Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius penktadienį pasirašė įsakymą, kuriuo nukėlė draudimo laikyti vairavimo egzaminus rusų kalba įgyvendinimą iki 2026 m. sausio 1 d. Anot VRM, tokiu būdu bendrovė „Regitra“ ir suinteresuotos šalys turės metus laiko pasirengti vairavimo egzaminų laikymui valstybine lietuvių arba oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. „Sprendimo įgyvendinimui būtinas ilgesnis pasirengimo laikotarpis, gilesnės diskusijos - tai pabrėžia ir visos suinteresuotos šalys. Mūsų tikslas - kokybiškai pasiruošti naujai vairavimo egzaminų tvarkai“, - VRM pranešime cituojamas ministras V. Kondratovičius.
V. Kondratovičius spaudos konferencijoje teigia pritariantis, kad vairavimo egzaminas būtų laikomas tik tai lietuvių kalba arba kita oficialia Europos sąjungos kalba, o asmenims, nemokantiems šių kalbų galima egzaminą laikyti su vertėjo pagalba. VRM ministras tvirtina, kad sprendimas drausti vairavimo egzaminą laikyti rusų kalba nebuvo iki galo suderintas su kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais. „Dialogo aiškumą ir protingojo termino pasiruošti pasigedo ir socialiniai partneriai. Todėl manome, kad vieneri metai, tai pakankamai objektyvus ir racionalus laikotarpis prisitaikyti prie naujo teisinio reguliavimo ir „Regitrai“ ir kitoms suinteresuotoms šalims - transporto sektoriui, vairavimo mokykloms bei trečiųjų šalių piliečiams“, - spaudos konferencijoje tvirtino V. Kondratovičius.
V. Kondratovičius teigta, kad priimant sprendimą dalyvavo ir kitų ministerijų - Susisiekimo ministerijos ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijos atstovai. „Visi pažymėjo, kad tas procesas, kuris įvyko iki šiol buvo pakankamai skubotas ir reikalauja būtent tos peržiūros. Tuo pagrindu ir buvo priimtas sprendimas“, - aiškino VRM ministras. Be to, ministras pridėjo, kad diskutuota ir dėl to, jog, laikant vairavimo egzaminą būtų, ta daryti būtų galima ukrainiečių ir lenkų kalbomis.
AB „Regitra“ direktorius Vaidas Dominauskas tvirtino, kad nukelti draudimą vairavimo egzaminą laikyti rusų kalba taip pat svarbus dėl to, kadangi reikia suteikti galimybę ir laiko klientams prisitaikyti prie pasikeitimų. „Dalis klientų jau yra užsiregistravę į egzaminus kitų metų pradžioje (rusų kalba - tv3.lt). Todėl yra labai svarbu, kad būsimų vairuotojų patirtys būtų kaip galima geresnės. Kita, ką svarbu paminėti, šiame procese dalyvauja eilė organizacijų. Visų pirma, kalbame apie vairavimo mokyklas, kurioms reikia, iš tiesų, skirti dėmesio ir adaptuoti savo mokymo programas ir išversti į kitas kalbas, kad tinkamai parengti mokymo procesą. Lygiai taip pat kalbame apie vežėjus, kurie turi rinktis būsimų jų darbuotojo šalis, iš kur jie galėtų pritraukti ir pakviesti prisijungti“, - spaudos konferencijoje aiškino V. Dominauskas.
Pasak A. Bilotaitės, įsakymas buvo parengtas išanalizavus situaciją, kuri parodė, kad laikančiųjų vairavimo egzaminus rusų kalba tik daugėja. Bendrovės „Regitra“ duomenimis, pernai teorijos vairavimo egzaminai rusų kalba buvo laikyti 10 381 kartą. Šiemet per 11 mėn. - 11 560 kartų. Tai sudaro 9 proc. visų šiais metais laikytų egzaminų. Anglų kalba šiemet per 11 mėn. teorijos egzaminai buvo laikyti 3187 kartus, o tai sudaro beveik 3 proc. egzaminų.
Ministro įsakymu numatoma, kad nuo 2026 m. vairavimo egzamino teorinę dalį bus galima laikyti lietuvių arba kita ES oficialia kalba. Praktiniame egzamine asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, bus leidžiama dalyvauti kartu su vertėju. Tuometinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė gruodžio pradžioje pasirašė įsakymą, numatantį, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis ES kalbomis. Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis.
„Paskutinis sprendimas buvo priimtas be derinimo su Susisiekimo ministerija. Tai šito sutikimo nebuvo, tai greičiausiai šitoje vietoje nebuvo sutarimo arba aiškaus plano ir buvo vienasmenis galbūt toks sprendimas tvirtinti tą tvarką. bet manau, kad šitoje vietoje būtinas dviejų ministerijų labai sklandus bendradarbiavimas. Todėl, kad visi tokie sprendimai, kurie gali turėti labai skaudžių pasekmių, ypač keliuose“, - pridėjo V. Kondratovičius.
Tiesa, VRM ministras pridėjo, kad kol kas konkrečių sprendimų, kaip lietuvių kalbos piliečiai iš trečiųjų šalių mokytųsi lietuvių kalbos arba kitas kalbas, kurios yra numatytos laikant vairavimo egzaminą, kol kas nėra. „Mano žiniomis, yra tokie papildomi kursai, bet jų galbūt nepakanka. Gal aš iki galo nežinau, neturiu skaičių, bet esu kalbėjęs su žmonėmis, jie sako, kad yra rezervuota ukrainiečiams natūraliai pagal programą daug vietų. Kitų šalių piliečiai, kurie turi leidimą Lietuvoje gyventi laikinai arba nuolatos, ne visada prieina prie tų kursų, nors ir norėtų“, - pažymėjo V. Kondratovičius.
Trečiadienį „Regitra“ būsimųjų vairuotojų kantrybė trūko - į mitingus visoje Lietuvoje susirinko šimtai žmonių, prie Seimo rūmų piketuoti atvyko ir vairavimo mokyklos. Mitingą paskatino sunkumai. Viena iš mitingo organizatorių ir iniciatorių Neringa Pekarskaja tv3.lt pasakoja, kad idėja būsimuosius vairuotojus sutelkti piketui kilo vasario pabaigoje. „Regitra“ tada pranešė, kad vairavimo egzaminų neatnaujins iki balandžio. Pati N. Pekarskaja vairavimo egzamino laukia jau tris mėnesius.
Egzaminų - nuo kovo 10 d. „Regitros“ Komunikacijos skyriaus jaunesnioji specialistė Emilija Bardauskienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Vyriausybei atlaisvinus karantino suvaržymus praktikos egzaminai atnaujinami jau nuo trečiadienio, kovo 10 dienos. Ruošiamasi keisti net įmonės darbo laiką. „Bus stebimi besiregistruojančių klientų srautai ir, esant poreikiui, dirbama papildomomis dienomis, t. y. pirmadieniais“, - teigė E. Bardauskienė. Anot jos, po paskelbimo, kad leidžiama atnaujinti „Regitros“ veiklą, registracijų sistemoje buvo pastebėtas išaugęs lankytojų srautas. Didžiuosiuose miestuose vietų praktikos egzaminui liko tik kovo antroje pusėje: „Registracijos sistema veikė, tačiau dėl didesnio nei įprastai prisijungusiųjų srauto jos veikla galėjo būti kiek sulėtėjusi. Šiuo metu viskas veikia sklandžiai. Žvelgiant į šios dienos duomenis matyti, kad didesnis užimtumas laikyti praktikos egzaminus matomas Vilniuje, Alytuje ir Utenoje. Kituose didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, laisvų vietų yra dar kovo viduryje arba antroje mėnesio pusėje.“
Nepaisant to, pasak „Regitros“ atstovės, būsimi vairuotojai egzamino vietą galima rinktis ir kitame mieste. Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad egzaminas „Regitroje“ arba automobilio techninė apžiūra - priežastis, dėl kurios asmenys gali vykti į kitą savivaldybę. „Migruoti tarp savivaldybių galima dėl „Regitros“ egzaminų ir tech. apžiūros. Tačiau tik dėl šių paslaugų, dėl kitų - ne. Taip pat galioja reikalavimas vykti tik konkrečią dieną, turėti rezervacijos patvirtinimą ir būti tik „Regitroje“, - teigia R. Matonis.
Taip pat, dėl susiklosčiusios situacijos „Regitra“ pratęsė teorijos egzaminų rezultatų galiojimo laiką. Įprastai teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja vienerius metus ir per šį laikotarpį būtina išlaikyti praktikos egzaminą, dėl pandemijos šis terminas yra pratęstas. Taip siekiama sudaryti galimybę visiems būsimiems vairuotojams suspėti vėliau išlaikyti praktikos egzaminą. Taigi, visiems būsimiems vairuotojams, kuriems teigiamas teorijos egzamino rezultatas baigė arba baigs galioti ekstremalios situacijos metu, jo galiojimo terminas pratęsiamas ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiui ir dar 6 mėnesiams po jo pabaigos.
„Regitra“ perspėja būsimuosius vairuotojus stebėti registracijos į egzaminą sistemas, nes kol kas egzaminų tvarkaraštis nėra galutinis. „Norime atkreipti dėmesį, kad egzaminų grafikas dar nėra maksimaliai suplanuotas. Kitaip tariant, vietų skaičius dar bus pildomas etapais. Tad kviečiame klientus sekti tvarkaraštį, nes vietų skaičius dar kis", - teigia įstaigos atstovė.
Tai numatoma padaryti nauja redakcija išdėstant Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašą. Jame detaliai nurodoma, ką turi mokėti vairuotojai, koks vairavimas yra saugus, o kokios klaidos laikomos kritinėmis ar nekritinėmis ir ką padarius prie vairo egzaminas tikrai neišlaikomas. Tarp naujų pakeitimų yra kitokie reikalavimai automobilio parkavimui, saugaus atstumo ar greičio laikymuisi. Pavyzdžiui pagal dabar galiojančią tvarką vairuotojai turi patikrinti, ar „paliekamos stovėti transporto priemonės priekiniai ratai tinkamai pasukti į šaligatvio kraštą (bortelį) ar kelkraštį.“ Naujoje tvarkoje šis reikalavimas gerokai detalizuojamas.
Kai transporto priemonė paliekama stovėti įspėjamaisiais ženklais pažymėtoje nuokalnėje reikės pasukti priekinius ratus į bortelį ar kelkraštį; kai įkalnėje be bortelio - pasukti priekinius ratus į kelkraštį; o įkalnėje su borteliu - pasukti priekinius ratus nuo bortelio. Paprastai kalbant, bus reikalaujama ratus pasukti taip, kad, jeigu paliktas automobilis pradėtų riedėti, tai kad jis riedėtų toliau nuo važiuojamosios dalies, o ne į jos vidų (ir taip sukeltų grėsmę).
Pagal dabartinę egzaminavimo tvarką nekritinę klaidą galima užsidirbti, jei vairuotojas laikosi mažesnio kaip per 2 sekundes, bet didesnio kaip per 1 sekundę nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės. Naujoje tvarkoje ši nekritinė klaida dėl saugaus atstumo laikymosi apibūdinama taip: vairuotojas laikysis mažesnio kaip pusės spidometro rodmens, paversto metrais, atstumo arba per dvi sekundes, bet didesnio kaip per vieną sekundę nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonėse. Yra ir viena nauja nekritinė klaida, susijusi su atstumo laikymusi. Ji bus fiksuojama, kai vairuotojas sustabdys transporto priemonę, palikdamas nepakankamą tarpą iki priešais sustabdytos transporto priemonės, kad prireikus galėtų ją apvažiuoti, nevažiuodamas atbuline eiga.
Naujoje tvarkoje taip pat numatoma naujovė ir dėl eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymo. Nekritinė klaida bus fiksuojama, kai vairuotojas automobiliu (ar keturračiu arba junginiu su priekaba) vienos pusės ratais pervažiuos ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią tos pačios krypties eismo juostas.
Naujoje aprašo redakcijoje siūloma keisti ir vienos kritinės klaidos apibūdinimą. Dabar kritine klaida laikoma, kad vairuotojas važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja. Ši kritinė klaida nevertinama, jei egzaminuojamasis saugiai greitėja su transporto srautu arba jei per lėtas važiavimas trunka mažiau kaip 3 sekundes. Naujoje tvarkoje kritine klaida būtų fiksuojama, kai vairuotojas važiuotų daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kelio atkarpose, kuriose leistinas ne didesnis kaip 50 km/h važiavimo greitis ir daugiau kaip 20 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu kelio atkarpose, kuriose leistinas didesnis kaip 50 km/h važiavimo greitis, kai eismo situacija to nereikalauja. Ši klaida irgi nebūtų nevertinama, jei egzaminuojamasis saugiai greitėja su transporto srautu arba jei per lėtas važiavimas trunka mažiau kaip 3 sekundes. Paprastai kalbant, jeigu egzamino metu važiuosite, pvz., 34 km/h, kai leidžiama važiuoti 50 km/h arba 64 km/h, kai leidžiama važiuoti 80 km/h, tuomet bus fiksuojama kritinė klaida ir egzamino neišlaikysite.
Į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų grįžę tėvai neretai ima sukti galvą, kieno globon patikėti atžalą: auklei, į darželį, o gal seneliams? Dažniausiai vaiko priežiūros atostogų tėvai renkasi išeiti iki vaikui sukaks 1,5 metų, mat renkantis ilgesnį vaiko priežiūros atostogų laiką mažėja valstybės išmokos. Su tokia situacija susidūrė ir prieš keletą dienų pirmąjį dukros gimtadienį atšventusi Ingrida. „Du mėnesius, kai jau būsiu grįžusi į darbą, namuose dar bus vyras, o kai vaikui sueis 1,5 metų, mano vaikas turėtų kažkur pasidėti. Auklės paslaugos šeimai šiuo metu taip pat sunkiai įkandamos. 6 mėnesiams, skaičiuoja Ingrida, auklė šeimai atsieitų kiek daugiau nei 5 tūkst. „Pažįstama pasakojo, kad per vienus metus auklei sumokėjo 9 tūkst. eurų. „Mes esame vidutines pajamas gaunanti šeima ir, aišku, turinti būsto paskolą.
„Žinau atvejų, kai mamos įspraudžia save į pusmetį dirbimo iš namų ir pražilsta. Grįžti į darbą, milžiniška atsakomybė ir dar aplink kompiuterį trepsi pusantrų metų mažylis, nuolat reikalaujantis dėmesio, juo reikia rūpintis ir pan. LRT.lt kalbinta vilnietė Vilija taip pat pasakojo susidurianti su iššūkiais, ieškodama darželio, kuriame būtų 1,5 metų amžiaus mažylių grupė. „Nėra galimybės išsifiltruoti darželių, kurie turėtų 1,5 m. amžiaus grupes. Kyla klausimas, ar tokia situacija išliks ir tada, kai vaikui iš tiesų reikės eiti į darželį.
Tiesa, pabrėžia ministerija, siekiant spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, praėjusių metų pabaigoje Seime buvo priimti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kuriais nuo 2025 m. sausio 1 d. įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis - vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Jos dydis - 5,2 BSI per mėnesį (BSI 2024 m. Anot ministerijos, vienas iš priimto įstatymo tikslų - suteikti tėvams (įtėviams) ar globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, anksčiau grįžti į aktyvią darbo rinką, todėl vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus mokama tik dirbantiems vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, išskyrus atvejus, kai tai.).
„Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka nebus skiriama, jei fizinis asmuo prižiūrės savo, sutuoktinio ar sugyventinio vaiką. Būtent tuo metu prasideda rinkos turbulencijos: susitarę su auklėmis iš anksto šeimos rugpjūtį sužino, kad auklės nebeturi (dažniausiai dėl to, kad patys padarė bendravimo klaidų, o ne dėl to, kad visos auklės nepatikimos, nors yra ir tokių), išsigandę, kad neranda kitos kandidatės, ima kelti kainas“, - komentuoja I. Rugpjūtį po atostogų atsiranda ir tėvų optimistų, kurie mano, kad su auklėmis bus itin paprasta, sako įmonės vadovė. „Susitikau, pasikalbėjome, dirba. Antrindama dėl 2025-aisiais įsigaliosiančių kompensacijų auklių atlyginimams, I. I. Augustinienė sako pastebinti susidomėjimą ir iš darbdavių. Anot I. „Galbūt rugsėjį matysime, kad šiek tiek kilstelėjo. O vairuojančios auklės kaip visada - brangiausios.
Iš jų: 6,7 tūkst. žmonių gavo vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 12 mėn. (pasirinkimas išmoką gauti dvejus metus ir išmoka gaunama pirmaisiais metais), 11,1 tūkst. žmonių gavo vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 18 mėn., o 3,6 tūkst. žmonių gavo išmoką iki vaikui sueis 24 mėn. (pasirinkimas išmoką gauti dvejus metus ir išmoka gaunama antraisiais metais). Dar 13 tūkstančių tėvų 2024 m. birželį gavo išmokas, paskirtas pagal iki 2023 m. sausio 1 d. „Tarp gavėjų, gaunančių išmokas, paskirtas pagal naują tvarką, 90 proc. arba 19,4 tūkst. gavėjų yra moterys, 2 tūkst. 2024 m. birželį senelių, gaunančių vaiko priežiūros išmoką, buvo 1 tūkst., iš jų 900 žmonių išmoką gavo pagal tvarką, galiojusią iki 2023 m. sausio 1 d., 100 žmonių gavo išmoką, paskirtą pagal naują vaiko priežiūros išmokų tvarką“, - LRT.lt komentuoja M. Nuo 2023 m. įsigaliojo vaiko priežiūros atostogų tvarka, kai tėvai gali pasirinkti vaiko atostogas iki kol vaikui sukaks pusantrės, dveji arba treji metai. Neperleidžiamais mėnesiais, nepaisant to, kokios trukmės vaiko priežiūros atostogos pasirinktos, tėvams bus mokama 78 proc. jų darbo užmokesčio popieriuje, arba kiek daugiau nei 100 proc. Pasirinkus vaiko priežiūros atostogas iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių, išmoka sieks 60 proc. buvusio darbo užmokesčio popieriuje, arba 77,34 proc. Pasirinkus vaiko priežiūros atostogas iki kol vaikui sukaks 24 mėnesiai, pirmaisiais vaiko metais išmoka sieks 45 proc. darbo užmokesčio popieriuje, arba 58 proc. atlyginimo į rankas. Antraisiais vaiko metais išmoka menks ir sieks 30 proc. darbo užmokesčio popieriuje, arba 38,67 proc.
Apie 11 tūkst. praktinių vairavimo egzaminų buvo atšaukta, susidarė eilės ir „Regitroje“, ir vairavimo mokyklose.
Tėvų rūpesčiai dėl vaikų priežiūros ir vairavimo egzaminų tvarkos pokyčiai kelia diskusijas visuomenėje.
