Niekas nėra apsaugotas nuo kaulų lūžių. Traumos yra dažniausia rankų kaulų pažeidimo priežastis. Tačiau tai nereiškia, kad taip nutinka tik sportininkams. Kiekvienas žmogus gali netyčia susilaužyti ranką, kartais net įprastai eidamas pasivaikščioti. Viena iš dažniausių rankos lūžių vietų yra plaštakos sąnarys. Medikai tai aiškina žmogaus instinktu krentant ištiesti rankas į priekį ir taip sušvelninti kritimą.
Kaskart, pasnigus ir paspaudus šaltukui, žmonių tyko pavojus susižaloti paslydus ir parkritus virtusiuose čiuožykla keliuose, einant prastai valomais ir nebarstomais šaligatviais ar lipant apledėjusiais laiptais. Lūžiai, be abejo, dažniau pasitaiko žiemą, kai pašąla - prisninga, atšyla - pasidaro košė, vėl pašąla - štai ir linksmasis ledukas. Žiemą dažniausiai lūžta riešas - žmogus paslysta, krenta ir automatiškai tiesia ranką. Toks lūžis dažnai būna su poslinkiu. Pagyvenusiems žmonės dažniau lūžta žastikaulio bei šlaunikaulio kaklelis. Retesni - šonkaulių, pirštų lūžiai.
Pavasarį ir vasarą padaugėja aktyvių veiklų lauke, o kartu su jomis padidėja ir traumų - kaulų lūžių - tikimybė. Kokie lūžiai šiltuoju metų laiku pasitaiko dažniausiai? - Ypač dažnai traumas patiria dviratininkai, elektrinių paspirtukų vairuotojai, motociklininkai. Dviratininkai ir paspirtukininkai dažniausiai patiria raktikaulio lūžius arba raktikaulio petinio galo išnirimus. Motociklininkai paprastai patiria žymiai didesnės kinetinės energijos traumas, pavyzdžiui, ilgųjų ar dubens kaulų lūžius. Dažnai tai yra daugybiniai sužeidimai. Taip pat pavasarį ir vasarą žmonės imasi remonto, lipa ant stogo ir nukrenta iš nemažo aukščio. Jiems dažniausiai lūžta daugiau nei vienas kaulas, sužalojami vidaus organai.
Važinėjimas dviračiu, paspirtuku, riedučiais, taip pat tinklinis, futbolas, krepšinis suteikia daug šansų nukristi. Krisdami žmonės intuityviai bando ištiesti ranką, kad šiek tiek sušvelnintų smūgį. Galimas rezultatas - sumušta ar lūžusi ranka. Jei įtariate, kad lūžo ranka, reikėtų nedelsiant vykti į artimiausią traumatologijos centrą. Atminkite - ne visi lūžiai sukelia skausmą ar patinimą, ne visi taip aiškiai matomi kaip atviri.
Pirmasis tyrimas po traumos ar smūgio, diagnozuojant lūžius, yra rentgeno tyrimas, tačiau gali būti atvejų, kai nedidelis kaulo lūžis gali likti nepastebėtas. Dėl šios priežasties, turėdamas omenyje šią galimybę, esant neaiškiems lūžiams, gydytojas pacientui skiria ir kitą radiologinį tyrimą - kompiuterinę tomografiją arba magnetinį rezonansą, nes negydomas lūžis gali sukelti sveikatos problemų artimoje ar tolimoje ateityje. Apžiūrėdamas traumą patyrusį pacientą gydytojas turi nepamiršti, kad kaulas galėjo lūžti ar skilti, tad kartais atliekama sužaloto kaulo kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimai. Lūžis nėra smulkmena. Sužalojamas ne tik kaulas, bet ir aplinkiniai minkštieji audiniai, raumenys ir raiščiai.
Ne visi kaulų lūžiai yra vienodi. Kaulų lūžius galime skirstyti pagal kelis kriterijus. Pavyzdžiui, priklausomai nuo kaulų dydžio - būna stambiųjų ir smulkiųjų kaulų lūžiai. Taip pat lūžiai skirstomi pagal tai, ar yra uždari, ar atviri. Atpažinti atvirą lūžį nėra sudėtinga, nes kaulas praduria odą ir atsiduria išorėje, žaizda kraujuoja. Esant uždarom lūžiui kaulą gaubiantys audiniai lieka nepažeisti, nėra išorinio kraujavimo, tačiau gali matytis galūnės deformacija. Atviri ir uždari lūžiai skiriasi savo savybėmis, todėl skiriasi ir jų gydymo taktika. Atviri lūžiai kelia žymiai didesnę infekcijų riziką, todėl juos patyrusiems pacientams pagalbą stengiamės suteikti iš karto - jei yra didelė atvira žaizda, ji užteršta, jei yra kraujagyslių pažeidimų, toks pacientais neretai iš Skubios pagalbos skyriaus važiuoja tiesiai į operacinę. Mažesnius atvirus lūžius išoperuojame per 24 valandas. Esant uždarom lūžiui analizuojame, kokio tipo kaulas lūžęs, ir pagal tai parenkame gydymo taktiką.
Visiems kaulų lūžimo, išnirimo, patempimo atvejams būdingi panašūs simptomai: skausmas, tinimas, deformacija. Lūžus kaulams, nukentėjusysis skundžiasi skausmais lūžio vietoje, tinimu, negali pajudinti galūnės ir neleidžia jos paliesti. Pirmiausiai, patyrus traumą, ypač nukritus iš aukščio, nereikia skubėti keltis. Geriau ramiai pagulėti, suprasti, kas įvyko, pajausti, ką skauda, apžiūrėti skaudančią galūnę, ir tik tada bandyti atsistoti. Stambiųjų kaulų lūžiai matosi iš karto, o jei lūžo šlaunikaulis, žmogus atsikelti nepajėgs. Taip pat lūžus kaului dažnai plika akimi matosi galūnės deformacija. Kartais ryškios deformacijos nėra, bet „neveikia“ sąnarys - žmogus negali jo pajudinti. Tai irgi išduoda, kad lūžo kaulas. Tokiais atvejais, be jokios abejonės, reikia kuo greičiau kreiptis į Skubios pagalbos skyrių. Jeigu patyrus traumą galūnė patino, tačiau jos funkcija nesutriko, o pašaldžius ir išgėrus vaistų skausmas atlėgo, gali būti, kad plyšo raištis. Ši diagnozė gali būti nustatyta pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y., poliklinikoje, todėl kreiptis į Skubios pagalbos skyrių nebūtina.
Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas lūžus kaulams - imobilizuoti pažeistą vietą. Reikia, kad galūnė nejudėtų, nesilankstytų per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Galūnių įtvarams naudojami plokšti, siauri daiktai: lentelės, liniuotės, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai. Jie apvyniojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvirtinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele, skarele. Įtvaro negalima dėti ant žaizdos! Draudžiama patiems taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Jei lūžis atviras, prieš imobilizaciją būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. Lūžus delnakauliams bei pirštakauliams įtvaras dedamas iš delno pusės nuo dilbio vidurio iki pirštų galų. Įtvaras turi prasidėti nuo alkūnės sąnario ir siekti pirštų galus. Raktikaulio lūžis, išnirimas. Lūžus raktikauliui, žmogus negali judinti rankos.
Kai kuriuos plaštakos, pirštų lūžius galima imobilizuoti pleistru arba elastiniu bintu. Sulaužyta ranka gali būti gydoma nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, todėl šiuo laikotarpiu svarbu laikytis visų gydytojo rekomendacijų. Pašalinus fiksavimo medžiagą (kartais ir anksčiau), reikalinga fizioterapija, kad sulaužyta ranka atgautų ankstesnį judesių diapazoną. Tiek intensyvaus gydymo, tiek reabilitacijos laikotarpiu, kai lūžusi ranka ar petys, gali padėti rankos ar peties fiksacijos įtaisas, kuris, priklausomai nuo sužalojimo vietos, skirtas peties, alkūnės, rankos sąnario, peties ir raktikaulio jungties, mentės fiksacijai, kad būtų užtikrintas sužalotos dalies nejudrumas būtinu laikotarpiu ir ji būtų stabilizuota tinkamoje padėtyje reabilitacijos metu.
Gydymo taktika priklauso nuo lūžio vietos ir kitų kriterijų, kuriuos įvertina gydytojas. Dalis lūžių operuojama iškart po traumos, sutvirtinant lūžio vietą strypais, varžtais ir kitomis papildomomis priemonėmis; kai kuriais atvejais reikia palaukti, kol sumažės edema, tačiau kitais atvejais gydoma be medikų įsikišimo, stabilizuojant lūžio vietą kieta medžiaga.
Yra nemažai kaulų lūžių, kurių gydymui reikalingą operaciją galima atlikti praėjus savaitei ar dviem po traumos, pavyzdžiui, raktikaulio lūžiai, raktikaulio petinio galo išnirimai, Achilo sausgyslės plyšimai, alkūnkaulio artimojo galo lūžiai, žastikaulio artimojo galo lūžiai. Tokių pacientų hospitalizacija ligoninėje, turinčioje labai didelį traumas patyrusių pacientų srautą, nerekomenduojama, nes net ir patekus į skyrių operacijos taip pat tektų laukti eilėje ir „užleisti“ vietą rimtesnes traumas patyrusiems pacientams. Panašiai, kaip ir Skubios pagalbos skyriuje, jie atsidurtų laukiančiųjų eilės pabaigoje ir, tikėtina, lauktų kelias paras ar dar ilgiau. Todėl siekiant efektyviai valdyti didelius skubių pacientų srautus, laikantis rekomenduojamos gydymo taktikos ir pačių pacientų patogumui yra atliekamos atidėtos skubios operacijos. Tai reiškia, kad po apžiūros pacientas gydytojo paskyrimu išleidžiamas namo, artimiausiomis darbo dienomis su juo susisiekia ligoninės darbuotojai ir konkrečiu laiku rezervuoja vietą operacinėje. Tokiu būdu pacientas operacijos laukia namuose, nepatiria papildomo streso ir nepatogumo. Paprastai atidėta operacija atliekama per 1-2 savaites. Galutiniam gydymo rezultatui tai neturi visiškai jokios įtakos, o kai kuriais atvejai jis net būna geresnis. Pavyzdžiui, kulnakaulio lūžis visada operuojamas praėjus kelioms savaitėms po traumos, nes būtina sulaukti, kol atlėgs tinimas. Ši tvarka yra taikoma ir kitose didžiausiose Lietuvos gydymo įstaigose, kuriose traumas patyrusių pacientų srautas yra labai didelis. Atidėtos skubios operacijos atliekamos didelėse Vakarų Europos šalių ligoninėse.
Laukiant atidėtos operacijos, skausmą malšinti reikia taip pat, kaip patyrus sumušimus ar kitas smulkesnes traumas, kai operacija nereikalinga. Skaudančią vietą reikia šaldyti maždaug 10 kartų per dieną po 10 min., 3-4 dienas. Šaldymui tinka bet kas iš šaldiklio, pavyzdžiui, šaldytos daržovės. Svarbiausia, šalčio šaltinio nedėti tiesiai ant odos. Galūnę reikia laikyti pakeltą, ranką galima parišti po kaklu. Galiausiai, nereikėtų pamiršti vaistų nuo skausmo pagal poreikį - tinka bet kurie vaistinėje be recepto parduodami vaistai. Žinoma, visiškai skausmo jie nenumalšina, tačiau veikia efektyviai. Gulėjimo režimo laikytis nereikia, tačiau traumuota galūnė turėtų ilsėtis.
Laukiant atidėtos operacijos reikėtų stebėti traumuotos galūnės būklę. Jei atsiranda pokyčių - analgetikais nenumalšinamas skausmas, deformacijos, tempia odą, nutirpo pirštai, galūnė labai stipriai sutino, atsirado pūslių - tuomet reikia nedelsiant kreiptis į Skubios pagalbos skyrių, kur paciento būklė bus įvertinta dar kartą ir, jei reikia, paskirtas gydymas.
Mūsų kaulai turi savybę atsinaujinti - nuolat vyksta seno kaulo rezorbcija, t. y. irimas, ir naujo kaulo formavimasis. Todėl sveikas kaulas lūžta labai retai. Kaulų tvirtumui įtakos turi amžius. Jauname amžiuje naujo kaulo formavimasis spartumu gerokai lenkia senų kaulų irimą, todėl jaunystėje kaulai daugiau auga, tvirtėja, nes ląstelių, kurios formuoja naują kaulą, yra gerokai daugiau negu tų, kurios kaulą ardo. Kai pastarųjų ląstelių aktyvumas pralenkia kaulą formuojančių ląstelių aktyvumą, kaulai tampa silpnesni, trapūs ir išauga rizika lūžti. Lūžusio kaulo gijimo laiką įvardyti sunku, nes jis priklauso nuo tokių aspektų kaip paciento amžius bei lūžio vieta, taip pat kiek pažeisti aplinkiniai audiniai. Vaikų lūžiai sugyja greičiausiai - dažniausiai tam prireikia nuo 4 iki 6 savaičių. Paauglių kaulų lūžiai irgi sugyja palyginti greitai - per 6-8 savaites.
Pateikiame kelis aspektus, kurie reikšmingi gydantis po kaulo lūžio, o taip pat ir norint sustiprinti sveikus kaulus:
- Svarbu saugoti lūžio vietą. Jei lūžusi koja, neminkite visu svoriu tos kojos, naudokite ramentus ar specialią lazdą.
- Kalcis, ypač drauge su vitaminu D, yra tikras stebukladarys stiprinant kaulus. Kalcis be galo svarbus kaulams ir ne tik jiems - ne mažesnė jo reikšmė ir dantims, širdiai, kraujo spaudimui. Kalcį organizmui įsisavinti padeda vitaminas D, todėl kalcio ir šio vitamino tandemas - idealus, norintiems turėti sveikus ir tvirtus kaulus.
- Fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, reguliariai atliekama mankšta, naudinga ne tik sveikiems kaulams, bet ir tvirtiems raumenims. Juk būtent raumenys yra apsauginis sluoksnis, saugantis kaulus nuo smūgių. Negana to, fizinis aktyvumas teigiamai veikia pusiausvyrą, tad sumažėja rizika pargriūti ir taip patirti kaulų lūžių. Stipriems kaulams svarbi reguliari fizinė veikla, trunkanti ne trumpiau kaip pusvalandį. Mankštintis reikėtų bent tris kartus per savaitę.
- Gydantis po kaulo lūžio labai svarbu nešioti kokybišką ORTOPEDINĮ ĮTVARĄ. Koks įtvaras reikalingas, priklauso nuo to, kurioje vietoje lūžo kaulas. Pavyzdžiui, lūžus alkūnei bus reikalingas ALKŪNĖS ĮTVARAS, patyrus vidinio arba išorinio kulkšnelio lūžį bus reikalingas ČIURNOS ĮTVARAS gyjant lūžusiam žastikauliui reikės nešioti RANKOS LAIKIKLĮ, raktikaulio įtvaras bus reikalingas, jei lūžo raktikaulis ir t.t.
- Gydantis lūžusį kaulą labai svarbu atlikinėti specialius pratimus, kuriuos rekomenduos gydytojas, atsižvelgdamas į traumos pobūdį, gijimo ypatumus.
- Mityba - ji didesnį ar mažesnį vaidmenį vaidina sergant bet kokia liga ar patyrus traumą. Kaulo lūžis - ne išimtis. Svarbu subalansuoti mitybą taip, kad pakankamai su maistu gautumėte vitaminų, mineralų, baltymų be skaidulų. Ypač svarbus, kaip jau minėta, kalcis ir vitaminas D, tad rekomenduojama vartoti daugiau sūrio, jogurto, lieso pieno, brokolių, špinatų, migdolų ir kt. Taip pat nepakenktų ir kitų vitaminų papildų naudojimas, dėl tikslių rekomendacijų kokius vitaminus vartoti būtų naudinga būtent jūsų organizmui - pasitarkite su daktaru ar mitybos specialistu.
Žiemą dažnai pasitaikantys kritimai, slidūs keliai ir šaligatviai padidina rankos lūžio riziką. Svarbu žinoti, kaip atpažinti lūžį ir kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Rankos lūžis gali įvykti dėl įvairių traumų, ne tik sporto metu. Kritimas ant ištiestos rankos yra viena dažniausių priežasčių.
Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Stiprus skausmas lūžio vietoje.
- Tinimmas.
- Galūnės deformacija.
- Negalėjimas pajudinti rankos ar paliesti sužeistos vietos.
Pirmoji pagalba:
- Imobilizuokite pažeistą vietą, neleiskite jai judėti.
- Naudokite įtvarus iš plokščių, siaurų daiktų (lentelių, liniuočių, susuktų laikraščių).
- Apvyniokite įtvarą vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų.
- Pritvirtinkite įtvarą tvarsčiu, virvele ar skarele.
- Draudžiama patiems tiesinti ar sukti galūnę.
- Jei lūžis atviras, sustabdykite kraujavimą ir sutvarstykite žaizdą prieš imobilizaciją.
Atviras lūžis, kuomet kaulas praduria odą, kelia didesnę infekcijos riziką ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate rankos lūžį, nedelsiant kreipkitės į artimiausią traumatologijos centrą. Net jei simptomai nėra ryškūs, svarbu atlikti tyrimus (rentgeną, o esant reikalui - kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą), kad būtų galima nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.
Gydymo taktika priklauso nuo lūžio vietos ir sudėtingumo. Kai kurie lūžiai operuojami iškart, kitiems prireikia laiko, kol sumažėja tinimas. Po operacijos ar imobilizacijos būtina fizioterapija, siekiant atstatyti rankos judesių diapazoną.
Lūžis ir išnirimas – pirmosios pagalbos profesionalas
Reguliari fizinė veikla, kalcio ir vitamino D vartojimas bei subalansuota mityba yra svarbūs ne tik gydantis po lūžio, bet ir siekiant išvengti kaulų traumų ateityje.
tags: #vairuotojui #luzo #ranka