Nauji vairuotojai, kaip ir bet kurie pradedantieji, gali padaryti klaidų, kurios gali paveikti ne tik juos, bet ir kitus kelių eismo dalyvius. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų yra nepakankamas vairavimo praktikos kiekis. Naujokai gali būti nepasitikintys savo sugebėjimais ar tiesiog bijoti vairuoti, todėl dažnai trūksta praktikos.
Kita dažnai pasitaikanti naujokų klaida yra netinkamas greičio kontroliavimas. Naujokai dažnai nesupranta, kiek laiko reikia sustoti ar kiek reikia stabdyti, todėl jie gali praleisti sustojimo ženklus ar netinkamai nustatyti greitį. Netinkamas atstumas nuo kitų transporto priemonių - dažnai naujokai nesilaiko saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač pavojinga, kai važiuojama didesniu greičiu ar esant blogoms oro sąlygoms.
Naujokai dažnai klaidingai atlieka manevrus, pavyzdžiui, pernelyg staigiai pasuka arba vengia pernelyg arti esančių kitų transporto priemonių. Tai gali padėti sukelti tiek rimtus eismo įvykius, tiek mažesnių problemų, tokių kaip įbrėžimai ir susidūrimai. Naujokai gali būti linkę neatsargiai elgtis dėl nepakankamos koncentracijos ir dėmesio stokos. Jie gali būti pernelyg susijaudinę ar susinervinę, o tai gali paveikti jų gebėjimą tinkamai ir laiku reaguoti į įvairias eismo situacijas.
Naujokai dažnai netinkamai pasiruošia kelionei, pvz., neįsitikina, kad jų transporto priemonė yra tinkamai prižiūrėta ir paruošta, neatsižvelgia į oro sąlygas arba neturi tinkamo maršruto. Tai gali sukelti pavojingas situacijas kelyje. Naujokai gali netinkamai vertinti kelių sąlygas, pavyzdžiui, neatsižvelgiant į drėgmę, slidumą ar kitus faktorius, kurie gali paveikti transporto priemonės valdymą. Tai gali sukelti avarijas arba neteisingai įvertinti pavojus.
Naujokai kartais gali pernelyg pasitikėti savo vairavimo gebėjimais ir tai gali sukelti pavojingas situacijas kelyje. Nesilaikydami kelių eismo taisyklių arba neatsižvelgdami į kitų eismo dalyvių elgesį galite nesunkiai sukelti avarijas bei pavojingas situacijas. Naujokai gali turėti neteisingą požiūrį į vairavimą, pvz., laikyti jį kaip pramogą arba konkurenciją su kitais vairuotojais. Tai gali sukelti neprotingas ir pavojingas kelio eismo situacijas.
Norint išvengti šių dažniausių naujųjų vairuotojų klaidų, svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir tinkamai pasiruošti kelionei. Būkite atsargūs: vairuodami būkite budrūs ir stebėkite aplinkinius kelių eismo dalyvius. Išlaikykite ramybę: nesijaudinkite ir nesinervinkite vairuodami. Naujųjų vairuotojų klaidų išvengimas nėra lengva užduotis, tačiau laikantis kelio eismo taisyklių, budrumo ir atsargumo, galima stipriai sumažinti jų padarymo galimybę.
Vairavimas esant nepalankioms oro sąlygoms
Sinoptikai perspėja, kad penktadienio vėlyvą vakarą ir šeštadienio naktį turėtume sulaukti stiprios stichijos. Dalyje Lietuvos kils smarkus vėjas, pūgos, kai kur gali susidaryti ir plikledis. Būtent dėl šių priežasčių, vairavimo mokyklos direktorius Artūras Pakėnas gyventojams savaitgalį pataria likti namuose. Pasak A. Pakėno, jeigu neturime suformuotų aiškių vairavimo įgūdžių, geriau niekur nevažiuoti ir nerizikuoti. Esant blogoms oro sąlygoms, tikimybė papulti į bėdą yra žymiai didesnė.
„Lietus, sniegas apsunkina vairavimo sąlygas, tad esant tokiam orui, stenkitės neskubėti, vairuokite lėčiau. Tam, kad išvengtume finansinių nuostolių, užsisakykite KASKO automobilių draudimą. Pastebime, kad šaltuoju sezonu šio draudimo poreikis išauga“, - teigia T.
„Važiuoti reikia tiek lėtai, kiek jaučiame, kad kontroliuojame ir matomumo, ir automobilio valdymo situaciją. Jeigu aš nieko nematau - neprivalau magistrale važiuoti 110-120 km/val. greičiu. Pas mus dažnai dar žmonės galvoja kitaip, todėl aš noriu priminti saugaus greičio apibrėžimą. Profesionalas sako, kad kiekvienas vairuotojas saugų greitį randa labai individualiai.“
Yra ir dar vienas niuansas. Man pačiam yra tekę važiuoti paskui labai nepatyrusį vairuotoją, kuris važiavo labai lėtai. Aš jį puikiai supratau, pritariau jam, bet tokiais atvejais, kai dėl įvairių priežasčių važiuojame pernelyg lėtai ir paskui mus susikaupia eilė kitų vairuotojų - periodiškai turėtume sustoti ir praleisti susikaupusias mašinas. Keliuose yra tarpmiestinių autobusų stotelių, šalikelių, į kurias galima pasitraukti“, - sako A.
Dar vienas svarbus dalykas - vairuojant sudėtingomis sąlygomis reikėtų laikytis saugaus atstumo. Jis turi būti toks, kad priekyje esančiai mašinai staigiai pradėjus stabdyti jūs suspėtumėte sureaguoti ir sustoti. Anot jo, laikytis saugaus atstumo galima dviem būdais. „To pasekmės kartais būna, kai keli automobiliai susidaužia vienu metu, tad aš patarčiau daryti atvirkščiai - atstumą stipriai didinti. Kai atstumas tarp mašinų tampa ne 10, o 50 metrų ir kas nors į tarpą įlenda - negali to tarpo taip lengvai užkišti. Žinoma, pasitaiko įvairių atvejų, dėl to mums dar reikia tobulinti savo vairavimo kultūrą. Juk kai du žmonės kalbasi - tarp jų į susidariusį tarpą greičiausiai nelįsite. Čia lygiai taip pat“, - aiškina A.
Pavojingiausios situacijos ir patarimai
Pavojingiausią eismui situaciją vairavimo profesionalas įvardija plikledį. Plikledis, anot jo, yra sunkiausiai kontroliuojamas ir važiuojant plikledžiu vairuotojams suvaldyti automobilį galimybė stipriai sumažėja. Jis pabrėžia, kad važiuoti grynu ledu mašina nėra pritaikyta, nebent automobilis yra specialiai tam paruoštas. Pavyzdžiui, turi dygliuotas padangas. Jeigu mašina jau pakliuvo ant ledo ir pradėjo slysti A.
„Greitį reikia mažinti tam, kad kuo mažesniu greičiu į kažką atsitrenktumėte ar nulėktumėte nuo kelio. Šiuolaikiniai automobiliai turi elektroninio stabilumo programą. Ji leidžia automobilį stabdyti ir valdyti vairu netgi tada, kai jis jau slysta.“
„Pirmiausia plikledis susidaro ant viadukų, tiltų, keliuose, kuriuose iš šono yra miškai. Vis tik, svarbiausia, vairuojant yra tiesiog vairuoti. Neužsiiminėti pašaliniais dalykais. Nekalbėti telefonu su giminėmis, nespręsti darbinių problemų. Kuo blogesnės sąlygos - tuo didesnis dėmesys turi būti sutelktas į vairavimą“, - sako A.
„Via Lietuva“ primena vairuotojams, ką reiktų prisiminti sėdant prie automobilio vairo, esant permainingam orui. Žiemą pasikeičia vairavimo sąlygos, todėl, prieš pradedant kelionę šiuo metų laiku, būtina nustatyti kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga, t. y. važiuojant paspausti stabdžius, žinoma, įsitikinus, kad tai daryti saugu. Vairuotojai turėtų atsiminti, kad kelių pabarstymas yra tik papildoma, nors ir labai svarbi, pagalba. Vis dėlto kelionių saugumą lemia vairuotojų veiksmai.
„Žiemą oro sąlygos ir kelio būklė gali pasikeisti akimirksniu. Todėl išvažiuojant į žiemos kelią visada labai svarbu įvertinti ir kelio dangos, ir automobilio būklę. Esant nepastoviam orui, saugesnis vairavimas reikalauja papildomo pasirengimo ir atsargumo. Primename, kad labai svarbu kiekvieno mūsų priimti sprendimai - pasirinktas saugus važiavimo greitis, saugus atstumas, saugus stabdymas. Žiema tik prasideda, išbandymų tikrai dar bus, važiuokime saugiai“, - apie žiemos išbandymus kelyje kalbėjo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Važiuojant žiemą, reiktų rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ir slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį. Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad saugus atstumas yra distancija lygi pusei važiavimo greičio. Tai reiškia, kad, jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas turėtų būti 25 metrai, t. y. 2 sekundės, tačiau, kaip minėta, žiemą reikia palikti didesnį atstumą, t. y. apie 40 metrų.
Kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį. Taip pat reikia prisiminti, kad ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledas, todėl artėjant prie sankryžų žiemą reiktų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.
Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Be to intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl reikėtų vengti staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei ir nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti. Automobiliui pradėjus slysti, reikėtų atleisti greičio paminą ir nedaryti staigių judesių. Daugumoje automobilių yra įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos) saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą. Jei automobilyje nėra ABS, važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros. Taip pat automobilio stabilumą važiuojant slidžiu keliu pagerina stabdymas įjungiant žemesnę pavarą ir tokiu būdu neblokuojant ratų.
Itin pavojingi žiemą yra sniego „koše“ padengti ruožai. Būtent juose dažniausiai kyla automobilio sumėtymo pavojus. Atminkite, kad šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Specialistai sako, kad saugiausia važiuoti susigulėjusiu puriu sniegu, vis dėlto toks sniegas kai kur gali slėpti gryną ledą, todėl reiktų būti itin atsargiems.
„Via Lietuva“ planuojantiems bet kokias keliones žiemą primena, kad kelionės gali trukti ilgiau. Iškritus dideliam sniego kiekiui ar pašalus, vairuotojams prieš važiuojat tenka ilgiau užtrukti valant nuo šerkšno ar sniego automobilių langus. Dėl nenuvalytų langų žiemą išauga avarijų tikimybė, nes vairuotojams sunkiau pastebėti kitus eismo dalyvius ir išvengti rizikingų situacijų. Taip pat derėtų kruopščiai nuvalyti ne tik priekinius ir galinius žibintus bet ir sniegą nuo viso automobilio.
Svarbiausi vairavimo įgūdžiai ir vertinimo kriterijai
Vairavimo įgūdžių vertinimas apima daugybę aspektų, kurie užtikrina saugų ir tinkamą transporto priemonės valdymą. Kiekvienas veiksmas vertinamas atsižvelgiant į kelio, oro ir eismo sąlygas. Kritinės klaidos (KK) gali kelti grėsmę eismo dalyviams ar trukdyti saugiai valdyti transporto priemonę. Bendrosios kritinės klaidos (BKK) apima egzaminuotojo įsikišimą, susidūrimą, pavojingą situaciją ar privalomų nurodymų nevykdymą.
Nekritinės klaidos (NK) rodo nepakankamą įgūdžių lygį, bet pačios savaime nekelia tiesioginės grėsmės. Egzamino rezultatas priklauso nuo padarytų klaidų skaičiaus. Specifinės pasikartojančios klaidos (SPK) yra šešios tos pačios nekritinės klaidos, atliekant tą patį vertinamą veiksmą. Egzaminas laikomas neišlaikytu, jei padaroma devynios ar daugiau NK, šešios NK, kurios vertinamos kaip viena SPK, arba viena KK.
Svarbu tinkamai valdyti sankabą, akceleratorių ir vairą. Važiuojant netinkamu būdu, netinkamai parinkus pavarą ar atliekant netikslius manevrus, gali būti daromos klaidos. Stabdymas turi būti atliekamas švelniai ir tolygiai, atsižvelgiant į situaciją. Pavojingiausias reiškinys keliuose, kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, yra plikledis. Jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną.
Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Be to intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl reikėtų vengti staigiai persirikiuoti ar lenkti. Automobiliui pradėjus slysti, reikėtų atleisti greičio paminą ir nedaryti staigių judesių. Daugumoje automobilių yra įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos) saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą.
Viskas, ką reikia žinoti apie vairavimą sniege
Vairuojant svarbu ne tik tinkamai valdyti automobilį, bet ir stebėti aplinką, tinkamai vertinti situaciją kelyje bei laikytis saugaus atstumo. Pernelyg didelis pasitikėjimas savo gebėjimais, netinkamas kelių sąlygų vertinimas ar nepakankama koncentracija gali lemti pavojingas situacijas. Todėl svarbu nuolat tobulinti savo įgūdžius ir atsakingai elgtis kelyje.
Vairavimo profesionalai pataria, kad bet kokiomis oro sąlygomis, o ypač esant sudėtingoms, svarbiausia yra neprarasti budrumo ir dėmesio. Naktį vairuojant svarbu atsižvelgti į nuovargį, sumažėjusį matomumą ir galimas laukinių žvėrių grėsmes. Tinkamas pasiruošimas kelionei, automobilių techninė būklė ir vairuotojo fizinė bei psichologinė būklė yra esminiai veiksniai, užtikrinantys saugumą keliuose.
tags: #vairavimas #neatsizvelgiant #i #oro #salygas