galimas kitas sprendimas - jį padengti impregnantais, turinčiais vaško. Priešingai nei dažnai, šios dangos yra laikinos, jos turi būti atnaujintos po grafičio nuvalymo, tačiau taip pat efektyviai padeda išvengti fasado perdažymo ir tam tenkančių didesnių išlaidų. Specialistės teigimu, daugiabučio fasadas taip pat gali būti apsaugomas ir fiziškai, pavyzdžiui, apželdinant sieną, kuri vis nekenčia nuo grafičių, vijokliais. Taip pat, suderinus su miesto savivaldybe, tokia siena gali tapti legalaus grafičio vieta, kuri pagyvės daugiabučio teritoriją skoningu ir aplinką puošiančiu meno kūriniu.
Prevencijos priemonių naudojimui turi pritarti gyventojų dauguma. Šios prevencijos priemonės gali ne tik padėti išvengti vandalų dėmesio, bet ir ilgainiui sumažinti pastato priežiūros ir pastato fasado remonto darbams tenkančias išlaidas. Jos gali būti lengvai įgyvendinamos bet kuriame daugiabutyje, jeigu jo butų ir kitų patalpų savininkai daugumos pritarimu nusprendžia jomis pasinaudoti. „Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama naudoti bent kelias iš minėtų prevencijos priemonių. Svarstant jų įsigijimo išlaidas visuomet rekomenduojame įvertinti, kad tai - investicija, kuri užtikrina ne tik ramybę bei gražią aplinką, bet ir išlaiko ar net padidina nekilnojamojo turto vertę,“ - sako K. Raustytė.
Grafičių valymas nuo fasado
Grafiti: Vandalizmas ar Menas?
Nors kai kas tai laiko vandalizmu, kitiems tai yra meno forma. Tačiau bet kokiu atveju būtina gerbti nuosavybę ir laikytis įstatymų. Dažniausiai piešiniai ir pasirašymai ant sienų atsiranda iš anksto nesusitarus su pastatų šeimininkais. Kad ir koks gražus būtų kūrinys, jei jis vykdomas viešoje vietoje negavus leidimo, yra laikomas vandalizmu. Vietos su daugiau grafiti įgauna prastesnio rajono statusą, nes kai kuriose vietose, kur yra daugiau piešinių ir pasirašymų ant sienų, padaugėja nusikalstamumas. Dažnai jis yra siejamas su gaujų veikla, ir taip pats grafiti įgauna neigiamą įvaizdį. Tačiau leidus ant kai kurių sienų piešti legaliai, nelegalaus grafiti kiekis gali sumažėti.
Žmonėms grafiti būna nesuprantamas kaip menas būtent dėl jo atlikimo būdo, dažniausi argumentai, kodėl grafiti yra vandalizmas yra tai, kad jie nėra atliekami ant drobės ar popieriaus. Tačiau ar menas būtinai turi būti legalus? Jei Pikaso būtų tapęs ant sienų, ar jo talentu būtų abejojama? Piešimas yra sudėtingas procesas ir net jei tai yra vardo parašymas (taip vadinami tagai), tam reikia įgūdžių, kaip ir kiekvienam dailininkui. Taip pat priešingai nei ant popieriaus, čia negali nieko nutrinti ir dirbti reikia greitai. Vienintelis dalykas, kuo grafiti išsiskiria, kad jis iš karto yra kuriamas viešai. Jo esmė yra kad būtų pamatytas kuo daugiau žmonių. Tai tam tikras maištas prieš taisykles, prieš nustatytą normą, stengiantis nuspalvinti ir atgaivinti miestą. Jei grafiti būtų piešiamas ant popieriaus, turbūt nėra abejonės, kad jis būtų pripažintas menu. Kaip ir skirtingi meno stiliai, taip ir grafiti patinka ne visiems žmonėms ir tai suprantama. Kalbant apie legalumą, bet kokia meno forma gali būti atlikta nelegaliai, bet ar nuo to ji netenka meno statuso?
Ekonomistas teigia, kad pirmas principas, kuriuo privalo vadovautis visi - gerbti kito žmogaus nuosavybę. Tik gerbdami ir nesikėsindami į kitiems priklausantį turtą, galime gyventi taikiai ir klestėti. Graffiti piešėjai juk taip pat labai įsižeidžia, kai kažkas jų piešinius užpaišo naujai arba juos nuvalo. Jie išreiškia savo unikalius gebėjimus ir neklysta manydami, kad piešiniai yra jų nuosavybė. Viskas būtų gerai jei jie ir pieštų ant sau priklausančių sienų, tiltų ir traukinių. Žinoma, grafitininkų norai kaip ir visų kitų žmonių yra beribiai. Jie negali turėti tiek jiems priklausančių sienų, kiek norėtų nupiešti grafičių.
Štai keletas pavyzdžių, kaip grafiti gali būti integruotas į miesto gyvenimą: Piešinių ant Vilniaus senamiesčio sienos konkursas, Kauno namo sienos konkurso eskizų paroda, Lietuvos Radijo 90-mečio paminėjimas 250 m² ploto grafiti.
| Požiūris | Argumentai |
|---|---|
| Vandalizmas | Žala turtui, nelegalus piešimas, prastesnis rajono įvaizdis |
| Menas | Saviraiška, miesto atgaivinimas, įgūdžių reikalaujantis procesas |
| Ekonominis | Nuosavybės teisės, riboti ištekliai, galimybė užsidirbti |
Vieniems vandalai, kitiems - menininkai. Grafičiais išterlioti namai neturi teisės darkyti miesto veido. Todėl sudarkytų pastatų dažymas bei valymas tampa namų valdų bei gyventojų galvos skausmu. Klaipėdos valdžios žmonės sukūrė taisykles, kurios įpareigoja namų savininkus prižiūrėti, kad statiniai būtų švarūs ir tvarkingi, pradėję kovą už švarų miestą.
Liepos mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino naujas statybos ir statinių priežiūros taisykles - pagal jas už išterliotą sieną yra atsakingas pastato savininkas. Gražioje idėjoje visiems būti atsakingiems už tai, kaip atrodo sostinė, dauguma nuo vandalų nukentėjusių namų valdytojų logikos neranda. Nesusitvarkiusių pastatų savininkai bus baudžiami baudomis iki 2 tūkst. Tačiau, kaip rodo praktika, sienas tepliojančių vandalų tai nestabdo. Vienas iš tokių pavyzdžių - Vilniaus Pylimo g. esanti kepyklos siena. Ant jos grafičių ir parašų atsiranda vis daugiau, o tekstas ant sienos perspėja, kad pinigų valymui teks skirti, kol vandalui dings noras kenkti: „Atėjau, perdažiau, nugalėjau - jei esate teisi, kovokite, ponia bandelini!“
Štai Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis siūlo stipriau kirsti per piniginę grafičių piešėjams ir taip galbūt pažaboti šį prieštaringai vertinamą reiškinį. Pagal jo Seime užregistruotą Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo pataisą, būtų skiriamos papildomos baudos už tyčinį turto sunaikinimą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų. Tokiems pažeidėjams grėstų baudos nuo 300 iki 500 litų. Už pakartotinį tokį pažeidimą tektų pakloti nuo 700 iki 1000 litų. Dar griežčiau būtų baudžiamos pričiuptos grafičių piešėjų gaujos - jų kišenes paplonintų baudos nuo 1000 iki 2000 litų. Už tyčinę žalą, padarytą į kultūros paveldo registrą įtraukto objekto atžvilgiu, būtų skiriama bauda nuo 2000 iki 3000 litų.
Vilniaus savivaldybė yra patvirtinusi 7 vietas, kur grafičių entuziastai gali piešti. Tačiau vienoje iš jų apsilankę LTV „Panoramos“ žurnalistai įsitikino, kad naujiems piešiniams vietos ten kaip ir nelikę. O valymo paslaugas teikiančioms įmonėms liepą prasidėjo tikras darbymetis. „Patvirtinus naujas statinių priežiūros taisykles, rinkoje atsirado sujudimas. Dažniausiai apie grafičių valymo paslaugas teiraujasi pastatų administratoriai. Daugiausia konkursinių užklausų sulaukėme liepos mėnesį“, - sako grafičių valymo paslaugas teikiančios įmonės „Abtech“ direktorius Rimantas Urbonas.
Įmonė taip pat sulaukia užklausų iš valstybės ir savivaldybės įstaigų. Rečiausiai dėl terlionių valymo kreipiasi pavieniai gyventojai, įmonės ir bendrijos. Be to, tokios užklausos dažnai pasibaigia neužsisakius paslaugų. Gyventojai ar bendrijų atstovai kreipiasi norėdami sužinoti valymo paslaugų kainą, o vėliau pasirenka tą įmonę, kurios paslaugos kainuoja mažiausiai. Kiek kainuos sutvarkyti apipaišytą sieną, paprastai yra nusprendžiama po pastato apžiūros. Valymo darbus atliekančios įmonės atsižvelgia į sienos paviršių, dažus, grafičio dydį. Vidutiniškai vieno kv. m dydžio grafičio nuvalymas gali kainuoti apie 50-60 Lt.
Valymo įmonės „Abtech“ direktorius išskiria kelias terlionių valymo technologijas - grafičius nuo sienų galima šalinti naudojant cheminį arba srautinį valymą. Dažniausiai yra naudojamas cheminis valymas ir aukšto slėgio plovimo įranga - taip mažiausiai pažeidžiamas valomas paviršius. Tiesa, kartais po terlionių šalinimo gali likti vadinamųjų „šešėlių“, kurių naudojant chemiją pašalinti neįmanoma. O srautinis valymas naudojamas tokiu atveju, kai dažai būna įsigėrę į paviršių ir kitu metodu jų pašalinti neįmanoma. Pastatus galima padengti ir „anti-graffiti“ medžiaga - ji neleidžia dažams sukibti su danga, todėl juos lengviau nuvalyti. Kuo paprasčiau grafitis nusivalo nuo sienos, tuo mažiau kainuoja jo šalinimas.
„Kai per kišenę pajus, tai gal kitaip žiūrės, ką jų vaikai veikia vakarais“, - liepos mėnesį priimtas tinkamos statinių priežiūros taisykles komentavo Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Henrykas Surovičius. Liepos mėnesį jis tikino, kad savivaldybės tarnautojai nepradės baudų dalinti kiekvienam nuo sienos ką tik atsiradusio grafičio nenuvaliusiam pastato savininkui, bet imsis aktyvesnio stebėjimo ir fiksavimo.
Tai, kad naujos taisyklės papiktino sostinės gyventojus, neslepia ir valymo paslaugų įmonę valdantis R. Urbonas. „Pastatų savininkai ir turi būti atsakingi už savo nuosavybę, tačiau bausti juos už tai, kad kažkas išpaišė jų pastatus, nėra teisinga išeitis. Aišku, niekas iškart nepuls bausti pamatęs nenuvalytą fasadą, tačiau šios taisyklės jau sukėlė tam tikrą nerimą ir žmonių nepasitenkinimą“, - sakė R. Aš manau, kad graffiti ant gyvenamųjų namų, ką tik pastatytų mokyklų ar atnaujintų bažnyčių ir visose viešosiose vietose be leidimo yra chuliganizmas ir vandalizmas. Jeigu būtų mano valia, aš įvesčiau veikiančią tokių "menininkų" sugaudymo sistemą, apvilkčiau juos ryškiais marškinėliais su užrašu "Aš darkau pastatus, o mokesčių mokėtojai ir pastatų savininkai moka už valymą" ir priverčiau dienos šviesoje matant visam pasauliui tuos graffiti nuvalyti. Tada dar baudą paimčiau. O jeigu apie savo teises prisimintų, pasodinčiau išklausyti pilietiškumo kursą. Jeigu informacija nepasenusi, ne aš viena panašiai galvoju: baudžiamojo kodekso projekto iniciatoriai graffiti piešėjams siūlo skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.
Vilniaus savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su viena iš kelių mieste veikiančių grafičių valymo įmonių dėl piešinių naikinimo keturiose miesto seniūnijose. Tam per metus tenka pakloti maždaug 0,5 mln. Kūtvėla Rūmuose ant Tauro kalno - sujudimas. „Čia, be abejo, turėjo būti jauni žmonės, nes užlipti galima tik vienoje - gaisrinėmis kopėčiomis, o jos yra gan aukštai nuo žemės. Pastato nuomininkai teigia jau užsisakę kraną šiai teplionei uždažyti ir ketina įtaisyti stebėjimo kameras, kad panašūs atvejai nesikartotų, nes rūmų ant Tauro kalno sienas grafičių piešėjai yra labai pamėgę. Visa tai kainuos iki 30 tūkst. Pasak merijos darbuotojų, grafičių problema sostinėje įsisenėjusi ir sunkiai sprendžiama.
