Nėra žmogaus, kuriam nebūtų tekę patirti žaizdos sukkeliamo skausmo. Įsipjovę, nusibrozdinę, nusideginę ar kitaip susižeidę sutrinka įprastas gyvenimo ritmas, pablogėja savijauta ir nuotaika.
Gydytojo pagalbos nereikia, jeigu žaizda tikrai nedidelė, paviršinė, trauma nėra kombinuota, t.y. kartu nėra didelio sumušimo, kraujosruvos, neįtariama kaulų lūžių ar išnirimų. Visais kitais atvejais rekomenduojama atvykti į gydymo įstaigą. Visų pirma, dėl to, kad tik gydytojas gali tinkamai įvertinti žaizdos sunkumą, įtarti infekcijų riziką, o, esant reikalui, skirti skiepų nuo stabligės ar pasiutligės. Jeigu jūs apkandžiojo naminis gyvūnas, būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, vertinančiam žaizdos pobūdį, nes nuo to priklauso skiriamos vakcinacijos nuo pasiutligės būtinumas.
Pirmoji pagalba nelaimės vietoje
- Visų pirma, žaizdą reikia nuplauti, geriau po tekančiu vandeniu. Jei tai neįmanoma, bet kokiu švariu vandeniu.
- Po to odą aplink žaizdą reikia apdoroti dezinfekuojančiomis antiseptinėmis priemonėmis.
- Jei žaizda negili, tik nubrozdinimas, antiseptinėmis priemonėmis galima tepti ir pačią žaizdą.
Negalima ant žaizdos pilti įvairių spiritinių skysčių, jodo tirpalo, briliantinės žalumos, nes tiesiogiai su šiais skysčiais kontaktavę audiniai žus, ir gijimo procesas bus sudėtingesnis. Griežtai draudžiama barstyti įvairius antiseptinius miltelius. Dar pasitaiko atvejų, kai į ligoninę atvyksta pacientai žaizdą gydę kseroformu (geltoni nemalonaus kvapo milteliai). Tokia netinkama priežiūra žaizdą tik užteršia, ir, be abejo, apsunkina gydymą. Negalima naudoti jokių liaudiškų priemonių - miltų, kiaušinio baltymo, druskos, kt.
Pagrindiniai žingsniai
- Švariai nuplauti žaizdą.
- Odą aplink žaizdą (o jei ji negili ir pačią žaizdą) nuvalyti dezinfekuojamomis antiseptinėmis priemonėmis.
- Išrinkti tik smulkius svetimkūnius, giliai įstrigusių netraukti - kreiptis į gydymo įstaigą.
- Uždėti sterilų tvarstį.
Antiseptikai - vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Antiseptikai plačiai vartojami žaizdos infekcijai gydyti ir jos pasikartojimo profilaktikai, kai yra didelė rizika.
Kas ypač svarbu pasirenkant dezinfekuojamąją priemonę
- Pasirenkant antiseptiką ypač svarbus yra vaisto veiksmingumas. Betadine veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Dėl tam tikrų veikliosios medžiagos - jodo povidono - savybių Betadine veikia daugelį mikroorganizmų, grybelius, pirmuonis, kai kurių bakterijų sporas ir virusus. Be to, veikia gerokai stipriau ir greičiau (jau po 30 sek.) nei kiti antiseptikai. Tyrimais nustatyta, kad jodo povidonas smarkiai sumažina infekcijų tikimybę.
- Pasirenkant dezinfekuojamąją priemonę svarbus kriterijus yra vaisto vartojimo forma. Betadine gaminamas dviejų formų - 10 proc. vandeninio tirpalo ar tepalo. Tai praplečia vaisto vartojimo galimybes. Betadine sėkmingai ir saugiai galima vartoti ir namie perrišant žaizdas, ir gydymo įstaigose. Namų vaistinėlėje patogiau turėti Betadine tepalo: jį patogiau laikyti namuose, pasiimti į kelionę ir vartoti. Juk vandenis tirpalas, nesandariai uždarius, gali išsilieti lagamine ar krepšyje. Gydymo įstaigose sėkmingai vartojamas 10 proc. vandeninis Betadine tirpalas: odai dezinfekuoti prieš įvairias chirurgines procedūras: injekcijas, punkcijas, biopsijas, operacijas.
- Pasirinkdami dezinfekuojamąją priemonę visuomet rinkitės patogiausią. Betadine - modernus, mažiau toksiškas nei įprasti jodo preparatai, nes jodas atpalaiduojamas lėtai. Viena iš jodo povidono sudedamųjų dalių jodą perneša tiesiai į ląstelės membraną, dėl to sustiprėja baktericidinis paties jodo poveikis. Betadine mažiau nei kiti jodo preparatai dirgina, todėl juo galima tepti net gleivines.
Nereceptiniai vaistiniai preparatai - Betadine® 100 mg/ml odos tirpalas ir Betadine® 100 mg/g tepalas. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el.
Stabligė: pavojinga infekcija
Stabligę sukelia bakterija Clostridium tetani, kuri yra labai plačiai paplitusi gamtoje, ypač dirvožemyje. Šia liga užsikrečiama stabligės bakterijoms arba sporoms patekus į žaizdą (per burną į žarnyną patekusios šios bakterijos pavojaus nekelia). Ypač pavojingos gilios, dirvožemiu užterštos arba purvinais įrankiais, aprūdijusiais rakandais padarytos žaizdos, tačiau stablige galima užsikrėsti ir per bet kurias kitas žaizdas: įkandus gyvūnui, stipriai nušalus, nusideginus ugnimi ar cheminėmis medžiagomis, nusiplikius verdančiais skysčiais, per pragulas.
Stablige gali užsikrėsti kiekvienas susižeidęs žmogus. Į žaizdą patekusios stabligės bakterijos sparčiai dauginasi ir išskiria toksinus, paveikiančius nervų sistemą. Vėliau atsiranda ligai būdinga, vadinamoji sardoniška šypsena (lot. Stabligės sukeliami spazmai ima stiprėti ir dažnėti, apima vis daugiau raumenų grupių. Ligoniui periodiškai susitraukia kaklo, sprando, nugaros ir liemens raumenys. Stabligės spazmai yra labai skausmingi ir varginantys, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Stabligė paprastai nustatoma pagal ligai būdingus, pirminius simptomus - žandikaulių ir veido spazmus. Taip pat, įvertinus anamnezę, t.y.
Nustačius stabligę, ligonis gydomas ligoninėje, įprastai - intensyvios terapijos skyriuje. Stablige sergančiam ligoniui sušvirkščiama serumo prieš stabligę, stabligės anatoksino arba specifinio imunoglobulino. Dėl aktyviai vykdomos prevencijos ir geros medicininės priežiūros susirgus, stabligė yra labai reta liga. Lietuvoje kasmet fiksuojami pavieniai stabligės atvejai, vidutiniškai suserga 1-2 žmonės. Pavyzdžiui, 2017-aisiais nustatyti 3 stabligės atvejai (vienas žmogus mirė), 2016-aisiais - 2 (vienas žmogus mirė), 2015-aisiais - 2.
Lietuvoje pagal profilaktinį vaikų skiepijimų kalendorių nuo stabligės vaikai skiepijami kombinuota DTaP vakcina (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės). Imunitetas nuo stabligės nėra ilgalaikis, todėl suaugusiems rekomenduojama skiepus „atnaujinti“ kas 5-10 metų. Jeigu stablige susirgęs žmogus išgyvena ir pasveiksta, natūralus imunitetas nesusidaro, t.y. NVSC specialistai primena, kad rizika susirgti šia pavojinga infekcija yra didesnė, jei nuo paskutinių skiepų praėjo daugiau nei 10 metų, rašoma NVSC pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojami 1-2 stabligės atvejai. NVSC duomenimis, 2010-2023 m. registruoti 22 stabligės atvejai, iš jų 8 atvejai baigėsi mirtimi. Pernai šalyje ši liga buvo diagnozuota trims asmenims: vienam asmeniui, priklausančiam 18-24 m. amžiaus grupei, ir dviem - 25-44 m. amžiaus. Visi susirgusieji gydėsi ligoninėse. Šiemet sausio-liepos mėnesį buvo užfiksuotas vienas stabligės atvejis. Susirgęs asmuo neišgyveno.
Skiepus atnaujinti reikia kas 5-10 metų
Stabligė dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys, nes vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo šios ligos skiepijami vakcina, kuri apsaugo nuo stabligės, kokliušo ir difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6-7 m. ir 15-16 m.). Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus rekomenduojama kartoti kas 5-10 metų (atsižvelgiant į skiepų aprašą). Lietuvoje 26 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Pabrėžiame, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė.
„Stabligė iš kitų ligų išsiskiria tuo, kad žmogus nuo žmogaus neužsikrečia ir nuo šios ligos galima apsisaugoti pasiskiepijus. Tačiau valstybės lėšomis suaugusieji nuo stabligės profilaktiškai skiepijasi gana vangiai, pavyzdžiui, pernai pasiskiepijo 33 367 asmenys, užpernai - 23 277 suaugę asmenys“, - sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau nei 10 metų. Taip pat didesnė rizika susirgti šia liga yra žemės ūkyje dirbantiems asmenims, vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas stabligei gali būti susilpnėjęs. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo gydytoją.
What Is Tetanus and How Do You Get It?
Stabligė - ūminė, dažnai mirtina infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Clostridium tetani išskiriamas toksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis raumenų traukulius. „Stabligės sporos aptinkamos daugelio žinduolių (arklių, avių, galvijų, šunų, kačių, žiurkių ir kt.) taip pat ir žmonių žarnyne. Šios sporos su išmatomis patenka į dirvožemį. Stabligės sukėlėjas, į žmogaus organizmą patekęs per burną, ligos nesukelia, tačiau pakliuvus į žaizdas - užsikrečiama šia mirtina infekcija“, - paaiškina epidemiologė.
