Viešoji įstaiga Vilniaus kolegija (toliau - Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve.
Kolegijos veiklos tikslai apima aukštojo koleginio išsilavinimo teikimą, atitinkantį valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius bei mokslo ir technologijų lygį. Taip pat siekiama plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir profesionalųjį meną, sudaryti sąlygas nuolatiniam asmenų žinių ir gebėjimų tobulinimui, ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią prisitaikyti prie sparčios technologijų kaitos.
Kolegijos veiklos uždaviniai
Kolegijos veiklos uždaviniai yra sudaryti vienodas sąlygas siekiantiems aukštojo koleginio išsilavinimo ir nuolat tobulėti visą gyvenimą, nepaisant jokių diskriminacijos pagrindų. Svarbu užtikrinti aukštos kokybės studijas, suderinamas su Europos aukštojo mokslo erdvės tikslais, ugdant kompetentingą, atvirą ir atsakingą asmenybę. Kolegija siekia nuolat tobulinti mokslo ir (arba) meno veiklos bei studijų kokybės užtikrinimo sistemą, vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus, siekiant gerinti studijų kokybę ir skatinti regiono bei šalies ekonominę plėtrą. Taip pat svarbu kurti modernią mokymo bazę, plėtoti naująsias technologijas, užtikrinti racionalų išteklių naudojimą, plėtoti tarptautiškumą ir atitikti tarptautinius studijų kokybės standartus.
Kitos Kolegijos veiklos rūšys
Kolegija vykdo įvairias ekonominės veiklos rūšis, kurios apima:
- Augalininkystę ir gyvulininkystę, medžioklę ir susijusių paslaugų veiklą (kodas - 01).
- Maisto produktų gamybą (kepyklose, kitų maisto produktų gamyba - kodai 10.7, 10.8).
- Gėrimų gamybą (kodas - 11).
- Drabužių gamybą (kodas - 14.1).
- Spausdinimą ir su juo susijusias paslaugas (kodai 18.1, 18.14).
- Metalinių gaminių, baldų gamybą (kodai 25.99, 31.0).
- Elektros energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą (kodas - 35.1).
- Transporto priemonių priežiūrą ir remontą, automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimą, kitą sausumos transportui būdingų paslaugų veiklą (kodai 45.20, 52.21.20, 52.21).
- Mažmeninę prekybą (nespecializuotose parduotuvėse, kioskuose ir prekyvietėse - kodai 47.19, 47.8).
- Keleivinį sausumos transportą, viešbučių ir kitą apgyvendinimo veiklą (kodai 49.39, 55.1, 55.90).
- Maitinimo paslaugų teikimą (kodas - 56.29).
- Leidybinę veiklą, kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybą bei jų meninį apipavidalinimą (kodai 58, 59.11, 59.12).
- Informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugas, informacinių paslaugų veiklą (kodai 62.09, 63).
- Nekilnojamojo turto operacijas, nuomą ir eksploatavimą (kodai 68, 68.10, 68.2).
- Konsultacinę valdymo ir verslo veiklą (kodai 70, 70.22).
- Inžinerijos veiklą ir technines konsultacijas (kodas - 71.12).
- Mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, reklamą ir rinkos tyrimą, fotografavimo veiklą, kitą profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (kodai 72, 73, 74.2, 74.90).
- Veterinarinę veiklą (kodas - 75).
- Transporto priemonių, įrangos ir materialinių vertybių nuomą (kodai 77.1, 77.21.40, 77.3).
- Fotokopijavimo, dokumentų rengimo ir kitas specializuotas paslaugas, kitą verslui būdingų paslaugų veiklą (kodai 82.19, 82.9).
- Ikimokyklinį, pradinį, techninį ir profesinį vidurinį mokymą, aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantį mokymą, kitą mokymą ir švietimui būdingų paslaugų veiklą (kodai 85.10, 85.2, 85.32, 85.41, 85.5, 85.60).
- Žmonių sveikatos priežiūros veiklą (kodas - 86.90).
- Kūrybinę, meninę ir pramogų organizavimo veiklą, bibliotekų ir archyvų veiklą, sportinę veiklą, pramogų ir poilsio organizavimo veiklą (kodai 90.0, 91.01, 93).
- Verslininkų, darbdavių, profesinių sąjungų ir kitų narystės organizacijų veiklą (kodai 94.1, 94.2, 94.99).
- Kompiuterių ir išorinės įrangos remontą, kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą (kodai 95.11, 96.02).
Asmenys Kolegijoje gali studijuoti valstybės finansuojamose arba nefinansuojamose studijų vietose. Pastaruoju atveju studentai moka Kolegijos akademinės tarybos patvirtintą studijų kainą. Studijos vyksta lietuvių kalba, o Kolegija gali vykdyti jungtines studijų programas su Lietuvos ar užsienio aukštosiomis mokyklomis.
Akademinė veikla ir kokybės užtikrinimas
Kolegijoje įskaitomi dalinių studijų rezultatai asmenims, norintiems tęsti studijas, nepriklausomai nuo jų ankstesnės mokymosi patirties. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius, kurių pradžią ir pabaigą nustato Akademinė taryba. Skatinama taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir profesionaliojo meno sklaida, organizuojamos konferencijos, seminarai ir kiti renginiai.
Kiekvienais metais Kolegija skelbia metinę veiklos ataskaitą. Vidinė veiklos kokybės užtikrinimo sistema grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis ir gairėmis. Išorinis studijų krypties vertinimas apima programų ir jų vykdymo kokybės analizę, pasitelkiant išorinius ekspertus. Rezultatai skelbiami viešai.
Kolegijos valdymo organai
Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Mokslo ir studijų įstatymu bei Viešųjų įstaigų įstatymu.
Taryba
Taryba atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir Statute numatytas funkcijas. Ji sudaroma iš 11 narių: vieną narį skiria studentų atstovybė, penkis narius renka ir atšaukia kiti akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus), o keturis narius, nepriklausančius personalui ir studentams, atrenka viešo konkurso būdu.
Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš 10 vietų, atsižvelgiant į skirtingus Kolegijos interesus. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys viešai pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais.
Taryba iš savo narių renka ir atšaukia pirmininką ir jo pavaduotoją. Pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai ir jai atstovauja. Sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių narių balsų dauguma, o posėdžiai yra teisėti, jei dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.
Akademinė taryba
Akademinė taryba atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas. Ji nustato dėstytojų praktikų priėmimo tvarką, tvirtina Kolegijos akademinės etikos kodeksą, sudaro ir teikia tvirtinti direktoriui Akademinės etikos komitetą. Taip pat šaukia akademinės bendruomenės susirinkimus, teikia garbės ir kitus vardus, tvirtina įmokų ir studijų kainas, studentų priėmimo taisykles, studijų finansavimo pakeitimo tvarką ir akademinių padalinių veiklos nuostatus.
Akademinę tarybą sudaro 43 nariai: 30 narių (iš jų 9 darbuotojai, einantys docento ir (arba) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas) skiria dėstytojų ir mokslo darbuotojų atstovų susirinkimas. Devynis narius skiria studentų atstovybė.
Akademinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą ir sprendimus priima paprasta balsų dauguma. Posėdžiai yra teisėti, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Taryba iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Akademinės tarybos pirmininkas vadovauja tarybai ir jai atstovauja.
Narystė Akademineje taryboje pasibaigia pasibaigus darbo sutarčiai, studentui išėjus akademinių atostogų, nutraukus ar baigus studijas, atsistatydinus, mirus.
Direktorius
Direktorius atlieka Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas. Jis skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria ir atleidžia iš jų. Direktorius teikia Akademinei tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų dydžių, skatina darbuotojus ir studentus, skiria studentams drausmines nuobaudas, koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais.
Kolegijos direktoratas yra direktoriui pavaldi patariamoji institucija, kuri svarsto organizacinius, studijų, mokslo, finansų, ūkio ir kitus su padalinių darbu susijusius klausimus, padeda direktoriui įgyvendinti Tarybos ir Akademinės tarybos sprendimus. Direktorato nariai yra direktoriaus pavaduotojai, akademinių padalinių vadovai, Studentų atstovybės prezidentas bei kiti direktoriaus paskirti nariai.
Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Profesoriui, aktyviai dirbusiam mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą Kolegijoje, Akademinė taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
Vilniaus kolegijos istorija ir raida
Vilniaus kolegija - valstybinė aukštoji mokykla, teikianti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Ji buvo įsteigta 2000 m. rugsėjo 1 d. reorganizavus tris Vilniaus aukštesniąsias mokyklas: Elektronikos, Ekonomikos ir Prekybos mokyklą. Vėliau, 2001 m. rugsėjo 1 d., buvo reorganizuotos ir įtrauktos Vilniaus aukštesnioji medicinos ir Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokyklos. 2002 m. rugsėjo 1 d. į Vilniaus kolegiją buvo integruotos Vilniaus aukštesnioji pedagogikos ir Vilniaus aukštesnioji technologijos mokyklos.
2011 m. Kolegija, persitvarkydama pagal Mokslo ir studijų įstatymą, pakeitė teisinį statusą - iš biudžetinės tapo viešąja įstaiga. 2024 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos prijungimui prie Vilniaus kolegijos, o 2024 m. birželio 30 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija buvo išregistruota.
Šiuo metu Vilniaus kolegija yra valstybinė aukštojo mokslo įstaiga, sudaryta iš 10 fakultetų, kuriuose rengiami specialistai įvairiose studijų krypčių grupėse: informatikos, inžinerijos, fizinių, technologijų, sveikatos, veterinarijos, žemės ūkio, socialinių, verslo ir viešosios vadybos, ugdymo, humanitarinių mokslų ir menų.
Studijų procesas ir praktika
Studijų programose praktika ir praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties. Studentai praktikas atlieka kolegijoje, Lietuvos bei užsienio įstaigose ir įmonėse, praktinio mokymo centruose, laboratorijose, kompiuterių klasėse, verslo organizacijose, pramonės įmonėse, gydymo įstaigose, vaikų darželiuose, mokyklose ir pan.
Vilniaus kolegijos garbės daktarė Elena Leontjeva pabrėžia, kad kolegijos modelis suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir praktinį pasirengimą bei gyvenimui reikalingus gebėjimus. Ji teigia, kad VIKO absolventai beveik visada gali būti garantuoti, jog turės darbo vietą, o svarbiausia - išmoksta mokytis visą gyvenimą.
Vilniaus kolegijos tarybos pirmininkas Sergejus Abakumovas akcentuoja holistinį požiūrį į sprendimus, kurie paliečia kiekvieną bendruomenės narį. Jis taip pat išskiria pedagogų rengimą kaip vieną iš VIKO prioritetų ir stiprybių, pabrėždamas, kad nuo jų profesionalumo priklausys ateities kartų, taigi ir visos šalies, gyvenimas.
Finansų tarnybos vadovė Irena Černiauskienė, kuri pati yra kolegijos absolventė, sako, kad kolegijos įsteigimas pasiteisino, tapo stipria aukštąja mokykla, o jai pačiai tai buvo galimybė augti kartu su ja. Ji pabrėžia finansininko darbo svarbą ir atsakingumą.