Artėjant rinkimams, ypač svarbu užtikrinti, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę atiduoti savo balsą. Viena iš priemonių, leidžiančių įgyvendinti šią teisę, yra balsavimas namuose, skirtas tiems, kurie dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali atvykti į rinkimų apylinkę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip organizuojamas balsavimas namuose, kokie reikalavimai keliami rinkėjams ir komisijoms, bei kokie iššūkiai ir galimybės slypi šiame procese.
Balsavimo namuose organizavimas
Balsavimas namuose yra speciali procedūra, leidžianti rinkėjams, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali atvykti į rinkimų apylinkę, atiduoti savo balsą namuose. Ši galimybė yra ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ar sergantiems asmenims, kuriems kelionė į rinkimų apylinkę gali būti sudėtinga ar net neįmanoma.
Prašymo pateikimas
Norint pasinaudoti balsavimo namuose galimybe, rinkėjas turi pateikti prašymą atitinkamai rinkimų komisijai. Paprastai prašymą galima pateikti raštu arba elektroniniu būdu. Prašyme būtina nurodyti priežastį, dėl kurios rinkėjas negali atvykti į rinkimų apylinkę, bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (pvz., medicininę pažymą). Svarbu atkreipti dėmesį į prašymo pateikimo terminus, kurie paprastai būna nustatyti iki rinkimų dienos.
Kovo 3-4 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės. Kaip ir anksčiau, taip ir šių rinkimų metu, balsuoti namuose galės rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Kupiškio rajono savivaldybės rinkėjams pradėti platinti pranešimai apie artėjančius pirmalaikius Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimus. Rinkėjams, turintiems teisę balsuoti namuose (neįgaliesiems, neįgaliuosius namuose slaugantiems ar juos prižiūrintiems asmenims, dėl ligos laikinai nedarbingiems žmonėms, 70 metų ir vyresniems asmenims), pranešimai apie rinkimus, kaip ir anksčiau, bus įteikiami asmeniškai.
Rinkimų komisijos vizitas
Gavusi prašymą, rinkimų komisija, sudaryta iš kelių narių, atvyksta į rinkėjo namus rinkimų dieną. Komisijos nariai privalo turėti visus reikiamus dokumentus ir užtikrinti balsavimo slaptumą. Rinkėjui suteikiama galimybė užpildyti balsavimo biuletenį privačiai, be pašalinių asmenų įtakos.
Balsavimo slaptumo užtikrinimas
Vienas svarbiausių aspektų organizuojant balsavimą namuose yra užtikrinti balsavimo slaptumą. Komisijos nariai turi užtikrinti, kad niekas negalėtų stebėti, kaip rinkėjas pildo biuletenį, ar daryti jam įtaką.
Reikalavimai rinkėjams ir komisijoms
Balsavimas namuose yra reglamentuojamas įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie nustato reikalavimus tiek rinkėjams, tiek rinkimų komisijoms.
Rinkėjų reikalavimai
- Būti įtrauktam į rinkėjų sąrašus.
- Turėti svarbią priežastį, dėl kurios negali atvykti į rinkimų apylinkę (pvz., sveikatos būklė).
- Pateikti prašymą balsuoti namuose nustatytu terminu.
- Pateikti priežastį patvirtinančius dokumentus (jei reikia).
Komisijų reikalavimai
- Būti tinkamai apmokytiems ir susipažinę su balsavimo namuose tvarka.
- Turėti visus reikiamus dokumentus (rinkimų sąrašus, biuletenius, vokus ir kt.).
- Užtikrinti balsavimo slaptumą ir sąžiningumą.
- Laikytis nustatytų procedūrų ir terminų.
- Būti nešališkiems ir objektyviems.
Iššūkiai ir galimybės
Nors balsavimas namuose suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose tiems, kurie negali atvykti į apylinkes, šis procesas susiduria su tam tikrais iššūkiais.
Logistikos iššūkiai
Balsavimo namuose organizavimas reikalauja kruopštaus planavimo ir koordinavimo. Komisijoms reikia suplanuoti maršrutus, atsižvelgti į atstumus ir eismo sąlygas, kad spėtų aplankyti visus rinkėjus, pateikusius prašymus. Tai gali būti ypač sudėtinga kaimo vietovėse ar dideliuose miestuose.
Saugumo užtikrinimas
Balsavimo namuose metu svarbu užtikrinti komisijos narių ir rinkėjų saugumą. Komisijos nariai turėtų būti apmokyti, kaip elgtis įvairiose situacijose, ir turėti galimybę susisiekti su policija ar kitomis tarnybomis, jei iškiltų problemų.
Galimybės
Nepaisant iššūkių, balsavimas namuose suteikia puikią galimybę padidinti rinkėjų aktyvumą ir įtraukti į rinkimų procesą tuos, kurie kitu atveju negalėtų dalyvauti.
Rinkimų procesas Lietuvoje
Antrajame merų rinkimų ture per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 3,27 proc. rinkėjų. Prieš ketverius metus tuo pačiu metu balsuoti buvo atvykę truputį mažiau - 2,08 proc. - rinkėjų, per pirmojo šių metų rinkimų turo dvi dienas iš anksto balsavo 3,20 proc. Aktyviausiai balsuoja Lazdijų rajono rinkėjai, čia savo valią jau pareiškė 8,10 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų. Aktyvūs buvo ir Varėnos (6,62 proc.), Zarasų (6,19 proc.) gyventojai. Pasyviausiai balsuoti ėjo Panevėžio rajone gyvenantys rinkėjai, čia savo balsą atidavė 1,70 proc.
Antrojo turo renkant merus prireikė 41 savivaldybėje. Jame rungiasi du daugiausiai balsų pirmajame surinkę kandidatai.
Penktadienį prasidėjo ir iki šeštadienio vakaro vyks balsavimas namuose. Kiti Europos rinkimai įvyks 2029 m. Ankstesni rinkimai į Europos Parlamentą vyko 2024 m. birželio 6-9 d. Europos Parlamento rinkimuose gali balsuoti visi ES piliečiai. rinkimuose daugiau negu vienoje šalyje balsuoti negalite. Kai kuriose šalyse balsuoti privaloma. Kiekviena ES šalis gali pati nustatyti minimalų rinkimų teisės amžių.
Išankstinis balsavimas organizuojamas vasario 28-kovo 2 dienomis nuo 7 val. iki 20 val. Daugiausiai išankstinio balsavimo vietų yra sostinėje: Vilniaus miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al. 26), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje. Vilniaus rajono savivaldybė rinkėjus kvies į dvi balsavimo vietas - savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50) ir Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje). Kaune išankstinis balsavimas bus organizuojamas Kauno miesto savivaldybės pastate (Laisvės al. 96), S. Dariaus ir S. Girėno stadiono pastate (Perkūno al. 5) ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371). Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11). Balsuoti iš anksto rinkėjai galės bet kurioje šalies savivaldybėje.
Rinkimų dieną - kovo 5-ąją - balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje jau nebebus galimybės, rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkimų apylinkes 7-20 valandomis.
Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams numatytas balsavimas specialiuosiuose punktuose. Kovo 1-3 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose, bausmių atlikimo vietose.
Pagrindinę rinkimų dieną - kovo 5-ąją - rinkėjai savo pilietinę valią pareikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 val. ryto ir veiks iki 20 val. vakaro.
Einant balsuoti rinkėjui reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę. Taip pat tinka ir kiti Lietuvoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.
Teisė balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai kartu su savo asmens dokumentu turėtų atsinešti ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Kitų valstybių piliečiams kartu su savo asmens dokumentu reikės pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Svarbu žinoti, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių pranešimas apie rinkimus dar nepasiekė rinkėjo pašto dėžutės, balsuoti jis vis tiek turi teisę. VRK primena, kad mero rinkimuose teisę balsuoti turintiems Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams reikia atsinešti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Taip pat sužinoti savo rinkimų apylinkės adresą rinkėjai gali elektroninių paslaugų portale „Rinkėjo puslapis -> Kur balsuoti?
Rinkėjų papirkimo tendencijos
Artėjant parlamento rinkimams, svarbu aptarti rinkėjų papirkimo metodus ir balsų pirkimo tendencijas Lietuvoje.
Poveikio rinkėjams tendencijos
Kiekvienų rinkimų metu egzistuoja savitos tendencijos, susijusios su bandymais pirkti rinkėjų balsus. Jeigu per ankstesnius rinkimus rinkėjų papirkimas pasireikšdavo nemokamais koncertais, kultūros, sporto renginiais, nemokamomis teisinėmis konsultacijomis, laikraščių prenumeratų dalijimais, degustacijomis ir panašiai, tai šiais metais sulaukiama skundų dėl to, ar asmens apsaugos priemonių, reprezentacinių suvenyrų, piniginės paramos teikimas yra / nėra rinkėjų papirkimas.
Galimi rinkėjų papirkimo būdai yra susiję su tuo, kokie rinkimai vyksta. Balsų pirkimo pinigais, maistu ar alkoholiu dažniausiai kaimiškose vietovėse pasitaiko savivaldos ir Seimo rinkimuose. Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose balsų pirkimo atvejų būta labai mažai, nes norint pakeisti rinkimų rezultatus reikalingas didžiulis skaičius rinkėjų. Savivaldos rinkimuose atvirkščiai - gali užtekti ir kelių dešimčių balsų mandato pasiekimui.
Pastarųjų rinkimų metu pastebima tendencija, kad rinkėjų papirkimo atvejų ir net pranešimų apie galimą balsų pirkimą mažėja. Pagal grubiausius paskutinius rinkimų pažeidimus, panašėja, kad kai kuriais atvejais būna organizuojamas rinkimų rezultatų klastojimas per rinkimų komisijas.
Būdai nupirkti - įvairūs
Egzistuoja labai įvairios rinkėjų papirkimo formos, pradedant nuo atsiskaitymo pinigais iki subtilesnių atvejų, kai atsilyginama paslaugos suteikimu. Dažniausiai girdima apie papirkimo atvejus, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, maisto prekėmis, akloholiniais gėrimais, bilietais į koncertus ar nemokamomis pramogomis, paslaugomis.
Skiriasi ir rinkėjų papirkimo organizavimo metodai. Rinkėjui gali būti pažadama atsiskaityti po rinkimų, gali būti, kad jam suteikiamas atlygis rinkimų dieną, kai jis įrodo, pavyzdžiui, nuotrauka telefone, kad balsavo teisingai. Gali būti organizuojamas, vadinamasis, karuselės metodas, kai surenkama asmenų grupė, kuri savo biuletenius išneša iš rinkimų apylinkės tuščius ir balsų pirkimo organizatorius, teisingai pažymėjęs, biuletenį duoda kitam grupės asmeniui, eisiančiam balsuoti.
Dėl pastarojo atvejo ir biuletenių fotografavimo balsavimo kabinose įgyvendintas svarbus pokytis - kabinos turi būti be užuolaidų. Tai maksimaliai sumažina galimybę vykdyti šiuos nelegalius veiksmus.
Dėl atsiradusių prevencinių pakeitimų, dabar dažniau vyksta subtilesnis atsiskaitymas su rinkėjais, jiems siūlant nemokamas pramogas ar paslaugas. Tokius papirkimo formatus sunkiau pastebėti ir įrodyti.
Tiesmukiško papirkinėjimo nėra ir negali būti, nes tai yra draudžiama. Praeityje mes galime matyti įvairiausių momentų - ledų mėtymas, tušinukų ar daiktų dovanojimas. Bet tai jau praeitis. Dabar formos subtilesnės. Žinoma, klausimų ir dabar kyla, kaip, pavyzdžiui, vyksta balsavimas namuose ar rinkėjų vežimas į apylinkes.
Politika - specifinė profesija
Šiemet, prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, Seimo rinkimuose dalyvaujantys politikai stengiasi neperžengti ribų ir paiso VRK nurodymų bei reikalavimų. Tačiau netiesioginis papirkinėjimas ar bandymas kažkaip paveikti rinkėjus subtilesnėmis formomis niekur nedingo. Vis tik, anot kai kurių specialistų, dėl to teisti politikų nereikėtų.
Pažadas irgi gali būti tam tikra papirkimo forma - juk niekas nežino, ar tie pažadai bus įvykdyti. Čia lyg ir savotiška politikų, kaip profesinės grupės, tragedija: jie turi žmonėms kažką žadėti, nes antraip bus neišrinkti. Jeigu tu kalbėsi dalykiškai, tavęs neišrinks. Politikų profesija yra ypatinga - šios profesijos atstovai kartą per ketverius metus turi pasakoti mums „pasakas“, kad mes juos perrinktume.
tags: #vaziavimas #pas #rinkejus #i #namus