Aukštas kraujo spaudimas, dar žinomas kaip hipertenzija, yra viena dažniausių širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, su kuria susiduria daugybė žmonių. Nors gali atrodyti, kad šią būklę pakanka suvaldyti tinkamais vaistais ar sveikesne gyvensena, realybė kartais būna kitokia. Kraujo spaudimo reguliavimas yra sudėtingas procesas, priklausantis ne tik nuo pavienių įpročių ar pasirinkimų, bet ir nuo organizmo vidinės pusiausvyros, hormonų veiklos, mineralų kiekio bei širdies ir kraujagyslių būklės.
Kas yra normalus kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem rodikliais - sistoliniu ir diastoliniu. Sistolinis spaudimas rodo spaudimą, sukurtą širdžiai susitraukiant, o diastolinis - kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Medicinoje priimta laikyti, jog normalus kraujo spaudimas yra tada, kai kraujospūdžio matuoklis rodo ~120 mmHg sistolinį spaudimą, o diastolinis yra apie 80 mmHg. Tačiau kraujo spaudimo norma gali šiek tiek svyruoti, atsižvelgiant į individualius veiksnius, tokius kaip amžius, lytis, fizinis aktyvumas ar turimos ligos. Kai kuriems žmonėms kiek aukštesnis ar žemesnis kraujospūdis gali būti visiškai normalus.
Kai kraujo spaudimas nuolat viršija normą, tai vadinama hipertenzija. Aukštas kraujo spaudimas gali būti pavojingas širdies, smegenų bei inkstų veiklai. Tačiau ne mažiau svarbu pastebėti ir kitą kraštutinumą - kai spaudimas krenta per žemai. Tuomet žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą, mieguistumą. Kita vertus, daugelis susiduria ir su kiek kitokia situacija, kai kamuoja “šokinėjantis” kraujo spaudimas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aukštas kraujo spaudimas labiau paplitęs tarp suaugusių vyrų nei moterų, tačiau moterims virš 55 m. rizika išlieka didelė. Didesnę riziką kraujospūdžio sutrikimams turi ir pacientai, sergantys cukriniu diabetu. Kraujo spaudimas - tai jėga, priverčianti tekantį kraują patekti ant arterijų sienelių. Kai ši jėga pasiekia aukštą lygį, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, regos sutrikimai, insultas ar netgi įvairias inkstų ligas.
Normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas svyruoja apie 120/80 mmHg. Apie pavojingą būklę kalbama, kai sistolinis (viršutinis) spaudimas viršija 180 mmHg, o diastolinis (apatinis) - 110 mmHg. Gydytojai kardiologai išskiria kelis kraujospūdžio lygius: optimalus (mažesnis nei 120/80 mmHg), normalus (svyruojantis tarp 120-129/80-84 mmHg) ir aukštas normalus (svyruojantis tarp 130/85 mmHg ir 139/89 mmHg). Kraujospūdis, kuris yra didesnis nei 140/90, laikomas liga - arterine hipertenzija.
Pagrindinės priežastys, kodėl nepavyksta sumažinti kraujo spaudimo
Neretai žmonės, net ir vartodami vaistus ar stengdamiesi keisti gyvenimo būdą, vis tiek susiduria su ta pačia problema - aukštu kraujospūdžiu, kuris nekrenta. Atrodo, kad viskas daroma teisingai: mažinamas druskos vartojimas, ribojamas alkoholis, įtraukiamas ir fizinis aktyvumas, o spaudimas vis vien išlieka aukštas. Tai ženklas, kad problema gali būti kur kas sudėtingesnė ir reikalaujanti gilesnės analizės.
Netinkamas gydymas vaistais
Viena dažniausių priežasčių - netinkamai parinkta ar nepakankama medikamentinė terapija. Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai, todėl tai, kas padeda vienam, nebūtinai tiks kitam. Kartais vaistai veikia tik laikinai arba jų dozė yra per maža, o kartais jie sukelia tam tikrų šalutinių poveikių. Ne mažiau svarbus yra ir vaistų vartojimo nuoseklumas - nereguliarus vartojimas ar savavališkas nutraukimas gali lemti kraujospūdžio pokyčius.
Netinkama mityba bei fizinio aktyvumo trūkumas
Kita dažna priežastis - nuvertinama gyvenimo būdo pokyčių svarba. Net ir vartojant vaistus, didelę įtaką daro mityba, fizinis aktyvumas, miego kokybė ir streso lygis. Pernelyg sūrus, perdirbtas, riebus maistas, gausus kofeino ar alkoholio vartojimas gali slopinti bet kokį gydymo poveikį. Taip pat svarbu paminėti ir judėjimo stoką - sėdimas gyvenimo būdas silpnina kraujotaką ir mažina širdies raumens tonusą, o tai gali lemti nuolatinį kraujospūdžio padidėjimą.
Sveika mityba yra vienas iš būdų, kaip sumažinti spaudimą. Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio, tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to.
Reguliarus fizinis aktyvumas yra dar vienas aukšto kraujo spaudimo kontrolės būdas. Rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo dinaminius pratimus ir jiems skirti maždaug 50-60 minučių. Bent 30 min. pasivaikščiojimas pėsčiomis 3-4 kartus per savaitę gali sumažinti kraujo spaudimą net iki 4 mm/Hg. Tokie pasivaikščiojimai ypač naudingi vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau po vieno pasivaikščiojimo kažkokių pasikeitimų tikrai nepajusite, nes visi pratimai yra efektyviausi, kai jie yra atliekami reguliariai.
Tam tikros sveikatos būklės
Kartais priežastis gali būti kur kas giliau. Kalbame apie tam tikras sveikatos būkles, kurios trukdo normalizuoti spaudimą. Tai gali būti inkstų veiklos sutrikimai, hormonų disbalansas (pavyzdžiui, skydliaukės veiklos problemos), cukrinis diabetas ar net anemija. O kartais spaudimo sumažinti nepavyksta ir dėl mineralinių medžiagų trūkumo - per mažas kalio, magnio, jodo ar geležies kiekis organizme tiesiogiai veikia kraujospūdžio reguliaciją.
Stresas
Taip pat verta nepamiršti ir emocinės būklės. Nuolatinis stresas, nerimas, įtampa ar pervargimas kelia simpatinės nervų sistemos aktyvumą, kuris tiesiogiai didina kraujospūdį. Net jei žmogus to nejaučia fiziškai, organizmas išlieka įtampoje.
Psichologinis stresas gali laikinai pakelti spaudimą net sveikiems žmonėms. Jei spaudimas normalizavosi ir nėra jokių papildomų simptomų, poilsis 1-2 dienas padės atsigauti. Staigus kraujo spaudimo šuolis kelia baimę, tačiau dažniausiai jis praeina be pasekmių, jei žmogus elgiasi ramiai ir apgalvotai. Pirmąją valandą svarbiausia - sustoti, įvertinti būklę, kvėpuoti lėtai ir nepanikuoti.
Tokie fiziniai kūno pojūčiai kaip kraujospūdžio svyravimas gali sukelti ir emocinė būklė: dažna nervinė įtampa, nerimas ar stresas, panikos atakos. Kraujospūdžio svyravimams įtakos turi ir kasdienė mūsų mityba, pavyzdžiui, didelio druskos kiekio, alkoholio ar kofeino vartojimas, taip pat miego trūkumas ar tokios sveikatos būklės kaip miego apnėja, inkstų problemos.
Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas?
Nors daug dėmesio dažniausiai skiriama hipertenzijai, kai kuriems žmonėms kyla priešinga problema - žemas kraujo spaudimas, kitaip vadinamas hipotenzija. Nors kai kuriais atvejais toks spaudimas gali būti norma ir nesukelti jokių nemalonių pojūčių, daugeliui žemas spaudimas tampa diskomforto priežastimi. Tokie simptomai kaip nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas, šaltos galūnės ar net alpimas rodo, kad organizmui trūksta deguonies ir yra sutrikusi kraujotaka.
Taigi, ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas ima trukdyti kasdieniam gyvenimui? Visų pirma svarbu pasirūpinti pakankamu skysčių kiekiu organizme - dehidratacija yra viena dažniausių hipotenzijos priežasčių. Taip pat reikėtų užtikrinti subalansuotą mitybą - ypač svarbios tokios medžiagos kaip geležis, kalis, jodas, magnis, kurios padeda palaikyti tinkamą kraujotakos veiklą. Naudingas gali būti ir lecitinas, gerinantis nervų sistemos veiklą. Be to, reikėtų vengti staigių kūno padėties pokyčių, o rytais prieš atsikeliant - kelias minutes pasėdėti lovoje. Taip pat atminkite, kad nuolatinis fizinis aktyvumas, net ir lengvas, pagerina kraujotaką ir padeda išlaikyti stabilų spaudimą. Na, o jei spaudimas išlieka itin žemas arba sukelia stiprius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos rimtesnės ligos, tokios kaip anemija ar endokrininiai sutrikimai.
Esant žemam kraujospūdžiui, nėra labai efektyvių priemonių, tačiau galimos alternatyvos: pakankamas skysčių vartojimas - tam labiausiai tinka negazuotas mineralizuotas vanduo, nes ten esančios druskos padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Sveikas žmogus, nesergantis jokiomis kitomis ligomis, per parą gali drąsiai išgerti apie 3 litrus vandens.
Kas gali padėti sureguliuoti kraujospūdį?
Nors vaistai nuo spaudimo dažnai yra būtini, vis daugiau dėmesio skiriama natūralioms, organizmą stiprinančioms priemonėms, kurios taip pat gali padėti reguliuoti kraujospūdį. Tinkamai parinkti maisto papildai ir veikliosios medžiagos gali būti puikus būdas palaikyti širdies ir kraujagyslių funkciją bei užtikrinti, kad kraujospūdis išliktų normos ribose.
Veiksmingi gali būti antitromboziniai preparatai, kurie gerina kraujotaką, mažina kraujo klampumą ir padeda išvengti krešulių susidarymo. Be to, teigiamą poveikį širdžiai turi augalinės omega rūgštys ir žuvų taukai. Šios medžiagos padeda mažinti uždegiminius procesus kraujagyslėse, palaiko cholesterolio lygį ir padeda reguliuoti kraujospūdį. Omega-3 rūgštys taip pat palaiko širdies ritmą ir stiprina širdies raumenį, todėl tinka tiek profilaktiškai, tiek jau turint kraujospūdžio sutrikimų.
Ypatingą vaidmenį kraujospūdžio reguliavime atlieka kalis ir magnis. Kalis padeda subalansuoti natrio kiekį organizme, o tai ypač svarbu mažinant spaudimą. Tuo tarpu magnis atsakingas už kraujagyslių tonusą, širdies raumenų atsipalaidavimą ir nervų sistemos funkciją. O geležies preparatai ir jodo papildai taip pat svarbūs, ypač jei kraujospūdžio problemos kyla dėl kitų organizmo sistemų disbalanso. Geležis būtina deguonies pernešimui kraujyje, o jodas - skydliaukės veiklai, kuri tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą ir kraujospūdį. Be to, naudingi gali būti ir preparatai širdies veiklai gerinti, kurie skirti bendram širdies funkcijos palaikymui.
Geriausi papildai su omega-3 riebiosiomis rūgštimis, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje, pagerina periferinę kraujotaką. Taip pat kalio, magnio preparatai, jie irgi daro įtaką kraujospūdžio pakilimui, nes esant jų trūkumui visada turėsime aukštesnį kraujospūdį ir bendrą silpnumą. Taigi žuvų taukus galima gerti ir be gydytojo nurodymų, tačiau savavališkai papildų padauginti negalima.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atveju kraujospūdžio svyravimus galima suvaldyti keičiant gyvenimo būdą ar vartojant maisto papildus, yra situacijų, kai savarankiškų priemonių nepakanka. Kreiptis į gydytoją būtina tuomet, kai kraujo spaudimas išlieka aukštas ilgą laiką, nepaisant visų pastangų jį sumažinti. Jei per keletą savaičių nepasiekiamas joks pagerėjimas ar spaudimas vis dar svyruoja - tai ženklas, kad gali būti rimtesnė problema. Taip pat svarbu reaguoti į fizinius simptomus: galvos skausmus, spaudimo jausmą pakaušyje, širdies plakimo pojūtį, dusulį ar regėjimo pablogėjimą. Šie ženklai gali rodyti, kad organizmas patiria nuolatinę įtampą, o padidėjęs spaudimas daro poveikį kraujagyslėms ir vidaus organams.
O jei nuolat jaučiamas silpnumas, svaigulys, mieguistumas ar šalčio pojūtis galūnėse, tai gali reikšti žemą kraujo spaudimą, kurio priežastis taip pat būtina išsiaiškinti. Itin svarbu įvertinti ir žemą diastolinį kraujo spaudimą. Tai gali reikšti sumažėjusį kraujagyslių elastingumą bei sutrikusią kraujotaką, t.y. nepakankamą kraujo tekėjimą į vidaus organus. Negalima ignoruoti ir atvejų, kai neaišku kodėl nekrenta spaudimas, nors žmogus jau vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus. Tai gali reikšti, kad gydymas neveiksmingas, dozė netinkama arba yra antrinė hipertenzijos priežastis - pavyzdžiui, hormoniniai sutrikimai, inkstų veiklos problemos ar lėtinis uždegimas organizme.
Jei pavyko sumažinti spaudimą, tai dar nereiškia, kad problema išspręsta. Būtina išsiaiškinti priežastį ir pasirūpinti profilaktika. Kraujospūdžio šuolis neatsiranda be priežasties. Dažniausiai tai organizmo reakcija į tam tikrus dirgiklius ar lėtinius sutrikimus. Staiga mažinti spaudimą pavojinga. Jis turėtų kristi palaipsniui - per kelias valandas.
Jei kraujospūdis viršija 180/110 mmHg ir nepavyksta jo sumažinti per 30-60 minučių, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą. Pirmąją valandą po staigaus spaudimo šuolio - kritinė. Teisingi veiksmai gali padėti stabilizuoti būklę ir išvengti komplikacijų.
Kraujospūdžio svyravimai ir jų įtaka
Kraujospūdžio svyravimas yra normalus dalykas. Tiek keičiantis paros, tiek metų laikui kraujospūdis svyruoja natūraliai. Dienos metu jis visada būna šiek tiek aukštesnis negu naktį, kai miegame ir organizmas atsipalaiduoja. Taip pat galima paminėti metų laikus: rudens, žiemos metu kraujospūdis yra šiek tiek aukštesnis negu vasarą. Tai vadinama natūraliu kraujospūdžio kitimu. O žmonėms, kurie turi aukštesnio kraujospūdžio ligą, jis nenukrinta net naktį - tai jau yra patologija.
Vasarą šilta, mes gausiai prakaituojame ir mažai geriame skysčių, tad natūraliai kraujospūdis būna žemesnis. Paprastai jaunų žmonių kraujospūdis gerokai žemesnis negu vyresnių asmenų ir tai priklauso nuo amžiaus savybių. Jauno žmogaus kraujagyslės - jaunos, švarios, elastingos, jos gali prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų ir aplinkybių. Žmogui senstant kraujospūdis pamažu kyla, nes kraujagyslės praranda savo elastingumą, išskiria mažiau medžiagų, atsakingų už jų elastingumą, taip pat vystosi aterosklerozė. Kraujagyslių sienelės tampa standesnės ir kraujospūdis pakyla.
Yra ir kitokių rizikos veiksnių, lemiančių aukštesnį kraujospūdį. Pavyzdžiui, koreguojamas faktorius - mūsų svoris. Apkūnus, turintis antsvorio žmogus dažniau skųsis padidėjusiu kraujospūdžiu, negu to paties amžiaus normalaus svorio asmuo. Didelis svoris apsunkina širdies ir kraujagyslių darbą.
Taip. Moterų iki 50-55-erių metų amžiaus, tol, kol joms nėra menopauzės, paprastai kraujospūdis yra žemesnis. O to paties amžiaus vyrų kraujospūdis kur kas aukštesnis.
Pagrindinis, tiesa, tai greičiau ne maistas, o labiau maisto papildas, kuris daro įtaką kraujospūdžiui, yra druska. Tie asmenys, kurie turi pakilusį kraujospūdį, turėtų griežtai riboti druskos kiekį. Visiems kitiems druskos kiekis turėtų būti ne daugiau kaip penki gramai per parą. Į tuos penkis gramus įskaičiuojama net tik ta druska, kuria mes pasiskaniname maistą, bet ir įeinanti į visų maisto produktų sudėtį: duoną, mėsos gaminius, sūrį.
Natūralūs būdai sumažinti kraujospūdį
Hipertenzijos komplikacijos ir prevencija
Aukštas kraujospūdis kartais nesukelia jokių požymių. Žmogus nežino, kad jo kraujospūdis pakilęs, tačiau jis savo piktą darbą vis tiek atlieka. Jis veikia kraujagysles, visas jų sieneles, pagrindinės iš jų: inkstų, akių, širdies ir smegenų. Beje, žmogui, turinčiam aukštesnį kraujospūdį, kur kas dažniau įvyksta miokardo infarktas arba galvos smegenų insultas. Palyginti su žemą kraujospūdį turinčiu asmeniu, tikimybė, kad taip nutiks, net 40 proc. didesnė.
Pagrindinė ir pati baisiausia komplikacija - galvos smegenų insultas. Galvos smegenyse sukeliama dideli pakitimai, nutrūksta kraujotaka kraujagyslei, maitinančiai platesnę zoną. Tokiu atveju galimi paralyžiai, kalbos sutrikimai, koma ir net mirtis. Dar viena baugi komplikacija - miokardo infarktas.
Kai žmogus ilsisi ar miega, jo kraujo spaudimas būna toks didelis, tarsi dirbtų sunkų darbą. Ilgainiui organai to neatlaiko. Arterinė hipertenzija didelis rizikos veiksnys insultui, taip pat miokardo infarktui, inkstų ligoms. Galutinės stadijos inkstų liga yra viena sunkiausių būklių medicinoje. Sukelia ir daug lėtinių ligų. Visos komplikacijos labai grėsmingos. Be to, COVID-19 sunkiausia eiga būna būtent nutukusių, turinčių širdies ligų, padidėjusį kraujospūdį turinčių pacientų.
Gydytojai perspėja - karantino metu nekontroliuojant kraujo spaudimo, tinkamai nevartojant vaistų pacientų būklė gali pablogėti ir, vasaros pabaigoje ar rudenį, gali atsirasti nauja šių ligų komplikacijų banga. Infarktas ar insultas gali ištikti be jokių perspėjimų. Kartais simptomai būna. Infarkto atveju: spaudžiantis skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, kuris jaučiamas nedidelio fizinio krūvio metu. Tai negeras požymis ir į jį reikia atkreipti dėmesį. Insulto atveju žmogui staiga nutirpsta dalis veido, ranka, koja, sutrinka kalba. Nors ir trumpam laikui ir po to atsistato, tai gali būti įspėjimas.
Padidėjęs kraujo spaudimas yra didžiulis rizikos veiksnys, jis sukelia įvairiausių organų pažeidimus. Turint šią ligą 7 kartus didėja rizika susirgti insultu, 4 kartus - širdies ligomis, 2 kartus dažniau gali būti pažeidžiamos kojų kraujagyslės, gali prireikti net kojų amputacijos. Taip pat dėl padidėjusio kraujospūdžio gali būti pažeidžiami inkstai, vėlesnėse inkstų pažeidimo stadijose gali atsirasti pykinimas, vėmimas, mieguistumas, niežulys, tinimas, mažakraujystė.
Siekiant kuo tiksliau diagnozuoti pacientą kamuojantį kraujospūdžio sutrikimą, dažniausiai atliekamas 24 val. kraujospūdžio monitoravimo tyrimas. Jo metu paciento kraujospūdis kas 30-60 minučių matuojamas visą parą, todėl galima nustatyti, koks kraujospūdis būdingas besiilsinčiam žmogui, tiek užsiimant kasdiene veikla. Įvertinti kraujospūdžio svyravimus galima ir atliekant elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ar veloergometrijos tyrimą, kurio metu pacientas mina dviratį apkrovai tolygiai didėjant.
Žmonėms nuolat primename, kad padidintas kraujospūdis yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Ilgalaikis aukštas kraujospūdis gali lemti širdies ligų, insulto ar inkstų nepakankamumo atsiradimą, todėl pacientams reikėtų reguliariai matuoti kraujospūdį, užsirašyti matavimus ir, užfiksavus aukštą kraujo spaudimą, kreiptis į gydytoją.
Hipertenzija yra civilizacijos liga - gyvename patogiau, mažiau judame, skaniau ir saldžiau valgome, prie to priprantame. Populiacijoje vis daugiau nutukusių, mažiau judrių, sportuojančių žmonių. Centrinėje, Rytų Europos šalyse padidėjęs kraujospūdis yra itin paplitęs. 60 proc. yra tik apytikslis skaičius, manau, jų yra daugiau.
Pagrindinės padidėjusio spaudimo priežastys: bloga mityba, stresas, netinkamas gyvenimo būdas, fizinės veiklos stoka. Jei kraujospūdis padidėjęs tik truputį, gydytojai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenseną, sumažinti druskos, alkoholio vartojimą - per savaitę vyrams ne daugiau nei 14 alkoholio vienetų ir ne daugiau kaip 8 vienetus moterims. 8 vienetai atitinka vieną vyno butelį per savaitę. Taip pat svarbu nerūkyti ir kasdien treniruotis bent po 30 minučių vidutinio intensyvumo tempu.
Kraujospūdis - tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis (dar vadinamas viršutiniu) visada yra aukštesnis, o diastolinis (apatinis) - žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu. Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai - žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Pagrindiniai padidėjusio kraujospūdžio išsivystymo rizikos veiksniai - amžius ir paveldimumas.
Nors daugeliu atveju kraujospūdžio svyravimus galima suvaldyti keičiant gyvenimo būdą ar vartojant maisto papildus, yra situacijų, kai savarankiškų priemonių nepakanka. Kreiptis į gydytoją būtina tuomet, kai kraujo spaudimas išlieka aukštas ilgą laiką, nepaisant visų pastangų jį sumažinti. Jei per keletą savaičių nepasiekiamas joks pagerėjimas ar spaudimas vis dar svyruoja - tai ženklas, kad gali būti rimtesnė problema.
tags: #vairavimas #su #ausktu #spaudimu