Vandens motociklai - tai greitos ir manevringos vandens transporto priemonės, kurios atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose septintajame dešimtmetyje. Nors iš pradžių jie buvo trumpam užmiršti, 1973 metais „Kawasaki“ korporacija sukūrė pirmąjį stovimą vandens motociklą, įgijusį bendrinį „jetski“ pavadinimą, kuris gaminamas iki šiol. Per pastarąjį dešimtmetį vandens motociklai smarkiai evoliucionavo ir šiandien jie yra šiuolaikinių technologijų kūrinys. Dėl savo ypatumų, greičio ir manevringumo jie yra populiari pramoga saulėtuose kurortuose, tačiau juos taip pat naudoja teisėsauga įvairiose šalyse patruliavimui ir gelbėjimo darbams.
Tačiau naujoji Aplinkos ministro tvarka ženkliai apribojo vandens motociklų naudojimą vidaus telkiniuose. Iš anksčiau buvusių 11-os vandens telkinių, kuriuose plaukioti vandens motociklais buvo leidžiama, liko tik 4. Manoma, kad tai lėmė neigiama visuomenės reakcija, nes vandens motociklininkai dažnai suvokiami kaip „chuliganai“, nesilaikantys taisyklių.
Nors kartais pabrėžiama, kad vandens motociklas yra pavojinga vandens ekosistemai transporto priemonė, kelianti triukšmą ir povandenines sroves, svarbu pažvelgti į faktus. Šiuolaikiniai vandens motociklai, gaminami nuo 2004 metų, yra ekologiškesni ir saugesni nei ankstesni modeliai. Kalifornijos valstijoje, kuri yra didžiausia vandens motociklų rinka pasaulyje, dar 2003/2004 metais buvo sukurti itin griežti aplinkosauginiai reikalavimai, žinomi kaip „Californian low emission standart“. Dėl šių reikalavimų gamintojai buvo priversti pereiti prie ekologiškesnių keturtakčių variklių, kurie pakeitė dvitakčius variklius. Šiuolaikiniai vandens motociklai turi uždarą variklio aušinimo sistemą, sandarias tepimo sistemas ir neteršia vandens telkinių nesudegusios alyvos likučiais. Taip pat svarbu paminėti, kad senesni dvitakčiai varikliai į aplinką išmesdavo iki 25-30% nesudeginto kuro, tuo tarpu keturtakčiai varikliai yra tylesni ir mažiau teršia gamtą.
Vandens motociklų degalų sąnaudos
Vandens motociklų degalų sąnaudos gali smarkiai skirtis priklausomai nuo modelio, variklio tipo, galios ir plaukimo stiliaus. Varikliai dirba labai aukštomis apsukomis (7000 - 8000 rpm), o jų darbiniai tūriai siekia net 1.8 litro. Dėl to kuras yra deginamas labai sparčiai.
Gamintojai dažniausiai nurodo kuro sąnaudas esant vidutinėmis (kruizinis rėžimas) ir maksimaliomis (WOT) apsukomis. Pavyzdžiui, galingi motociklai plaukdami visu greičiu per vieną minutę gali sudeginti 1 litrą degalų. Tačiau ilgą laiką plaukti tokiu greičiu beveik neįmanoma. Tuo tarpu plaukiant vidutiniu greičiu, kuro sąnaudos tampa daug mažesnės.
Taupių modelių pavyzdžiai:
- „Yamaha VX 110hp” sudegina tik 15.5 litrus degalų per valandą plaukiant 56 km/h kruiziniu greičiu. Tai vienas geriausių rezultatų rinkoje.
- „Sea-Doo GTI SE 130hp” su 130 AG galia suvartojo tik 24 litrus plaukiant 56 km/h greičiu.
Didesnių sąnaudų modeliai:
- „Yamaha FX SHO” plaukiant vidutiniu 60 km/h greičiu sunaudoja 29,1 l/val, tačiau plaukiant maksimaliu greičiu (7800RPM) jis sudegins visus 82 litrus degalų per valandą.
- „Kawasaki Ultra 250X” ir „Sea-Doo RXT” modeliai yra tarp „ištroškusiųjų“. „Sea-Doo RXT” bakas ištuštėjo vos po pusantros valandos plaukiojimo.
- „Sea-Doo RXT-X 255hp” sunaudoja 78 litrus degalų per valandą plaukiant didžiausiu grupėje greičiu - 107 km/h.
Verta pastebėti, kad galingi „turbo“ ir „supercharged“ varikliai kurą labai mėgsta, o aukšta klasė dažnai reiškia didesnes kuro sąnaudas ir poreikį naudoti „premium“ tipo degalus.
Variklių tipai ir jų ypatumai
Skiriasi ir pačių variklių konstrukcija. Dviejų taktų variklių (2-TEC) konstrukcija yra paprastesnė, jie turi mažiau judančių dalių, todėl reikalauja mažiau priežiūros nei keturtakčiai (4-TEC). Dvitakčiai varikliai yra lengvesni ir turi daugiau galios - iš tos pačios kubatūros galima „išspausti“ apytikriai dvigubai daugiau galios nei iš keturtakčio. Tačiau dvitakčiai varikliai susidėvi greičiau, yra triukšmingesni ir labiau teršia aplinką.
Keturtakčiai varikliai yra ekologiškesni, tylesni ir reikalauja mažiau priežiūros. Jie tampa vis populiaresni tarp gamintojų ir vartotojų, ieškančių ekologiškesnių ir tylesnių sprendimų.
Dviračių ir keturračių variklių palyginimas:
- Dvitakčiai varikliai (2-TEC):
- Paprastesnė konstrukcija
- Mažiau judančių dalių
- Lengvesni
- Daugiau galios iš tos pačios kubatūros
- Greičiau susidėvi
- Triukšmingesni
- Daugiau teršia aplinką (iki 25-30% nesudeginto kuro)
- Keturtakčiai varikliai (4-TEC):
- Ekologiškesni
- Tylesni
- Reikalauja mažiau priežiūros
- Ilgesnis tarnavimo laikas
- Šiuo metu dominuoja rinkoje
Alternatyvūs sprendimai ir ateities perspektyvos
Kai kurie ekspertai siūlo alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, riboti vandens motociklų galingumą, paliekant leidimus plaukti tik iki 150 AG ir tik keturtakčiu varikliu varomais motociklais. Taip pat būtų galima įvesti ekologinį mokestį, kurio dydis priklausytų nuo motociklo variklio tipo ir galios. Tai leistų papildyti aplinkosaugininkų biudžetą ir paskatintų motociklų parko atsinaujinimą.
Vokietijoje, pavyzdžiui, vandens motociklas yra transporto priemonė, kuria galima legaliai keliauti upėmis, laikantis nustatytų plaukimo laikų (nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro). Ši nuostata galėtų būti perkelta ir į Lietuvos teisės aktus, siekiant sumažinti triukšmą ir nepatogumus gyventojams.
Kaip nusipirkti naudotą asmeninį vandens motociklą ar vandens motociklą
Apibendrinant, vandens motociklų degalų sąnaudos svyruoja nuo itin taupių iki labai didelių, priklausomai nuo modelio ir variklio tipo. Šiuolaikiniai keturtakčiai varikliai yra ekologiškesni ir tylesni, o gamintojai vis labiau orientuojasi į šeimai skirtus rekreacinius motociklus. Tačiau, nepaisant technologinės pažangos, svarbu nepamiršti aplinkosaugos aspektų ir ieškoti sprendimų, kurie leistų mėgautis vandens pramogomis nekenkiant gamtai.