Alkoholis ir psichotropinės medžiagos sulėtina vairuotojo reakciją nuo dešimtadalio iki trečdalio, todėl vairuotojas negeba reaguoti ir priimti teisingus sprendimus - kurių pasekmės dažnai būna labai skaudžios ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Neatsakingas elgesys kelyje, kai vairuojama išgėrus, kelia didelį pavojų ne tik vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Alkoholis veikia smegenis - trikdo suvokimą, silpnina koncentraciją, prailgina vairuotojo reakcijos laiką. Ir vis tik policijos reidai parodo, kad sėsti prie vairo išgėrus alkoholio nevengiama.
Psichiatrai ir priklausomybių specialistai sako, kad dažniau išgėrę vairuoja tie žmonės, kurie arba lengvabūdiški, arba jau turi problemų dėl alkoholio. Pirmiesiems tiesiog trūksta sveiko proto: jie vartoja alkoholį, pavyzdžiui vyną pietų metu, o paskui vairuoja įsitikinę, kad yra blaivūs, nes išgėrė tik vieną taurę. „Būna, kad sprendimas vairuoti išgėrus priimamas neapgalvotai ir neatsakingai, manant, kad „nieko blogo neatsitiks - tik vienas stikliukas ar vienas alaus bokalas“. Tai - labai netoliaregiška, o kai kuriems žmonėms, deja, tai gali būti ir dar vienas žingsnelis pakeliui į priklausomybę“, - sako gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė.
Medikė atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas vairuoti apsvaigus gali būti susijęs su situacijos kontrolės praradimu. „Sėsti prie vairo išgėrus alkoholio - rimtas signalas, kad jau nebekontroliuojamas elgesys, t. y. žmogus geria per daug ir per dažnai, o dabar dar ir nebekontroliuoja, kada jis gali, o kada negali vartoti alkoholį. t. y. vystantis priklausomybei nuo alkoholio, pirmiausia prarandama suvartojamo alkoholio kiekio ir dažnumo kontrolė, o vėliau prarandama ir situacijos kontrolė“ - sako Rūta Kažimėkienė.
Žmonės, kurie turi rimtų problemų dėl alkoholio, neretai jį po truputį gurkšnoja visą dieną. Jie negali nustoti gerti, nes tai susiję su labai nemaloniais simptomais, abstinencijos sindromu. Taigi tokie žmonės kelias dienas iš eilės gali būti lengvai apsvaigę, ir jei jiems reikia važiuoti, tai ir sėda prie vairo.
Pasak Rūtos Kažimėkienės, nors atliekama daug tyrimų, nėra vieningos nuomonės dėl priklausomų žmonių elgesio. Kai kurie tikina, kad iškreiptą vertybių ir moralės sistemą turintis žmogus įsitikinęs, kad jam leidžiama kur kas daugiau, o tai jau ne priklausomybės nuo alkoholio klausimas. Kad nebaudžiamumo jausmas ir visuotinai priimtų socialinių normų nepaisymas skatina neatsakingus žmones sėsti prie vairo išgėrus alkoholio, netiesiogiai patvirtina ir statistiniai duomenys, rodantys, kad eismo įvykių dėl vairavimo išgėrus rizika ypač padidėja šventiniu laikotarpiu. Kalėdų laikotarpis, Naujųjų metų išvakarės ir Naujųjų metų diena yra rizikingi laikotarpiai ir tai susiję su lengvabūdiškumu, o ne priklausomybe. Vis tik, pasak medikės, priklausomybės tikrai negalima atmesti: „jei išsivysto priklausomybė nuo alkoholio, pasikeičia priklausomo asmens realybės, rizikos vertinimas, gebėjimas atsakingai žiūrėti į savo veiksmus, o tai turi labai didelę reikšmę priimamiems sprendimams“.
Nepaisant daugybės reklaminių kampanijų, didelių baudų ir informuotumo apie pavojų, kai kurie vairuotojai yra ne kartą vairavę išgėrę. Ar tai, kad kažkas kartą sėdo prie vairo išgėręs alkoholio reiškia, kad kitą kartą išgėręs alkoholio jis irgi vairuos? „To negalima atmesti. Jei kažkam vieną kartą tai pavyko ir žmogus mano, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio jam neturėjo jokių neigiamų pasekmių, jis gali tai pakartoti. Alkoholis ir vairavimo išgėrus pasekmės nėra tiesiogiai susiejamos tuo metu, kai žmogus sėda prie vairo, todėl nemažai kas linkę rizikuoti“, - sako gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė, pabrėždama, kad viskas priklauso nuo vertybių skalės, visuomenės normų paisymo.
Rizikingas elgesys kelyje
Europos kelių rizikos vertinimo programoje (European Road Assessment Programme) vairavimas išgėrus alkoholio priskiriamas rizikingam elgesiui kelyje, t.y. tikimybė, kad įvyks eismo įvykis, kurio pasekmės gali būti katastrofiškos, yra žymiai didesnė. Austrų kilmės JAV ekonomistas ir pedagogas Peteris Druckeris išskiria keturias rizikos rūšis: neišvengiama rizika, kurią turime prisiimti (dalyvavimas eisme, elektros prietaisų naudojimas); nedidelė rizika, kurią galime sau leisti prisiimti (sportas, turizmas); rizika, kurios negalime arba neturėtume sau leisti prisiimti (lenkimas posūkyje, įkalnėje), būtina rizika, kurios negalime neprisiimti (siekdami išengti susidūrimo kaktomuša, nuvažiuojame nuo kelio). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio priskiriamas trečiajai rizikos rūšiai, kurios pasekmės gali būti katastrofiškos. Šiuo atveju rizika suprantama ne kaip situacijos ypatybė, o kaip asmens elgesys. Ne įvykiai yra grėsmingi, bet žmogaus veikla yra rizikinga, ir taip atsitinka būtent dėl jo prisiimamos rizikos. Žmogus sprendimą priima rinkdamasis iš kelių galimybių ir taip jis prisiima atsakomybę už savo pasirinkimą. Jis įvertina situaciją, numato pasekmes ir priima konkretų sprendimą. Kiekvienas visada turime skirtingų pasirinkimų: vairuoti automobilį, patogiai grįžti namo, bet atsisakyti alkoholio; vartoti alkoholį, bet atsisakyti vairavimo. Abu šie variantai yra saugaus elgesio galimybė. Alkoholio vartojimas ir vairavimas jau yra labai rizikingas sprendimas. Tokios rizikos negalime arba neturėtume sau leisti prisiimti.
Tyrimai rodo, kad žmonės vertina kiekvieno pasirinkimo naudą ir galimus nuostolius, o jų požiūris į riziką keičiasi priklausomai nuo to, ar pasirinkimas yra labiau naudingas ar nuostolingas. Jie pasirengę labiau stengtis tada, kai gali išvengti nuostolių, nei tada, kai galėtų ką nors gauti. Taigi atrodytų, kad žinodami, jog vairavimas išgėrus yra labiau nuostolių kategorija, pavartojus alkoholio neturėtų net minčių kilti apie vairavimą. Problema yra perdėtas optimizmas. Bet problema yra perdėtas optimizmas, t. y. žmonės nepakankamai įvertina tiek nuostolių tikimybę, tiek galimą jų dydį. Tiesiog nemanoma, kad toks elgesys sukels eismo įvykį, kuriame bus sudaužytų automobilių, o blogiausia - aukų. Ne vienam tragiški eismo įvykiai ir jų pasekmės yra tik sausa informacija žinių portaluose, jie patys į tokius įvykius nebuvo patekę, todėl jie subjektyviai suvokiami kaip labai tolimi ir tai lemia, kad baimės lygis, slopinantis norą rizikuoti, yra žemas. Daugelis sėdančių apsvaigus prie vairo yra įsitikinę, kad jie kontroliuoja situaciją, todėl kontroliuoja riziką. Iš čia ir tokie pasigyrimai: „esu labai geras vairuotojas ir išgėręs šiek tiek alkoholio vairuoju geriau nei daugelis blaivių vairuotojų“. Be to, daug vairuotojų klaidingai mano, kad imasi veiksmingų prevencinių priemonių: „važiuosiu lėtai, atsargiai ir nieko neatsitiks“, “vairuosiu naktį, kai kelyje nėra jokio eismo“. Pasekmės gali būti sunkios, tačiau vairuotojai yra įsitikinę, kad jų nepatirs, nesukels eismo įvykio, nepateks į kitų sukeltą avariją, nebus sustabdyti policijos. Sprendimo vairuoti išgėrus priėmimui įtakos turi ir menkas informuotumas apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui (vidutinis vairuotojas dažnai nežino, kaip alkoholis veikia organizmą, kaip jis veikia, reakciją, regą, gebėjimą suvokti tikrovę, įvertinti atstumus; žmonės nežino per kiek laiko išgertas alkoholis suskyla organizme ir kada iš tikrųjų jau galima sėsti prie vairo).
Statistiniai duomenys ir pasekmės
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, per metus, nuo 2021-ųjų balandžio mėnesio iki 2022-ųjų balandžio, Lietuvoje užfiksuoti 3248 kelių eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. 210 iš jų (6,46 proc.) sukelta dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Šiais metais maždaug kas 15 avarija yra įvykusi dėl vairavimo apsvaigus alkoholiu. Tai rodo, kad kai kuriems vairuotojams saugus dalyvavimas eisme nėra pagrindinis prioritetas, o vairavimo išgėrus problema niekur nedingo. Dėl to kaip niekad svarbu išsiaiškinti, kas tas alkoholis, kodėl jo vartojimo pasekmės gali būti graudžios, o nelaimės rizika - didžiulė?
Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2024 metais eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius padidėjo apie 5 procentus. Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai.
Lietuvoje žinomos automobilių saugos sistemų bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vytautas Lukoševičius pastebi, kad apgirtę vairuotojai ne tik sėda prie vairo įprastomis dienomis, bet ir neretai nusprendžia neblaivūs vairuoti darbo metu. „Pastaruoju metu iš tikrųjų padaugėjo kreipimųsi dėl antialkoholinio variklio užrakto (alkobloko) diegimo. Ypač iš krovininio transporto įmonių. Turime šimtus istorijų, kuomet girti vairuotojai sudaužo transporto priemones, nes važiavo išgėrę“, - teigia V. Lukoševičius.
2022 m. vasarį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismą pasiekė skundas, kurio aplinkybės labai įdomios. Anot nutarties, vidaus tarnybos puskarininkis ne darbo metu norėjo nuo kelio patraukti traktorių. Pasirodę policijos pareigūnai patikrino vairuotojo blaivumą ir nustatę 0,32 prom. girtumą ėmėsi veiksmų. Galiausiai, puskarininkis neteko darbo už vairavimą esant neblaiviam, nors darbdavio buvo apibūdinamas teigiamai, nekart skatintas.
Kita istorija galėjo baigtis kur kas tragiškiau. 2020 m. gruodį Lietuvos aukščiausiąjį teismą pasiekė skundas, kuriame teigta, kad transporto priemonės atėmimas yra pernelyg aštri bausmė, neva šeima liks be galimybės naudotis asmeniniu transportu, kas turės įtakos žmonių gyvenimo kokybei bei karjerai. Visgi, skundas nebuvo patenkintas dėl sunkinančių aplinkybių. Vyras girtas atvyko į vaikų darželį pasiimti vaiko - jau buvo atžalą įsodinęs į automobilį ir pasirengęs važiuoti, kai svirduliuojančiam vairuotojui kelionės tęsti neleido aplinkiniai. Atvykus pareigūnams, pilietis įpūtė 1,66 prom. Vėliau nustatyta, kad vyras su draugu automobilių stovėjimo aikštelėje vartojo alkoholį, nors žinojo turėsiantis paimti vaiką. Nepaisant skundo, asmuo atsisveikino su automobiliu, metams prarado teisę vairuoti ir turėjo sumokėti 1000 eurų Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondui.
Visi kiti vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių (SEAKĮ 2 str.).
Teisinė atsakomybė ir sankcijos
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nurodo aiškias bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, kurios apima ne tik saugų elgesį kelyje, bet ir vairuotojo atsakomybę užtikrinti saugų važiavimą automobiliu. Nesilaikant Kelių eismo taisykėse įtvirtintų reikalavimų gali grėsti piniginės baudos arba vairuotojo pažymėjimo praradimas.
Vairavimas išgėrus 2025 metais Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir už tai taikomos tiek administracinės, tiek baudžiamosios sankcijos. Pagal galiojančius teisės aktus, 2025 metais vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai ir profesionalai (pvz., autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs.
Kai nustatoma 1,51 promilės ir daugiau, prasideda baudžiamasis procesas. Teismų praktikoje dažnai akcentuojama, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą.
Taip pat 2025 metais galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti.
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio niekada nėra ir nebus saugus (net ir važiuojant nedidelį atstumą ar užmiesčio keliu). Geras vairuotojas neturi susitaikyti su rizika, kuri kyla, kai pavartojęs alkoholio sėda už vairo. Geras vairuotojas visada stengiasi mažinti, o ne didinti riziką.
Asmenys, iš kurių buvo atimti vairuotojo pažymėjimai, turi galimybę sutrumpinti nustatytą terminą ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko. Vadovaujantis LR Saugus eismo automobilių keliais įstatymu, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Sprendimą ar grąžinti atimtą teisę vairuoti anksčiau laiko priima teismas, todėl prašymas teikiamas būtent teismui.
Prevencija ir atsakomybė
Vairavimas išgėrus rodo socialinės brandos stoką, pasireiškiančią visuomenėje priimtų normų ir įstatymų nepaisymu. Įvairiose šalyse atlikti intelekto ir gebėjimų testų rezultatų analizė parodė, kad už vairavimą išgėrus bausti asmenys, dažniau gauna žemus intelekto testų, pavyzdžiui Raveno progresyviųjų matricų testo ir pan., rezultatus.
„Jei kas nors apsvaigęs nuo alkoholio bando sėsti prie vairo mūsų akivaizdoje, turėtume iš jo atimti automobilio raktelius. Tai yra mūsų pareiga, nes kitaip patys tapsime atsakingi už nelaimes, kurias neblaivus vairuotojas gali sukelti kitiems žmonėms“ - vertino gydytoja Rūta Kažimėkienė.
17 metų blaivybę praktikuojantis priklausomybių ekspertas Tomas Levulis teigia, kad alkoholis yra mažesnę priklausomybę nei standartinės psichotropinės medžiagos sukeliantis, legalizuotas narkotinis nuodas. O priežastis, kodėl žmogus nors ir suvokdamas kenksmingus alkoholio padarinius, vis tiek pradeda jį vartoti - banaliai paprasta. „Mes augame visuomenėje, kurioje dominuoja žmonių klaidinimas melaginga informacija apie alkoholio vartojimą: švenčių, savaitgalių, gimtadienių ar kitų progų metu mažas vaikas stebi ir įsimena pavyzdžius emocijų, aplinkybių, kuomet buvo vartojamas alkoholis. Iš sukauptos informacijos pasąmonėje susiformuoja priežastis žmogui pradėti vartoti narkotinį nuodą. Smegenys suformuoja alkoholio programą“, - teigia T. Levulis.
Anot priklausomybių specialisto, vartojamas alkoholis veikia žmogaus smegenis - asmuo patiria atminties sutrikimų, praranda koordinaciją. Dėl alkoholio poveikio smegenims pamažu žūstant, pradeda trikti šio gyvybiškai svarbaus organo funkcijos: slopinama sąmonė, iškreipiama psichika, nyksta atsakomybės jausmas ir savisaugos instinktas. Esant tokios neadekvačios būsenos, mintis išlenkus taurelę sėsti į vairuotojo vietą gali atrodyti patraukli, bet pasekmės - pražūtingos.
Daug ką lemia ir gebėjimas pasakyti „ne“. Kai sakome „ne", nubrėžiame aiškią ribą tarp savęs ir išorinio pasaulio. Kai kuriems žmonėms tai kelia problemų. Bijodami būti atstumti, išjuokti ar dėl kitų priežasčių, jie sutinka daryti rizikingus dalykus, o kai pasako „ne“, patiria kaltės jausmą, nerimą. Tuo tarpu žodis „ne“ kaip tik ir skirtas riboms nustatyti. Atsisakymas gerbia abiejų šalių (pavyzdžiui, įtikinėtojo ir atsisakančiojo) teisės.
Prasidėjus šiltajam sezonui skatiname vakaroti atsargiai, o artėjančias didžiąsias vasaros šventes minėti saugiai. Jeigu išgėrėte, rinkitės kitus kelionės būdus: ėjimą pėsčiomis, viešąjį transportą, taksi ar blaivaus vairuotojo draugiją.
Vairavimo žiemą ypatumai
Būtinasis reikalingumas - tokia situacija, kai asmuo, ypatingomis aplinkybėmis, siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą. Paprasčiau sakant, tai žalingi veiksmai, padaryti siekiant pašalinti gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Pavyzdžiui, jums būnant namuose vienam iš namiškių, tarkim, žmonos ar vaiko sveikatai iškyla realus ir akivaizdus pavojus. Tačiau susisiekti su gydymo įstaiga nėra galimybės ir vienintelis vairuotojas, t.y. jūs, esate lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. O artimiesiems kilusį pavojų įmanoma pašalinti tik nuvežant sergantį asmenį į gydymo įstaigą? Jeigu suteikti pirmąją pagalbą nebus jokių kitų galimybių, nedvejodamas imsite automobilio raktelius ir nuvežsite sergantį vaiką ar žmoną į gydymo įstaigą. Tačiau neatsižvelgus į gresiantį pavojų artimojo sveikatai, vis tiek galite būti sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems privalėsite išaiškinti tokius savo veiksmus. Net jeigu bus surašytas administracinio pažeidimo protokolas dėl vairavimo vartojus alkoholį, teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis pateikta medžiaga (tai galėtų būti medžiaga iš gydymo įtaigos, vairuotojo telefono skambučių išklotinė ar kita) vairuotojo veiksmus turėtų prilyginti veikimu būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygomis. Teisėjas turėtų nuspręsti, jog yra pagrindas neskirti sankcijos.
Taip pat svarbu žinoti, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio ir tuo atveju, kai jis vengia blaivumo patikrinimo. Transporto priemones vairuojančių asmenų girtumas gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinant alkotesteriu arba medicininėje apžiūroje.
tags: #vairuojant #isgerus #statistiniai #duomenys