Locmanas - tai jūrininkas, kurio pagrindinė užduotis yra vairuoti laivus uoste ir būti akvatorijos navigacinių ypatybių specialistu. Jis atlieka itin svarbią funkciją, užtikrindamas saugų laivų judėjimą prieplaukose. Locmanas yra uosto atstovas, kuris pirmasis įlipa į laivą dar jam esant jūroje, kad galėtų suteikti vertingus patarimus laivo kapitonui. Jo užduotis - padėti saugiai įvesti laivą į uostą, tinkamai jį prišvartuoti ir pasiruošti saugiam išplaukimui atgal į jūrą.
Vandens kelio locijoje pateikiamas detalus krantų navigacijos ženklų, hidrometeorologinių sąlygų ir taisyklių aprašymas. Locmanas į laivą atvyksta greitaeigiu locmano kateriu, o kartais gali būti naudojamas ir sraigtasparnis. Locmano darbo laiko trukmė laive priklauso nuo konkretaus uosto ir atstumo iki krantinės. Pavyzdžiui, Klaipėdoje tai gali užtrukti apie valandą, o Antverpene - apie 6-8 valandas. Locmanui yra gyvybiškai svarbu žinoti laivo grimzlę ir jo manevrines savybes.
Svarbu paminėti, kad locmanas paprastai neperima laivo valdymo, o veikia kaip kapitono patarėjas, nors būna ir išimčių. Dažniausiai veikia schema "locmanas-vairininkas", o šturmanas atidžiai stebi, ar vairininkas teisingai suprato ir vykdo komandas. Oficialiai pakilęs ant kapitono tiltelio, locmanas aptaria su kapitonu daugelį su laivo valdymu susijusių klausimų. Taip pat svarstomi planuojami manevrai uoste, reikalingas buksyrų kiekis ir jų panaudojimo galimybės. Kapitonui yra būtina gauti išsamią informaciją apie uostą ir jo prieigas, ypač jei jis atplaukia į šį uostą pirmą kartą.
Locmano darbo praktikoje pasitaiko situacijų, kai jis gali atsisakyti toliau vesti laivą. Tai gali įvykti, pavyzdžiui, jei kapitonas nuolat ignoruoja jo patarimus. Būna atvejų, kai kapitonas gali pareikalauti pakeisti locmaną. Jei locmanas atsisako vykdyti savo funkcijas, jis gali pasilikti tiltelyje, tačiau privalo teikti informaciją, jei kapitonas jo paklausia.
Laivų eismo valdymas uoste
Laivų eismo tarnyba yra atsakinga už laivų judėjimo valdymą uoste. Tai apima navigacijos ženklų, hidrometeorologinių sąlygų ir taisyklių detalų aprašymą, pateikiamą vandens kelio locijoje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pasakojo apie sudėtingas situacijas, pavyzdžiui, kai krovininis laivas „Ocean Crown“ dėl gedimo negalėjo paleisti pagrindinio variklio ir pradėjo dreifuoti link kranto. Tokiais atvejais, kai dėl didelio vėjo vilkikai negali dirbti atvirame jūroje, laivas gali užplaukti ant seklumos.
2008 m. į Klaipėdos uostą įplaukė rekordinis laivų skaičius - net 8348 laivai. 2011 m. Klaipėdos uoste pasiekta didžiausia krovinių metų apyvarta - 36,59 mln. tonų krovinių. 2020 m. Klaipėdos uoste pasiektas didžiausia krovinių metų apyvarta - 47,74 mln. tonų. Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje yra keli konkuruojantys uostai: Talinas, Ryga, Ventspilis, Klaipėda. Klaipėdos uostas yra aiškus keleivinių įvažiuojamųjų laivų ir krovinių konteineriuose lyderis. Didžiąją dalį krovinių sudaro nafta ir jos produktai, nors jų kiekiai mažėja dėl mažėjančios naftos paklausos pasaulyje.
Uosto ir Lietuvos transporto kompleksas sėkmingai prisitaiko prie nuolat kintančių rinkos sąlygų ir laimi konkurencinę kovą prieš kaimyninius Baltijos šalių uostus. Krovos darbų gausėjimą nemaža dalimi lėmė uosto gilinimo darbai. AB „Klaipėdos nafta“ naftos krovinių terminalas yra vienas iš svarbiausių Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Jo paskirtis - perpilti naftos produktus iš geležinkelio cisternų į laivus, priimti iš laivų naftos produktais užterštą vandenį ir laikinai saugoti naftos produktus. Visi laivai į Klaipėdos uostą ir iš jo plaukia per vadinamuosius uosto vartus.
Didžiausi ir rekordiniai laivai Klaipėdos uoste
Klaipėdos uostas yra priėmęs daugybę įvairių dydžių ir paskirčių laivų, tarp kurių yra ir rekordinių dydžių atstovų. Didžiausias kruizinis laivas „Constellation“ - 294 m ilgio, 32,2 pločio ir 8,3 m grimzlės - su Bahamų vėliava pirmą kartą Klaipėdos uoste apsilankė 2005 m. birželio 1 d. Didžiausias tanklaivis, atplaukęs į Klaipėdos uostą, buvo 274,47 m ilgio, 48,04 m pločio ir 17,022 m grimzlės laivas „Tour“, prisišvartavęs 2008 m. kovo 10 d. Plačiausias konteineris - 274,67 m ilgio, 40,00 m pločio ir 14 m grimzlės, 5551 TEU talpos - laivas „MSC Fortunate“, prisišvartavęs Klaipėdos uoste 2011 m. kovo 1 d.
Rekordinis kruizinių laivų skaičius į Klaipėdą atvyko 2007 m. - 65 kruiziniai laivai ir 36 866 turistai. 2007 m. rugpjūtį buvo pasiektas rekordinis keleivių skaičius per mėnesį - 49 183 turistai. 2010 m. į Klaipėdą laivais atplaukė daugiausia keleivių - 320 991. 2014 m. didžiausias kruizinis laineris - 317,30 m ilgio, 36,88 m pločio ir 8,3 m grimzlės - laivas su Maltos vėliava „Celebrity Eclipse”.
2014 m. laivas „Abou Karim IV” išgabeno ypatingą krovinį - 1080 gyvų mėsinių galvijų. Tai buvo pirmas kartas ne tik Klaipėdos uosto, bet ir visos rytinės Baltijos šalių uostų istorijoje, kai buvo išgabenta tokia gyvų galvijų partija. 2017 m. uoste lankėsi didžiausias tanklaivis - 285,41 m ilgio, 50 m pločio laivas „Ridgebury Captain Drogin”. 2018 m. buvo užfiksuotas ilgiausias, plačiausias ir didžiausios talpos konteinervežis (ilgis 400 m., plotis 59 m., 19462 TEU talpos). 2020 m. į uostą atplaukė didžiausios talpos sausakrūvis - 299,7 m ilgio, 20 m pločio, DWT 206 391 tonos - laivas „FPMC B LUCK“.
Laivų krova Klaipėdos uoste ⚓️
Nuo 2020 metų dėl COVID-19 pandemijos kruizinių laivų turizmas pasaulyje beveik sustojo. Dėl šios priežasties 2021 metais į Klaipėdą atvyko tik 2 kruiziniai laivai. Tačiau, nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų, Klaipėdos uostas ir toliau išlieka svarbiu transporto mazgu Baltijos jūros regione, sėkmingai prisitaikydamas prie kintančių rinkos sąlygų ir užtikrindamas efektyvų krovinių ir keleivių judėjimą.
tags: #vairuojantis #laivus #uoste