Daina lietuvį lydėjo visą gyvenimą: nuo kūdikystės iki paskutinių gyvenimo dienų. Kūdikystėje skambėjo lopšinės, paūgėję vaikai dainuodavo piemenėlių dainas, vėliau kiekvienas darbas buvo dirbamas skambant dainoms: šienapjūtės, rugiapjūtės, linų apdorojimo, audimo ir kitoms. Nesuskaičiuojamos dainos skambėjo jaunimo pasilinksminimo vakaruose, kur daina buvo viena iš pasilinksminimo priemonių.
Ypatingą dalį sudarė tėvynės gynimo ir karo dainos. Lietuva visą laiką buvo apsupta priešų, su kuriais nuolat reikėjo kariauti dėl Nepriklausomybės ir Laisvės. Labai populiarios tapo dainos apie bėrą žirgelį, aštrų kardą, į karą išeinantį ginti tėvynės bernužėlį. Labai daug dainų buvo sukurta Nepriklausomybės kovų metu -1918-1920 m. Tos dainos tarpukario Lietuvoje 1918-1940 m. skambėdavo švenčių, įvairių susibūrimų metu. Tam įtakos turėjo tuometinė švietimo sistema - jaunimas buvo auklėjamas patriotine ir meilės Tėvynei dvasia.
Užėjus antrajai sovietinei okupacijai, jaunimas, vedinas patriotinių jausmų, pasitraukė į miškus ir su ginklu rankose stojo į beviltišką kovą su okupantais. Tuo metu pradėjo skambėti dainos nauja partizanine tematika. Daug dainų buvo pritaikyta ne tik iš Nepriklausomybės kovų laikotarpio, bet ir iš ankstesnių kovų. Partizanai pradėjo kurti naujas dainas, kuriose skambėjo ryžtas ginti Tėvynę, jos Nepriklausomybę, sunki partizano dalia, viltis ir tikėjimas pergale.
Daugelyje dainų skamba rauda motinų, kurios laimina į mišką išeinančius sūnelius, bet tiki, kad jie iškovos pergalę ir vėl Lietuva bus laisva. Dažnai partizanai apdainuoja savo mergeles, kurių prašo puošti partizanų kapus. Beveik visose partizanų dainose pradžioje skamba skausmas, nepakeliamos gyvenimo sąlygos, o gale viltis, kad jų vargas ne veltui, ir Lietuva vėl bus nepriklausoma ir laisva. Daug dainų sukurta žuvusių bendražygių ir kovos draugų atminimui.
Sukurtos dainos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas, todėl tų pačių dainų yra daug variantų. Pokario metais retas kuris dainininkas užsirašydavo, nes bijojo, kad užrašai nepatektų valdžios represinėms struktūroms. Yra ir humoristinių dainų, kuriose išjuokiami išdavikai ir kolaborantai, nuėję tarnauti okupantams, liaudis juos vadino niekinamai - stribais (skrebais). Jiems skiriamose dainose skamba vien tik prakeiksmai.
Partizanų vardai ir slapyvardžiai
Partizanų dainose dažnai minimi jų slapyvardžiai, kurie tapo neatsiejama kovotojų tapatybės dalimi. Kai kurie iš žinomų partizanų ir jų slapyvardžių:
- Šarūnas - Juozas Survila, gimęs 1920 m. Gružų kaime. Vyčio apygardos štabo narys, apygardos vado pavaduotojas, būrio vadas.
- Rycelis - Vytautas Verikas, gimęs 1923 m.
- Vilius - Klapėdos krašto vokietis, dezertyravęs iš Vermachto kariuomenės ir perėjęs pas partizanus. Buvo Vyčio apygardos partizanų štabo narys, sumanus kovotojas.
- Lelijavas - spėjama, kad tai Bronius Bytautas iš Giedraičių.
- Klajūnas - Bronislovas Pakalnis, gimęs 1910 m. Raguvoje.
- Liūtas - Antanas Juzukėnas, būrio vadas, gimęs 1913 m. Kavarsko valsč. Sudeikių kaime.
- Viesuliukas - Antanas Vaitelis, gimnazistas iš Janapoliokaimo.
- Puškinas - Vladas Ališauskas, rinktinės vado pavaduotojas, gimęs 1914 m. Žemaitkiemio valsč. Jukonių kaime.
- Vaitelis - Danielius Vaitelis - Briedis, Vyčio apygardos vadas, gimęs 1913 m. Geležių kaime.
- Plienas - Alfonsas Morkūnas, kapitonas, Didžiosios kovos apygardos B rinktinės vadas, vėliau apygardos vadas, gimęs 1908 m. Juodiškių kaime.
- Geniukas - Pranas Grigas, B rinktinės vadas, gimęs 1916 m. Pabaisko valsč. Antakalnio kaime.
- Krienas - Bronius Medelskas, kuopos vadas, gimęs 1927 m. Nuotekų kaime.
- Narutis - Bronius Dūda, DKA B rinktinės kuopos vadas, gimęs 1912 m. Žemaitkiemio valsč. Kezių kaime.
- Baravykas - Petras Žlioba, gimęs 1923 m. Bierių kaime.
- Lakūnas - Vytautas Gricius, gimęs 1926 m. Keturvėjų kaime.
- Saugys - Petras Ignatavičius, gimęs 1923 m. Laičių kaime.
- Uosis - Marijonas Krogertas, gimęs 1927m. Laučių kaime.
- Erškėtis - Raudonis iš Šalnų kaimo. Žuvo 1947 01 22.
- Septintas - Vytautas Mackėla, gimęs 1927 m. Šalnų kaime.
- Alijošius - Povilas Kupčinakas, gimęs 1927 m. Taujėnų valsč. Mažeikių kaime.
- Ąžuoliukas (Ąžuolas) - Antanas Juogėla, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės, Butageidžio kuopos, Tigro būrio vadas, gimęs 1913 m. Kavarsko valsč. Vaidevučių kaime. Žuvo 1948 11 13.
- Danutė - Danutė Dovydėnaitė.
- Gintaras - Jonas Dagelis, gimęs 1903 m.
- Plienas - Juozas Špokas.
- Jūreivis - Albertas Pakenis, gimęs 1929 m. Andrioniškio valsč. Liūto būrio partizanas.
- Šturmas - Romas Launikas, gimęs 1922 m. Traupio valsč. Sodeliškių kaime.
- Tankistas - Antanas Stimburys, būrio vadas, gimęs 1920 m.
- Radvila - Tomas Našlėnas, gimęs 1913 m.
- Šarūnas - Juozas Survila, būrio vadas, apygardos štabo narys, gimęs 1920 m. Gružų kaime.
- Strazdelis - Jonas Rimavičius.
- Saulėgrąža - Albinas Sauliūnas, gimęs 1926 m. Ukmergės apskr., Taujėnų valsč.
Kazimiera Imbrasaitė-Kisielienė - dainų saugotoja
Kazimiera Imbrasaitė-Kisielienė, gimusi 1926 m., yra viena iš tų, kuri prisidėjo prie partizanų dainų išsaugojimo. Jos šeima buvo gausi: šešios seserys ir vienas brolis. Giedraitynės kaimas, kuriame ji augo, buvo apsuptas miškų, o tėvai - Salomėja ir Tomas - aktyviai rėmė partizanus. Imbrasų namuose dažnai vykdavo gegužinės ir birželinės pamaldos, o vakarais rinkdavosi kaimynai ir partizanai.
Kazimiera, būdama garbaus amžiaus, padainavo ir užrašė 98 partizanų dainas, kurios dabar saugomos Kėdainių krašto muziejuje. Ji jaunystėje buvo garsi dainininkė ir saviveiklininkė, daug dainų dainavusi su partizanais. Jos indėlis į lietuvių liaudies dainų ir partizanų kovos metraštį yra neįkainojamas.
partizanu rinktines
Daug dainų Atgimimo metais 1988-1992 m. Ukmergės apylinkėse surinko Vaclovas Janušis. Reiškiu nuoširdžią padėką Vadokliuose gyvenančiai Kazimierai Kisielienei už padainuotas ir užrašytas partizanų dainas.
