Ekspertų teigimu, nuovargis ir mieguistumas kelyje yra itin pavojingi. Skirtingų tyrimų duomenimis, nuo 15 proc. iki 60 proc. visų eismo įvykių yra sukeliama būtent dėl šių priežasčių. Vairuotojo nuovargis yra kur kas dažnesnė eismo nelaimių priežastis negu manoma. Nuvargus labai sumažėja automobilio vairavimo meistriškumas, ir vairuotojas pradeda klysti. Nuvargus sumažėja jutimo organų jautrumas, dažniausiai pablogėja regėjimas naktį, raumenų-judinamasis pojūtis ir judesių koordinacija, atliekami nereikalingi judesiai, sumažėja dėmesio intensyvumas ir atsakomųjų judėjimo reakcijų greitis bei tikslumas. Būdingas nuovargio požymis yra mieguistumas. Vairuotojo darbe mieguistumas, o kartais ir miegas, yra pats pavojingiausias nuovargio pasireiškimas.
Dauguma žmonių neatsižvelgia į tai, kaip miego trūkumas gali paveikti jų vairavimo gebėjimus ir paskatinti pavojingas situacijas kelyje. Miego trūkumas gali sukelti pasikartojančius trumpus miego epizodus, kurie vadinami mikromiegu, kai asmuo trumpam akimirksniui praranda sąmonę ir nevalingai užmiega. Tai yra labai pavojinga, ypač jei atsitinka vairuojant automobilį. Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudono šviesos signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų. Net kas dešimtas vairuotojas būna užmiegantis prie vairo.
Didžiausią pavojų kelia ilgos kelionės automobiliu. Vairuotojai dažnai neįvertina atstumo ir nori kuo greičiau pasiekti galutinį kelionės tikslą, neretai dėl to paaukodami ir savo poilsį. Vairuoti pavargus draudžia ir kelių eismo taisyklės (KET 14 p.), jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Todėl važiuojant ilgesnius atstumus reikėtų keistis vietomis su kitais vairuotojais. Jei tai neįmanoma, padalinti kelionės maršrutą į trumpesnes atkarpas, reguliariai sustojant pailsėti ir išsimiegoti. Nepradėkite ilgos kelionės, jei jaučiatės mieguisti prieš pat išvažiavimą.
Dažniausios nuovargio ir mieguistumo priežastys
Viena dažniausių sunkių eismo įvykių priežasčių kelyje yra vairuotojų nuovargis ir išsiblaškymas. Ekspertų teigimu, nuovargis ir mieguistumas kelyje yra itin pavojingi. Miego trūkumas žmogaus kūnui daro panašų poveikį kaip ir alkoholio vartojimas.
Anot draudimo ekspertų, vienas dažnų atvejų, kuomet vairuotojai neįvertina savo galimybių, yra automobiliu keliaujant atostogauti į tolimus kraštus. „Įveikti atstumą nuo sostinės iki Lietuvos pajūrio yra viena, tačiau pasiekti tolimesnius kitų Europos valstybių miestus automobilį vairuojant tik vienam žmogui nėra taip paprasta“, - įsitikinęs draudimo ekspertas. Lietuviai šiandien noriai naudojasi galimybe Europos Sąjungoje keliauti nevaržomai, o tautiečių atostogų maršrutai neretai nusidriekia iki pat Ispanijos ar Italijos. Šias ar kitas Europos šalis nemažai gyventojų kasmet ryžtasi pasiekti nuosavu ar nuomotu automobiliu kirtę kone visą žemyną. Draudikų atstovo teigimu, Europos Sąjungoje - gera susisiekimo keliais infrastruktūra, tad keli tūkstančiai kilometrų dažnam atrodo ne problema. Vis dėlto kelionės tikslą neretai bandoma pasiekti kuo greičiau, dažnai vadovaujamasi požiūriu, kad tereikia kaip nors ištverti keletą ar netgi keliolika valandų prie vairo, o tuomet jau ilsėtis. „Deja, vairuojant toks požiūris gali būti pražūtingas“, - perspėja R. Bieliauskas. Greitkelio monotonija, nuolatinis vairavimo ritmas ilgainiui gali imti migdyti, lemti sumažėjusią koncentraciją. Be to, Europos greitkeliuose leidžiamas greitis yra daug didesnis nei Lietuvos keliuose, todėl ir nelaimių pasekmės prisnūdus būna kur kas didesnės.
Panašius į keliaujančių atostogauti užsienyje atstumus per kuo trumpesnį laiką nuvažiuoti dažnai tenka automobilių sporto profesionalams. Vienas garsiausių Lietuvos lenktynininkų B. Vanagas sako, kad ilgas distancijas įveikti padeda geras pasiruošimas ir gebėjimas išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią poilsio akimirką, tačiau pabrėžia, kad lenktynės ir paprastos kelionės automobiliu yra du skirtingi dalykai. „Varžybų režimo su paprasta kelione lyginti negalima. Lenktynėse per dieną dažnai įveikiame iki tūkstančio kilometrų. Greičio ruožuose sportininkai maksimaliai koncentruoja dėmesį. Dėl didelio fizinio aktyvumo bei adrenalino miego poreikiui vietos nelieka“, - pasakoja B. Vanagas. „Svarbiausia, sugebėti po tokių varginančių varžybų etapų laiku atstatyti organizmo jėgas, o tai priklauso nuo gero fizinio ir psichologinio pasiruošimo bei tinkamo gyvenimo ritmo ne varžybų metu. Tai, beje, naudinga ne tik lenktynininkams, bet ir visiems sėdantiems prie vairo“.
Padidintos rizikos grupė, kalbant apie nuovargį ir miego trūkumą keliuose, draudimo eksperto teigimu, yra tolimųjų reisų vairuotojai. Pastarųjų vairavimo ir poilsio režimą reglamentuoja teisės aktai, o šios profesijos atstovų darbo automobiliuose privalo būti įrengti specialūs prietaisai - tachografai, registruojantys vairavimo ir poilsio trukmę, nuvažiuotą atstumą, greitį ir kitus parametrus. „Didelius atstumus nuvažiuojantys krovinius ar keleivius vežantys profesionalūs vairuotojai per parą negali vairuoti ilgiau nei 9 valandas ir du kartus per savaitę ilgiau nei 10 valandų, o iš viso per savaitę kelyje praleisti daugiau nei 6 dienų. Be to, numatyti reikalavimai pertraukoms, kasdieniam ir kassavaitiniam poilsiui“, - pabrėžia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertas. Vis tik tai yra tik minimalūs reikalavimai, o net ir poilsio metu tolimųjų reisų vairuotojai ne visuomet turi tinkamas sąlygas išsimiegoti. Be to, krovinius gabenantys vairuotojai dažniausiai važiuoja vieni, neturi šalia pašnekovų, todėl mieguistumas ir nuovargis juos apimti gali dar lengviau. Riziką padidina ir tai, kad savo krovinius šie vairuotojai stengiasi pristatyti kuo greičiau, todėl neretai saugumo sąskaita stengiasi per kuo trumpesnį laiką įveikti kuo didesnį kilometrų skaičių“.
Anot R. Bieliausko, ne vien ilgose kelionėse vairuotojų nuovargis kelią pavojų. Neretai prie vairo neišsimiegojus ar prastos savijautos sėdama ir kasdienėse kelionėse automobiliu. „Intensyvus gyvenimo tempas, ilgos darbo valandos neretai lemia organizmo nuovargį, kuris atsiliepia ir vairavimo kokybei“, - sako draudimo ekspertas. Dažnai laikomasi požiūrio, kad vienas-kitas kavos puodelis padės nugalėti mieguistumą ir sugrąžinti budrumą net ir vos po poros valandų miego, tačiau iš tiesų kokybiško poilsio jokie stimuliantai atstoti negali“.
Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad vairuotojai per parą miegantys 6-7 valandas du kartus labiau rizikuoja patekti į su nuovargiu susijusį eismo įvykį nei miegantys 8 ir daugiau valandų. Tuo tarpu asmenims, kurie miegui skiria vos 5 ar mažiau valandų per parą, ši rizika išauga 4-5 kartus. Didelis nuovargis ir miego trūkumas sukelia panašų neigiamą poveikį vairuotojo koncentracijai, reakcijos laikui, pastabumui kaip ir lengvas ar vidutinis girtumas, todėl prieš sėdant už vairo reikėtų gerai pasverti savo fizinę ir psichologinę būseną. Vairuojančiam asmeniui neretai objektyviai tai padaryti yra sudėtinga, todėl šalia esantys asmenys ar keleiviai taip pat turėtų perspėti vairuotoją, jei šis atrodo pervargęs.
„Padidinti mieguistumą gali ir išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, per didelė temperatūra automobilio salone, prastas vėdinimas, į pernelyg horizontalią padėtį nureguliuota vairuotojo sėdynė, monotoniškas ir vienodas peizažas. Todėl, jei jau tenka važiuoti automobiliu po bemiegės nakties, tokia kelionė turėtų būti kuo trumpesnė“, - pataria R. Bieliauskas.
Nuovargio ir mieguistumo priežastys neapsiriboja vien miego trūkumu: prie vairo praleistas laikas, stresas ir net paros metas taip pat turi įtakos dėmesingumui. Dauguma apsnūdusių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių įvyksta labai anksti ryte ir iškart po vidurdienio, todėl būtina įvertinti biologinio laikrodžio įtaką organizmui.
Pavojai ir pasekmės
Vairuotojo sveikata ir budrumas yra esminiai saugaus vairavimo komponentai. Nuovargis pavojingas dėl to, kad jis atima iš vairuotojo galimybę adekvačiai vertinti situaciją. Pavargęs vairuotojas daug lėčiau reaguoja į situaciją kelyje, jo matymo laukas labai susiaurėja ir sumažėja dėmesio koncentracija. Mieguistas vairuotojas taip pat gali klaidingai suvokti kitų vairuotojų siunčiamus signalus ir į juos atsakyti neadekvačiai.
Mokslininkų surinktais duomenimis, daugiau nei pusė profesionalių vairuotojų, važiuojančių didelius atstumus, bent kartą yra užmigę prie vairo. Bent kartą! O vairuotojų nuovargis yra iki 20 proc. Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad gali ilgai važiuoti be pertraukų, tačiau galiausiai praranda automobilio kontrolę.
Vairuotojo psichinę veiklą turi stimuliuoti iš išorės gaunama informacija. Būdingas nuovargio požymis yra mieguistumas. Vairuotojo darbe mieguistumas, o kartais ir miegas, yra pats pavojingiausias nuovargio pasireiškimas. Pavyzdžiui, JAV statistikos duomenimis, 3,3% visų vairuotojų, kurie buvo eismo nelaimių su mirtina baigtimi dalyviai, nelaimės metu miegojo arba buvo nuvargę, o labiausiai perpildytose sankryžose vairuotojai taip pat miegojo arba buvo mieguisti.
Vairuotojas yra mieguistas ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl kitokių priežasčių: eismo monotoniškumo, dėl ilgą laiką atliekamo darbo vienodumo, raumenų tonuso sumažėjimo, aukštos oro temperatūros kabinoje, daug prisivalgius. Tokioje būklėje pablogėja vairuotojo psichinės funkcijos ir susidaro vadinamoji „slopinimo būklė”, „atbukimas”, „kelio hipnozė”. Vairuojant automobilį, dažnai užmiegama ir atvertomis akimis. Pavargus vairuotoją apninka apatija, suglebimas, slopinimo būsena. Dėmesį užgožia, mintys, neturinčios nieko bendra su automobilio vairavimu. Lengvai gali susidaryti iliuzinis eismo aplinkybių vaizdas.
Daugiau kaip 15 proc. eismo nelaimių, įvykstančių tiesiose kelio atkarpose, priežasčių lieka neišaiškintos. Prof. V. Babkovo duomenimis, 25-ame vienodo tiesaus kelio ruožo kilometre eismo nelaimių įvyksta du kartus daugiau negu 3-iame kilometre.
Vairuotojo nuovargis ir mieguistumas gali turėti didelių pasekmių. Sumažėjus koncentracijai, tikimybė patekti į avariją žmogui, kuriam trūksta miego, padidėja 44 proc. Vairuojant užsnūdus netgi tik vienai sekundei, tai gali sukelti itin skaudžių pasekmių. Nuovargio poveikis skirtingam vairuotojui bus kitoks, tačiau dažniausiai poilsio trūkumas ar nebuvimas skatina lėtesnę reakciją, trumpalaikės atminties pablogėjimą. Vairuotojai taip pat gali tapti agresyvūs, susierzinę.
Sumažinus miego laiką „tik“ 1-2 valandomis, net ir jauniems žmonėms 20 proc. padidėja insulto ir kitų smegenų pažeidimų rizika. Nepaisant amžiaus, nemiegantiems dirglumas padidėja 50 proc. Nuovargis ar miego trūkumas veikia visus vairuotojus, tačiau labiausiai daro poveikį jauniems vairuotojams. Pavyzdžiui, jauniems vairuotojams iki 25 metų vairavimas naktį gali tapti ypač dideliu iššūkiu. Daugeliui suaugusiųjų reikia septynių ar aštuonių valandų miego per naktį, tačiau jauniems vairuotojams reikia devynių valandų miego, kad jie būtų lygiaverčiai vyresniems vairuotojams.
Prevencija ir patarimai
Vairavimo laikas: 9 valandos. Pertraukos: Po 4,5 valandų vairavimo - 45 minutės pertrauka. Ši 45 min. Normalus kasdienis poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 val. Sutrumpintas kasdienis poilsis: mažiausiai 9 val., bet trumpesnis nei 11 val. poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 val.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra rašoma, kad yra neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.
Trumpas poilsis: Leiskite sau bent 15-20 minučių miegui.
Kofeinas: Jei tai įmanoma, išgerkite kavos ar kito kofeino turinčio gėrimo, tačiau atminkite, kad poveikis pasireiškia tik po 20-30 minučių ir tai yra tik laikina priemonė budrumui palaikyti, jis negali pakeisti būtinybės pailsėti ir išsimiegoti. RedBull ar kitas kofeino turintis gėrimas gali būti naudojamas tik kaip laikina priemonė nuovargiui sumažinti, tačiau jis neturėtų būti naudojamas kaip pagrindinis būdas kovoti su nuovargiu.
Planuokite poilsį: Prieš ilgą kelionę suplanuokite poilsio pertraukas kas 2 valandas. Ilgų kelionių metu patariama reguliariai daryti pertraukas. Vadovaukitės savo pojūčiais: Ekspertai pabrėžia, kad įstatymai nustato maksimalias ribas, tačiau nuovargis gali atsirasti ir po valandos ar dviejų vairavimo. Visada atsižvelkite į savo būklę ir sustokite pailsėti, jei jaučiatės pavargę.
Grynas oras: Atidarykite langus arba naudokite vėdinimo sistemą, kad į transporto priemonę patektų gryno oro. Jei yra galimybė, išgerkite kofeino turinčio gėrimo, kaip RedBull ar kavos. Tačiau atminkite, kad poveikis pasireiškia po 20-30 minučių. Pasirūpinkite apšvietimu: Įjunkite šviesą automobilio salone, kad būtų šviesiau.
Mityba ir hidratacija: Valgykite lengvą, sveiką maistą prieš kelionę. Gerkite pakankamai vandens.
Pokalbiai ir muzika: Jei yra keleivių, įsitraukite į pokalbį. Jei nėra galimybės sustoti pailsėti, tačiau labai ima miegas, situacija tampa itin pavojinga. Jei vairuotojas keliauja vienas, jis bent jau turėtų įsileisti gryno oro, pasileisti energingos ir ritmingos muzikos. Patartina periodiškai įjungti radijo imtuvą, tačiau reikia vengti monotoniškos ir dėmesį blaškančios muzikos.
Jei rizikuojate užmigti už vairo, geriau pavėluoti į paskirties vietą nei sukelti avariją.
Ekspertai sutaria, kad geriausias būdas neužmigti prie vairo - kokybiškai išsimiegoti naktį, o tą padaryti padeda tinkama miego higiena. Norintys geriau išsimiegoti asmenys turėtų laikytis pastovaus miego grafiko - tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais stengtis eiti miegoti tuo pačiu laiku. Taip pat prieš miegą reikėtų riboti elektroninių prietaisų naudojimą. Kokybiškas miegas taip pat priklauso ir nuo to, ką veikiame dieną. Norint geriau išsimiegoti, reikėtų jau po pietų riboti kofeino vartojimą, dieną dažniau išeiti į lauką pagaudyti saulės šviesos, užsiimti fizine veikla.
Jei žmogus dažnai jaučiasi mieguistas, dieną negali susikaupti, o naktimis sunkiai užmiega, tai tikrai reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais. Jei vairuojant, visuomet ima miegas ir vairuotojas jaučiasi pavargęs, jis turėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Žmones, kurie jau žino, kad turi miego sutrikimą, turi laikytis medikų nurodymų ir važiuoti ypač atsargiai.
Kas sukelia miegą ir kaip su juo kovoti vairuojant?
tags: #vairuotoja #ima #miegas