XX a. Lietuvos valstybei likimas lėmė du kartus atgimti. Ne vieną kartą teko atgimti ir lietuvių tautai. Pažvelgus į Kauno technologijos universiteto istoriją, galima pamatyti, kad universitetas ne kartą buvo priverstas keistis. Tuos pasikeitimus lėmė ne tik pasaulio mokslo ir technikos pažanga, bet ir istorijos bei politikos verpetai, karai ir okupacijos. Kiekvienas okupantas bandė suvaržyti ir savo ideologijai pajungti universitetą, norėdamas palaužti ir priversti jam tarnauti tautos žiedą inteligentiją. Iškovojus nepriklausomybę, neliko cenzūros ir ideologinės priespaudos. Universiteto akademinė bendruomenė, kaip ir Lietuvos visuomenė, žingsnis po žingsnio stengiasi atgaivinti okupacijų ir vergiško prisitaikymo sužalotą istorinę atmintį. Tai ilgas procesas, kurį nustelbia ir nustumia į antrą planą vis greitėjantis gyvenimo tempas, technologijų progresas ir globalizacija. Universitetui atsirado galimybių ir kūrybinių galių keistis, tačiau kartu atsirado ir naujų iššūkių. Viena iš pagrindinių Kauno technologijos universiteto vertybių - Lietuvos universiteto dvasia ir tradicijos. Kaip išlaikyti šią vertybę globalėjančiame pasaulyje? Kaip turėtų derėti pagarba tradicijoms, istorijai, tautinei kultūrai ir lietuvių kalbai su tarptautiškumo siekimu ir platesniu anglų kalbos vartojimu? Tikimasi, kad ši knyga padės atsakyti į tokius aktualius klausimus, sujungti nutrūkusią universiteto istorijos grandinę, suprasti savo tapatybę ir drąsiai žvelgti į ateitį.
Gilias tradicijas turintys Europos ir pasaulio universitetai, minėdami įvairias jubiliejines sukaktis, tradiciškai visuomenei pristato savo istoriją. Universiteto istorija yra glaudžiai susijusi su valstybės istorija: jei klesti valstybė, klesti ir universitetas, žlungant valstybei, dažnai uždaromos ar reorganizuojamos jos aukštosios mokyklos. 2022-ieji - Lietuvos nacionalinio aukštojo mokslo šimtmečio metai. Kauno technologijos universiteto ištakos - 1922 m. vasario 16 d. Aukštųjų kursų pagrindu Kaune įkurtas Lietuvos universitetas. Aukštoji mokykla ne kartą keitė savo pavadinimą ir statusą, tačiau pagrindinė paskirtis - mokslas ir studijos - liko ta pati.
Cenzūros varžomu sovietų okupacijos laikotarpiu Kauno politechnikos institute (toliau KPI) buvo gerbiama institucijos istorija, didžiuojamasi istorinėmis šaknimis. Tuo laikotarpiu buvo akcentuojama kilmė iš 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų, o ne iš 1922 m. vasario 16 d. įkurto Lietuvos universiteto. Sovietų okupacijos metais Nepriklausomos Lietuvos pasiekimai, taip pat ir aukštojo mokslo srityje, buvo menkinami, todėl minėti, kad Kauno politechnikos institutas kilęs iš Lietuvos nepriklausomybės dieną įkurto Lietuvos universiteto, buvo politiškai nepatogu ir pavojinga, tačiau grupės liberalių pažiūrų inteligentų įsteigti Aukštieji kursai neprieštaravo sovietinei ideologijai. Gavus sovietų valdžios leidimą, KPI buvo iškilmingai švenčiami Aukštųjų kursų jubiliejai: rengiami minėjimai, mokslinės konferencijos, ant Pirmųjų rūmų, kuriuose dirbo Aukštieji kursai, pakabinta atminimo lenta. Iškovojus nepriklausomybę, atgavęs universitetinį statusą ir įgijęs naują Kauno technologijos universiteto vardą, universitetas pradėjo minėti savo pirmtako Lietuvos universiteto jubiliejus ir pakvietė prisidėti kitus Kauno universitetus, kilusius iš tų pačių šaknų. Atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas pareiškė išskirtines teises į bendrą istorinę atmintį ir ilgai nenorėjo pripažinti, kad 1950 m. pabaigoje Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, o jo Medicinos fakultetas - į Kauno medicinos institutą. Reorganizacijos metu buvo padalyti universiteto pastatai, laboratorijos, biblioteka, dėstytojai ir studentai. Kaune universiteto vietoje toliau akademinę veiklą tęsė du institutai. Tik 2002 m. KTU išdrįso 1922 m., kaip įkūrimo datą, įrašyti ant savo logotipo ir vėliavos, o 2012 m. vasario 16 d. - iškilmingai paminėti ne tik Lietuvos universiteto, bet ir savo 90-ties metų jubiliejų.
Šiuo laikotarpiu Europoje ir Lietuvoje aktualūs tautinės tapatybės klausimai, nes jie glaudžiai susiję su tautos ir valstybės ateities perspektyvomis. Tapatybė, arba savęs suvokimas, suteikia pagrindą vystymuisi. Nesugebėjimas suvokti savo tapatybės veda į asmenines ir kolektyvines krizes, iškreipia tikrovę ir sukelia daugybę kitų problemų. Ne tik tautai svarbu suvokti savo tapatybę, bet ir universitetui, nes, žinant praeitį, galima geriau suprasti dabartį ir prognozuoti ateitį.
Monografijoje nagrinėjama Kauno technologijos universiteto istorija nuo ištakų iki šių dienų, todėl ji bus aktuali tyrinėjantiems Lietuvos mokslo ir švietimo istoriją. Knygoje analizuojama Lietuvos aukštojo mokslo raida ir ypatumai Kaune I Lietuvos Respublikos laikotarpiu, universiteto veikla sudėtingu sovietų ir nacių okupacijų laikotarpiu, Kauno politechnikos instituto raida, universiteto statuso atgavimas ir KTU raidos tendencijos laisvoje Lietuvoje. Vieno didžiausių Lietuvoje Kauno technologijos universiteto istorija yra menkai žinoma, todėl monografija padės atkurti istorinį teisingumą ir atgaivinti istorinę atmintį. Knygoje patikslinami ir dokumentais pagrindžiami kai kurie anksčiau iškraipyti istoriniai faktai.
Pavyzdžiui, sovietinėje ir šiuolaikinėje istoriografijoje teigiama, kad 1943 m. kovo 17 d. universitetas buvo uždarytas, tačiau archyviniai dokumentai rodo, kad oficialaus įsakymo apie universiteto uždarymą nėra, mokomasis personalas dirbo mokslinį darbą, nacių administracijos kontroliuojama Švietimo vadyba mokėjo atlyginimus darbuotojams, absolventams buvo išduodami diplomai, tačiau nacių kariuomenė užėmė kai kuriuos universiteto rūmus ir neleido priimti pirmakursių. Taip pat šiuolaikinėje istoriografijoje klaidingai teigiama, kad 1950 m. Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas buvo uždarytas, tačiau archyviniuose dokumentuose rašoma, kad universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, o jo Medicinos fakultetas - į Kauno medicinos institutą. Vietoje universiteto Kaune darbą tęsė du specializuoti institutai.
Rašant monografiją, pasirinktas naujas, Lietuvoje dar nenaudotas metodologinis principas aukštosios mokyklos istoriją atskleisti per joje dirbusių ir studijavusių žmonių gyvenimą ir veiklą, vertybines nuostatas, požiūrį į valstybę, likimus. Knygoje dėmesys koncentruojamas ne tik į universiteto struktūros raidą, bet ir į asmenybių vaidmenį šiame procese. Kai kurios temos analizuojamos pirmą kartą: studentų ir dėstytojų vaidmuo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, KGB įtaka instituto gyvenimui sovietų okupacijos metais. Tyrimai apie studentų dalyvavimą 1941 m. birželio sukilime, antinaciniame pogrindyje, partizaniniame kare ir pogrindinėse organizacijose gali pasitarnauti studentų pilietiniam ugdymui. Didelis dėmesys skiriamas Studentų atstovybės veiklai tarpukariu Nepriklausomoje Lietuvoje ir atkūrus valstybingumą, tradicijų formavimuisi įvairiu istoriniu laikotarpiu. Panaudotas didelis ir įvairialypis, skirtinguose archyvuose esantis šaltinių kiekis, nemaža dalis archyvinių dokumentų naudojama pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje.
Tyrimo objektas - Kauno technologijos universiteto ištakos ir raida, struktūros formavimasis, studijų organizavimas, mokslinio darbo ypatumai, tarptautinis bendradarbiavimas, studentų ir dėstytojų požiūris į valstybingumą, okupacijas, studentų veiklą, tradicijų formavimasis ir tęstinumas. Monografijos tikslas - išanalizuoti universiteto funkcionavimą nuo jo įsteigimo iki šių dienų, atskleidžiant kiekvieno institucijos istorinio laikotarpio indėlį į Lietuvos valstybingumo, mokslo, švietimo ir kultūros raidą.
Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
- Išanalizuoti universiteto struktūros bei studijų sistemos raidą ir kaitą įvairiais istorijos laikotarpiais bei įvardyti jas nulėmusius motyvus bei aplinkybes;
- Atskleisti universiteto mokslinio ir pedagoginio personalo indėlį į Lietuvos mokslo ir ūkio raidą, išskiriant mokslinio darbo ypatumus ir tendencijas;
- Ištirti tarptautinio bendradarbiavimo geografiją, parodant kiekvieno istorinio laikotarpio tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę plėtojant mokslą, studijas, materialinę bazę ir didinant Lietuvos matomumą mokslo pasaulyje;
- Atskleisti universiteto studentų ir dėstytojų vaidmenį antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, akcentuojant jo svarbą šiandieninės studentijos pilietiniam ugdymui;
- Išnagrinėti studentų organizacijų veiklą įvairiais istorijos laikotarpiais, atskleisti jų įtaką universiteto valdyme;
- Atskleisti akademinės bendruomenės narių indėlį į valstybės politinį gyvenimą Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu;
- Įvardyti bei įamžinti garbės vardų nominantus ir mecenatus bei jų nuopelnus universitetui.
Monografija apima 1920-2022 m. chronologinį laikotarpį nuo universiteto ištakų iki šių dienų. Istoriografija šia tema nėra gausi. Iki šiol išleistos 2 monografijos, skirtos KPI ir KTU istorijai - KPI rektoriaus Marijono Martynaičio sovietų okupacijos metais parašyta knyga ir 1997 m. išleista autorių kolektyvo monografija „Nuo aukštųjų kursų iki Kauno technologijos universiteto“. M. Martynaičio monografijoje, rašytoje sovietinės cenzūros ir ideologijos sąlygomis, buvo menkinami universiteto pasiekimai Nepriklausomoje Lietuvoje, universiteto reorganizavimas į Kauno politechnikos institutą vertinamas kaip „didelė Tarybų valdžios dovana lietuvių tautai“, idealizuojami KPI laimėjimai, už kuriuos dėkojama SSRS ir partijai, tendencingai interpretuojami istoriniai faktai, nutylimi sovietinių represijų mastai. Vis dėlto knygoje pateikiama daug istorinių faktų, statistinių duomenų, kurie buvo naudingi rašant monografiją. Antrojoje, kolektyvinėje monografijoje, išleistoje jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, apžvelgiamas...
Aukštieji kursai - universiteto pagrindas.
Lietuvos universiteto įsteigimas ir statuto priėmimas.
Universiteto raida 1922-1929 m.
Vytauto Didžiojo vardo suteikimas ir reformos.
Ryšiai su užsienio šalių universitetais.
Mokslo tiriamasis darbas universitete.
Technikos fakulteto raida ir veikla.
Studentų atstovybės veikla.
Studentiškų organizacijų įvairovė ir vaidmuo.
Universiteto dėstytojų ir studentų dalyvavimas Lietuvos politiniuose įvykiuose.
Universitetas okupacijų laikotarpiu (1940-1950).
SSRS okupacijos pasekmės universitetui.
Universiteto dėstytojai ir studentai 1941 m. birželio sukilimo metu.
Universitetas nacių okupacijos metais.
Antinacinė rezistencija ir universiteto veiklos suvaržymai.
Lietuvos reokupacija ir universiteto pertvarkymai 1944-1950 m.
Ideologinė prievarta ir represijos universitete.
Studentų ir dėstytojų dalyvavimas antisovietiniame pasipriešinime.
Kauno politechnikos instituto raida ir veikla (1951-1990).
KPI augimas ir struktūros kitimas.
Mokslinis darbas ir išradimai.
Ryšiai su užsieniu.
Ideologinė prievarta institute.
KPI dėstytojai ir studentai KGB akiratyje.
Antisovietinis pasipriešinimas KPI.
Instituto tradicijos, kultūrinė veikla ir sportas.
Lietuvos tautinis atgimimas ir permainos institute.
Kauno technologijos universitetas: universiteto statuso atkūrimas ir nauji iššūkiai (1990-2021).
Pirmieji nepriklausomybės metai: viltys ir netektys.
Universiteto statuso atkūrimas ir studijų reforma.
KTU struktūros pokyčiai.
Mokslinių tyrimų kryptys ir pasiekimai.
Tarptautinių ryšių plėtra.
KTU Studentų atstovybė ir studentų organizacijos.
Šventės, tradicijos, kultūrinė ir sportinė veikla.
KTU dėstytojų ir darbuotojų dalyvavimas Lietuvos politiniame gyvenime.
Garbės nariai.
KTU mecenatai ir rėmėjai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) istorija yra neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos. Nuo 1922 m. įkurtų Aukštųjų kursų iki šių dienų KTU išgyveno daugybę pokyčių, atspindinčių šalies politinius, socialinius ir kultūrinius virsmus. Ši monografija siekia atkurti išsamų universiteto paveikslą, atskleisti jo reikšmę Lietuvos mokslo, švietimo ir kultūros raidai, bei pabrėžti jo studentų ir dėstytojų indėlį į tautos istoriją.