Paradoksalu, bet variklį galima perkaitinti ne tik karštą vasaros dieną, bet ir lietingą rudenį ar žvarbią žiemą. Tiesa, pastaruoju metu tai padaryti sunkiau, bet įmanoma. Net ir dėl vienkartinio trumpalaikio variklio perkaitimo ateityje gali kilti rimtų problemų. Variklyje apstu detalių, kurios labai jautriai reaguoja į temperatūros padidėjimą.
Pirmiausia tai guminiai vožtuvų gaubtai. Ir silikoniniai bijo karščio. Spyruokliniai stūmoklių sandarinimo žiedų plėtikliai esant aukštai temperatūrai „atsileidžia“, praranda elastingumą; žiedas neatlieka savo funkcijų. Gerokai padidėja tepalo sąnaudos.
Be padidėjusių išlaidų tepalams ir stipraus dūmijimo užvedant variklį, padidėjusios tepalo sąnaudos kelia dar vieną pavojų. Degimo kameros paviršius apauga nuosėdomis, kurios trukdo normaliai atvėsti varikliui ir blogina situaciją.
Ir ne tai yra baisiausia. Kaisdamos detalės plečiasi, o vėsdamos, jei viskas gerai, susitraukia iki ankstesnio dydžio. Kaip sako mechanikai, deformacija linijinė, liekamosios deformacijos nėra. Perkaitus varikliui detalės išsiplečia daugiau, negu leidžia instrukcija, deformacija gali išlikti net varikliui atvėsus. Dėl to persimeta cilindrų blokas ir galvutės, platėja stūmokliai.
Žinotina, kad perkaitimas gali būti ir vidinis, ir išorinis. Vidinis pavojingesnis. Išorinio priežastis - aušinimo skysčio temperatūros didėjimas. Tai matoma ir galima operatyviai reaguoti. Vidinis perkaitimas išorėje pastebimas negreitai. Karštis tarsi lieka variklio viduje, aušinimo skystis nekaista.
Net normaliai veikiant termostatui kai kuriais atvejais variklio kaitimas neišvengiamas. Ilgas stovėjimas kamščiuose, važiavimas į kalną didele apkrova - kyla temperatūra. Tai - išorinis kaitimas.
Būna atvejų, kai variklis kaista, bet nematyti prietaisų skydelyje. Pirmoji ir paprasčiausia vidinio kaitimo priežastis - per mažas aušinimo skysčio kiekis aušinimo sistemoje. Nesvarbu, vanduo ar tosolas, bet jei yra skylutė, skystis ją ras. Variklio aušinimo sistemoje, kur apstu vamzdžių, vamzdelių, jungčių ir tarpinių, tokių skylučių gali būti daug. Taip pamažu prarandamas aušinimo skystis. Tekėjimo požymis - baltos nuosėdos ant išorinio variklio paviršiaus, tosolo lašai po mašina ilgiau stovėjus. Blogiau, jei tosolas nuteka į tepalą ir variklio cilindrus. Tai įmanoma, kai suyra arba pradeda irti cilindrų bloko tarpinės, persimeta galvučių ar blokų paviršiai.
Antra priežastis - silpnas radiatoriaus aušinimas oru. Gali būti kelios priežastys. Jei ventiliatorių suka su alkūniniu velenu sujungtas diržas, tai gali būti atsilaisvinęs įtempimas. Jei ventiliatoriaus prievadas elektrinis, gali neveikti temperatūros daviklis. Gali būti labai užteršta radiatoriaus išorė. Purvas - blogas šilumos laidininkas, o po variklio dangčiu šilumos mažai nebūna. Beje, tai, kad radiatorius užterštas, rodo mažas temperatūros normalizavimosi greitis, kai mašina pajuda po ilgo stovėjimo. Esant normaliai būklei, radiatorius prapučiamas net ir judant vidutiniu greičiu, o temperatūra labai greitai tampa normali.
Trečia priežastis - problemiškai veikiantis termostatas. Laikui bėgant aušinimo sistemoje kaupiasi nuosėdų ir mažėja lankstaus termostato elemento slankumas, jis nustoja reaguoti į tosolo, ištekančio iš variklio, temperatūrą. Toliau viskas priklauso nuo to, kokioje padėtyje jis užstrigo. Aušinimo skystis gali būti nuolat varinėjamas didžiuoju kontūru ir variklis sunkiau šils. Jis gali būti varinėjamas mažuoju, tuomet variklis perkais. Labiausiai termostatui kenkia kietas vanduo, kuriame gausu druskų ir mineralų. Jei pilsite tokio vandens, lankstus elementas gali užstrigti po poros tūkstančių kilometrų.
Ketvirta priežastis susijusi su netinkamų degimo ar įpurškimo sistemos reguliavimu. Vėluojant degimo pradžiai, kuras baigia degti tik tada, kai atsidaro purkštukai, arba dega ilgiau. Degimas nesibaigs ir per įpurškimą. Išvada - staigus atidirbusių dujų temperatūros pakilimas. Cilindrų bloko galvutė 40-50 proc. šilumos gauna būtent iš išmetamųjų dujų. Jei pridėsime sudėtingas galvutės aušinimo sąlygas, tai bus beveik neįmanoma išvengti tosolo užvirimo.
Penkta priežastis - ilgas benzininio variklio veikimas detonacijos sąlygomis.
Šešta priežastis - ilgas variklio veikimas ekstremaliomis sąlygomis. Aušinimo sistemos efektyvumas priklauso nuo per aušinimo kontūrą pervaromo aušinimo skysčio kiekio. Tipiška situacija. Vasara, karšta. Senas, perkrautas automobilis veža į užmiestį visą gausią šeimyną ir tempia priekabą. Pakeliui aukštas kalnas, į kurį vos pūkši sunkvežimis. Aplenkti jo neišeina - iš priekio taip pat važiuoja mašinų. Pasekmės daugeliui žinomos - užkaitęs variklis. Kas atsitiko? Priešpriešinio oro srauto neužteko atvėsinimui, nes mašina judėjo lėtai. Aprašyta situacija būdinga velkamam varikliui. Būtent to reikia, siekiant sudeginti benzininį variklį. Benzininiai nemėgsta ilgo stovėjimo kamščiuose, kai veikiama tuščia eiga.
Aštunta priežastis - pradegusi išleidimo sklendė. Įskilimas vožtuve praleidžia į išmetimo sistemą karštų dujų degimo takte, o tai padidina atidirbusių dujų ir variklio temperatūrą.
Minėtos septynios priežastys - išorinis perkaitimas. Galima operatyviai reaguoti, nes matome, kaip temperatūros daviklio rodyklė pamažu, bet užtikrintai, artėja prie raudonos žymos.
Aštunta priežastis - didelis nuosėdų kiekis aušinimo ertmėse. Ilgai dirbusio variklio aušinimo sistemos ertmėse, ypač - cilindrų bloko galvutėje - susikaupia nuosėdų sluoksnis. Dažniausiai tai - iš tosolo arba vandens išsiskyrusios mineralinės druskos. Jos labai kenksmingos. Pirma - nuosėdos užpildo dalį kanalų skerspjūvio ir sumažina skysčio pratekėjimą. Antra - jos nepasižymi šilumos laidumu, todėl sukuria papildomą pasipriešinimą šilumos srautui, kurį turi sugerti tosolas. Taip prasideda vidinis perkaitimas. Išorėje, prietaisų skydelyje, pavojaus lemputė nemirksi, o viduje viskas verda. Beje, nuosėdos gali sukelti ir išorinį perkaitimą. Pervaromo tosolo kiekis sumažėja, todėl auga temperatūra. Vidinis perkaitimas tokiu atveju pavojingesnis. Be to, gali prasidėti aušinimo ertmių kavitacija, per kurią variklio sienelių metalas gali labai greitai būti „praėstas“ iki skylių. Dažnai kavitacijos padaryti pažeidimai painiojami su paprasta korozija. Visa kaltė suverčiama nekokybiškam tosolui. Reiškiniai panašūs, bet jų atsiradimo priežastys skirtingos. Ar svarbu, kodėl sistema pradės leisti skysčius?
Devinta priežastis - didelis nuosėdų kiekis degimo kameroje. Tipiškas vidinis variklio perkaitimas. Degimo kameroje tarsi susidaro šilumą izoliuojantis nuodegų sluoksnis, beveik nepraleidžiantis šilumos srauto. Tai ypač aktualu dėvėtiems varikliams, kur į cilindrus patenka daug tepalo. Jis blogai dega ir sukuria nuosėdas cilindruose. Viskas lyg grandininė reakcija: perkaitimas skatina tepalo sunaudojimą, pastarasis didina nuodegų sluoksnį degimo kameroje, perkaitimas tik didėja. Išorėje viskas atrodo normaliai: temperatūros davikliai to nefiksuoja. Šilumos kiekis, patenkantis į tosolą, sumažėja, o temperatūra lieka normali. Varikliui kenkiama, iš išmetimo vamzdžio plūsta tiršti dūmai, rytais sunku užvesti. Nuosėdos pavojingos, mat susikaupus dideliam kiekiui gali sukelti savaiminį benzino ir oro mišinio užsidegimą.
Dešimtoji galima vidaus perkaitimo priežastis - neracionalus įvairiausių tepalo priedų naudojimas. Dalis priedų dirba taip: sudaro metalo keramikos sluoksnį ant cilindrų paviršiaus. Metalo keramika - stiprus šilumos izoliatorius. Jis veikia panašiai kaip vidinės degimo kameros nuosėdos.
Tik metus žvilgsnį į perkaitusį variklį galima įvardyti 10 priežasčių.
Ką daryti, kad pavyktų išvengti pavojingo proceso?
Patarimų nedaug: reikia stebėti automobilio variklį. Tinkamas reguliavimas, ventiliatoriaus ir pompos prievadų diržų, jei jie yra, patempimas laiku, kokybiško benzino, kuris nedetonuoja net sudėtingiausiose sąlygose, naudojimas: taisyklingos eksploatacijos pradžiamokslis.
Reikia atminti, kad švarą mėgsta ne tik žmonės. Purvo sluoksnis ant radiatoriaus ar viršutinių variklio paviršių išorėje lieka nepastebėtas, bet gerokai trukdo detalių veiklai. Dar daugiau trukdo purvas ir nuosėdos ant vidinių variklio paviršių.
Perkaitęs variklis turi pakankamai būdingų simptomų, kad jį būtų galima lengvai atpažinti ir laiku reaguoti.
Daugelis vairuotojų pagrįstai nerimauja dėl perkaitusio variklio, ypač kai jie yra toli nuo namų ir negali pasikliauti šeimos narių ar draugų pagalba. Nenuostabu, kad automobilis dažniausiai perkaista būtent kelyje, ypač vasarą, kai lauke karšta. Žinoma, aukšta temperatūra papildomai apkrauna variklį, tačiau tinkamai eksploatuojamame automobilyje ji neturėtų turėti jokios neigiamos įtakos tinkamam pavaros bloko veikimui.
Variklio perkaitimas. Yra labai daug priežasčių, kodėl automobilio variklis perkaista. Taip nutinka, kai įšilusio pavaros agregato temperatūra viršija saugų lygį, iki kurio jis gali efektyviai atlikti savo darbą. Kad taip nenutiktų, variklyje įrengta aušinimo sistema, kurios paskirtis - palaikyti optimalią maždaug 90 °C darbinę temperatūrą. Kai ji viršija 100 °C, aušinimo skystis pradeda virti ir variklis „užverda“, t. y. Todėl aušinimo sistema yra pagrindinė variklio perkaitimo priežastis. Aušinimo sistemą sudaro daug tarpusavyje sąveikaujančių komponentų, todėl sunku vienareikšmiškai nustatyti variklio perkaitimo „kaltininką“. Tai gali būti sugedęs termostatas (jis užsiblokuoja uždarytoje padėtyje, neleisdamas aušinimo skysčiui tekėti į radiatorių), vandens siurblys (dėl gedimo sutrinka tinkama aušinimo skysčio cirkuliacija sistemoje), radiatoriaus ventiliatorius (aušinimo skysčiui tekant per radiatorių, jis jo neaušina), temperatūros jutiklis (nesiunčia informacijos, kad reikia įjungti ventiliatorių) arba pats radiatorius (dėl mechaninių pažeidimų atsiranda aušinimo skysčio nuotėkis). Dažnai kaltos ir žarnos, kuriomis aušinimo skystis teka per sistemą.
Kartais variklis perkaista dėl važiavimo esant žemam alyvos lygiui variklyje: dėl trinties padidėja variklio temperatūra. Šio reiškinio taip pat nereikėtų atmesti, kai automobilis važiuoja su didesne apkrova, pavyzdžiui, važiuojant su pakrauta priekaba, įkalnėje arba velkant kitą automobilį. Kai kurie automobiliai perkaista tik tada, kai lauke karšta.
Perkaitusio variklio požymiai gali būti įvairūs, tačiau paprastai jie būna labai būdingi ir vairuotojui nekyla abejonių, kad variklis „įkaito“ per daug.
Perkaitusio variklio požymiai:
- Garai iš variklio dangčio: Tai dažniausiai reiškia, kad verdantis aušinimo skystis išbėga iš radiatoriaus ar perpildymo bako.
- Temperatūros rodyklė pakilo į raudoną zoną arba prietaisų skydelyje pradėjo mirksėti temperatūros lemputė.
- Variklio galia gali laikinai sumažėti.
- Pavarų dėžės perkaitimo atveju aktyvinama integruota apsaugos funkcija, kuri, be kita ko, jungtiniame prietaisų skydelyje įjungia įspėjamąjį ženklą bei ekrane pateikia teksto pranešimą „Įkaitusi pavarų dėžė. Sumažinti greitį“ arba „Įkaitusi pavarų dėžė. Saugiai sustoti. Laukti, kol atauš“.
Ką daryti pastebėjus perkaitimo simptomus?
- Išjunkite A/C sistemą, kad sumažintumėte variklio apkrovą. Pasukite šildymo reguliatorių į maksimumą. Tai veikia kaip papildomas radiatorius, padedantis pašalinti šilumą.
- Saugiai sustokite, išjunkite variklį ir leiskite jam atvėsti bent 15-30 minučių. Jei iš po gaubto dar nesiveržia garai, variklio neišjunkite iš karto. Kol jis veikia, tikėtina, kad aušinimo skystis, jeigu tik dirba siurbliukas, sistemoje tebecirkuliuoja. Vos tik variklis sustabdomas, skysčio cirkuliacija sustoja, pačiose karščiausiose vietose jis užverda ir variklis gali netgi „užkalti“.
- Stebėkite temperatūros rodyklę - ji turi grįžti į normalią zoną.
- Kai variklis visiškai atvės, patikrinkite aušinimo skysčio rezervuarą.
- Jei automobilis nėra tempiamas, atsargiai paleiskite variklį ir važiuokite į artimiausią autoservisą.
- Jei negelbėja visu pajėgumu kaitinanti krosnelė ir temperatūra toliau grėsmingai kyla, vadinasi, problema rimtesnė - būtina išjungti variklį. Tačiau jokiu būdu neleiskite jam pačiam aušti: pasukite variklį starteriu. Tokiu būdu jūs tarytum pravėdinsite variklį ir bent šiek tiek ataušinsite labiausiai įkaitusius jo mazgus. Arba pastumkite automobilį nors kelis metrus.
- Tik jokiu būdu į neatvėsusią sistemą nepilkite šalto aušinimo skysčio. Tai pats greičiausias būdas suskaldyti bloko galvutę. Leiskite varikliui ataušti, o tuomet pamėginkite išsiaiškinti, kodėl variklis perkaito.
Vis dėlto, net jeigu gedimą pavyko lengvai pašalinti ir variklį buvo lengva paleisti, verta atminti, kad panašūs gedimai be pasekmių nesibaigia. Variklio detalės, nors nežymiai, bet deformuojamos, galimi bloko tarpinės pažeidimai ir panašiai. Tuomet geriausia kreiptis į specialistus, kurie profilaktiškai patikrins variklį. Šis malonumas ne pats pigiausias, tačiau nepalyginamai pigesnis nei vėlesnis variklio kapitalinis remontas.
Kaip veikia automobilio aušinimo sistema
Pagrindinės aušinimo sistemos dalys ir jų funkcijos:
- Aušinimo skystis: Sugeria šilumą iš variklio ir perduoda ją radiatoriuje.
- Radiatorius: Atvėsina aušinimo skystį, perduodamas šilumą aplinkos orui.
- Vandens siurblys (pompa): Cirkuliuoja aušinimo skystį visoje sistemoje.
- Termostatas: Reguliuoja aušinimo skysčio patekimą į variklį ir radiatorių, palaikydamas optimalią darbinę temperatūrą.
- Ventiliatorius: Pūčia orą per radiatorių, ypač svarbu esant mažam transporto priemonės greičiui ar stovint vietoje.
- Temperatūros jutiklis: Siunčia informaciją apie aušinimo skysčio temperatūrą, įjungia ventiliatorių.
- Žarnos: Jungia aušinimo sistemos komponentus, leidžia tekėti aušinimo skysčiui.
Variklio perkaitimas nėra problema, kurią verta ignoruoti. Ankstyvas simptomų atpažinimas, teisingas reagavimas ir prevencija gali padėti išvengti rimtų gedimų ir brangaus remonto. Atminkite: svarbiausia yra laiku sustoti, leisti varikliui atvėsti ir patikrinti aušinimo skystį.
tags: #variklio #perkaitimas #volvo