Ryte Marijampolėje, per vairavimo pamoką, 20-metė mergina vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalą ir mokomasis automobilis rėžėsi į sieną. Sužalota ir vairuotoja, ir instruktorius.
Kiek po aštuonių ryto antradienį, Marijampolės miesto centre, pravažiuojančių ir praeivių akį traukė sudaužytas vairavimo mokyklos automobilis. Jis ką tik po įvykio: atsitrenkė į sieną.
Pirminiais duomenimis, vairuoti besimokanti 20 metų mergina, sumaišė pedalus ir nesuvaldė mašinos. „Greičiausiai taip ir bus, kad iš streso nepasirinko tinkamo pedalo, ir rytinis pikas, eismas didesnis. Ir mergina pasirinko ne tą pedalą ir paspaudė vietoj stabdžių greičio“, - teigia Marijampolės policijos atstovė Ieva Rinkevičiūtė.
Apgadinta ir mokomoji, ir siena. Į avariją papuolusio 30-mečio instruktoriaus kolega šluoja nuolaužas. Sako, tokie incidentai nutinka nedažnai.
Viskas įvyko per kelias sekundes, vairavimo instruktorius nebespėjo sureaguoti: „Jau nebeįmanoma buvo spėti kažką padaryti. Sužeistas, ligoninėje ir mokinys, ir vairuotojas.“ Vairuoti mokęs instruktorius ir jo mokinė sužaloti nesunkiai.
Ši istorija tapo rimtu priminimu apie žmogaus trapumą.
Kursus Plungėje ir Mažeikiuose rengiančioje vairavimo mokyklos interneto svetainėje rašoma, jog pasirinkus šią mokymosi įstaigą važiuosite naujausių modelių lengvaisiais mokomaisiais automobiliais, o vairavimo instruktoriai turi ilgametę patirtį, kantrūs, supratingi ir profesionalūs.
Deja, šis nelaimingas autoįvykis dar kartą patvirtino, kad keliuose tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems reikia būti itin budriems.
Praktika rodo, kad šiandien nepakantumo lygis besimokantiems vairuoti vis dar išlieka aukštas. Pakanka mokykliniam automobiliui per lėtai važiuoti ar ne vietoje užgesti, tuoj kiti vairuotojai naudoja garsinį signalą ar atsidarę langą patys juos pradeda mokyti vairuoti.
„Kai mokiausi vairuoti Vilniuje, kiekviena pamoka buvo paženklinta bent keliais incidentais su kitais vairuotojais. Jie dažnai naudodavo garsinį signalą, rodydavo necenzūrinius gestus, nevengdavo atsidarę langą paburnoti, o kartais buvo pasiruošę net ir išlipti iš automobilio. Anot jo, tokia vairuotojų reakcija tik dar labiau apsunkina neįgudusių vairuotojų situaciją, tad tai nėra į naudą nei pradedantiesiems vairuotojams, nei šalia esantiems kitiems eismo dalyviams.“
„Kai kažkas tau iš galo pradeda signalizuoti, tuo metu tikrai adekvačiai nesugebi galvoti, kaip reikia vairuoti automobilį.“
Draudimo bendrovės Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pripažįsta, kad besimokantieji vairuoti šiandien vis dar nėra gerbiami. Pasak draudimo eksperto, natūralu, kad būsimas vairuotojas prie automobilio vairo dar nesijaučia komfortiškai, stokoja patirties ir įgūdžių, o tai kartais lemia tam tikras vairavimo klaidas.
„Nereikia net sėdėti mokykliniame automobilyje, kad pajaustum, kiek kitų klaidoms yra nepakantūs kai kurie vairuotojai. Ką jau bekalbėti apie besimokančius vairuoti, kurie stresą jaučia jau vien sėdėdami prie vairo. O jei dar padaro vieną kitą klaidą ir kažkas iš galo pradeda reikšti savo nepasitenkinimą, tai klaidų gali tik padaugėti“, - svarsto R.
Pasak specialisto, dažniausiai problemų kelyje kyla tada, kai patys vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo iki vairavimo mokyklos automobilio. „Nors KET aiškiai parašyta, kad būtina laikytis saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių, šį punktą dažnas primiršta. Visgi, gatvėje pamačius vairavimo mokyklos automobilį, šis punktas turėtų tapti kertinis. Taip pat atsargiau reikėtų šiuos automobilius ir apvažiuoti. R.“
„Dauguma eismo įvykių nutinka tada, kai kažkas atsitrenkia į vairavimo mokyklos automobilio galą. Tuomet diskutuoti nelabai yra dėl ko, kadangi KET aiškiai apibrėžia tokias situacijas - laikytis saugaus atstumo yra būtina. O šiuo atveju esminis patarimas yra toks: pamačius vairavimo mokyklos automobilį, reikėtų sumažinti greitį, „neprisiklijuoti“ prie jo, o kartais ir visiškai sustoti bei palaukti, kol jis atliks savo manevrą“, - pataria R.
Vairuotojai įsitikinę, kad tik pyktis ar stresas daro įtaką vairavimui. Tačiau iš tiesų net labai gera nuotaika gali tapti rizikos šaltiniu. „Žmogus būna pakylėtas, svajoja, galvoja apie gražius dalykus - ir nepastebi, kad per perėją eina pėsčiasis. Tiek neigiamos, tiek labai pozityvios emocijos užgožia dėmesį, o tada vairuotojas nebemato platesnio vaizdo - tik savo juostą“, - pasakoja vairavimo mokyklos automokykla.lt direktorė J. Jaruševičienė.
Tuo tarpu, agresyvaus vairavimo priežasčių iš tiesų yra labai daug. Vieni atsineša pyktį iš namų ar darbo, kiti susierzina kamštyje, dar kitus išprovokuoja aplinkinių elgesys. „Yra žmonių, kuriuos labai lengva supykdyti. Jie akimirksniu reaguoja, o kelyje tas pykčio blyksnis virsta pavojingu manevru - staigiu lenkimu, saugaus atstumo nesilaikymu ar net rizikingu stabdymu“, - sako N. Salynė.
Specialistės įsitikinusios, kad didžiausias pokytis vairuotojų elgesyje atsiranda tuomet, kai jie patys suvokia savo klaidas ir pasekmes. Kaip sako J. Jaruševičienė, „neužtenka vien žinoti, kur koks pedalas - prie vairo esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitų gyvybes“.
Šiandien populiaru kalbėti apie trumpalaikius streso valdymo būdus - kvėpavimo pratimus, raminančią muziką. Specialistės sutinka, kad tai veikia, bet, pasak jų - tik laikinai. „Gilus, lėtas kvėpavimas sumažina įtampą, ramios muzikos klausymas gali padėti nusiteikti kelionei. Tačiau jei žmogus nuolat patiria įtampą, nei muzika, nei pratimai nepadės - reikia ieškoti giluminių problemų savyje“, - akcentuoja N. Salynė.
J. Jaruševičienė priduria, kad pats muzikos pasirinkimas taip pat lemia poveikį. „Jeigu žmogus klausosi ramios muzikos, gali atsipalaiduoti, tačiau jeigu klauso agresyvaus roko ar nervingos diskusijų laidos, tai gali tik dar labiau išmušti iš pusiausvyros. Kiekvienam reikia atrasti, kas ramina, o ne dar labiau įaudrina.“ Vis dėlto abi pašnekovės pabrėžia - tokios priemonės tinka tik epizodiniam nusiraminimui. Ilgalaikiai pokyčiai įvyksta tik tuomet, kai vairuotojas pradeda sąmoningai planuoti savo laiką, įvertina rizikas ir išmoksta keisti įpročius.
Mokyklos atstovės pastebi, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios vairuotojai sugrįžta į papildomus vairavimo kursus, yra maksimalus leistino važiavimo greičio viršijimas. „Esu kalbėjusi su jaunuoliu, kuris miesto gatvėje važiavo 120 km/val. Jis pats prisipažino - tai adrenalinas. Deja, nei baudos, nei laikinas teisės vairuoti atėmimas nepadeda, jei žmogus nepasiryžta keisti savo įpročių. Tokiu atveju būtina ieškoti kitų būdų išlieti energiją - sporto, aktyvaus laisvalaikio“, - sako J. Jaruševičienė.
N. Salynė priduria, kad greitis dažnai susijęs ir su laiko planavimu. „Jei žmogus išvažiuoja paskutinę minutę, jis neišvengiamai skubės. Tuo tarpu susiplanavus kelionę anksčiau, nelieka priežasties rizikuoti.“
Vienas iš papildomus kursus išklausiusių vairuotojų pasakojo, jog vairuotojo pažymėjimą prarado už greičio viršijimą. Miesto gatvėje, kur leistinas greitis - 50 km/val., jis lėkė daugiau nei dvigubai greičiau. Tuo metu atrodė, kad situacija valdoma, kad vairavimo įgūdžiai leidžia rizikuoti. Tačiau realybė pasirodė kitokia - kartu su vairuotojo teisėmis buvo prarasta ir galimybė savarankiškai vykti į darbą, pasirūpinti kasdieniais reikalais. „Tai buvo didelis smūgis - teko prašyti pagalbos iš artimųjų. Supratau, kad vienas neatsakingas sprendimas atima daug daugiau, nei atrodo. Dabar stengiuosi planuoti laiką ir važiuoti ramiau. Kelionė niekada nėra verta gyvybės“, - sakė kursus baigęs vairuotojas.
Kita vairuotoja vairuotojo pažymėjimą prarado dėl telefono naudojimo prie vairo. Kaip pasakoja pati, jai atrodė, kad važiuojant lėčiau galima suspėti atsakyti į žinutę, tačiau būtent tai tapo priežastimi netekti vairuotojo teisių. „Iš pradžių galvojau, kad čia tik formalumas, bet kai realiai teko gyventi be automobilio, supratau, kaip stipriai tai apsunkina gyvenimą. Supratau, kad jokia žinutė neverta rizikos. Dabar telefoną vairuodama palieku ramybėje“, - dalijosi ji.
Specialistai pripažįsta, kad svarbiausia problema - ne tik įstatymų griežtumas, bet ir pačių vairuotojų požiūris. Pokyčiai prasideda tik tada, kai žmogus sąmoningai nusprendžia keisti blogus įpročius ir suvokia atsakomybę už save bei kitus. Vairavimo mokyklos atstovės mano, jog papildomas vairuotojų mokymas pažeidus Kelių eismo taisykles yra veiksminga priemonė siekiant sumažint KET pažeidimų skaičių keliuose. Pašnekovės akcentuoja, kad šis mokymas turi būti kokybiškas atliekant visas įstatymu numatytas mokymo programos dalis, o itin svarbu, asmeninis pažeidėjo pokalbis su psichologu, kuris yra neatsiejama privalomo mokymo dalis. Kaip teigia pašnekovės, derėtų prisiminti, kad prie vairo kiekvienas žmogus atsakingas už savo ir kitų žmonių gyvybes.
Stresas, prakaituojančios rankos, padažnėjęs širdies plakimas, dirglumas ar net panikos priepuoliai - tai simptomai, kurie gali pasireikšti žmonėms, bijantiems vairuoti automobilį. Nenorint sukelti sau papildomo streso vėl pradedant vairuoti po eismo įvykio, būtų protinga elgtis atsargiai. Pirmieji važiavimai turėtų būti trumpi, gerai pažįstamu, eismo dalyvių neperpildytu ir lengvu maršrutu. „Stengdamiesi, kad mūsų vairavimas būtų nuo mažiau įtemptas, neturėtume pamiršti ir kitų eismo dalyvių. Jei, pavyzdžiui, eismo įvykis įvyko persirikiuojant į kitą eismo juostą ir dabar baisu atlikti šį manevrą, nereikėtų blokuoti eismo", - sako „Renault" vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli.
Vienas iš būdų, padedančių kovoti su po eismo įvykio atsiradusia baime vairuoti automobilį - artimo, patikimo žmogaus buvimas jame. Iš pradžių gali pasirodyti, jog grįžti už vairo yra paprasta, tačiau baimė arba diskomforto jausmas paprastai atsiranda situacijose, primenančiose patirtą eismo įvykį, pavyzdžiui, važiuojant tiltu, greitkeliu, per rūką arba pamačius vairuotoją, keliantį pavojų, panašų į tą, kuris tapo ankstesnio eismo įvykio priežastimi. Kai nerimas ima trukdyti vairuoti, reikėtų sustoti saugioje vietoje ir nusiraminti. Nerimą gali numalšinti gilus kvėpavimas diafragma arba trumpas pasivaikščiojimas.
Daugiau pasitikėjimo savimi sėdant už vairo gali suteikti papildomos vairavimo pamokos. „Tokių pamokų metu instruktoriaus prižiūrimas vairuotojas gali vėl įprasti vairuoti automobilį", - teigia „Renault" vairavimo mokyklos instruktoriai. - „Negalime pašalinti visų eismo įvykius sukeliančių veiksnių, tačiau turime ugdyti savo vairavimo meistriškumą.“
„Ekstremaliais atvejais, jei jaučiate paralyžiuojančią baimę vairuoti automobilį ir negalite jos įveikti, geriau nerizikuoti. Tada patariame atidėti sprendimą vairuoti ir kreiptis pagalbos į terapeutą", - sako „Renault" vairavimo mokyklos instruktoriai.
2010 m. „Renault" vairavimo mokykla yra pirmoji „Renault" prekės ženklo mokykla pasaulyje, skirta vairavimo technikos tobulinimui. Ji veikia Varšuvos-Bemowo oro uosto teritorijoje. Vairavimo mokykla siūlo individualius ir grupinius saugaus vairavimo kursus, specialią programą krovininių transporto priemonių vairuotojams, miesto vairavimo technikų praktiką, visapusę automobilių parko patikrą, ekologiško vairavimo kursus, psichologijos ir kelių eismo saugumo paskaitas bei pirmosios pagalbos kursus.
Didelė dalis vairuotojų pernelyg pasitiki savimi. Jie yra įsitikinę, jog sugebės suvaldyti netikėtą situaciją. Tyrimo duomenimis vyrai žymiai dažniau nei moterys, atitinkamai 44 proc. ir 25 proc., patenka į situacijas, kai automobilis pradeda slysti. „Tyrimų rezultatai ir ilgametė patirtis rodo - vyrai labiau pasitiki savimi ir vairuoja kur kas agresyviau. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios jie dažniau atsiduria pavojingose situacijose“, - aiškina „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.
Vairuotojų neapgalvotą elgesį kelyje iliustruoja tendencija, jog 37 proc. greitį viršijusių asmenų dažniau nei važiuojantys lėtai patenka į automobilio slydimo situacijas. Rezultatai taip pat rodo, kad 65 proc. greitį viršijusių asmenų bent kartą patyrė, ką reiškia automobilio slydimas, o 68 proc. „Tyrimo rezultatai tiksliai apibūdina įvairų vairuotojų elgesį ir skirtingas jo pasekmes. Nervingas ir perdėtai drąsus vairavimas sukelia daugiau pavojingų situacijų kelyje.
Manoma, kad ši nelaimė įvyko didelę vairavimo patirtį turintį vairuotoją apakinus ryškiai vidurdienio saulei. Įvykį toliau tiria policija.
Susisiekus su vairavimo mokyklos „Saugrida“ direktoriumi, šis tarsi kiškis nėrė į krūmus. Vadovas nesiteikė nei atskleisti savo pavardės, nei komentuoti, kaip atsitiko, kad jo pavaldinys - patyręs vairavimo instruktorius pėsčiųjų perėjoje sužalojo žmogų.
Pateikiame sutrumpintą pokalbį telefonu:
- - Nieko nekomentuosiu.
- - Kodėl?
- - Todėl, kad baigiasi ant „l“.
- - Bet vis dėlto...
- - Nėra nė vieno kalto, vairuotojas nekalba, o jūs - labai smalsi.
- - Ačiū už komplimentą, bet jūs, būdamas vairavimo mokyklos vadovas, turėtumėte pasakyti savo nuomonę apie nelaimę Telšiuose.
- - Kai bus priimtas sprendimas iš aukščiau, tada skambinkite.
- - Aukščiau - tai Dievas sėdi danguje, negi teks laukti, kol pas jį nukeliausime, kad sužinotumėme, kas nutiko perėjoje.
- - Na, matote, jūs tikinti, o aš ne, tai apie ką mes galime kalbėti.
Kaip teigia G. Kunigiškis, užtvaras turėtų būti įrengtas toliau - tuomet net jį pravažiavus ir pastebėjus atsiveriančią prarają liktų laiko sustabdyti transporto priemonę.
Uostamiesčio žiniasklaidoje pasirodžius svarstymams gal būt reikėtų įrengti iš važiuojamosios dalies automatiškai išlendančią stacionarią užtvarą, Klaipėdos miesto meras Vytatutas Grubliauskas savo interviudienraščiui „Klaipėda“ (2022-07-29) tokios galimybės neatmetė. „Dėl vieno, kad ir labai skaudaus atvejo reikėtų kalbėti kapitalinius statinius. Tai absoliučiai išskirtinis atvejis“ - svarstė meras.
Kita aplinkybė, kurią akcentavo vairavimo instruktorius yra ta, kad gamtinių žemumų aplinkoje vairuoti išmokę vairuotojai stokoja gebėjimų tinkamai sustabdyti automobilį ir vėl pradėti važiuoti įkalnėje. Konkrečiu atveju buvo matyti amerikiečio vairuotojo VW Taigo kelis kartus riedantis atgal ir vėl pavažiuojantis į priekį, o ketvirtas mėginimas baigėsi katastrofiškai.
Tuo tarpu Kęstutis Videikis, LT respublikos vairavimo mokyklos direktorius, atkreipė dėmesį į Jungtinėse Valstijose populiarias automatines pavarų dėžes. Pasak mokyklos įkūrėjo tai galėjo įtakoti, kad sąjungininkų karys galimai neturėjo pakankamos patirties valdyti automobilį su Europoje prigijusia mechanine pavarų dėže: „Aš manau, tiesiog miesto svečias neturėjo pakankamai įgūdžių elgtis su mechanine pavarų dėže. Susidaro toks įspūdis, kad jis pamiršo išjungti pavarą, bandė stovėti naudodamas greičio ir sankabos pedalus, sankabos pedalą atleidinėjo ir automobilis tapo nevaldomas“. Paviešintas vaizdo įrašas šią versiją tik sustiprina. Įkalnė ir mechaninė pavarų dėžė galėjo tapti pagrindine nelaimės priežastimi.
Lietuvos kariuomenės rezervo karys ir profesionalus naras Gabrielius Kunigiškis pabrėžė jog atsidūrus panašioje situacijoje vairuotojas laiko turi nedaug. Vandens paviršiuje uždarytais langais automobilis dėl salone esančio oro gali išsilaikyti 2-3 minutes, tačiau greitai skęsdamas palieka vis menkesnę galimybę išsigelbėti vairuotojui. Todėl yra būtina nedelsiant bandyti atidaryti dureles ir išlysti į vandens paviršių, nes dėl sparčiai augančio vandens lygio dureles atidaryti taps vis sunkiau. Nepavykus atidaryti durelių belieka daužti vairuotojo pusės durelių stiklą pasinaudojant diržo sagtimi ar bet kokiu kietu daigtu jį laikant kumštyje. Ekspertas pastebi ir kad daug diskusijų sukelia saugos diržo vaidmuo tokioje situacijoje. Socialiniuose tinkluose spėliojama jei amerikietis nebūtų dėvėjęs saugo diržo - jis būtų likęs gyvas. „Tokiu atveju vairuotojas nuo smūgio netektų samonės, nes automobilis krenta iš 5 - 7 metrų aukščio. Netekus sąmonės išsigelbėti iš skęstančio automobilio lieka labai nedaug šansų, nes smegenų mirtis ištinka maždaug po 10 min. nuokvėpavimo sutrikimo pradžios.“ - teigė G.
Kaip šiandien išplatintame pranešime rašė Kauno apylinkės prokuratūra, šių metų gegužės 3 dieną, Kauno mieste, Jonavos g., nereguliuojamoje sankryžoje kilo eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas vaikinas, vairavęs motociklą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jaunuolis važiuodamas ant galinio rato ir viršydamas leistiną greitį, prarado techninę galimybę išvengti susidūrimo su į sankryžą išvažiavusiu automobiliu. Po susidūrimo motociklo vairuotojas slydo važiuojamąja kelio dalimi ir kliudė dar vieną automobilį. Eismo įvykio metu oro ir matomumo sąlygos buvo geros. Tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, gautos specialistų išvados, surinkta ir išanalizuota informacija bei kiti reikšmingi duomenys, peržiūrėti įvykio vietoje esančių vaizdo kamerų įrašai, apklausti liudytojai. Įvertinęs visus tyrimo metu surinktus duomenis, prokuroras konstatavo, kad asmuo, neturėdamas atitinkamos vairuotojo kategorijos vairuoti tokio galingumo motociklą, viršijo leistiną greitį, važiavo pavojingai manevruodamas, dėl to susidūrė į sankryžą iš dešinės išsukusiu automobiliu. Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad, jeigu motociklo vairuotojas būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. važiavęs saugiu ir leistinu greičiu (motociklo greitis buvo viršytas daugiau nei dvigubai už leistiną greitį), eismo įvykis nebūtų įvykęs. Atliktus ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad eismo įvykis kilo dėl motociklininko neatsargaus vairavimo, saugaus greičio bei kelių eismo taisyklių nesilaikymo ir tai lėmė jo paties žūtį. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., požymių.
Nelaimė įvyko 12 val. 53 min. Kalno ir Gedimino gatvių sankryžoje, kur nuolat įvyksta avarijų. Telšių policijos teigimu, 2011 metų laidos „Volkswagen Golf“ vairavo 56 metų Plungės miesto gyventojas. 24 metų nukentėjusiajai regioninėje Telšių ligoninėje diagnozuotas galvos paviršinis sužalojimas. Suteikus pagalbą, pacientė išleista gydytis į namus.
Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinamos Kauno rajone, Rokų plente, įvykusios avarijos, kurios metu žuvo abiturientas (gim. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, gegužės 30 d. Garliavos seniūnijoje, Rokų plente, įvyko eismo nelaimė, kurios metu vaikinas prie nereguliuojamos sankryžos, vairuodamas motociklą „Yamaha“, laiku jo nesustabdė, kliudė priekyje važiavusį motociklą, dėl to krito į priešpriešinę eismo juostą ir buvo kliudytas atvažiuojančio sunkvežimio. Eismo įvykį sukėlęs motociklininkas dėl avarijos metu patirtų sužalojimų žuvo. Kaip nurodo prokuratūra, įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis bei išnaudojus visas galimybes, prokuroras konstatavo, kad asmuo, vairuodamas motociklą, nesilaikė saugaus atstumo, jog neatsitrauktų į priekyje važiuojančias transporto priemones, jeigu jos stotų kelyje kilus grėsmei. „Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl asmens neatsargaus vairavimo, saugios distancijos nesilaikymo, tai lėmė jo paties žūtį. LRT.lt primena, kad gegužės 30 d., apie 11.10 val., Ražiškių kaime, Rokų plente, susidūrė motociklas, vairuojamas vyro (gim. 2006 m.) ir motociklas, vairuojamas vyro (gim. 2006 m.). Kaip vėliau pranešė Lrytas.lt, žuvęs motociklininkas yra Paskutinį skambutį šventęs abiturientas.
Praėjusį ketvirtadienį uostamiestį sukrėtė žūtimi pasibaigęs tragiška autoavarija. 30-mečio amerikiečių kariovairuojamas automobilis VW Taigo įkrito į Danės upę nuo Pilies tilto, kuomet buvo pakelta kita tilto dalis. Lietuvoje viešėjęs JAV karys nuskendo. Pilies tiltas ne kartą yra tapęs įvairių incidentų vieta - prieš keletą metų ant jo kybojo mikroautobusas su vaikais, tačiau toks tragiškai pasibaigęs įvykis yra pirmasis.
Nesaugus užtvaras LT respublikos vairavimo mokyklos vairavimo instruktorius Gabrielius Kunigiškis teigia, jog pirmausia į akį krenta kokioje vietoje šiaurinėje Pilies tilto dalyje yra įrengtas nusileidžiantis užtvaras. Anot eksperto užtvaras yra įrengtas prie pat tilto atbrailos, todėl jį kirtus automobilis neišvengiamai įkrenta į upę, o taip ir nutiko šįkart.
Specialistės įsitikinusios, kad didžiausias pokytis vairuotojų elgesyje atsiranda tuomet, kai jie patys suvokia savo klaidas ir pasekmes. Kaip sako J. Jaruševičienė, „neužtenka vien žinoti, kur koks pedalas - prie vairo esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitų gyvybes“.
Vis tik jis atkreipė dėmesį į šlapią asfalto dangą. L. Navicko teigimu, kuomet neseniai būna palijęs lietus, asfalto danga sušlampa ir stabdymo kelias prailgėja. Tuomet motociklininkai ir automobilių vairuotojai turėtų tai prisiminti, nes tokiu atveju galima sumažinti eismo įvykių tikimybę. „Tie, kas moka važiuoti, jie važiuoja ir ant šlapio asfalto, tik reikia tai daryti atsargiai. Pavojingiausias dalykas mieste - kaišiojimas į tuščius tarpus, nes kartais, atrodo, pasilieki normalų stabdymo tarpą, o į jį kažkas įkiša savo automobilį. Vairuojant motociklą ant šlapios dangos stabdymo kelias pailgėja, tuomet negali pasilikti pakankamo atstumo stabdymui“, - pranešė L. Navickas.
Tąkart pasiteiravus, ar yra tam tikri būdai, kuriais ne tik motociklų vairuotojai, bet ir automobilių vairuotojai galėtų parodyti vieni kitiems didesnę pagarbą kelyje, L. Navickas tikino, kad taip. Jis pasidalijo atvejais iš savo patirties, kurie, anot jo, yra dažni ir gali sukelti autoįvykius. Pasak jo, toks nesąmoningumas neretai lydi prie nelaimių. „Aš galiu pasakyti, kas mane labiausiai erzina kaip eismo dalyvį. Kartais, kai yra važiuojama su automobiliu, tai labai dažnas reiškinys, kai važiuojame antra juosta ir automobilis ruošiasi sukti į kairę. Pagal taisykles, nepaskysiu prieš kiek metrų, bet prieš manevrą reikia parodyti posūkį. Pas mus dažnai pasitaiko, kad automobilis paspaudžia stabdį ir tik po 15 metrų parodo posūkį. Tai viena dažniausių nelaimingų atsitikimų priežasčių, nes paskui jį tada stabdo visi kiti ir prasideda grandininė reakcija“, - pirmąja situacija dalijosi jis.
Pasak specialisto, taip pat pasitaiko dar blogesnių atvejų, kuomet vairuotojai pirmiausia sustoja, tuomet apsidairo ir tik tada pradeda rodyti posūkį. Anot jo, tokiose situacijose trūksta pagarbos kitiems, vairuotojai pamiršta, kad yra ne vieni kelyje. Pašnekovas pasidalijo, kaip tokios situacijos atrodo iš motociklininko pusės. Anot jo, vos vienas posūkio ženklas prieš manevrą gali padėti išvengti nelaimių. „Važiuojant motociklu, jeigu tavęs vairuotojas per veidrodėlį nepamatė, bet jis parodė posūkį, tai galvojantis motociklistas prisistabdys pamanęs, kad galbūt jo nepamatė.. Vis tik, kai vairuotojas nerodo posūkio, labai sunku tai prognozuoti. Važiuojant su motociklu yra toks puikus pasakymas - turi galvoti apie save ir visus kitus eismo dalyvius, norint maksimaliai išvengti nelaimingų atsitikimų. Tad posūkio rodymas, atstumo laikymasis, dažnesnis dairymasis į veidrodėlius gali padėti visiems būti saugesniais kelyje“, - paaiškino L. Navickas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Jonavos gatvė gegužės 3 dieną Kaune buvo uždaryta - čia įvyko skaudi avarija. Salako gatve nusileidęs 20-metis vairavo „Toyota Yaris“, nuomotą iš automobilių dalijimosi platformos, jis suko kairėn į Jonavos gatvę ir nepraleido tiesiai važiavusio motociklo. Vairuotojas sakė, kad prieš pradėdamas manevrą apsidairė, bet esą motociklininko kely nematė. Susidūrimas buvo itin stiprus. Smarkiai suknežintas prekinis dešinys automobilio „Toyota Yaris“ kampas. O į mašiną įsirėžęs motociklas virto ant šono ir čiuožė gatve, dar kliudė ir automobilį „Renault“, kurį vairavo 35-erių vyriškis. Motociklininkas čiuoždamas asfaltu patyrė daugybinius kūno sužalojimus, į nelaimės vietą skubėję greitosios medikai dar gaivino vos 19 sulaukusį jaunuolį, tuomet skubiai vežė į Kauno klinikas. Deja, prieš vidurnaktį atskriejo skaudi žinia - vaikinas mirė.
Prokuratūros pranešime buvo teigiama, kad žuvusysis neturėjo atitinkamos vairuotojo kategorijos vairuoti tokio galingumo motociklui, taip pat viršijo leistiną greitį, važiavo pavojingai manevruodamas ir dėl šios priežasties susidūrė su į sankryžą iš dešinės tąkart išsukusiu „Toyota Yaris“ automobiliu.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie pagrindines motociklininkų daromas klaidas kelyje ir saugų vairavimą pasakojo „NRC Racing School“ bei „Navas Racing Club“ vadovas Linas Navickas. Tvarkinga technika ir apranga. Pokalbio metu L. Navickas akcentavo, kad norint saugiai išvažiuoti į gatves, motociklistas pirmiausia turėtų pasirūpinti savo transporto priemone ir apranga. „Saugiai vairuojant motociklą, visų pirma, turi būti tvarkingas motociklas, tvarkingos padangos ir, žinoma, tvarkinga apranga. Visko nutinka, o ypač pavasarį, kai kelias dulkėtas, gatvėj slidūs šuliniai. Netgi ir mokantys vairuoti padaro klaidų, tad apranga yra labai svarbus elementas“, - pasakojo L. Navickas.
Tuo metu pasiteiravus apie motociklininkų aprangas, specialistas pasakojo, kad jos gali būti įvairios, motociklų sportu užsiimantys asmenys neretai renkasi odines aprangas. Vis tik L. Navickas pridūrė, kad Lietuvoje kelią pradeda skintis ypatingą saugumą turinčios aprangos. Jos turi vadinamąją „airbag“ (liet. oro pagalvių) sistemą, kuri įvykio metu kur kas labiau apsaugo vairuotoją. „Šiai dienai pasaulį jau pasiekė, o į Lietuvą šiek tiek lėčiau ateina labai gera naujovė. Pas mus renginiuose, sporto varžybose jau didžioji dauguma važiuoja su „airbag“ sistema. Jos šiandien dienai yra integruotos į aprangą arba su jomis nusiperkamos atskiros liemenės. Pavyzdžiui, vairuojant kelioninį motociklą galima nusipirkti išorinę liemenę, kuri prisijungia su laidu prie motociklo rakto ir nuo jo nukritus iššauna „airbag“. Tai ženkliai sumažina lūžių, traumų tikimybę. Po truputį ši naujovė ateina į motociklų pasaulį, kaip ir anksčiau atėjo į automobilius. Šiuos dalykus tikrai rekomenduoju, nes patys matome, kaip tai veikia. Pas mus varžybų metu, kai nutinka kritimai, jos gali tikrai padėti“, - pastebėjimais dalijosi jis.
Oro sąlygų keliami iššūkiai. Dar vienas aspektas, kuris buvo aptartas pokalbio metu, - oro sąlygos. L. Navickas pasakojo, kad tokiose situacijose, kuomet oro sąlygos yra sudėtingos, kaip ir vairuojant automobilį, praverčia įgūdžiai. „Manau, kad šioje vietoje viską lemia įgūdžiai. Kažkada vienos vairavimo mokyklos instruktorius pasakė, kad nėra blogo oro, bet yra bloga apranga. Čia - lygiai taip pat. Jeigu yra baimė, žmogus niekad nevažiavęs šlapia danga, jis susikausto, o tada automatiškai daro klaidas. Čia galioja visiems - tiek vairuojant automobilį, tiek motociklą. Patys žinote, kad Lietuvoje nukrenta dvi snaigės ir visas eismas sustoja“, - pasakojo vadovas.
tags: #vairavimo #mokyklos #automobilis #avarija