Metodika ir kriterijai vairavimo egzaminui

Mokantis vairuoti svarbu laikytis nuoseklios ir nustatytos mokymosi tvarkos, kuri leidžia įgyti vairavimo teorijos žinių ir tas žinias pritaikyti, kuomet prasideda praktinis vairavimas.

Nustatyta vairuotojo teisių teorijos ir praktinio vairavimo mokymo struktūra užtikrina, kad kiekvienas mokymosi etapas natūraliai pereitų į kitą, pradedant nuo pagrindinių Kelių eismo taisyklių principų supratimo ir baigiant sudėtingomis vairavimo situacijomis. Toks sistemingas požiūris padeda geriau įsisavinti informaciją, išvengti klaidų ir formuoti tvirtus įgūdžius, kurie yra būtini norint saugiai ir užtikrintai valdyti transporto priemonę.

Aprašo pakeitimai daugiausiai apima vertinimo kriterijų ir metodų tikslinimą - vertinimo formuluotės tikslintos, siekiant, kad būtų vienodai ir aiškiai suprantamos tiek egzaminuotojų, tiek ir egzaminuojamųjų. Šiuo metu VĮ „Regitra“ su pakeitimais supažindina egzaminuotojus, kurie vertina būsimus vairuotojus praktinių egzaminų metu. Sausio-vasario mėn. vyksta susitikimai su vairavimo mokyklų atstovais, kad su pakeitimais iš anksto galėtų susipažinti būsimus vairuotojus mokantys vairavimo instruktoriai.

Keturi svarbūs žingsniai siekiant vairuotojo pažymėjimo

Mokantis vairuoti prieš tai minėta seka gali keistis, jei nusprendžiama vairavimo teorijos mokytis savarankiškai (eksternu). „Regitroje“ laikant praktinį vairavimo egzaminą jis yra vertinamas vadovaujantis vertinimo kriterijais ir metodais. Juos naudinga žinoti ruošiantis egzaminui.

Pirmas žingsnis - vairavimo teorija

Vairavimo teorijos mokymasis yra pirmasis žingsnis kiekvienam būsimam vairuotojui. Šiame etape mokiniai susipažįsta su Kelių eismo taisyklėmis, kurios yra pagrindas saugiam ir atsakingam dalyvavimui eisme. Mokymų metu gilinamasi į kelio ženklų reikšmes, eismo reguliavimo signalus, pirmumo teisės taisykles ir kitus svarbius aspektus, kurie padeda suprasti, kaip veikia eismo sistema. Be to, vairavimo teorijos metu analizuojamos dažniausiai pasitaikančios klaidos ir pavojingos situacijos, o tai skatina mokinius mąstyti kritiškai ir būti pasiruošusiems netikėtoms situacijoms kelyje.

Priklausomai nuo poreikių ir pasirinktos kategorijos, teoriją galima mokytis vairavimo mokykloje, dalyvaujant profesionalių vairuotojų mokytojų vedamose pamokose, arba savarankiškai (eksternu) namuose (teorijos egzaminą galima laikyti pasiruošus savarankiškai vairuotojams, turintiems teisę vairuoti D1, D1E, D arba DE kategorijos TP ir siekiantiems atitinkamai įgyti teisę vairuoti C1, C1E, C arba CE kategorijos TP ir atvirkščiai. Taipogi vairuotojams, turintiems teisę vairuoti B, C1, C1E, D1 arba D1E kategorijos TP ir siekiantiems atitinkamai įgyti teisę vairuoti BE, C, CE, D arba DE kategorijos TP. B1 kategoriją mokytis eksternu galima taip pat).

Savarankiško teorijos mokymosi lankstumas leidžia kiekvienam pasirinkti mokymosi būdą, kuris geriausiai atitinka jų asmeninius poreikius. Gerai įsisavinta vairavimo teorija ne tik palengvina perėjimą prie praktinio vairavimo mokymo, bet ir formuoja atsakingo vairuotojo įpročius, kurie yra būtini kasdien dalyvaujant eisme.

Antras žingsnis - praktinio vairavimo pamokos

Praktinis vairavimo mokymas prasideda po to, kai mokinys įsisavina vairavimo teorijos pagrindus. Šis etapas yra skirtas teorinių žinių pritaikymui realiame eisme, mokantis valdyti transporto priemonę įvairiose situacijose.

Praktinio vairavimo pamokų metu mokinys, kartu su vairavimo instruktoriumi, pirmiausiai išmoksta atlikti pagrindinius manevrus tokius, kaip judėjimas iš vietos, stabdymas, posūkiai ir parkavimas vairavimo mokymo aikštelėje. Vėliau pereinama prie sudėtingesnių praktinio vairavimo pamokų tokių, kaip dalyvavimas intensyviame miesto eisme, važiavimas žiedinėse sankryžose, parkavimas miesto stovėjimo aikštelėse ir panašiai. Vairavimo instruktorius ne tik padeda lavinti techninius vairavimo įgūdžius, bet ir moko numatyti pavojus bei priimti tinkamus sprendimus stresinėse situacijose.

Nuoseklus praktinis vairavimo mokymas užtikrina, kad mokinys įgytų pasitikėjimo savimi ir gebėjimų saugiai bei atsakingai valdyti transporto priemonę, ruošdamasis mokykliniam vairavimo egzaminui ir savarankiškam dalyvavimui eisme.

Trečias žingsnis - mokyklinis vairavimo egzaminas

Mokyklinis vairavimo egzaminas (vairavimo mokykloje vadinama „Praktinė galutinė vairavimo įskaita“) yra lemiamas etapas, kuriame patikrinamos tiek vairavimo teorijos žinios, tiek praktinio vairavimo įgūdžiai, įgyti mokantis vairuoti. Šis egzaminas skirtas įvertinti, ar būsimas vairuotojas pasirengęs savarankiškai ir atsakingai dalyvauti eisme bei vykti į „Regitra“ laikyti finalinio vairavimo egzamino.

Mokyklinio vairavimo egzamino metu tikrinamas gebėjimas pritaikyti teorines žinias praktikoje stebint, kaip tvarkingai laikomasi Kelių eismo taisyklių, atliekami vairavimo manevrai ir reaguojama į realias eismo situacijas. Iš esmės, mokyklinis vairavimo egzaminas savo eiga yra identiškas „Regitra“ vairavimo egzaminui, o pagrindinis skirtumas yra tas, kad šalia tavęs sėdi ne egzaminuotojas, o vairavimo instruktorius.

Mūsų mokiniai yra kruopščiai ruošiami finaliniam etapui, o mokyklinis egzaminas tampa logišku jų mokymosi proceso užbaigimu. Sėkmingai išlaikius mokyklinį vairavimo egzaminą, mokinys įgyja teisę laikyti vairavimo egzaminą „Regitra“ ir žengti paskutinį žingsnį vairuotojo pažymėjimo link!

Ketvirtas žingsnis - vairavimo egzaminas „Regitra“

Vairavimo egzaminas „Regitra“ - paskutinis ir svarbiausias etapas siekiant įgyti vairavimo teisę ir vairuotojo pažymėjimą. Praktikos egzamino metu, visai kaip mokyklinio vairavimo egzamino, tikrinami mokinio įgūdžiai valdyti transporto priemonę realiomis eismo sąlygomis. Egzaminas prasideda nuo techninių klausimų ir užduočių, atliekamų „Regitra“ egzaminavimo aikštelėje (išskyrus B kategoriją, kurios egzamino metu egzaminuotojas gali pasirinkti dalį techninių užduočių atlikti egzaminavimo aikštelėje arba mieste), o vėliau keliaujama į miestą, kur reikia pademonstruoti gebėjimą tinkamai reaguoti į įvairias eismo situacijas, laikytis taisyklių ir išlaikyti dėmesio koncentraciją.

„Regitra“ egzaminuotojai vertina vairavimo tikslumą, saugumą ir gebėjimą užtikrinti sklandų eismą. Sėkmingai išlaikius šį egzaminą, mokinys tampa pilnateisiu vairuotoju, galinčiu dalyvauti eisme!

Vairavimo egzamino vertinimo metodika ir kriterijai

Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (KK), nekritines klaidas (NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (SPK).

• KK - veiksmas, kuris: parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių, gebėjimų lygį ar nepagarbą, neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu; gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę.
• NK - veiksmas, kuris parodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, bet vienas pats nekelia grėsmės jokiam eismo dalyviui ar netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės.
• SPK - tai šešios NK, atliekant tą patį vertinamą veiksmą.

KK, susijusios su egzaminuojamojo įgūdžiais ir gebėjimais, bet tiesiogiai nesusijusios su veiksmais, aprašytais I skyriuje, vadinamos bendrosiomis kritinėmis klaidomis (BKK).

Vertinamos keturios BKK:

1. Egzaminuotojo įsikišimas;
2. Susidūrimas (užvažiavimas ant kliūties ir pan.);
3. Pavojinga situacija;
4. Privalomų nurodymų nevykdymas.

Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis:

• Padaro devynias ir daugiau NK;
• Padaro šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK;
• Padaro vieną KK.

Patikrinimas prieš važiavimą

• NK - nesugeba surasti egzaminuotojo nurodytų transporto priemonės valdymo įtaisų ar įrangos; pademonstruoti savo žinių ar sugebėjimų, kaip juos valdyti, sureguliuoti arba patikrinti jų būklės; pasirengti važiuoti saugiai.
• Papildomi valdymo ir saugos įtaisai. Šios NK vertinamos tik po dviejų egzaminuotojo įspėjimų: „Prašau patikrinti valdymo įtaisus ir įrangą“. Turi būti skirta pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo:
  • NK - naudojasi bet kuriuo papildomu įtaisu netinkamai;
  • NK - netinkamai sureguliuotas arba užsegtas saugos diržas;
  • NK - veda variklį, pasirinkęs netinkamą pavarą arba neišjungęs sankabos;
  • NK - be reikalo išjungia veikiantį variklį rakteliu ar mygtuku arba bando užvesti variklį, kai jis jau veikia.
• KK - neužsisega saugos diržo, kai tai yra būtina;
• KK - naudojasi mobiliojo ryšio priemone neleistinu būdu;
• KK - naudojasi bet kuriuo papildomu įtaisu netinkamai arba nesinaudoja juo, kai tai yra būtina, ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

Sankabos valdymas

• NK - be reikalo ilgai važiuoja nevisiškai įjungęs sankabą (įskaitant manevrus mažu greičiu);
• NK - netinkamai valdo sankabą pradėdamas važiuoti (transporto priemonė trūkčioja arba išsijungia variklis);
• NK - laiko koją ant arba virš sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip penkiolika sekundžių. Ši NK vertinama vieną kartą, važiuojant kelio ruožu (gatve) nuo sankryžos iki sankryžos, kurioje sukama;
• NK - netinkamai valdo sankabos paminą, perjungdamas pavaras;
• NK - važiuodamas mažu greičiu netinkamu būdu valdo sankabos paminą (svirtį);
• NK - laiko nuspaudęs sankabos paminą, kai pavara nejungiama ilgiau kaip tris sekundes, išskyrus atvejius, kai reikia pradėti važiuoti, sustoti arba manevruoti mažu greičiu;
• NK - be reikalo užgesina variklį (dėl netinkamo sankabos valdymo, netinkamos pavaros ar pan.);
• SPK - šešis kartus užgesina variklį;
• KK - užgesina variklį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

Akceleratoriaus valdymas

• NK - netinkamai valdo akceleratoriaus paminą;
• NK - per daug nuspaudžia akceleratoriaus paminą, kai sankaba išjungta ar nevisiškai įjungta arba neįjungta pavara;
• NK - spaudžia akceleratoriaus paminą ir nepasinaudoja transporto priemonės inercija prieš sustabdant iš anksto numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“ ženklas ir pan.) ar kitose situacijose.

Pavaros pasirinkimas

• NK - pasirenka pavarą, neatitinkančią: situacijos, transporto priemonės greičio, techninių duomenų ir važiavimo sąlygų, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
• NK - važiuoja įjungęs neutralią pavarą išlanka (posūkiu ar vingiu) arba nuokalne;
• NK - jungia pavarą, kai važiuodamas sankryžoje ar išlankoje suka vairą, ir (arba) pavaros perjungimas trukdo transporto priemonei judėti sklandžiai ir tolygiai;
• NK - pirma pavara nuvažiuoja didesnį kaip dviejų automobilių ilgio atstumą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
• NK - tolygiai važiuoja 30 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei trečią pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
• NK - tolygiai važiuoja 50 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei ketvirtą pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
• NK - tolygiai važiuoja 70 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei penktą pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
• SPK - šešios pasikartojančios pavaros pasirinkimo NK.
• KK - jungia atbulinės eigos pavarą, kai važiuoja į priekį, arba važiavimo į priekį pavarą, kai važiuoja atbuline eiga, arba transporto priemonės su automatine pavarų dėže stovėjimo („Park“ pozicija) pavarą, kai transporto priemonė juda;
• KK - pasirenka netinkamą pavarą ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
• KK - nepasirenka pavaros, kuri leidžia palikti transporto priemonę stovėti saugiai, kai neįjungtas stovėjimo stabdys.

Vairo valdymas

• NK - neišlaiko pasirinktos trajektorijos: nukrypsta nuo trajektorijos, trūkčiodamas sukinėja vairą; yra neatidus netinkamai vairuojamųjų ratų padėčiai, palikdamas stovėti transporto priemonę ar pradėdamas važiuoti (šešios tokios klaidos laikomos SPK);
• NK - bent vienu ratu įvažiuoja į kelkraštį arba atsiremia į bortelį ar šaligatvio kraštą, bet neužvažiuoja ant jo. Ši NK nevertinama, jei transporto priemonės ratas saugiai ir sklandžiai įvažiuoja į kelkraštį arba paliečia bortelį, ar šaligatvio kraštą, atliekant specialųjį važiavimo manevrą (šešios tokios klaidos laikomos SPK);
• NK - suka vairą netinkamu būdu:
  • Deda rankas ant vairo iš vidaus;
  • Valdo vairą tik viena ranka, kai kita ranka yra laisva (išskyrus važiavimą atbuline eiga);
  • Suka vairą vienos rankos delnu;
  • Per daug suka vairą, kai transporto priemonė nejuda;
  • Laiko vairą sukryžiavęs rankas ar kitokiu būdu, kuris riboja judesius vairu.
• KK - nesuvaldo (neišlaiko) vairo;
• KK - atitraukia abi rankas nuo vairo, kai transporto priemonė juda. Klaida nevertinama, jei rankos atitraukiamos trumpam (sekundei), nesukeliant potencialiai pavojingos situacijos, pavyzdžiui, kai manevruojant judama labai lėtai.

Stabdymas

• NK - netinkamai stabdydamas leidžia transporto priemonei pajudėti į priekį;
• NK - neišlaiko transporto priemonės vietoje nei stovėjimo, nei darbiniu stabdžiu, kai ji stovi. Ši NK nevertinama, kai koja perkeliama nuo stabdžių ant akceleratoriaus paminos;
• NK - valdo stabdžių paminą netinkamu būdu;
• NK - neišlaiko vietoje transporto priemonės, sustabdęs įkalnėje, t. y. leidžia jai pariedėti atgal, bet greitai pasitaiso ir nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
• NK - blokuoja ratus (taip pat atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą), bet greitai pasitaiso;
• NK - važiuodamas be reikalo laiko koją ant stabdžių paminos;
• NK - važiuoja neišjungęs arba nevisiškai išjungęs stovėjimo stabdį;
• NK - stabdo kaire koja;
• KK - be reikalo staigiai stabdo ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
• KK - neišlaiko transporto priemonės vietoje, sustabdęs ją įkalnėje, t. y. leidžia transporto priemonei pariedėti atgal, ir greitai nepasitaiso (sudaro potencialiai pavojingą situaciją);
• KK - stipriai spaudžia stabdžių paminą, taip blokuodamas transporto priemonės ratus bei priversdamas juos slysti, ir greitai nepasitaiso;
• KK - be reikalo važiuoja laikydamas koją ant stabdžių paminos. Ši KK vertinama tik po dviejų egzaminuotojo įspėjimų: „Prašau patikrinti valdymo įtaisus ir įrangą“. Turi būti skirta pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo;
• KK - įjungia stovėjimo stabdį važiuodamas ir nesuvaldo transporto priemonės;
• KK - prieš atsistodamas nuo vairuotojo sėdynės išlipimui arba patvirtindamas, jog transporto priemonė parengta palikti stovėti, neįjungia stovėjimo stabdžio (arba automatinės pavarų dėžės selektoriaus atitinkamos padėties), kai neįjungta pavara, kuri leidžia palikti transporto priemonę stovėti saugiai.

Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje

• NK - be reikalo nesilaiko eismo juostos ribų;
• NK - važiuojamojoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos, t. y. nemato kelio priekyje ir nekoreguoja pasirinktos trajektorijos, taip pat nepersirikiuoja arba be reikalo persirikiuoja iš vienos eismo juostos į kitą ir pan.;
• NK - nepasitraukia dešiniau, kur tai įmanoma, važiuodamas keliu, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Ši NK vertinama vieną kartą, važiuojant kelio ruožu (gatve) nuo sankryžos iki sankryžos, kurioje sukama;
• NK - be reikalo važiuoja toliau nei pirmąja eismo juosta nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Ši NK nevertinama, jei važiuojant dešiniąja juosta reikia dažnai persirikiuoti dėl joje stovinčių transporto priemonių arba jei reikia važiuoti tiesiai, o iš dešiniosios juostos sankryžoje galima sukti tik į dešinę, arba eismas kitoje juostoje intensyvus. Ši NK vertinama vieną kartą, važiuojant kelio ruožu (gatve) nuo sankryžos iki sankryžos, kurioje sukama;
• NK - sustabdo transporto priemonę netinkamoje vietoje (nepagrįstai dideliu atstumu nuo: „Stop“ linijos; važiuojamųjų dalių sankirtos; priekyje sustabdytos transporto priemonės; sustojus - didesniu kaip 40 cm atstumu nuo važiuojamosios dalies, kelio (ar kt.) krašto ar ženklinimo linijos ir pan.);
• NK - atlikdamas manevrą pasirenka neracionalią trajektoriją, tačiau nesukelia potencialiai pavojingos situacijos (pvz., atliekant apsisukimą neišvengia atbulinės eigos naudojimo kai to galima išvengti pasirinkus tinkamą trajektoriją ir pan.);
• SPK - šešios pasikartojančios padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje NK.
• KK - pasirenka netinkamą trajektoriją arba persirikiuoja važiuojamųjų dalių sankirtoje ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
• KK - netinkamai lenkia arba apvažiuoja transporto priemonę;
• KK - sustoja, kur sustoti draudžiama;
• KK - važiuoja taip, kad trečdalis transporto priemonės ar daugiau be reikalo yra priešpriešinio eismo juostoje;

Padėties pasirinkimas manevruojant

• NK - pabaigus transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą:
  • Transporto priemonė stovi nelygiagrečiai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui;
  • Bent vienas arčiau važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto esantis transporto priemonės ratas yra toliau kaip 40 cm nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;
  • Transporto priemonė yra arčiau kaip 1 m arba toliau kaip 2 m atstumu nuo priekyje stovinčios transporto priemonės.
• NK - pabaigus transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą transporto priemonė stovi:
  • Nelygiagrečiai greta stovinčiai transporto priemonei ar stovėjimo vietą žyminčioms linijoms;
  • Arčiau kaip 50 cm arba toliau kaip 1 m atstumu nuo greta stovinčios transporto priemonės;
  • Toliau kaip 40 cm atstumu nuo stovėjimo vietos pabaigą žyminčios linijos.
• NK - atlikdamas transporto priemonės pastatymo lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, atbuline eiga nuvažiavo daugiau kaip 3 m nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo);
• NK - atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priede, tris ir daugiau kartų naudojo atbulinės eigos pavarą. Ši NK vertinama vieną kartą atliekant kiekvieną specialųjį važiavimo manevrą;
• NK - važiuodamas atbuline eiga su posūkiu į dešinę nuvažiavo daugiau kaip 1 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;
• KK - pabaigus transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, bent vienas arčiau važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto esantis transporto priemonės ratas yra toliau kaip 80 cm nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;
• KK - pabaigus transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė stovi arčiau kaip 0,3 m arba toliau kaip 1,5 m atstumu nuo greta stovinčios transporto priemonės;
• KK - atlikdamas transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, nuvažiavo daugiau kaip 5 m nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo);

Padėties pasirinkimas, sukant į dešinę

• NK - prieš posūkį transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;
• NK - pradėjus sukti, transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukama per plačiai ir posūkis užbaigiamas per arti priešingos krypties eismo juostos;
• KK - suka iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į dešinę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje KK;
• KK - užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
• KK - suka taip, kad trečdalis transporto priemonės arba daugiau be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą.

Padėties pasirinkimas, sukant į kairę

• NK - prieš posūkį (apsisukimą) transporto priemonė yra ne eismo juostoje, nelygiagreti ženklinimui, toliau nei būtina nuo priešingų krypčių eismo srautus skiriančios (pažymėtos ar nepažymėtos) linijos arba skiriamosios juostos;
• NK - suka būdamas per toli nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto vienpusio eismo kelyje;
• NK - pasuka priekinius ratus į kairę laukdamas posūkio, išskyrus situacijas, kai tai yra būtina;
• NK - suka plačiai, važiuoja per daug į dešinę nuo važiuojamųjų dalių sankirtos centro, kur eismo sąlygos to nereikalauja;
• NK - įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą arba išvažiuodamas iš jos nežymiai išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.
• KK - suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į kairę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje KK;
• KK - užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
• KK - suka taip, kad trečdalis transporto priemonės arba daugiau įvažiuojant į posūkį arba išvažiuojant iš jo be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą;

Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis

• NK - nesižvalgo ir nestebi viso kelio priekyje, iš šono ir už transporto priemonės;
• NK - pasukdamas galvą per atitinkamą petį netikrina per galinio vaizdo veidrodžius nematomos kelio dalies kai eismo situacija to reikalauja. Ši NK ne visada gali būti vertinama, jei egzaminuojamasis...

tags: #vairavimo #metodika #ir #kriterijai

• Geriausias miesto visureigis Lietuvoje
• Reguliuoti rankinį stabdį Opel Zafira
• Kaip įjungti Apple CarPlay Peugeot
• Kaip pasirinkti tinkamą vairo padėtį
• Naujovės vairuotojų apmokėjime