Tolimųjų reisų vairuotojų darbo specifika lemia, kad jiems taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tai reiškia, kad darbo pobūdis neleidžia tiksliai iš anksto nustatyti kasdienių ar kassavaitinių darbo valandų. Tokia apskaita ypač aktuali įmonėms, kuriose darbuotojai dirba pamainomis, nepastoviu grafiku, arba kai veikla vykdoma nepertraukiamu režimu. Kasdienis vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų, o po komandiruotės vairuotojui privalomos nepertraukiamos 48 valandų poilsio.
Nors darbo grafikai tolimųjų reisų vairuotojams nėra privalomi, kadangi jų darbo laikas priklauso nuo maršrutų, krovinių pakrovimo ir iškrovimo laiko bei kitų objektyvių veiksnių, teisininkai ir kontrolės institucijos rekomenduoja turėti projektinį (planuojamą) darbo grafiką. Tai padeda darbuotojui suprasti planuojamą darbo krūvį ir užtikrina poilsio trukmės laikymąsi. Kasmetinių atostogų laikotarpis, apskaičiuojant darbo laiko normą, prilyginamas 40 valandų.
Vairuotojo atlyginimui įtakos turi keli veiksniai: regionas, kuriame dirba, darbo stažas, įmonės dydis ir kiti. Vidutinis grynasis vairuotojo atlyginimas svyruoja nuo 884 EUR iki 3 793 EUR per mėnesį. Deramai pasiruošti deryboms dėl atlyginimo yra labai svarbu. Atlyginimo duomenys yra iš atlyginimų apklausos, kur kiekvienas gali anonimiškai palyginti savo atlyginimą su kitais darbuotojais, dirbančiais toje pačioje pozicijoje.
Problematika ir neteisėta praktika
Vairuotojai skundžiasi, kad atlyginimas mokamas už nuvažiuotus kilometrus, neišmokami dienpinigiai, nuo atlyginimo atskaičiuojamos įvairios sumos pinigų, gali būti verčiami pasirašyti kasos išlaidų orderius be pinigų išmokėjimo. Toks dalykas kaip atlyginimas „už nuvažiuotus kilometrus“ yra neteisėtas ir neteisingas, nes pagal LR įstatymus, darbdavys turi mokėti pagrindinę algą, priedus už naktinį darbą, už viršvalandžius ir kiekvienos šalies, kurioje vairuotojas pradėjo važiuoti, baigė savo darbą ar nakvojo, dienpinigius. Mokėdamas tik už nuvažiuotus kilometrus, darbdavys nesumoka viso vairuotojo uždirbto atlyginimo.
Dažnai pasitaiko, kad nuo vairuotojo atlyginimo darbdavys atskaičiuoja įvairias sumas pinigų, pavyzdžiui, už sprogusias padangas, dėl neva neatsargaus važiavimo arba be jokio pagrindo, už bet kokius automobilio įbrėžimus, nors vairuotojas dirba darbą, jam nurodo važiuoti beveik nepravažiuojamais, šlapiu keliais, dėl ko neįmanoma neįbrėžti automobilio. Automobilio draudimo sąlygos numato, kad nuostoliai kompensuojami, jei nuostolių suma viršija 1000 eurų, iki 1000 eurų nekompensuoja. Tokie darbdavio atskaičiavimai yra neteisėti.
Pavyzdžiui, reisas Lietuva - Italija - Lietuva, kuris užtrunka maždaug 9 paras, nuvažiuojama apie 4400 kilometrų. Jei būtų mokamas pagrindinis bazinis atlyginimas su viršvalandžiais ir naktiniu darbu, dienpinigiai, bendras atlyginimas būtų apie 500 eurų. Tačiau gaunant atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus, už kilometrą dažniausiai moka apie 0,11 euro centų, atlyginimas siekia apie 460 eurų. Kai reise užtrunki ilgiau, būna atvejų, kad dirbus 14 dienų gausi atlyginimą kaip už 9 dienas, nes per tą patį laiką nuvažiavai mažiau kilometrų. Be to, grįžus po reiso, prasideda darbdavio atskaičiavimai nuo atlyginimo, už neva tai automobilio gedimus, kuro sąnaudų normos viršijimą, kurią pats darbdavys ir nusistato.
Pavyzdžiui, vienoje Lietuvos tolimųjų pervežimų įmonėje tuščio sąstato (nepakrauto sunkvežimio su puspriekabe) kuro norma - 23 litrai 100 kilometrų. Jei pakrauto sąstato svoris 21 tona, tai darbdavys kuro sąnaudas skaičiuoja taip: 21 toną daugina iš 0,35 tonkilometrio ir prideda tuščio sąstato kuro normą (100 kilometrų 23 litrai). Taigi, 21*0,35+23= 30,35 - kuro sąnaudos vežant 21 toną, 100 kilometrų pagal šiuos skaičiavimus yra 30,35 litro. Skaičiuojant neatsižvelgiama į žiemos ir vasaros važiuojamų kelių skirtumus, kad važiuojant į Italiją, turi važiuoti kalnuotom vietovėm, kas padidina kuro sąnaudas. Tai nuvažiavus minėtus 4400 kilometrų, pagal darbdavio skaičiavimus, iš viso turėtų būti sunaudota 1 tona 335 litrai kuro, bet dėl nuo vairuotojo nepriklausančių aplinkybių viršijus kuro sąnaudų normą, kuro kainą virš normos darbdavys atskaičiuoja nuo vairuotojo atlyginimo.
Darbo laiko apskaita ir apmokėjimas už kelionėje praleistą laiką
Suminė darbo laiko apskaita yra taikoma, kai darbo pobūdis neleidžia tiksliai iš anksto nustatyti kasdienių ar kassavaitinių darbo valandų. Ji ypač aktuali įmonėms, kuriose darbuotojai dirba pamainomis, nepastoviu grafiku, arba kai veikla vykdoma nepertraukiamu režimu. Kasdienis vairavimo laikas - ne daugiau kaip 9 val. Po komandiruotės - vairuotojui privalomas 48 val. poilsis.
Yra galimybė apmokėti papildomai už kelionėje praleistas valandas. Apskaičiavimas priklauso nuo to, ar darbuotojai dirba pagal valandinę sutartį ir turi nustatytą valandinį įkainį, ar dirba ne pagal valandinę sutartį ir turi nustatytą etatinį atlyginimą. Jei darbuotojas dirba pagal valandinę darbo sutartį ir turi nurodytą valandinį įkainį, apmokėjimas skaičiuojamas pagal jo valandinį įkainį. Jei darbuotojas dirba ne pagal valandinę darbo sutartį ir jam nurodytas nustatytas atlyginimas, valandinis įkainis kelionės laiko skaičiavimui apskaičiuojamas Nustatytas atlyginimas/nustatytų darbo valandų.
Vairuotojo darbas. Paletės.
Institucijų ir profesinių sąjungų vaidmuo
Daugelis institucijų, tokių kaip Sodra, Mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, žino apie šias problemas, tačiau niekas jų aktyviai nesprendžia. Darbdavys sumoka mokesčius nuo pagrindinės algos, kuri dažniausiai yra minimali, o darbuotojas negauna priedų už viršvalandžius, naktinį darbą, dienpinigius, be to, dar ir atskaitoma.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės siūlymu prie Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos įsteigta komisija tolimųjų reisų vairuotojų problemoms spręsti. Į šią komisiją kviečiami prisijungti visi suinteresuoti asmenys, tolimųjų reisų vairuotojai, darbdaviai, norintys prisidėti prie išvardintų problemų sprendimo.
Kreipiantis į VDI darbo ginčų komisiją, darbo inspektoriai teigia, jog skundas neprofesionaliai parašytas, nes prašomos sumos nebūna patvirtintos jokiais dokumentais. Darbuotojui prašant, darbdavys pilnos informacijos nepateikia, nors tai neužimtų daug laiko ir nebūtų jokių papildomų išlaidų. Visi šias problemas žino, tačiau niekas problemos nesprendžia.
Užsieniečių vairuotojų įdarbinimas ir teisiniai aspektai
Transporto sektoriuje trūkstant darbo jėgos, darbdaviai ieško darbuotojų užsienyje. Nors šie darbuotojai įdarbinami Lietuvoje įkurtose įmonėse, iki darbo sutarčių pasirašymo su jais tenka įveikti formalumus Migracijos tarnyboje. Todėl užsieniečių įdarbinimas turi tam tikrų specifinių reikalavimų, kuriuos teks vykdyti.
Įdarbinęs užsienietį, kuomet Lietuvoje trūksta atitinkamos kvalifikacijos ir profesijos darbuotojų, darbdavys turi ne tik vykdyti įprastas funkcijas - vesti darbo laiko apskaitą pagal nustatytą darbo laiko režimą, mokėti sutartą darbo užmokestį, tačiau neretai pasirūpinti ir gyvenamuoju plotu arba maitinimu. Kaip šios papildomos naudos turi būti apmokestinamos? Kada atsiranda rizika dėl darbo vietos įforminimo? Kada darbuotojas tampa mokesčių mokėtoju užsienyje?
Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, numatantys, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalės būti mokamos pavedimu į nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, numatantys, kad tarptautinių maršrutų vairuotojams darbo sąlygos būtų nustatytos remiantis kelių transporto santykius reglamentuojančiais įstatymais. Taip pat nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, keičiantys reikalavimus užsienio darbdaviams, kurie komandiruoja savo darbuotojus į Lietuvą.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. didėja MMA ir MVA dydžiai, kurie turės įtakos tiek darbuotojų atlyginimams, tiek mėnesio NPD bei metinio NPD apskaičiavimui, tiek neapmokestinamų GPM dienpinigių vykstant į užsienį dydžiams. Taip pat nuo 2022 m. sausio 1 d. naujai užregistruotame GPMĮ projekte siūloma taikyti net dvi NPD formules, priklausomai nuo darbuotojo atlyginimo.
Reikalavimai paklusti tranzitinės ir paskirties valstybių darbo užmokesčio dydžio, poilsio ir kitų ypatumų tvarkai. Rizikos dėl šių reikalavimų nesilaikymo. Vairuotojų grupės. Transporto įmonių specializacija. Darbo laiko apskaitos reglamentavimas transporto įmonėse.
tags: #vairuotojo #kintamo #atlyginimo #dalis #uz #reisa