Vairuotojo blaivumo patikrinimas - tai procedūra, kurios metu nustatoma, ar vairuotojas nevairuoja transporto priemonės apsvaigęs nuo alkoholio. Ši procedūra yra itin svarbi eismo saugumui užtikrinti. Tačiau kartais įvyksta situacijos, kai vairuotojai nesutinka su alkotesterio parodymais ir siekia įrodyti savo nekaltumą.
A. Šarkauskio atvejis: ginčas dėl alkotesterio rodmenų
Praėjusių metų gruodžio 14-osios naktį Plungėje patruliuojantis policijos ekipažas sustabdė automobilį „BMW“, vairuojamą A. Šarkauskio. Pareigūnai patikrino vairuotojo blaivumą, ir alkotesteris parodė 3,89 promilės alkoholio, kas prilygsta sunkiam girtumui.
A. Šarkauskis labai nustebo pamatęs šiuos skaičius. Jis teigė nieko svaiginančio tą vakarą nebuvęs vartojęs ir su alkotesterio parodymais nesutiko. Vairuotojas prašė leisti pakartotinai papūsti į alkotesterį, tačiau jam buvo paaiškinta, kad fiksuojami tik pirmieji rodmenys.
Kadangi vairuotojas nesutiko su parodymais, su pareigūnais jis turėjo vykti į policijos komisariatą, kur buvo užpildytas protokolas. Siekdamas pagrįsti savo žodžius tiksliausiais įrodymais, A. Šarkauskis lydimas policininkų nuvažiavo į Plungės ligoninės priėmimo skyrių atlikti kraujo tyrimo.
Prieš paimant kraujo tyrimui, A. Šarkauskis dar porą kartų papūtė į alkoholio matuoklį, ir šis abu kartus užfiksavo 0,00 promilių. Tačiau, deja, vėliau teisme jis negalėjo remtis medicininiu išrašu, nes jame klaidingai buvo nurodyta jo pavardė - vietoj Šarkauskio parašyta Šalkauskis.
Nepaisant šios klaidos, A. Šarkauskis buvo traukiamas atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį. Teisme jis ir toliau laikėsi savo - vairavo alkoholio nevartojęs ir teigė, kad aparatūra parodė klaidingus duomenis.
Pareigūnų parodymai ir abejonės dėl alkotesterio
Vairuotojo žodžiams neprieštaravo ir vienas į teismą liudyti atėjęs jį sustabdęs pareigūnas, Egidijus Grikštas. Jis sakė, kad tą gruodžio 14-ąją jie vykdė prevencinę priemonę, todėl A. Šarkauskio automobilio nestabdė dėl kokių nors įtarimų.
Kai vairuotojas „įpūtė“ 3,89 promilės, pareigūnai ir patys nustebo. „Vizualiai jis tikrai neatrodė girtas, bent jau iki tokio lygio, kad „įpūstų“ 3,89 promilės, nebuvo net jokio kvapo, netgi paprašiau papūsti man į veidą“, - prisiminė E. Grikštas.
Liudytojo teigimu, suabejoję matuoklio rodmenimis, pareigūnai, siekdami išvengti galimų problemų dėl pernelyg didelių alkoholio matuoklio rodmenų, antrą kartą vairuotojui pūsti nedavė. Pareigūnas patvirtino, kad ligoninės priėmimo skyriuje taip pat buvo nustatyti neatitikimai.
E. Grikštas, policijoje dirbantis aštuoniolika metų, penkerius iš jų - kelių policijoje, teigė, kad toks atvejis jam pasitaikė pirmą kartą ir jis nesupranta, kaip tai galėjo nutikti, galbūt tai buvo koks nors gedimas.
Teismo sprendimas ir kraujo tyrimo svarba
Teisėja Aldona Burbienė informavo, jog byloje yra duomenų apie tai, kad A. Šarkauskis į Plungės ligoninę kreipėsi dėl kraujo tyrimo išvadų netikslumų. Teismą tenkino iš ligoninės gautas atsakymas dėl padarytos klaidos rašant vairuotojo pavardę, ypač atsižvelgiant į tai, kad medicininiame išraše nurodytas asmens kodas atitiko A. Šarkauskio.
Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje dėl kraujo tyrimo rezultatų buvo skelbiama, kad etilo alkoholio nerasta. Po teismo A. Šarkauskis džiaugėsi, kad pavyko įrodyti savo tiesą, nors neslėpė apmaudo dėl patirtų nepatogumų ir išlaidų.
Kiti panašūs atvejai ir iššūkiai
Nors A. Šarkauskio atvejis yra vienas ryškiausių, panašios situacijos, kai vairuotojai ginčijasi dėl alkotesterio rodmenų, nėra retos. Vienas kitas pavyzdys: Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo Žilvino Rumino bylą, kuriam buvo nustatytas 1,38 promilės alkoholio, tačiau vėliau kraujo tyrimas paneigė šiuos rodmenis.
Teisme Ž. Ruminas teigė, kad prieš tikrinimą valgė aštrų kebabą ir gėrė „Coca-cola“, taip pat kramtė gumą. Jo advokatas S. Židonis pažymėjo, kad pareigūnai pažeidė taisykles, nes nepaklausė, ką vairuotojas valgė ir gėrė, taip pat neleidžo pakartoti patikrinimo.
Kita vertus, kartais pareigūnai ir patys suabejoja alkotesterio patikimumu. Pavyzdžiui, Evaldui Baguckui, kuris pateko į avariją, pirminis patikrinimas parodė 1,56 promilės, tačiau vėliau teismas jį išteisino, nustatęs, kad jis nepadarė KET pažeidimo ir nebuvo priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir eismo įvykio kilimo. Šiuo atveju kaltas buvo kitas vairuotojas, kuris vairavo neblaivus.
Taip pat minimas laidų prodiuserio Sauliaus Jakutavičiaus atvejis, kuris teisme įrodinėjo, kad jam nepagrįstai buvo nustatytas 1,9 promilės girtumas. Jis patyrė nemažas išlaidas advokatams ir ekspertizei, tačiau galiausiai buvo įrodyta, kad jis vairavo blaivus.
Kaip patikrinti ar galioja vairuotojo pažymėjimas
Šie atvejai parodo, kad alkotesterio rodmenys ne visada yra galutinė ir nekvestionuojama tiesa. Svarbu atsižvelgti į visas aplinkybes, galimus procedūrinius pažeidimus ir kitus įrodymus, pavyzdžiui, kraujo tyrimo rezultatus, kurie gali būti objektyvesni.
tags: #vairuotojas #irode #kad #buvo #negirtas