Širdies kalba yra emocijos, jausmai, išgyvenimai, o proto kalba - žodžiai. Sąmoningas žmogus pirmiausia pasižymi aukštu emociniu intelektu (EQ). EQ - tai kalba, kurios dėka žmogus orientuojasi savo gyvenime. Išmokti gyventi negalima, galima tik gyventi, patirti gyvenimą, o kad galėtum jausti, kad gyveni, kad esi gyvenimo dalimi, orientuotis jame, būtina turėti santykį su savo jausmais, su savimi, su savo vidumi, mokėti skaityti ir susigaudyti savo jausmuose, emocijose (ką tau sako pyktis, nerimas, baimė, kaltės jausmas?), atskirti natūralius jausmus nuo dirbtinių, manipuliuojančių.
Psichologai, tyrinėjantys žmonių santykius, teigia, kad emocijos indikuoja žmogui apie aplink jį vykstančius procesus. Emocijos daro įtaką žmonių veiksmams, mąstymui ir jausmams, bei kūnui. Užspaustos emocijos gali virsti ligomis, apie tai daug kalba psichosomatikos mokslas. Dažnai jaučiame daugiau, negu mokame įvardinti.
Emocijos ir Jausmai: Kas Jų Skirtumas?
Emocijos ir jausmai yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, tačiau dažnai šie du terminai yra painiojami arba vartojami kaip sinonimai. Siekiant geriau suprasti savo vidinį pasaulį ir efektyviau bendrauti su kitais, būtina išsiaiškinti, kuo emocijos skiriasi nuo jausmų, kaip jos sąveikauja ir kokią reikšmę turi mūsų gyvenime.
Emocijos: Greitos ir Intensyvios Reakcijos
Emocijos yra greitos, stiprios ir dažnai automatiškos reakcijos į išorinius arba vidinius dirgiklius. Jos kyla dėl smegenų veiklos ir yra momentiniai, intensyvūs patyrimai, kurie gali būti trumpalaikiai. Emocijos dažnai pasireiškia fiziologinėmis reakcijomis, tokiomis kaip širdies ritmo padidėjimas, prakaitavimas ar raumenų įtampa. Tai yra įgimtos reakcijos, būdingos visiems žmonėms, ir padeda mums greitai reaguoti į aplinkos pokyčius. Laura, psichologė, teigia, kad emocijos yra mūsų organizmo būsena, reakcija, prasidedanti smegenyse, emocijų centre, kuris paruošia mus tam tikram veiksmui, nusiųsdamas signalą visam organizmui. Ji teigia, kad emocija trunka trumpą laiko tarpą, maždaug apie 6 sekundes, ir vyksta mūsų nesąmoningose emocinėse smegenyse.
Robert Plutchik, sukūręs emocijų ratą, teigė, kad gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume.
Jausmai: Emocijų Sąmoningas Patyrimas
Jausmai yra emocijų sąmoningas patyrimas ir interpretacija. Tai yra ilgesni ir labiau apmąstyti psichologiniai atsakai į emocijas. Kitaip tariant, jausmas yra emocijos įvardijimas ir suvokimas. Laura aiškina, kad jausmas atsiranda, kai mes emociją įvardijame, pavyzdžiui, „man liūdna“. Tai reiškia, kad emocija tapo jausmu. Jei jaučiame kažką ilgiau nei 6 sekundes, tai jau yra jausmas, o ne emocija.
NLP treneris Andrius Jarašiūnas teigia, kad emocijos trunka žaibiškai, o jausmas yra nusistovėjusi, daugiau skirtingų emocijų įtraukianti būsena, jausena.
Ryšys Tarp Emocijų ir Jausmų
Emocijos ir jausmai yra glaudžiai susiję, tačiau skiriasi savo kilme ir patyrimo pobūdžiu. Emocijos yra greitos, automatiškos reakcijos į tam tikrus dirgiklius, dažnai lydimos fiziologinių pokyčių. Jausmai yra sąmoningas šių emocijų patyrimas ir interpretacija. Emocijos yra tarsi žaliavos, o jausmai - jau apdorotas produktas.
Pagrindinės Emocijos ir Jų Funkcijos
Kiekviena bazinė emocija toliau suskirstyta į smulkesnes emocijas. Tai padeda tiksliau suprasti, ką jaučiate. Pasitelkę emocijų ratą, galite aiškiau įvardyti, ką jaučiate, ir apie tai kalbėti su kitais.
- Džiaugsmas: Būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.
- Pasitikėjimas: Būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai.
- Baimė: Būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui.
- Nuostaba: Būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų.
- Liūdesys: Būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti.
- Pasibjaurėjimas: Būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
- Pyktis: Būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
- Tikėjimasis: Būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
Šios emocijos gali būti įvairaus stiprumo, o jų kombinacijos sukuria sudėtingesnius jausmus.
Emocijų Kombinacijos
Dažnai mes jaučiame ne pavienę emociją, o emocijų kombinaciją:
- Nerimas: Baimė apie tai, kad kažkas bus ateityje.
- Kaltė: Jausmas „nubausk save pats“ už tai, kad padarei kažką, ko norėjai (gavai džiaugsmo), čia gauni baimę, kad atsitiks kažkas blogo.
- Gėda: Kaip kaltė ant hormonų - vietoje džiaugsmo čia atsiranda pasibjaurėjimas (pačiu savimi), o kartu - ir baimė.
- Gailestis: Kai gailestis nukreipiamas į kitą žmogų, tai jis savyje neša ir pasibjaurėjimą, t.y., atstūmimą.
Šios emocijos taip pat gali būti įvairaus stiprumo, o tai dar labiau apsunkina jų supratimą.
Emocijų Lygiai ir Funkcijos
Robert Plutchik išskiria tris emocinius lygius:
- Įprasto stiprumo emocijos: Esant tokioms emocijoms, mes galime normaliai mąstyti ir adekvačiai save vertinti.
- Stiprios emocijos: Tokios emocijos jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą, todėl darome emocinius sprendimus.
- Užribinės emocijos: Tokiose emocijose įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį.
Svarbu suprasti, kad skirtingi emocijų lygiai gali labai skirtingai paveikti mūsų elgesį ir sprendimus.
Emocijos atlieka keletą svarbių funkcijų:
- Išlikimo funkcija: Emocijos padeda mums reaguoti į pavojus ir apsisaugoti.
- Komunikacinė funkcija: Emocijos padeda mums bendrauti su kitais žmonėmis ir suprasti jų jausmus.
- Motyvuojanti funkcija: Emocijos skatina mus siekti tikslų ir įgyvendinti savo poreikius.
- Atminties funkcija: Įvykius, kurių metu mes patyrėme stipresnes emocijas, atsimename daug stipriau.
Emocinis Intelektas (EQ)
Emocinis intelektas (EQ) yra gebėjimas atpažinti, suprasti, valdyti ir naudoti savo ir kitų žmonių emocijas. Aukštas emocinis intelektas padeda geriau suprasti save, efektyviau bendrauti su kitais, sėkmingiau spręsti problemas ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Kaip Ugdyti Emocinį Intelektą?
Sąmoningas žmogus pirmiausia pasižymi aukštu emociniu intelektu (EQ). EQ - tai kalba, kurios dėka žmogus orientuojasi savo gyvenime. Svarbu ugdyti šiuos įgūdžius:
- Sąmoningumas: Atkreipkite dėmesį į savo jausmus ir emocijas, kasdien savęs paklauskite: Kaip aš šiandien jaučiuosi? Koks elgesys ar aplinkos veiksnys šį jausmą sužadino? Koks praeities išgyvenimas ar įvykis susijęs?
- Savistaba: Pastebėkite savo kūno reakcijas į emocijas: Gal aš įsitempęs? Gal padažnėjo kvėpavimas? Gal pila prakaitas? Gal širdis neramiai plaka?
- Jausmų išraiška: Išreikškite savo jausmus tinkamu būdu, atpažinkite, koks jausmas Jums kilo bei koks konkretus aplinkos veiksnys ar elgesys jį sukėlė.
- Empatija: Stenkitės suprasti kitų žmonių jausmus ir emocijas.
- Bendravimo įgūdžiai: Mokykitės efektyviai bendrauti su kitais žmonėmis, išreikšti savo mintis ir jausmus aiškiai ir suprantamai.
Emocijos Vaikų Raidoje
Pirmoji emocijų pažinimo ir atpažinimo mokykla - šeima. Tėvų gebėjimas pastebėti, atpažinti ir įvardinti vaiko emocines būsenas padeda vaikui suprasti save ir aplinką, turi įtakos jo raidai - padeda formuotis smegenų struktūrų jungtims, kurios kontroliuoja kognityvinius procesus (mąstymą, suvokimą, atmintį), taip pat turi įtakos vaiko fiziniam vystymuisi. Palankiai vaiko raidai yra būtina, kad tėvai nuo mažų dienų stengtųsi suprasti savo vaiko emocinių reakcijų priežastis bei mokėtų tinkamai į jas reaguoti - pripažindami ir įvardindami vaikui kylančius jausmus bei paaiškindami, kas šiuos jausmus sukėlė: “Atrodai nusiminęs, gal norėtum man daugiau papasakoti, kas atsitiko?”, “Matau, kad tu pyksti, nes šiandien nepavyko mums išeiti į lauką”, “Taip, suprantu, man irgi būtų pikta”.
Augdamas vaikas jausmų ir emocijų atpažinimo, jų raiškos mokosi mokykloje, bendraamžių būryje. Jausmų neišvengsi. Visi jie - nuo džiūgavimo iki visiškos nevilties - egzistuoja ir vienokiu ar kitokiu būdu veikia mintis, elgesį, santykius su kitais.
Visi jausmai ir emocijos žmogui vienodai reikalingi ir reikšmingi. Jų negalima „sudėlioti į lentynėles“, kaip teisingų ir klaidingų, bjaurių ir gražių, tinkamų ir netinkamų. Visus kilusius jausmus reikia išjausti, juos išgyventi. Išgyventi džiaugsmą ar malonumą - vienas dalykas, tačiau ką daryti, kai jauti pavydą ar pyktį? Neretai nepriimtinų, nemalonių jausmų bandoma išvengti ar karštligiškai jų atsikratyti. Nenuostabu - neigiamus jausmus reikšti labai sudėtinga. Todėl dažniausiai einama pačiu paprasčiausiu keliu - jausmai tiesiog slopinami. Norint išmokti valdyti, tinkamai reikšti jausmus, pirmiausia juos reikia labai gerai pažinti. O tai tikrai nelengva užduotis, juo labiau kad nei vaikystėje, nei vėlesniame gyvenime niekas to nemokė. Atvirkščiai, tik skatindavo užgniaužti daugybę visuomenėje nepriimtinų jausmų: pyktį, priešiškumą, o kartais net betarpiškumą (nuoširdumą, švelnumą).
Pirmasis žingsnis suvokiant, kas su mumis vyksta, yra savo jausmų atpažinimas. Konsultuojant neretai tenka susidurti su atvejais, kai žmogus, paklaustas, ką jaučia vienoje ar kitoje situacijoje, pasimeta ir tesugeba pasakyti, jog jaučiasi gerai arba blogai. Toks įvardijimas jokiu būdu tiksliai neapibrėžia jausminės būsenos. Jausmų žodynas gali būti daug turtingesnis. Norint jį praplėsti, dažnai reikia grįžti prie pradžių pradžios - padėti atpažinti požymius, bylojančius apie vieno ar kito jausmo atsiradimą.
Antrasis žingsnis, siekiant savo išgyvenimus suvokti aiškiau, - išmokti juos įvardyti žodžiais: „aš piktas“, „aš liūdnas“, „aš išsigandęs“, „mane tai liūdina“, „aš jaučiuosi pažeminta“. Tai - ne kaltinimas, o tik konstatavimas pašnekovui, kokį poveikį turi jo elgesys ar žodžiai.
Mąstymo Iškraipymai ir Jų Įtaka Santykiams
Mums iš tikrųjų būdinga tendencija nuolatos permąstyti ir interpretuoti aplinką - tai automatinis procesas. Nuo ankstesnių gyvenimo patirčių priklauso, kokios vyraus interpretacijos - pozityvios ar negatyvios. Automatiškai kylančios mintys veikia mūsų jausmus ir elgesį. Tai pastebėję psichologai pamėgino patyrinėti žmonėms įvairiose situacijose kylančių minčių dėsningumus ir atrado, kad mūsų galvose besisukančios mintys iškraipo pasaulį. Amerikiečių psichiatras Aronas T. Beckas tai pavadino mąstymo iškraipymais, arba mąstymo klaidomis. Šis reiškinys būdingas kone visiems žmonėms. Tai, kaip mąstome, veikia ne tik nuotaiką, bet ir elgesį įvairiose gyvenimo situacijose. Gerokai pro šalį prašovusi interpretacija gali padaryti nemažai žalos mūsų santykiams - tiek asmeniniams, tiek darbiniams. Jei palaikydami santykius dažnai pykstate, nerimaujate, liūdite ar išgyvenate nevilties bei bejėgiškumo jausmus, paklauskite savęs: ar reaguoju į faktus (antrosios pusės neištikimybė, smurtas, kitas skaudinantis elgesys), ar į savo paties mintis?
Dažniausiai Pasitaikančios Mąstymo Klaidos
- Mąstymas „viskas arba nieko“: Žmonės, kuriems būdingas toks mąstymas, pasaulį mato kategoriškai. Jiems egzistuoja tik juoda ir balta spalvos. Toks mąstymo būdas yra perfekcionizmo pagrindas. Jis kelia baimę suklysti, verčia atsisakyti naujovių. Taip mąstantis žmogus geriau nesiims nieko, nei atliks kažką netobulai. Kiekvieną savo klaidą jis mato kaip absoliutaus menkavertiškumo įrodymą. Palaikant santykius, mąstymas „viskas arba nieko“ susijęs su kompromisų nebuvimu ir nerealiais lūkesčiais tiek iš savęs, tiek iš antrosios pusės. Labai svarbu suprasti, kad pasaulis nėra tik juodas ir baltas, o pačių įvairiausių spalvų. Žmonės būna netobuli, bet nebūtinai blogi. Tas pat taikoma ir jums. Truputis kažko yra geriau nei nieko.
- Perdėtas apibendrinimas: Tai toks mąstymo būdas, kai iš vieno ar kelių atsitiktinių įvykių nusprendžiama, kad tai ne šiaip nutikimas, o gyvenimo dėsnis. Perdėti apibendrinimai tarsi suparalyžuoja santykius ir įtraukia į nesibaigiančių barnių, puolimų bei bandymų apsiginti ratą. Taip mąstyti linkęs žmogus nuolat kaltina savo partnerį, kad šis „visada“ kažkaip elgiasi, o šis priverstas įrodinėti, kad taip nėra. Jei dažnai vartojate tokius žodžius, kaip „visada“, „niekada“, „visi“ ir „niekas“, paklauskite savęs, ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Juk tikrai buvo bent vienas kartas, kaip jis taip nesielgė. Pažvelkite į situaciją iš šalies, tarsi būtumėte nepriklausomas stebėtojas. Stenkitės reaguoti ne į eilę įvykių, o į kiekvieną atvejį atskirai.
- Proto filtras: Tendencija iš pačių įvairiausių gyvenimo situacijų „pasisemti“ tai, kas negatyviausia ir labiausiai patvirtina turimus neigiamus įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Pirmiausia, pesimizmas kenkia pačiam žmogui: nerimas ir įtampa nuolat žengia koja kojon su negatyviomis mintimis. Antra, aplinkiniams visą laiką negatyvumą spinduliuojantis žmogus ima ilgainiui atrodyti varginantis ir slegiantis. Nesvarbu, ar negatyvumas nukreiptas į save, savo antrąją pusę, ar apskritai gyvenimą. Labai svarbu savęs kartais paklausti: „Gal galiu į šią situaciją pažvelgti kitaip? Ar yra tikimybė, kad realybė ne tokia niūri, kokią matau?“ Stenkitės atkreipti dėmesį ne į sutuoktinio nusižengimus, bet, priešingai, pastebėti gerąsias jo savybes.
- Teigiamų dalykų nuvertinimas: Teigiama informacija ignoruojama ir paverčiama į priešingą. Šis mąstymo iškraipymo būdas ypač būdingas perfekcionistams. Kad ir kiek faktų rodytų žmogaus laimėjimus, jis vis tiek save nuvertina. Santykių srityje tai gali virsti perdėtu kritiškumu partneriui ir sau. Natūralu, kad su bet kokį tavo laimėjimą nuvertinančiu žmogumi išbūti nelengva. Gali atrodyti, kad meilę būtina užsitarnauti. Jūs stengiatės tai padaryti, tačiau, kad ir kiek stengtumėtės, partneriui vis negana. Jei šį bruožą atpažįstate savyje, paklauskite savęs, ar toks pozityvių dalykų atsisakymas daugiau padeda ar trukdo? Kokie yra faktiniai savęs ar kito nuvertinimo pranašumai? Ką prarandate, „nurašę“ savo ar kito pastangas ar pasiektus rezultatus? Raskite būdų pasidžiaugti mažais savo ir partnerio laimėjimais, juos įvertinti.
- Minčių skaitymas: Žinoma, kalbame ne apie supergalią, o apie išankstinę nuomonę, ką kitas galvoja apie jus. Jei norite su kuo nors susipykti, tai „minčių skaitymas“ yra kone pats lengviausias būdas tai padaryti. Užtenka tik antrajai pusei pasakyti: „Aš žinau, ką tu galvoji“ ir pridėti savo interpretaciją. Akivaizdu, norint palaikyti santykius darnius, verčiau ne spėlioti, ką mąsto kitas, o nuoširdžiai ir atvirai kalbėtis. Prisiminkite: nesate būrėjai, ekstrasensai ar minčių skaitytojai, tad, jei yra galimybė, prieš nuspręsdami, ką mąsto kiti, paklauskite.
- Katastrofizavimas: Katastrofa dar neįvyko, bet „ateities numatytojai“ ją jau regi savo mintyse. Tokie žmonės tiki, kad ateityje nutiks viskas, kas tik gali nutikti blogiausia. Ir visai nesvarbu, ar tai pagrįsta. Šis mąstymo būdas yra nerimo sutrikimų „varikliukas“, o santykiams gali suteikti daug įtarinėjimo, priversti tikrinti antrąją pusę, siekti, kad antroji pusė nuramintų. Nemaža problema gali kilti ir tada, kai dėl nuolatinio nerimo žmogus pradeda kažko vengti, pavyzdžiui, apskritai megzti santykius. Lavinkite kritinį mąstymą. Kokia tikimybė, kad tokios katastrofos įvyks? Kiek mano numatytų tragiškų scenarijų išsipildė praeityje? Ar galiu kontroliuoti tas katastrofas? Jei ne, tai ar ne per daug laiko joms skiriu? Jei jaučiate, kad katastrofinių minčių grandinėlė sukasi galvoje nesustabdomai, pamėginkite papraktikuoti minčių atidėjimą. Kiekvieną dieną skirkite sau „nerimavimo laiką“ ir 15-20 minučių, geriau ne prieš miegą, leiskite sau išsinerimauti dėl visko, kas neduoda ramybės.
- Didinamasis stiklas: Kai kurių žmonių smegenys padidina ir pamažina kai kurias detales - dažniausiai teigiamas numenkina, o neigiamas - perdėtai sureikšmina. Santykių srityje tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, kaip vieno iš partnerių begalinis noras tobulinti save ir savo antrąją pusę. Svarbu išmokti suvaldyti padidinimo-sumažinimo mygtuką. Pažvelkite į situacijas, kurios sukelia nemalonias emocijas, iš šalies. Galite įsivaizduoti, kad žvelgiate į teatro sceną lyg žiūrovas, ir pergalvokite, ar logiška šitaip nusivertinti patiems ar nuvertinti partnerį?
- Privalėjimas ir turėjimas: Pareigos ir atsakomybės jausmas gali gyvenime daug kur padėti. Tačiau kartais dėl mąstymo klaidų žmonės daro dalykus, kurių neprivalo daryti. „Reikia“, „turiu“, „privalau“, „taip turi būti“ - šie teiginiai kelia didelį spaudimą, apmaudą, netgi kaltės jausmą ir neretai net lemia perdegimą ar apatiją. Kai tokie teiginiai nukreipti į partnerį, jie tiesmukai ardo santykius. Jūs nieko neprivalote daryti dėl kitų, o kiti nieko neprivalo daryti dėl jūsų. Nebent jie to nori patys. Permąstykite viską, ką darote kasdien. Ar ne per daug iš savęs reikalaujate? Kiek procentų savo veiklų iš tikrųjų galėtumėte atsisakyti, nes jos vargina ir neturi per daug prasmės. Kodėl nepabandžius kuriai nors veiklai pasakyti „ne“ ir tiesiog pailsėti ar nuveikti ką smagesnio? Pergalvokite ir savo reikalavimus aplinkiniams. Nespauskite jų.
- Etikečių klijavimas: Tai kraštutinė perdėto apibendrinimo ir „juoda-balta“ mąstymo forma, kai žmogus save ar kitus apibūdina labai negatyviais žodžiais ar net keiksmažodžiais. Tokie savęs nuvertinimai dažnai koja kojon eina su - žema saviverte, o kitiems klijuojamos etiketės - nuolatiniu irzuliu. Jei tokius nuvertinimus žmogus dar ir išsako garsiai, dažnai tiesiog lieka vienas. Stengtis pastebėti savyje ir žmonėse ne tik negatyvias, bet ir teigiamas savybes. Treniruokitės išsakyti negatyvias emocijas save įtvirtinančiu, bet ne užgauliu būdu, vartodami įvardį „aš“.
- Perdėtas suasmeninimas: Perdėtas suasmeninimas arba personalizavimas - tiesus kelias į kaltės jausmą. Jei palaikydami santykius ypač dažnai jaučiate, kad atsakomybę prisiimate tik jūs, greičiausiai perdėtai suasmeninate dalykus. Galite manyti, kad, jei kažko nedarysite, nepasistengsite būti kuo geresne savo versija, tai santykiai patirs krachą. Tačiau nuolat aukojantis ir stengiantis dėl kito galų gale ima kilti pyktis: „aš vis darau, o kitas nei stengiasi, nei tai įvertina“. Antrajai pusei tokia neprašyta auka gali būti labai nemaloni. Juk jis jos neprašė ir nenori jaustis atsakingas. Labai svarbu suprasti, kad tai, ką daro kiti, yra jų pačių atsakomybė. Lygiai taip pat svarbu įsisąmoninti ir savo ribas. Pamėginkite stabtelėti, peržvelgti bendravimą su antrąja puse ir pergalvoti, kiek dalykų darote vien iš noro būti „gera antrąja puse“. Jei jūsų neprašo aukotis, tai ar verta?
Emocinis Ryšys ir Santuokos Tvirtybė
Santuokos tvirtybė ir jos suirimas priklauso nuo sutuoktinių tarpusavio emocinio ryšio. Bendravimo pradžioje esame susižavėję partneriu, jaučiame jam/jai trauką. Po to seka pažinimo, susivokimo, atsiribojimo, sąstingio, vengimo ir galiausiai išsiskyrimo stadijos. Pirmoje stadijoje turime labai mažai informacijos apie sutuoktinį. Pradėję gyventi kartu vis daugiau apie jį/ją sužinome. Jei atrastoji „realybė“ mus tenkina arba mes galime ją toleruoti, tai emocinė trauka išlieka.
Sakoma, kad išgirstas žodis pagimdo mintį. Mintis gimdo emociją. Emocija paskatina veiksmus. Veiksmai formuoja įpročius. Įpročiai formuoja charakterį. Charakteris nulemia likimą. Visa ko pradžia - kaip išgirstas žodis mus paveikia. Kokios tada kyla mintys ir kokias emocijos yra sukeliamos. Jei išgirstame gerą, palaikantį žodį, kyla teigiamos emocijos, kurios yra tiesiogiai susiejamos su tuo žmogumi, kuris ištarė tuos žodžius. Jei iš sutuoktinio išgirstame mus sumenkinančius, žeminančius ir skaudinančius žodžius, mūsų širdyje gimsta neigiamos emocijos. Kadangi nei vienas nenorime būti žeminami ir jaustis blogai, tai pradedame kovoti su tuo sutuoktiniu, kuris sukėlė mūsų širdyse tokias emocijas. Atsilygindami už pažeminimą, sutuoktiniui sakome jam skaudžius žodžius. Kadangi jau gerai pažįstame sutuoktinį, tai žinome, kas jam/jai gali būti skaudžiausia. Taip įsižeidžia ir sutuoktinis. Pradeda suktis vienas kito įžeidimų ratas, kuriame abu jaučiasi įžeisti, pažeminti, atstumti.
Kaip matome iš aprašyto bendravimo mechanizmo, būtent pokalbis ir sutuoktinių elgesys bendravimo metu turi pagrindinę ir lemiančią įtaką į tai, ką mes tam/tai sutuoktiniui jaučiame. Jei jaučiame teigiamas emocijas, emocinė trauka auga, o jei jaučiame neigiamas emocijas - auga emocinis atstūmimas, artinantis santuokos pabaigą. Partneriškos meilės būtinos sąlygos: saugumas, supratimas, priėmimas ir nuspėjamumas. Kai šios sąlygos pažeidžiamos, meilė ir emocinė trauka pranyksta. Kai mūsų nesupranta, ar nenori suprasti, kai mūsų nepriima, ar nenori priimti jaučiamės nesaugūs.
Emocinio Ryšio Patikrinimas
Kaip galėtume pasitikrinti, ar bendraujant su sutuoktiniu didėja emocinė trauka, ar auga emocinis atstūmimas? Patarimas paprastas bet efektyvus. Iš karto po pokalbio su sutuoktiniu atkreipkite dėmesį į tai, ką jaučiate ir sau pasakykite ar norite jį/ją apkabinti, pabučiuoti ar atsišlieti ir pasitraukti kuo toliau. Jei Jūsų širdyje kyla noras sutuoktinį apkabinti, Jūsų sutuoktinis su Jumis bendrauja tinkamai. Kaip pasitikrinti, ar Jūs mokate bendrauti su sutuoktiniu taip, kad jam/jai kiltų noras Jus apkabinti? Tiesiog pasikalbėkite apie tai su sutuoktiniu ir paprašykite grįžtamo ryšio. Jei nedrįstate ar sutuoktinis nenori apie tai kalbėtis, stebėkite, kaip jis/ji elgiasi po pokalbio.
Veiksniai, Įtakojantys Bendravimą
Bendraudami ir elgdamiesi su sutuoktiniu esame įtakojami savo svarbiausių saugumo poreikių, vertybių, nuostatų, įsitikinimų, norų.
- Lyčių skirtumų neįvertinimas. Žmona bendrauja su Vyru, kaip su moterimi, o Vyras bendrauja su Žmona, kaip su vyru.
- Esminiai vertybiniai skirtumai. Tyrimais nustatyta, jog patvaresnės ir laimingesnės yra tos santuokos, kurių sutuoktiniai turi daugiau panašumų.
- Nepakankama pagarba sutuoktiniui. Jei manome, kad tik mes pilnai ir teisingai suprantame pasaulį, o sutuoktinis nieko neišmano, tai yra priešingai. Kiekvienas mūsų yra susiformavęs savo subjektyvų pasaulį savo sąmonėje. Kadangi sutuoktiniai yra skirtingi, tai ir jų subjektyvūs pasauliai yra skirtingi. O skirtinguose pasauliuose žmonės turi skirtingai ir elgtis.
- Nemokėjimas spręsti prieštaravimų ir konfliktų. Kovojame už savo pozicijas, savo nuomonę. Tokia kova ir nemokėjimas išspręsti prieštaravimo ar konflikto taip, kad abi pusės laimėtų, didina emocinį atstūmimą. Reikėtų užduoti sau klausimą: Ar aš noriu būti teisi(us), ar laiminga(s)? Noras būti teisiai/teisiam yra padiktuotas mūsų egoizmo. Norėdami sukurti darnius santykius turime įvertinti visus aukščiau išvardintus veiksnius tarpusavio bendravime ir pradėti juos valdyti.
Vyro Psichologija ir Emocijos
Vyrų veiklą stimuliuoja pritarimas ir palaikymas. Jam būtina jausti, kad jo pastangos yra vaisingos. Bet jei vyras mato, kad viskas, kas jo padaryta laikoma kaip duoklė, jis atsisako savo pastangų. Priešingybės suklęsta skirtumuose, o priešingybių apsijungimas į vieną, turiu omenyje - Šeimą, suteikia abiems visiškai naują ko...