Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba nustatė, kad bendrovė „BRC finance”, siūlydama automobilių išperkamosios nuomos paslaugas, iš esmės teikė vartojimo paskolas, nors verstis tokia veikla neturėjo teisės.
Savo veiksmais bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą, už tai jai skirta piniginė bauda ir įpareigojimas nutraukti neteisėtą veiklą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spalio 5 dieną atmetė įmonės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti LB sprendimą dėl baudos.
Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai vasarį priimtą nutartį.
„Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis“, - rašoma LVAT nutartyje.
LB 2021 metų kovą nusprendė, kad „BRC finance“, siūlydama automobilių išperkamosios nuomos paslaugas, iš esmės teikė vartojimo paskolas, nors verstis tokia veikla neturėjo teisės.
Bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą, už tai jai skirta bauda ir įpareigojimas nutraukti neteisėtą veiklą.
„BRC finance“ skundą išnagrinėjęs VAAT pernai nutarė, kad sutarčių su pirkėjais tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti ar suteikti finansavimą automobiliui įsigyti, todėl įmonė ir pirkėjai iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi automobiliais, o dėl jų finansavimo sąlygų.
Teismas sutiko su LB pozicija, kad nuomos sutarčių turinys ir tikrieji sandorių šalių ketinimai reiškia, kad tai nebuvo automobilio nuoma, o būtent turto įsigijimas išsimokėtinai, o tai yra vartojimo sutartis.
Šalys susitardavo, jog nuomos laikotarpiu ar jam pasibaigus nuomininkas gali įsigyti automobilį.
Susitarime nurodoma ir kaina.
Be to, klientams buvo nustatytos labai nepalankios sutarties nutraukimo sąlygos.
Lietuvos bankas nustatė, kad 2019 m. sausio 1 d. - 2020 m. birželio 1 d. bendrovė sudarė 586 automobilių išperkamosios nuomos sutartis, kurios savo esme yra vartojimo kredito sutartys, todėl joms yra taikomi Vartojimo kredito įstatymo ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimai.
UAB „BRC finance“ klientams siūlydavo įsigyti automobilį jo kainą išdėstydama dalimis per tam tikrą laikotarpį.
Be nustatytos automobilio kainos, klientai bendrovei sumokėdavo dar ir papildomus mokesčius.
Iš esmės tai laikoma ne nuomos, bet pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sandoriu.
Tokiam sandoriui turi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.
UAB „BRC finance“ neturi teisės teikti pardavimo išsimokėtinai paslaugų, kadangi nėra įrašyta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.
Įvertinęs visas aplinkybes, Lietuvos bankas skyrė bendrovei 80 tūkst. Eur baudą ir įpareigojo nutraukti neteisėtą veiklą, t.y. nebeteikti vartojimo paskolų.
Lietuvos bankas 2020 m. pabaigoje yra paskelbęs nuomonę, kad prekių nuomos sutarčių sudarymas tais atvejais, kai klientas iš tikrųjų nori įsigyti prekę, išdėstant jos apmokėjimą dalimis, yra netinkama praktika.
Ja siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų, o kartu vartotojas netenka teisės aktais jam garantuojamos apsaugos.
Finansų rinkos dalyviai ir prekybininkai turi aiškiai suprasti, ko nori klientai, ir teikdami paslaugas vadovautis jų interesais, neskatinant rinktis ir nesiūlant nuomos sutarčių, jeigu vartotojas prekę siekia įsigyti.
Tokiu atveju sudarant sutartis reikia vadovautis Vartojimo kredito įstatymu, kurio pagrindinė paskirtis - apsaugoti vartotojus nuo neatsakingo skolinimosi ir neigiamų socialinių bei finansinių pasekmių.
Tam yra vertinamas vartotojų kreditingumas, ribojama paskolos kaina (palūkanų ir visų kitų mokesčių suma negali viršyti gauto vartojimo kredito sumos ir kt.), nustatomos delspinigių lubos.
Be to, suteikti vartojimo kreditus turi teisę tik Lietuvos banko prižiūrimos bendrovės, įrašytos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.
Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintų vartotojo apsaugos priemonių netenkama, jeigu prekių nuomos su galimybe išpirkti sutartys sudaromos su įmone, kurios veikla nėra prižiūrima.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus gali būti skiriama bauda, siekianti iki 5 proc. įmonės bendrųjų metinių pajamų, o nustačius, kad neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos ar padaryta žalos, skiriama bauda gali siekti iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos ar padarytos žalos dydžio.
Savo ruožtu „BRC Finance“ komentare teigė, kad atsižvelgė į visas Lietuvos Banko pateiktas pastabas ir iki patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio visus nustatytus trūkumus pašalino.
Pasak įmonės, ne visais atvejais Lietuvos Bankas atkreipė dėmesį į UAB BRC Finance argumentus arba Lietuvos Bankas ne iki galo įsigilino į nuomos sutarčių esmę ir tikslą.
„BRC Finance“ negali sutikti su Lietuvos Banku, kad visais atvejais išperkamosios nuomos sutarties tikslas yra teikti vartojimo paskolas, ypač, kai įstatyme yra nustatytos išimtys.
Bendrovė yra įsitikinusi, kad teikiant nuomos paslaugą, buvo laikomasi visų Lietuvoje taikomų teisės aktų reikalavimų.
Šiuo metu UAB BRC Finance vertina Lietuvos Banko priimtą sprendimą ir svarsto galimybę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Centrinis bankas nustatė, kad nuo 2019 metų sausio iki 2020 metų birželio bendrovė sudarė 586 automobilių išperkamosios nuomos sutartis, kurios savo esme yra vartojimo kredito sutartys, todėl joms yra taikomi Vartojimo kredito įstatymo ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimai.
Pasak Lietuvos banko, „BRC finance“ klientams siūlydavo įsigyti automobilį jo kainą išdėstydama dalimis per tam tikrą laikotarpį.
Be nustatytos automobilio kainos, klientai bendrovei sumokėdavo dar ir papildomus mokesčius.
„Iš esmės tai laikoma ne nuomos, bet pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sandoriu.
Tokiam sandoriui turi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.
„BRC finance“ neturi teisės teikti pardavimo išsimokėtinai paslaugų, kadangi nėra įrašyta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą“, - teigia centrinis bankas.
Įvertinęs visas aplinkybes, Lietuvos bankas skyrė bendrovei 80 tūkst. eurų baudą ir įpareigojo nutraukti neteisėtą veiklą, t.y. nebeteikti vartojimo paskolų.
Už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus gali būti skiriama bauda, siekianti iki 5 proc. įmonės bendrųjų metinių pajamų, o nustačius, kad neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos ar padaryta žalos, skiriama bauda gali siekti iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos ar padarytos žalos dydžio.
Lietuvos bankas (LB) pagrįstai skyrė 80 tūkst. Eur baudą.
Šis atvejis pabrėžia vartojimo kredito įstatymo svarbą ir vartotojų apsaugos mechanizmus Lietuvoje.
Vartotojų teisės | Kokias vartotojų teises aš turiu?
Byla prieš „BRC finance“ iliustruoja, kaip svarbu teisingai klasifikuoti finansines paslaugas, siekiant užtikrinti vartotojų teisių gynimą.
Lietuvos bankas ir teismų sprendimai patvirtina, kad bendrovės, teikiančios finansines paslaugas, privalo griežtai laikytis įstatymų ir prižiūrimų subjektų sąraše esančių reikalavimų.
Vartotojams svarbu žinoti savo teises ir atpažinti situacijas, kai jų teisės gali būti pažeidžiamos, netinkamai priskiriant paslaugas.
Tai leidžia užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apsaugoti vartotojus nuo galimų finansinių ir socialinių problemų.
Vartojimo kredito įstatymo svarba ir BRC Finance pažeidimai
Lietuvos bankas nustatė, kad bendrovė „BRC finance“ netinkamai vykdė savo veiklą, teikdama automobilių išperkamosios nuomos paslaugas. Šios sutartys, pagal savo esmę, buvo vartojimo kredito sutartys, tačiau bendrovė neturėjo teisės verstis tokia veikla, kadangi nebuvo įrašyta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Tai yra esminis Vartojimo kredito įstatymo pažeidimas.
Sutarties esmės klaidinga interpretacija
Bendrovė siūlydavo klientams įsigyti automobilį, išdėstant jo kainą dalimis ir papildomai apmokant mokesčius. Tokie sandoriai iš esmės yra pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutartys, o ne nuoma. Dėl šios priežasties joms turėjo būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, kurios užtikrina vartotojų apsaugą.
Vartotojų apsaugos mechanizmai
Vartojimo kredito įstatymas yra sukurtas siekiant apsaugoti vartotojus nuo neatsakingo skolinimosi ir neigiamų socialinių bei finansinių pasekmių. Šis įstatymas numato:
- Vartotojų kreditingumo vertinimą.
- Paskolos kainos ribojimą (palūkanų ir kitų mokesčių suma negali viršyti gauto vartojimo kredito sumos).
- Delspinigių lubas.
Vartojimo kreditus turi teisę teikti tik Lietuvos banko prižiūrimos ir į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytos bendrovės.
Lietuvos banko sprendimas ir bauda
Įvertinęs visas aplinkybes, Lietuvos bankas skyrė bendrovei „BRC finance“ 80 tūkst. eurų baudą ir įpareigojo nutraukti neteisėtą veiklą, t. y. nebeteikti vartojimo paskolų.
Lietuvos bankas 2020 m. pabaigoje yra paskelbęs nuomonę, kad prekių nuomos sutarčių sudarymas, kai klientas iš tikrųjų nori įsigyti prekę išsimokėtinai, yra netinkama praktika, siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų.
Tokiu atveju vartotojas netenka jam garantuojamos apsaugos.
Teisminis nagrinėjimas ir galutinis sprendimas
Bendrovė „BRC Finance“ skundė Lietuvos banko sprendimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko nepakeistą žemesnės instancijos teismo nutartį, patvirtindamas Lietuvos banko sprendimo teisėtumą.
Teismas sutiko su Lietuvos banko pozicija, kad „BRC finance“ sudarytos sutartys su klientais iš tikrųjų reiškė turto įsigijimą išsimokėtinai, o ne automobilio nuomą.
Tai yra vartojimo sutartis, kuriai taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.
Ši byla yra svarbus precedentų, pabrėžiantis vartotojų teisių apsaugos svarbą finansinių paslaugų srityje.
Teismai patvirtino, kad bendrovės, siūlančios panašias paslaugas, privalo aiškiai suprasti klientų poreikius ir vadovautis jų interesais, laikydamosi galiojančių teisės aktų.
