Kelionė į užsienį nuosavu automobiliu suteikia daug laisvės ir patogumo, tačiau kirtimas per valstybių sienas reikalauja atidumo ir tinkamo pasiruošimo, ypač jei automobilis nėra jūsų nuosavybė. Šis vadovas padės jums suprasti, ką reikia žinoti, kad kelionė praeitų sklandžiai.
Būtini dokumentai ir pasiruošimas kelionei
Norint važiuoti automobiliu į užsienio šalį, reikia turėti pasą, vairuotojo teises (vairuojančiam automobilį), automobilio dokumentus. Taip pat dažnai reikalingas automobilio civilinės atsakomybės draudimas, kuris galiotų toje šalyje (vadinama „žalia korta“).
Važiuojant į kai kurias šalis, jeigu automobilis priklauso ne jums, privalote turėti įgaliojimą, kuriame savininkas suteikia jums teisę valdyti tą automobilį. Gali būti reikalaujama, kad įgaliojimas būtų notaro patvirtintas.
Jei į šalį, į kurią važiuojate, reikia iš anksto gaunamos vizos, pase turi būti ta viza.
Jei planuojate kirsti valstybių sieną nuomotu automobiliu, būtinai pasiteiraukite nuomos kompanijoje, ar tai yra pagal taisykles galima.
Apskritai paėmus, į visas šalis, į kurias iš Lietuvos logiška važiuoti automobiliu (t.y. visa Europa ir aplink), automobiliu nuvažiuoti tikrai įmanoma ir nesudėtinga.
Bet egzotiškesnėse vietose, pvz. Afrikoje, ypač į pietus nuo Sacharos, būna daugiau tikrų ar išsigalvotų ribojimų, muitininkai ar pasieniečiai reikalauja kyšių už tų ribojimų “apėjimą”. Tarkime, neįleidžiami tam tikro amžiaus automobiliai, reikia atlikti visokias biurokratines procedūras.
Vienas dažnesnių biurokratinių ribojimų egzotiškesnėse šalyse - carnet de passage, „automobilio pasas“, kurį privalo turėti automobilis, kad būtų praleistas per sieną.
Kiek laiko užtrunka kirsti valstybių sieną?
Patikrinimas ant sienos važiuojant lengvuoju automobiliu užtrunka neilgai - nuo 5 minučių iki kokio pusvalandžio. Eilės susidaro, kadangi valstybių sieną galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose, o tų punktų gana nedaug.
Kai kurie pasienio punktai (ypač žvyrkeliuose, kaimo keliuose) yra skirti tik vietiniam susisiekimui - tai yra, juos gali kirsti tik aplinkinių valstybių piliečiai (pvz., jei tai Baltarusijos ir Ukrainos pasienio punktas - tik baltarusiai ir ukrainiečiai).
Atvažiavę arti valstybių sienos perėjimo punkto greičiausiai išvysite automobilių eiles ar eilutes.
Jeigu eilėje stovi vien sunkvežimiai, nestokite į tą eilę - tai ilgesnė, vien sunkvežimiams skirta eilė (kartais ji nusidriekia net 10 km ir toliau!). Lenkite tą eilę ir stokite už kitų lengvųjų automobilių.
Tuomet važiuokite paskui kitus automobilius iki patikrinimo punkto ir darykite, ką daro jie.
Dairykitės šlagbaumų, ženklų “STOP” - jei yra toks ženklas, visada sustokite, apsidairykite, ar nėra pareigūnų, ir tik nieko nesant ar niekam nereaguojant važiuokite toliau.
Ties Rumunijos-Bulgarijos siena lenkiame sunkvežimių eilę.
Ties kažkuria vieta eilė gali šakotis - pvz. virš vienos juostos bus pažymėta važiuoti tik Europos Sąjungos piliečiams, virš kitos - ne Europos Sąjungos piliečiams; viena skirta mikroautobusams, kita - lengviesiems automobiliams.
Kartais gali būti, kad pasienio punkte nebus eilės ir jūs iš karto privažiuosite prie patikrinimo punkto.
Pasakyti, kokios bus eilės, neįmanoma. Kai kuriuose pasienio punktuose jos dažnai didelės, kitose - mažos, bet dar kitur priklauso nuo laiko, sezono.
Kai kur, atrodo, automobilių visai mažai, bet jie tikrinami ilgai ir todėl eilė beveik nejuda. Pvz. ant Lietuvos-Baltarusijos sienos, kur tebuvo gal 15 automobilių eilėje prieš mane, taip prastovėjau 3 valandas.
3 valandas stovėjau ir ant Bosnijos-Kroatijos sienos - nes važiavau vasarą Dubrovniko (Kroatijos pajūrio kurorto) kryptimi.
Daugelį kitų pasienio punktų kirtau gerokai greičiau - paprastai užtrunka iki 1 val., o kartais ir iki 15-30 min.
Istorijos, kad ant sienos reikia stovėti 6-8 val. ir pan. Visgi, dėl visa ko pasistengiu tarp sienos kirtimo ir kitų planų pasilikti pakankamai laiko.
Pvz. kai reikėjo kirsti Bosnijos-Kroatijos sieną, pasilikau 7 valandas nuo privažiavimo prie muitinės laiko ir mano skrydžio iš Dubrovniko oro uosto. Galvojau, jei sieną kirsiu greitai, praleisiu laiko Dubrovnike. Kadangi ant sienos užtrukau 3 valandas, tai Dubrovnike beliko laiko pavalgyti ir pasigerėti keliais gražiais vaizdais, bet į skrydį spėjau.
Jei būčiau pasilikęs, tarkime, tik 3-4 val. - būčiau pavėlavęs į skrydį.
Sienos kirtimo procedūra
Standartinis pasienio punktas susideda iš keturių sustojimų, kuriuose reikia sustoti visiems automobiliams:
- Valstybės, iš kurios išvyksti, pasieniečiai. Patikrina pasus, dokumentus.
- Valstybės, iš kurios išvyksti, muitininkai.
- Valstybės, į kurią atvyksti, muitininkai.
- Valstybės, į kurią atvyksti, pasieniečiai. Patikrina pasus, dokumentus.
Kai kuriuose sustojimuose pakanka stabtelėti prie pareigūno ir jis tik žvilgteli pro langą, pro langą paima pasus. Kitur reikia pačiam išlipti iš automobilio, prieiti prie langelio ar į pastatą.
Jūsų gali klausinėti įvairių klausimų. Dažniausi - kur važiuojate, ką ten veiksite, kur apsistosite, kiek laiko keliausite po tą šalį.
Net jei keliaujate be plano, verta šį bei tą sugalvoti: kiek pastebėjau, jei atsakymai būna gana standartiniai ir gerai žinote šalies lankytinas vietas, praleidžia greitai, tuo tarpu jei „įdomesni“ (pvz. važiuojate pas kokį draugą) - tardo ilgiau.
Bene ilgiausiai tardė ant JAV-Kanados sienos, kai važiavome į savanorišką “Tikslas - Amerika” misiją.
Jei kyla įtarimų, gali pakviesti į atskirą kambarį ir uždavinėti seriją panašių klausimų tikėdamiesi, kad susikirsite (pvz. “Ar dirbsite?”, o, jei pasakysite “Ne”, po dar kelių klausimų “Tai kur važiuojate dirbti?”).
Paprastai rimtesnis patikrinimas būna šalyje, į kurią įvažiuoji.
Jei tarp valstybių santykiai geri ir šalys ne biurokratinės, sustojimų pasienio punkte tarp jų gali būti mažiau.
Daugelyje pasienio punktų jokių mokesčių nėra. Kartais būna, pvz., mokamas tiltas (tarkime Rumunijos-Bulgarijos siena).
Spausdinimas ant sienos MažasisPrincas 2025
Muitinės ir specifiniai apribojimai
Kiekvienoje šalyje įstatymai skiriasi, bet daugelis daiktų nekels problemų jokioje šalyje.
Gyvūnai, augalai (gali būti papildoma tvarka, kad neužvežtumėte jų ligų).
Realybėje, jei kokių daiktų nedaug (pvz. koks vienas sumuštinis kur padėtas važiuojant į šalį, kur mėsa uždrausta), maža tikimybė, kad muitinė juos pamatytų.
Išskyrus tuos atvejus, kai tarp šalių santykiai labai blogi, muitininkų ir pasieniečių tikslas nėra kabinėtis prie menkniekių, trukdyti, ar paimti papildomą eurą mokesčių.
Jų tikslas yra užkirsti kelią rimtiems dalykams: rimtai kontrabandai (ištisi blokai cigarečių ir alkoholio, papildomi benzino bakai), nelegalų vežimui ir t.t.
Gyvenime dar nė karto nesu jokioje muitinėje ar pasienio punkte turėjęs realių problemų, reikalavimų kažkokius daiktus atiduoti, išmesti, ar susimokėti už juos mokesčius.
Šeštadienį anksti ryte VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių užkardos pareigūnai Lavoriškių pasienio kontrolės punkte (PKP) patikrino iš Lietuvos vykusio krovininio automobilio „Volvo Scania Wecon“ su puspriekabe „Wecon“ dokumentus. Uzbekiškais registracijos numeriais pažymėtą transporto priemonę ir puspriekabę su joje gabenamomis automobilių dalimis vairavo 27-erių Baltarusijos pilietis.
Kontrolės metu VSAT pareigūnams baltarusis pateikė tvarkingus vairuojamo krovininio automobilio ir puspriekabės dokumentus, tačiau ja gabenamų lengvųjų automobilių „Range Rover“ ir „Lexus“ kėbulo dalių VIN numeriai pasieniečiams sukėlė abejonių.
Atlikus nuodugnų patikrinimą, nustatyta, kad automobilio tipo lipdukai greičiausiai yra suklastoti, neatitinka nustatyto pavyzdžio. Patikrinę automobilių identifikavimo kodus (VIN) per duomenų bazes, VSAT pareigūnai išsiaiškino, kad „Range Rover“ automobilis nuo šių metų gegužės ieškomas Italijoje, o „Lexus“ paiešką prieš 2 mėnesius, birželį, paskelbė Švedija.
Sekmadienio rytą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardos pareigūnai Medininkų PKP punkte tikrino iš Lietuvos vykstančio autovežio „Scania R114“ su priekaba „Rolfo“ dokumentus. Transporto priemonę su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavo 35-erių Uzbekistano pilietis.
Pasienio kontrolės metu užsieniečio pateiktas priekaboje gabenamo automobilio „Opel Zafira“ su olandiškais numeriais registracijos liudijimas pasieniečiams pasirodė abejotinas. VSAT pareigūnai išsiaiškino, kad dokumentas, įtariama, - suklastotas.
Pasieniečiai Baltarusijos ir Uzbekistano piliečiams tęsti kelionės neleido. Jie apklausai pristatyti į Vilniaus pasienio rinktinę. Įvykio aplinkybes toliau aiškinasi ikiteisminį tyrimą pradėję Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai.
Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimo arba realizavimo Baltarusijos piliečio laukia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Praktiniai patarimai po sienos kirtimo
„Anapus sienos“ bus kita šalis - o tai reiškia kiti įstatymai, valiuta, gal kalba.
Valiutos keitimas
Ties siena (prieš ją, už jos) paprastai būna valiutos keityklų. Ne visada, bet valiutos kursas ten dažnai blogas.
Reikia žinoti tikrąjį valiutos kursą bei spręsti, ar ten keistis pinigų.
Dažnai gali būti verta turėti „bent kažkiek“ pinigų, kad ir prastesniu kursu: t.y. išsikeisti nedidelę sumą, o paskui jau rimčiau keistis kažkur mieste (jei ilgiau būsi toje šalyje), arba nusiimti grynus pinigus nuo bankomato (pasidomėjus, ar yra nemokamų bankomatų, ar labiau visgi apsimoka keistis).
Aišku, šalis šaliai nelygi: vienur galima atsiskaityti kortelėmis beveik visur, kitur labai daug kur reikia grynų pinigų.
Nuo viso to, o taip pat, kiek laiko keliausi po šalį, priklauso, kiek aktualus grynų pinigų keitimas, bet bent kažkiek jų stengiuosi turėti, nes net ir labiau „kortelizuotose“ šalyse pasitaiko netikėtumų, kurie, nors ir reti, neturint grynų pinigų, gali kainuoti daug laiko (štai nepriima mokėjimo kortele už kažkurį kelią, štai tik grynais mokama už automobilio statymą kažkokiame mieste…).
Kelių mokesčiai
Kai kuriose šalyse yra mokami visi keliai ar visos magistralės. Tada gali reikėti nusipirkti kelių vinjetę.
Tai yra „nuolatinis bilietas“ (savaitinis, mėnesinis ar pan…), leidžiantis važiuoti visais tais keliais.
Jei planuoji vinjetę pirkti, tai paprastai geriausia yra pirkti iš karto anapus sienos ar ties ja (reikia dairytis rodyklių „vinjetės“ - tas žodis daugeliu kalbų panašus).
Nes kuo anksčiau įsigysi, tuo ilgiau galėsi naudotis (įsigyti vienai dienai vis tiek dažniausiai neįmanoma, teks pirkti visai kelionei ar dar ilgiau).
Net jei šalyje mokami ne visi keliai ir nėra vinječių, o mokama už nuvažiuotą atstumą mokamais keliais, verta pasižiūrėti, kurie ir kaip apmokestinami, kad turėti omeny.
Kai kuriose šalyse nėra mokėjimo punktų pačiuose keliuose, o reikia turėti specialų aparatą, priklijuotą prie stiklo, ir jį papildyti pinigais, kurie tada nurašinėjami važinėjant mokamais keliais - tuo irgi gerai pasidomėti ties valstybių siena.
Informacija apie būsimą šalį
Verta pasižiūrėti naujos šalies kelių eismo taisykles (ypač kokie maksimalūs greičiai, kas daugelyje šalių skiriasi).
Greičiai būna ir parašyti kažkur anapus valstybių sienos specialiame ženkle.
tags: #vaziavimas #per #siena #su #svetimu #automobiliu