Liepos mėnesį buvo galutinai patvirtintas ir paskelbtas kelių Europos Sąjungos teisės aktų rinkinys, vadinamas Mobilumo paketu, kuriuo atliktos tam tikros esminės transporto sektoriaus pertvarkos.
Mobilumo pakete nustatyti pakeitimai apima įvairius transporto sektoriaus reguliavimo aspektus - vairuotojų darbo ir poilsio sąlygas, transporto paslaugas teikiančioms įmonėms keliamus reikalavimus, licencijavimo taisykles, kabotažą ir kt.
Dalis pakeitimų įsigaliojo jau praėjusią savaitę, kitiems nustatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis.
Pagrindiniai Mobilumo paketo reglamentai ir jų įsigaliojimo datos:
- Reglamentas Nr. 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai Nr. 561/2006 ir 165/2014. Šiuo reglamentu, be kita ko, keičiami reikalavimai dėl maksimalaus vairavimo ir minimalaus poilsio laiko trukmės, privalomų pertraukų, taip pat nuostatos dėl tachografų įdiegimo ir naudojimo. Reglamentas įsigaliojo ir yra taikomas nuo 2020 m.
- Reglamentas Nr. 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai Nr. 1071/2009 ir 1072/2009. Šiuo reglamentu plečiamos keičiamų reglamentų taikymo sritys, tikslinami reikalavimai transporto įmonėms, keičiami tam tikri licencijavimo aspektai, kabotažo taisyklės ir kitos nuostatos. Reglamentas bus taikomas nuo 2022 m.
- Reglamentas Nr. 2020/1056, kuriuo nustatoma reglamentavimo informacijos, susijusios su krovinių vežimu Europos Sąjungos teritorijoje, teikimo elektroninėmis ryšių priemonėmis, teisinė sistema. Reglamentas bus taikomas nuo 2024 m.
- Direktyva Nr. 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su direktyva 96/71 ir direktyva 2014/67 susijusios kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami direktyva 2006/22 ir reglamentas 1024/2012. Direktyva turės būti įgyvendinta ir taikoma nuo 2022 m.
Mobilumo paketu nekeičiamai pagrindiniai vairuotojų maksimalaus darbo bei vairavimo laiko, taip pat poilsio laiko reikalavimai, tačiau keičiasi galimas poilsio laiko paskirstymas bei panaudojimas.
Pokyčiai vairuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavime:
Reglamentas 561/2006, numatantis vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles nuo 2026 m. liepos 1 d. bus taikomas ir vykdant tarptautines vežimo operacijas arba kabotažo operacijas, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,5 tonos.
Taip pat patikslintas sąrašas atvejų, kuriais šis reglamentas netaikomas.
Reglamentas 561/2006 papildytas nuostata, kad su porininkais dirbantis vairuotojas privalomą 45 minučių pertrauką, kuria pasinaudoti privaloma po keturių su puse valandų vairavimo (jeigu nepradedamas naudoti poilsio laikotarpis), gali padaryti transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas.
Tais atvejais, kai vairuotojas lydės keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudosis normaliu kasdienio poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis galės būti pertraukiamas ne daugiau kaip 2 kartus kita veikla, kurios bendra trukmė negalės viršyti 1 valandos.
Šiuo poilsio laikotarpiu vairuotojas turėtų galėti naudotis miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova.
Ši nuostata normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiu minėtų reisų metu būtų taikoma tik tuo atveju, jei numatyta reiso trukmė būtų bent 8 valandos, o vairuotojas galėtų naudotis miegamąja kajute kelte arba kupė traukinyje.
Pagal bendrąją taisyklę, per bet kurias 2 paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti bent dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (po 45 valandas) arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (45 valandų) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (kuris trunka bent 24 valandas).
Tačiau pakeitimais numatyta išimtis lanksčiau organizuoti darbo ir poilsio laiką, nustatant, kad vairuotojas galės pasinaudoti 2 iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje tuo atveju, jei vairuotojas per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent 2 būtų normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai.
Žinoma, paliktos specialios nuostatos, kad bet koks kassavaitinio poilsio laikotarpio sutrumpinimas turės būti nustatyta tvarka ir terminais kompensuojamas kitu lygiaverčiu poilsio laikotarpiu.
Naujos garantijos vairuotojams ir iššūkiai vežėjams:
Pakeitimais numatoma viena svarbesnių garantijų darbuotojams, pagal kurią normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (kuriuo kompensuojami anksčiau minėti sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai), negalės būti naudojamasi transporto priemonėje.
Tai yra, ilgesni nei 45 valandas trunkantys kassavaitiniai poilsio laikotarpiai turės būti praleisti būste, kuriame būtų tinkamos sąlygos miegui ir higienai.
Visas tokio būsto ne transporto priemonėje išlaidas turės padengti darbdavys, nebent poilsiu būtų naudojamasi vairuotojo gyvenamojoje vietoje.
Nepaisant to, kad pagal kitus pakeitimus bus nustatyti saugių poilsio vietų (aikštelių) reikalavimai ir oficialiai skelbiamas tokių vietų sąrašas, ši sąlyga kelia didelį vežėjų susirūpinimą tiek dėl esamos infrastruktūros tokiai sąlygai įgyvendinti stokos, tiek dėl būsimų didesnių išlaidų užtikrinant minėtą sąlygą.
Mobilumo paketu numatoma ir kita vežėjams nerimą kelianti sąlyga, pagal kurią vairuotojų darbas turės būti organizuojamas taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą (kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis šalyje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys), arba sugrįžti į savo gyvenamąją vietą, priklausomai nuo darbo grafiko, kartą per 3 arba 4 savaites, siekiant, kad darbuotojas pasinaudotų bent vienu ne trumpesniu nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu (normaliu arba anksčiau minėtu kompensuotu).
Kai darbuotojas naudosis anksčiau aptartais 2 iš eilės sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais, darbdavys vairuotojo darbą turės organizuoti taip, kad vairuotojas galėtų grįžti dar prieš prasidedant ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija.
Nuostata susijusi ir su faktinės nuolatinės buveinės nustatymo taisyklėmis, aptartomis toliau.
Kita vertus abejotina, ar toks privalomas grįžimas į darbdavio veiklos centrą arba darbuotojo gyvenamąją vietą, suprantant ir vairavimo trukmę šiam šiai sąlygai įgyvendinti, tikrai sudarys galimybes vairuotojams pailsėti labiau nei nesant tokios privalomos kelionės.
Išimtys ir nukrypimai nuo taisyklių:
Reglamentas 561/2006 papildytas nuostatomis, numatančiomis išskirtines aplinkybes, kuriomis leidžiama nukrypti nuo nustatytų maksimalaus vairavimo trukmės bei privalomo poilsio reikalavimų, jeigu nekeliamas pavojus kelių eismo saugumui.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad tokie nukrypimai galimi, jeigu kasdienė ar kassavaitinė vairavimo trukmė viršijama ne daugiau kaip 1 valanda darbuotojui siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu.
Tomis pačiomis sąlygomis gali būti viršijama vairavimo trukmė ne daugiau kaip 2 valandomis, jeigu iš karto prieš papildomą vairavimą buvo padaryta ne trumpesnė kaip 30 minučių nenutrūkstama pertrauka, darbuotojui siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu.
Reikalavimai transporto įmonėms ir licencijavimas:
Reglamento 2020/1055 pakeitimais taip pat keičiamos tam tikros Reglamento 1071/2009 nuostatos, kurios taip pat susijusios su reikalavimais verstis profesine vežimo kelių transporto veikla.
Viena reikšmingiausių ir Lietuvos transporto įmonėms nerimą keliančių nuostatų yra ta, kad, siekiant įgyvendinti reikalavimą turėti faktinę ir nuolatinę buveinę, kitų reikalavimų, įmonei reikės organizuoti veiklą taip, kad jos transporto priemonės, naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į veiklos centrą ne vėliau kaip per 8 savaites nuo išvažiavimo iš jos dienos.
Ši sąlyga dėl privalomo grįžimo į nuolatinę buveinę susijusi ir su anksčiau minėtu darbuotojo privalomu grįžimu į gyvenamąją vietą poilsiu.
Ja siekiama ir kitų tikslų, susijusių su geresne transporto priemonių technine priežiūra ir kt.
Minėta, kad atlikti ir kiti Reglamento 1071/2009 pakeitimai, įskaitant ir pakeistus (papildytus) reikalavimus dėl kitų įsisteigimo sąlygų, nepriekaištingos reputacijos, finansų bei kompetencijos reikalavimų, leidimų išdavimų ir stebėsena, ir t.t.
Kabotažo taisyklės ir "atvėsimo laikotarpis":
Reglamento 2020/1055 pakeitimais taip pat keičiamos papildomos Reglamento 1072/2009 nuostatos dėl kabotažo reikalavimų.
Bendrosios kabotažo taisyklės (3 operacijos per 7 dienas)* nėra keičiamos, tačiau pakeitimai numato papildomą privalomos pertraukos reikalavimą, dar kitaip vadinamą „atvėsimo laikotarpiu“, pagal kurį vežėjams neleidžiama atlikti kabotažo operacijų ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje 4 dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos.
Šis pakeitimas bus taikomas nuo 2022 m.
Vairuotojų komandiravimas: naujos taisyklės ir reikalavimai
Direktyva Nr. 2020/1057 atlikti esminiai pakeitimai vairuotojų komandiravimo srityje.
Kaip žinoma, vairuotojams buvo taikomos dar 1996 m. gruodžio 16 d. direktyvoje Nr. 96/71/EB nustatytos komandiruojamų darbuotojų garantijos.
Dėl kiek senstelėjusio reglamentavimo, 2018 m. birželio 28 d. buvo priimta nauja direktyva Nr. 2018/957, kuria atlikti esminiai direktyvos Nr. 96/71/EB pakeitimai.
Tačiau nauja direktyva 2018/957 taip pat nustatė, jog ji kelių transporto sektoriui nebus taikoma tol, kol nebus priimti ir taikomi konkretūs pakeitimai, susiję su kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklėmis.
Šie pakeitimai atlikti aptariama direktyva Nr. 2020/1057.
Kitaip tariant, nuo direktyvos 2020/1057 taikymo pradžios, t. y. 2022 m. vasario 2 d., direktyva Nr. 2018/957 atlikti pakeitimai turės būti taikomi ir kelių transporto sektoriui.
Apie tam tikrus direktyva Nr. 2018/957 nustatytus reikalavimus galima susipažinti ir čia.
Pakeitimai apima tokio paties dydžio darbo užmokesčio mokėjimo taisykles, dienpinigių įskaitymo į darbo užmokestį taisykles ir kitas komandiruojamų darbuotojų garantijas.
Direktyva Nr. 2020/1057 priimtais pakeitimais taip pat nustatomos konkrečios taisyklės dėl tam tikrų Direktyvos 96/71/EB aspektų, susijusių su kelių transporto vairuotojų komandiravimu, ir tam tikrų Direktyvos 2014/67/ES aspektų, susijusių su šių vairuotojų komandiravimui taikomais administraciniais reikalavimais ir kontrolės priemonėmis.
Direktyvoje Nr. 2020/1057 taip pat numatyti kiti svarbūs pakeitimai, pvz., dėl kontrolės priemonių vairuotojų komandiravimo vertinimui ir kt.
Su visais pakeitimais komandiravimo srityje išsamiau galima susipažinti čia.
Pakeitimai įsigalios 2022 m.
Numatyta, kad tam tikrais atvejais transporto įmonės sudaromas darbo grafikas, kuriame nurodoma kiekvieno vairuotojo pavardė, nuolatinė jo gyvenamoji vieta ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimų, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis, turės apimti ilgesnį laikotarpį, t.y. kontrolės dieną ir ankstesnes 56 dienas.
Atitinkamai, patikrinimo metu pareigūnams turės būti pateikiama informacija (dokumentai) būtent už šį ilgesnį laikotarpį.
Minėta nuostata bus taikoma nuo 2024 m. gruodžio 31 d.
Tachografų ir kontrolės priemonės:
Reglamento 165/2014 pakeitimais taip pat įtvirtintos nuostatos dėl išmaniųjų tachografų įdiegimo tam tikrais etapais, jų naudojimo, duomenų juose kaupimo bei apsikeitimo ir kitų susijusių sąlygų, kurie turėtų padidinti transporto kontrolės sklandumą, kokybę bei reikalavimų laikymąsi.
Pakeitimais siekiama stiprinti bei efektyvinti ne tik kontrolę, bet ir valstybių narių administracinį bendradarbiavimą.
Mobilumo paketo poveikis ir prognozės:
Mobilumo paketas pagerins vairuotojų darbo sąlygas, padidins kompetentingų organų kontrolės galimybes ir sieks labiau atliepti spartėjančio informacinių technologijų naudojimo privalumus.
Kita vertus, kai kurie pakeitimai akivaizdžiai apsunkins mažesnių Europos kraštuose įsikūrusių vežėjų tolimesnę veiklą.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (LINAVA) prognozuoja, jog jeigu Mobilumo paketu priimti pakeitimai nebus operatyviai pakeisti, dėl dalies vežėjų veiklos centrų perkėlimo arba apskritai pasitraukimo iš verslo darbo gali netekti keliasdešimt tūkstančių šiame sektoriuje dirbančių asmenų, o Lietuva patirs reikšmingus BVP praradimus.
Kelių transporto taisyklių atnaujinimas
* Jeigu atvykstamojo tarptautinio vežimo kroviniai buvo nuvežti į paskirties vietą, vežėjams, užbaigusiems tarptautinį vežimą iš kitos valstybės narės arba trečiosios šalies į priimančiąją valstybę narę, ta pačia transporto priemone leidžiama atlikti ne daugiau nei 3 kabotažo operacijas. Krovinys, atliekant kabotažo operaciją ir prieš išvažiuojant iš priimančiosios valstybės narės, paskutinį kartą iškraunamas per 7 dienas nuo paskutinio iškrovimo priimančiojoje valstybėje narėje, vykdyto per atvykstamąjį tarptautinį vežimą.
tags: #vairuotojas #buvo #pervedimai