Dviratis - puiki transporto priemonė tiek laisvalaikiui, tiek aktyviam gyvenimo būdui. Tačiau, norint mėgautis saugiu ir maloniu važiavimu, būtina žinoti ir laikytis galiojančių taisyklių. Šiame straipsnyje aptarsime dviračių eismo reguliavimą Latvijoje, paliesime naujausias tendencijas ir saugumo klausimus.
Dviračių eismo privalumai
Važiavimas dviračiu mieste auga nesustabdomai, o dviračiai vis labiau integruojami į eismą. Ne teršia, nes, išskyrus ėjimą pėsčiomis, dviratis yra labiausiai aplinkai nekenksminga transporto priemonė. Tai ekonomiškiausia transporto priemonė, tiek įsigijimo, tiek vėlesnės priežiūros požiūriu, turint galimybę išsinuomoti dviračius, kurių vis daugėja miestuose. Tai sveika, nes atliekame širdies ir kraujagyslių sistemos mankštą, turinčią visus su tuo susijusius privalumus.
Sveikatos specialistai dviratį vertina, kaip vieną iš geriausių priemonių gerai žmogaus savijautai užtikrinti, nes dviračiu važiuoti yra ne tik smagu, bet ir naudinga. Važiuojant dviračiu sustiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, pagerėja širdies-kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos veikla. Tai puikus būdas grūdintis ir stiprinti imunitetą.
Važiavimas dviračiu veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų. Tokia treniruotė visų pirma naudinga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Kiekvienas gali pasirinkti norimą mynimo intensyvumą. Tuo metu, kai mes miname dviračio pedalus, širdies raumuo susitraukia intensyviau. Tokiu būdu mes treniruojame širdies raumenį, padidinant jo ištvermę. Svarbiausia nepersistengti - pradėti nuo nedidelių važiavimo atstumų.
Važiuojant dviračiu suaktyvėja kvėpavimas, kraujas aprūpinamas deguonimi. Tuo metu ir galvos smegenys aprūpinami deguonimi, o tai teigiamai veikia darbingumą ir atmintį. Aktyvus kvėpavimas sumažina kvėpavimo takų ligų riziką. Pasivažinėjimui patartina rinktis parkus, miškus, nutolusius nuo intensyvaus eismo.
Dviratį patartina rinktis žmonėms, turintiems antsvorio. Ši priemonė ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas, bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris. Apskaičiuota, kad valandą pavažinėjus dviračiu, sudeginama nuo 185 iki 540 kcal, priklausomai nuo važiavimo greičio.
Važiuojant dviračiu nuolat tenka stebėti kas vyksta mūsų akiratyje, tai yra veiksminga mankšta akių raumenims, kuri sumažina trumparegystės atsiradimo riziką.
Važiavimas dviračiu - puiki priemonė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, tai skatina nervų įtampos bei streso mažinimą. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, atsikratyti slogių minčių, atsipalaiduoti.
Dviračių eismo taisyklės Latvijoje
Latvijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, dviračių eismui taikomos Kelių eismo taisyklės (KET). Viena iš esminių taisyklių, kurią svarbu žinoti, yra dviratininko elgesys pėsčiųjų perėjose. Pagal dabar galiojančias taisykles, dviratininkas privalo nulipti nuo dviračio ir eidamas per pėsčiųjų perėją savo transporto priemonę varytis šalia. Tai galioja tiek nereguliuojamoje, tiek reguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tose vietose, kur kelią kerta dviračių takas ir yra atitinkamas ženklinimas, dviratininkui galima kirti kelią nenulipant nuo savo transporto priemonės.
Alkoholio kiekis kraujyje: Latvijoje dviračiu draudžiama važiuoti, jei alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,5 promiles.
Šalmas: Dalis valstybių, įpareigodamos dviratininkus užsidėti ir užsisegti saugos šalmus, taiko skirtingus asmens amžiaus reikalavimus.
Saugus atstumas: Automobilių lenkimo manevrui, kai lenkiamas dviratininkas, taip pat taikomi saugaus atstumo reikalavimai.
Dviračių takai: Jeigu įrengti dviračių takai, nacionaliniais teisės aktais gali būti uždrausta dviratininkams važiuoti važiuojamąja kelio dalimi.
Saugumas ir rekomendacijos
Norint saugiai mėgautis visais dviračio privalumais, turime tinkamai apsirengti, visada laikytis kelių eismo taisyklių ir imtis tam tikrų atsargumo priemonių važiuojant dviračiu, nes esame pažeidžiamiausi iš transporto priemonių, su kuriomis turime dalytis keliu.
Pirmasis pasirinkimas yra miesto kelionėms naudoti tuos pačius dviračius, kuriuos naudojate laisvalaikiui ar sportui, tačiau specialūs miesto dviračiai turi įdomių pranašumų, palyginti su MTB ir plento dviračiais. Ypač sulankstomų dviračių atveju, jei turime derinti naudojimą su kitomis transporto priemonėmis arba susiduriame su vietos problemomis. Elektriniai dviračiai taip pat gerokai pasistūmėjo į priekį, todėl daugelis naujų naudotojų renkasi šią transporto priemonę.
Žibintai ir atšvaitai, kurie yra svarbūs matomumui. Stabdžių sistema turi būti nepriekaištinga. Skambutis, kuris visada privalomas visų tipų keliuose pagal galiojančius teisės aktus, ypač svarbus miesto keliuose, norint įspėti pėsčiuosius apie mūsų buvimą.
Galinio vaizdo veidrodis, nors ir neprivalomas Latvijoje, yra labai rekomenduojamas, kad geriau kontroliuotumėte aplinkinį eismą. Dviračio šalmas, nors ir nėra privalomas Latvijos keliuose išskyrus jaunesnius nei 16 metų asmenis, gerokai padidina mūsų saugumą kritimo ar avarijos atveju. Tyrimo duomenimis, vos 6 proc. Lietuvos bei Latvijos gyventojų vairuodami dviračius ir elektrinius paspirtukus visuomet užsideda šalmą. Be jo niekada į gatvę neišvažiuoja 16 proc.
Krepšiai, bagažinės arba krepšiai bus labai naudingi daiktams, tokiems kaip kompiuteriai, dokumentai, įrankiai, spynos, pirkiniai ir kt., gabenti. Visada geriau juos vežtis ant dviračio, o ne ant savęs kuprinėse ar rankinėse.
Norint išvengti nelaimingų atsitikimų, pirmiausia reikia užtikrinti, kad kiti eismo dalyviai mus matytų, ypač motorinių transporto priemonių vairuotojai. Todėl turime teisingai naudoti žibintus, atšvaitus ir šviesą atspindinčius elementus.
Svarbiausi saugumo patarimai:
- Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale - raudonas šviesos žibintas.
- Vadovaukitės kelio ženklais: šviesoforo signalais, vienos krypties eismu, „Stop“ ženklais ir kt.
- Nevažiuokite dviračiu šaligatviais, gerbkite pėsčiuosius; artėdami prie pėsčiųjų perėjos, sumažinkite greitį.
- Važiuokite dviračių takais; dviračių taku važiuokite kuo arčiau tako dešiniojo krašto.
- Važiuodami grupėje, važiuokite vienas paskui kitą.
- Darydami posūkius visuomet naudokite rankų signalus.
- Saugokitės staigiai atidaromų automobilio durelių.
- Nevežkite keleivių: dviratis skirtas važiuoti tik vienam žmogui.
- Nelenkite didelių transporto priemonių dešine puse.
- Pasirinkite saugų greitį, atsižvelgdami į aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius.
- Nekelkite pavojaus pėstiesiems.
- Atminkite, pėsčiųjų perėjos skirtos pėstiesiems saugiai pereiti gatvę. Jeigu dviratininkams tenka jomis naudotis, jie privalo nuo dviračio nulipti ir perėja eiti vesdamiesi dviratį.
- Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.
- Kelių eismo taisyklės numato, kad dviratininko apsauginiai šalmai privalomi tik nepilnamečiams, tačiau rekomenduojame juos segėti visiems dviratininkams.
Būtina įsidėmėti keletą svarbių taisyklių šio transporto mėgėjams. Geriau nesėsti ant dviračio ką tik pavalgius, važiuojant pravartu turėti geriamojo vandens troškuliui numalšinti, ypač karštą dieną, o pajutus skausmą kelių sąnariuose tolimesnę išvyką geriau atidėti, taip pat nuolat būtina stebėti savo laikyseną, tinkamai sureguliuoti vairo ir sėdynės aukštį. Prieš tolimesnę kelionę patartina padaryti apšilimą, kad raumenys būtų geriau pasiruošę fiziniam krūviui.
Kelionės dviračiu Latvijoje: patarimai ir maršrutai
Latviją patogu pažinti keliaujant dviračiu - mini, kur nori, sustoji, kada ir kur pageidauji. Latvijoje dviračiu važiuoti leidžiama bet kuriuo keliu, todėl kiekvienas gali susidaryti savitą kelionės maršrutą. Vis dėlto, siekdami geriau susipažinti su šios šalies kultūra ir gamta, keliautojai gali pasilengvinti maršruto sudarymą ir pasinaudoti jau parengtais maršrutais. Keturi metų laikai suteikia kelionėms žavesio ir įvairumo, dažnai vienas ir tas pats maršrutas skiriasi, kai juo važiuojama žaliuojantį pavasarį, žydinčią vasarą ar spalvingą rudenį. Maršruto esmė yra nepakartojama gamta: Baltijos jūros pakrantė, žali miškai, ošiantys pušynai, gilios upių senvagės, kalvos, įvairios pievos ir derlingi javų laukai.
Važiavimo sąlygos smarkiai skiriasi. Didesniuose miestuose įrengta saugių dviračių takų, tačiau už jų ribų dviratininkai turi dalytis keliu su kitais eismo dalyviais, ypač Euro Velo maršrutuose. Maršrutams driekiantis kaimo vietovėmis, tenka važiuoti gražiais kaimo, miško keliukais ar šiek tiek platesniais žvyrkeliais, kurių dangos kokybė kinta ir priklauso nuo kelių priežiūros intensyvumo ir gamtos sąlygų. Net jei kuris nors mažesnis kelias yra sunkiau pravažiuojamas ar jo danga yra kiek prastesnė, tai atperka įvairūs ir įdomūs lankytini objektai, gražūs gamtos peizažai, žali miškai, žemės ūkio laukai, kvepiančios gėlių pievos ir gaivūs ežerai.
Jei planuojate kelionę dviračiu Latvijoje, štai keletas patarimų:
- Dviračio pasirinkimas: Rinkitės dviratį, tinkamą kelionės sąlygoms. Jei planuojate važiuoti ne tik dviračių takais, bet ir miesto ar užmiesčio keliais, rinkitės dviratį storesnėmis padangomis, su grubesniu protektoriumi.
- Dviračio patikra: Prieš kelionę pasitikrinkite dviratį, kad nebūtų jokių nesklandumų pradėjus važiuoti.
- Maršruto planavimas: Iš anksto suplanuokite maršrutą, atsižvelgdami į savo fizines galimybes ir norimus aplankyti objektus.
- Saugumas: Važiuodami dviračiu, būtinai kreipkite dėmesį į kitus eismo dalyvius, savo saugumą. Dėvėkite šalmą, naudokite šviesą atspindinčius elementus.
Keliaudami apsilankykite vietiniuose turizmo informacijos centruose, kur gausite kokybiškos ir išsamios informacijos.
Populiarūs maršrutai Latvijoje:
- Pajūrio dviračių takas: Šis maršrutas tęsiasi palei Baltijos jūros pakrantę ir jungia daugybę pajūrio miestelių.
- Kuršių Nerijos dviračių takai: Puikiai įrengti dviračių takai, vingiuojantys per Kuršių Nerijos nacionalinį parką.
- Palanga - Liepoja: Trumpas atstumas (8 km), skirtas tiems, kurie dviračiu keliauja rečiau. Jei tai ne pirmas jūsų dviračių maršrutas, tuomet jį galite ir pailginti - važiuoti nuo Palangos ar Klaipėdos. Šis kelias ypatingas tuo, kad čia nėra įtraukti vien dviračių takai pajūryje: 3,5 km turėsite važiuoti keliu Palanga - Liepoja. Jei su savimi turite pasiėmę pasą ar ID kortelę, kelionę galite pratęsti ir Latvijoje. Rekomenduojame aplankyti Rucavą, šalia miestelio esantį vandens šaltinį.
Diskusija dėl važiavimo per pėsčiųjų perėjas
Lietuvoje bręsta naujas Kelių eismo taisyklių pakeitimas - planuojama leisti dviratininkams kirsti pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo dviračio. Šiuo metu galioja griežta tvarka: tiek šviesoforu reguliuojamose, tiek nereguliuojamose perėjose dviratininkai privalo nulipti ir vestis dviratį šalia. Išimtis taikoma tik ten, kur įrengta dviračių pervaža - pažymėtas dviračių tako kirtimas per kelią. Visur kitur važiuoti per perėją draudžiama, todėl naujasis siūlymas būtų reikšmingas pokytis dviratininkams.
2025 m. gegužę Lietuvos Respublikos Seime registruotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kuriomis siūloma oficialiai leisti važiuoti per pėsčiųjų perėjas dviračiu. Pataisas įregistravo Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas. Įstatymo projekte numatyta, kad tiek paprastų dviračių, tiek motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojai galėtų kirsti kelią per perėjas nenulipdami, jei laikytųsi tam tikrų saugumo sąlygų (pristabdytų, praleistų kitus eismo dalyvius). Numatoma, kad toks pakeitimas, jei bus priimtas, įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Ši iniciatyva kilo iš pačių dviratininkų bendruomenės. Dar 2018 m. dviratininkas Marius Kučinskas pateikė peticiją, raginančią panaikinti draudimą važiuoti per perėjas nenulipus. Peticiją sudarė du reikalavimai - vienas dėl liemenių/žibintų dėvėjimo šviesiu paros metu atsisakymo, kitas - dėl važiavimo per perėjas tvarkos keitimo. Seimo Peticijų komisija iš pradžių peticijos neteikė tolesniam svarstymui, o Vyriausybė 2019 m. taip pat nepritarė dviratininkų siūlymams. Vis dėlto peticija sulaukė dėmesio Seime - buvo sudaryta speciali darbo grupė (vadovas Tomas Tomilinas), kuri rengė įstatymo pakeitimus, remdamasi peticijos argumentais. 2019 m. pabaigoje net 14 Seimo narių grupė, vadovaujama tuometinio parlamentaro Dainiaus Kepenio, teikė panašų projektą, grindžiamą užsienio praktika ir surinkta avaringumo analize. Tačiau tuometinė Vyriausybė (premjeras S. Skvernelis) šiam siūlymui nepritarė, motyvuodama saugumo sumetimais - po diskusijų 2019 m. gruodžio posėdyje Ministrų kabinetas nubalsavo palikti galioti senąją tvarką. Taigi, nors 2019 m. bandymas nepavyko (Kelių eismo taisyklės nebuvo pakeistos), klausimas liko aktualus ir grįžo į darbotvarkę 2024-2025 m. laikotarpiu.
Inicijuojant naują sprendimą, savo nuomonę išreiškė ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) bei vietos valdžios atstovai. 2025 m. pradžioje LSA gavo Vyriausybės Peticijų komisijos paklausimą dėl šio siūlymo ir kreipėsi į savivaldybes, prašydama pateikti pozicijas. Paaiškėjo, kad dar 2018 m. vykdytoje apklausoje 21 iš 60 savivaldybių buvo pritarusios idėjai leisti dviratininkams važiuoti per perėjas. Vis dėlto ši informacija jau pasenusi - 2025 m. vasario mėnesį savivaldybių pozicijos renkamos iš naujo, nes per penkerius metus situacija ir požiūris galėjo pasikeisti.
Pavyzdžiui, Kretingos rajono eismo saugumo komisija 2025 m. vasario 26 d. posėdyje vienbalsiai nusprendė nepritarti siūlymui. Panašiai ir Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisija 2025 m. kovą atmetė šią idėją, argumentuodama, jog nauja tvarka „įneštų dar daugiau sumaišties“ ir apsunkintų situaciją vairuotojams bei pėstiesiems. Tai rodo, kad nors iniciatyvą Seime stumia politikai, savivaldybių lygmenyje nuomonės įvairios - dalis anksčiau palaikiusių persvarsto dėl saugumo rizikų.
Argumentai už dviračių eismą per perėjas
Pasiūlymo šalininkai - tiek projekto iniciatoriai Seime, tiek dviratininkų bendruomenė - pateikia kelis pagrindinius argumentus, kodėl draudimą reikėtų atšaukti.
- Patogumas ir skatinimas naudoti dviratį: Dabartinis reikalavimas kiekvieną kartą nulipti prieš perėją laikomas nelogišku ir mažinančiu dviračio patrauklumą. Iniciatoriai teigia, kad leidimas važiuoti per perėją padarytų keliones dviračiu patogesnes, sutrumpintų jų trukmę ir taip skatintų daugiau žmonių rinktis dviratį kaip susisiekimo priemonę. Dabar gi tenka nuolat stoti ir vestis dviratį, kas ypač nepatogu miestuose, kur sankryžų ir perėjų daug.
- Nelogiškas draudimas ir praktikos užsienyje: Projekto aiškinamajame rašte pažymima, jog Lietuva šiuo draudimu išsiskiria - daugelyje Europos šalių tokio griežto ribojimo nėra. „Dabartinės nuostatos nesuteikia dviratininkams galimybės važiuoti per perėjas, kas neatitinka nei tarptautinės praktikos, nei logikos“, rašoma iniciatorių komentare. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje ir Estijoje teisės aktai leidžia dviračiu įveikti pėsčiųjų perėją - dažniausiai su sąlyga netrukdyti pėstiesiems ir važiuoti lėtai. Tuo tarpu Lietuvos KET verčia net tuščiame kelyje persivesti dviratį. Proponentų nuomone, tai perteklinis ir nelogiškas ribojimas, kurio dauguma dviratininkų praktiškai nesilaiko (apklausos duomenimis, ~90% vis tiek važiuoja per perėjas). Tad taisyklė, kurios sistemingai nesilaikoma, esą netenka prasmės.
- Mažas avaringumas: Siūlymo autoriai remiasi statistiniais duomenimis, rodančiais, jog dviratininkų važiavimas per perėjas nėra dažna eismo įvykių priežastis. Rengiant projektą apklaustos 18 įvairių institucijų - policijos komisariatų, teismų, ministerijų, savivaldybių - ir 16 iš jų nurodė nė vieno eismo įvykio, susijusio su dviratininku, važiavusiu per perėją. Tik 2 institucijose fiksuotas labai nedidelis tokių nelaimių skaičius. „Dviratininkų, važiuojančių per pėsčiųjų perėjas, avaringumas yra mažas“, teigiama aiškinamajame rašte. Be to, nėra duomenų, kad dabartinis draudimas būtų pagerinęs eismo saugumo situaciją - jokio teigiamo efekto nepastebėta. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad draudimas nėra būtinas saugumui užtikrinti.
- Aiškios sąlygos ir didesnis saugumas laikantis jų: Dviratininkai pabrėžia, kad siūloma ne absoliuti laisvė pervažiuoti perėjas, o griežtai reglamentuota tvarka. Pagal projektą, prieš kiekvieną perėją važiuojantis dviratininkas privalėtų sustoti, praleisti automobilius pagrindiniame kelyje ir įsitikinti, kad eiti/važiuoti saugu, tuomet pervažiuoti perėją pėsčiojo greičiu (3-7 km/h). Pėstieji turėtų pirmumą - dviratininkas negalėtų jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Tokios sąlygos iš esmės įtvirtintų saugų važiavimo modelį, kurį atsakingi dviratininkai ir dabar praktikuoja. Projekto šalininkai tikisi, kad nauja tvarka netgi padidins eismo saugumą, palyginti su dabartine situacija. Mat dabar reikalavimo nulipti dažnai nepaisoma, ir dviratininkai neretai pervažiuoja perėjas nestabdydami. Įteisinus važiavimą, bet kartu įpareigojus prieš perėją sustoti ir sulėtinti, tikimasi sumažinti chaotiškų ir pavojingų situacijų skaičių. Be to, aiškiai apibrėžus, kad važiuodamas dviratininkas neturi pirmumo prieš automobilius (prioritetas lieka pėstiesiems), būtų užkirstas kelias neapibrėžtumo situacijoms, kai įvykus avarijai neaišku, kas kaltas. M. Kučinskas yra akcentavęs, jog pagal siūlomą tvarką dviratininkas prisiimtų atsakomybę - turėtų praleisti automobilius ir tik tada važiuoti perėja, todėl vairuotojui nebereikėtų spėlioti jo ketinimų.
Kritika ir nuogąstavimai dėl saugumo
Nors idėja turi palaikymą tarp dviračių entuziastų, eismo saugumo ekspertai, policijos pareigūnai bei dalis visuomenės reiškia rimtų prieštaravimų. Siūlymo kritikai teigia, kad toks pakeitimas gali pabloginti eismo saugumą ir sukelti naujų problemų.
- Policijos perspėjimai dėl avarijų rizikos: Kelių policijos atstovai praktiškai vieningai nepritaria dviratininkų važiavimui per perėjas. „Leidžiant dviračiais važiuoti per perėjas, būtų daugiau eismo įvykių su skaudžiomis pasekmėmis“, teigia Klaipėdos apskrities Kelių policijos specialistas Kęstutis Virbauskas. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dviratininkų greitis yra didesnis nei pėsčiųjų, todėl vairuotojams sudėtingiau juos pastebėti ir laiku sureaguoti. Net ir dabar pasitaiko atvejų, kai automobiliai nespėja sustoti prieš perėją pėstiesiems, o jei perėja važiuotų dviratininkas, susidūrimo tikimybė dar išaugtų. Dėl šių priežasčių tiek miestų kelių policijos, tiek Saugaus eismo komisijų nariai (pvz., Kretingos rajone) balsuoja prieš tokį KET pakeitimą.
- „Akloji zona“ ir vairuotojų problemos: Kritikai pažymi, kad realiose situacijose vairuotojui gali būti labai sunku pastebėti artėjantį dviratininką, ypač jei šis atvažiuoja didesniu greičiu. Marijampolės ir Kretingos savivaldybių atstovai pateikė pavyzdžių, kad posūkiuose ar sankryžose prie perėjos dviratininkas gali atsidurti aklojoje zonoje - automobilio vairuotojas jo nepamatys laiku. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius įspėjo, kad sukant į dešinę vienoje Kretingos miesto sankryžoje, yra tikimybė, jog per perėją važiuojantis dviratininkas atsitrenks į automobilį - tokių situacijų išvengti sunku, nes dviratis juda greičiau nei pėsčiasis. Todėl manoma, kad padidėtų „netikėtų“ susidūrimų atvejų, kai nei vairuotojas, nei dviratininkas nespėja vienas kito laiku pamatyti.
- Kaltės nustatymo keblumai: Eismo ekspertai pabrėžia, jog įteisinus važiavimą per perėjas, eismo įvykiai taptų teisiniu požiūriu painesni. Jei įvyktų avarija, būtų sunkiau nustatyti, ar dviratininkas tinkamai vykdė visus reikalavimus (sustojo, įsitikino saugumu). Vidaus reikalų ministerijos atstovai dar 2019 m. argumentavo, kad tokiais atvejais „būtų daugiau ginčų ir jie būtų sunkūs“, nes dviratininkas gali tvirtinti sustojęs, o vairuotojas - nepastebėjęs. Dabartinė tvarka paprastesnė: dviratininkui draudžiama važiuoti, tad jei važiuoja ir patenka į eismo įvykį, jis akivaizdžiai pažeidė KET. Pakeitus taisyklę, gali rastis daug diskusinių situacijų, ar buvo laikytis visų sąlygų. Tai apsunkintų tiek eismo dalyvių tarpusavio santykius, tiek draudimo išmokų klausimus.
- Avaringumo statistika gali pablogėti: Skeptikai nurodo, kad mažas dviratininkų avaringumas perėjose fiksuojamas būtent dėl dabar galiojančių reikalavimų. Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius 2019 m. posėdyje pažymėjo, jog dabartinė gera statistika yra to rezultatas, todėl panaikinus draudimą situacija gali pablogėti. Jo teigimu, dabartinės taisyklės ne be priežasties atskiria pėsčiųjų perėjas ir dviračių pervažas - kur dviračių eismas numatytas, ten įrengiamas specialus ženklinimas. Jei dviratininkams bus leista važiuoti per visas perėjas, kontroliuoti jų greitį ir elgesį bus sunku, todėl avarijų skaičius, šiandien nedidelis, ateityje gali išaugti. Ši nuomonė remiasi prevencijos principu: „kas veikia, geriau nekeisti“. Dalis ekspertų mano, kad geriau palikti draudimą, kuris drausmina dviratininkus, nei rizikuoti įnešti naujų grėsmių.
- Nedidelis nepatogumas prieš galimą pavojų: Dar vienas argumentas prieš - tai, kad reikalavimas nulipti nuo dviračio nėra toks jau didelis nepatogumas, palyginti su rizika. „Per perėją persivesti dviratį ar paspirtuką - joks diskomfortas“, teigia Kretingos meras A. Kalnius. Pasak jo, saugumas svarbiau, juolab kad dviratininkai turi alternatyvų: norint važiuoti nenulipus, galima pasinaudoti dviračių pervažomis (kur jos įrengtos) arba reguliuojamomis sankryžomis, kur dažnai yra ir dviračių šviesoforai. Pėstieji taip pat neretai nepritaria idėjai - jie baiminasi, kad perėjose teks saugotis ne tik automobilių, bet ir įsibėgėjusių dviratininkų ar paspirtukininkų. Šiuo metu pėsčiųjų perėja teisėtai skirta tik pėstiesiems, tad ją dviratininkui pervedant dviratį visiems aišku, kad jis turi pėsčiojo statusą. Leidus važiuoti, išlieka rizika, kad dalis dviratininkų gali nepaisyti reikalavimo praleisti pėsčiuosius, o pastariesiems kiltų papildomas pavojus. Dėl to Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys viešai yra pabrėžęs, jog kol kas „per perėjas niekur negalima minti dviratininkams“ - pagal KET jie tegali kirsti važiuojamąją dalį tam skirtu dviračių taku. Policijos nuomone, pėsčiųjų perėja turi likti pėsčiųjų erdve, o dviratininkai turėtų toliau ją tiesiog pervesti dviratį dėl bendro visų eismo dalyvių saugumo.
Kol kas sprendimas nepriimtas - įstatymo projektas Seime dar laukia svarstymų, o visuomenėje tebevyksta nuomonių dvikova tarp patogumo ir saugumo prioritetų. Ar Lietuva paseks kaimyninės Latvijos pavyzdžiu, ar liks prie senosios tvarkos, paaiškės artimiausiu metu (projekto autoriai tikisi, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2026-ųjų, jei bus pritarti).
tags: #vaziavimas #dviraciu #latvijoje #taisykles