Artėjant šiltajam sezonui daugelis vairuotojų keičia žiemines padangas į vasarines. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad su vasarinėmis padangomis galima važiuoti nuo balandžio 1-osios, o nuo balandžio 10 d. Gyventojai per metus 4 padangas NEMOKAMAI gali priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekse sugriežtinta atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką. Baudos siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangos vienetą, bet jos bus ne didesnės negu 6 000 eurų. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Atėjus padangų keitimo metui, vairuotojai privalo žinoti, kaip tinkamai atsikratyti senomis padangomis. „Iš aplinkosaugininkų žinome, kad daugiausiai rūpesčių kelia ne pavieniai gyventojai, o smulkios įmonės, kurios siekia sutaupyti aplinkos sąskaita. 2013 m. gegužę aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo baudą už ne vietoje išmestas padangas padidino nuo 1300 iki 15 tūkst. litų už toną.
Padangos yra vienas iš svarbiausių automobilio saugumo elementų, užtikrinančių sukibimą su keliu, manevringumą ir efektyvų stabdymą. Daugelis vairuotojų nepakankamai dėmesio skiria padangų būklei, o tai gali sukelti rimtų problemų, įskaitant padidėjusią eismo įvykių riziką ir ekonomines išlaidas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu rūpintis padangomis, kokie pavojai kyla važinėjant senomis padangomis ir kaip tinkamai prižiūrėti padangas, kad jos tarnautų ilgiau.
Padangų svarba vairavimo saugumui
Padangos yra vienintelis taškas, kuris tiesiogiai jungia automobilį su keliu. Nuo jų būklės priklauso automobilio stabilumas, manevringumas ir stabdymo efektyvumas. Nemaža dalis vairuotojų pervertina padangų būklę arba tiesiog ignoruoja jų priežiūrą, o tai gali turėti rimtų pasekmių.
Važinėjant senomis ar susidėvėjusiomis padangomis, kyla nemažai rizikų, įskaitant:
- Sumažėjęs saugumas: Padangos, kurių protektoriaus gylis sumažėjęs, smarkiai sumažina sukibimą su keliu, ypač esant nepalankioms oro sąlygoms. Dėl to pailgėja stabdymo kelias ir padidėja tikimybė prarasti kontrolę, ypač ant šlapios ar apledėjusios dangos. Be to, nusidėvėjusios padangos labiau pažeidžiamos kelio nuolaužų ir joms kyla didesnis sprogimo pavojus.
- Padidėjusios degalų sąnaudos: Senos padangos taip pat turi įtakos transporto priemonės degalų naudojimo efektyvumui. Nusidėvėjusios padangos gali prarasti optimalią formą ir standumą, todėl padidėja pasipriešinimas riedėjimui - jėga, kurią transporto priemonė turi įveikti, kad galėtų judėti į priekį. Didesnis pasipriešinimas riedėjimui reiškia, kad variklis turi dirbti intensyviau, todėl didėja degalų sąnaudos.
- Teisinės problemos: Važinėjant su padangomis, kurių nusidėvėjimas viršija teisės aktuose nustatytus saugos standartus, taip pat gali būti skiriamos baudos ir nuobaudos, kurios priklauso nuo jurisdikcijos, tačiau gali būti didelės. Kai kuriose vietovėse baudos didėja už kiekvieną padangą, todėl automobilis gali būti nubaustas keliomis baudomis už vieną policijos sustabdymą.
- Padidėjusios transporto priemonės techninės priežiūros išlaidos: Toliau važinėjant senomis padangomis gali padidėti ilgalaikės transporto priemonės techninės priežiūros išlaidos. Prasta padangų būklė gali sukelti papildomą apkrovą transporto priemonės pakabos sistemai ir geometrijai, todėl dažniau ir brangiau tenka atlikti remonto darbus.
Pagal Kelių eismo taisykles, nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. vasarines padangas reikia pakeisti žieminėmis padangomis. Dygliuotos ar nedygliuotos padangos? Dygliuotos leidžiamos nuo lapkričio 1 d.
Vasarines padangas praranda savo darbines savybes esant žemesnei temperatūrai nei 7 laipsniai. Žiema nelygu žiemai. Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau iš tiesų eismo sąlygos Skandinavijoje ženkliai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje. T. y. Automobilininkų poreikiai yra labai skirtingi, todėl renkantis naujas padangas būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais ir išanalizuoti, kiek daug ir kokiais keliais tenka važinėti, ar tenka keliauti į vakarų ar šiaurės Europą ir t. t.
Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis. Tačiau jos kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo, o važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Dygliuotos padangos Lietuvoje labai tinka tiems vairuotojams, kurie gyvena užmiestyje, vienkiemiuose, dažnai važinėja apsnigtais, nesutvarkytais keliais. Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu daro meškos paslaugą - dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Be to, minkšto gumos mišinio padangas kiek greičiau nusidėvi: siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Kietesnio gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į Senojo žemyno pietines valstybes.
Kaip tinkamai prižiūrėti padangas
Norint išvengti šių pavojų ir išlaidų, būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti padangas. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
Reguliarus protektoriaus gylio patikrinimas
Viena dažniausių klaidų - protektoriaus gylio nepatikrinimas. Lietuvoje minimalus leistinas protektoriaus gylis vasarinėms padangoms yra 1,6 mm, o žieminėms - 3 mm. Pats paprasčiausias būdas patikrinti padangų protektoriaus gylį - naudojant vieno arba dviejų eurų nominalo monetas. Jei tikrinama vasarinė padanga, reikėtų naudoti vieno euro monetą, o jei žieminė - dviejų eurų. Tarp padangos protektoriaus įstačius monetą, neturėtų matytis ant jos esančių išgraviruotų žvaigždučių. Taip pat protektoriaus gylį galima matuoti ir specialiai tam skirtais prietaisais, t. y., slankmačiu arba skaitmeniniu matuokliu. Be to, kai kurių gamintojų padangos yra gaminamos su unikaliais indikatoriais, kurie nurodo nusidėvėjimo lygį - tai gali būti simboliai, skaičiai, grioveliai ir pan.
Minimalaus protektoriaus gylis - 4 mm. Nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį, apautą 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga. Jei nauja 8 mm protektoriaus gylio padanga važiuojant 125 km/val.
Tinkamas oro slėgis padangose
Ne mažiau svarbu reguliariai tikrinti ir oro slėgį padangose. Specialistai rekomenduoja tai daryti bent kartą per mėnesį, ypač prieš ilgesnes keliones. Per mažas arba per didelis slėgis daro įtaką netolygiam padangų nusidėvėjimui - esant per dideliam slėgiui greičiau nudėvi vidurinė dalis, o per mažam - kraštai. Be to, netinkamo slėgio padangos gali turėti įtaką stabdymui ir degalų naudojimo efektyvumui, taip pat padidinti eismo įvykio galimybę.
Padangų balansavimas
Nors daugeliui vairuotojų atrodo, kad balansavimas yra nereikalingas, iš tiesu tolygiai paskirstytas svoris kiekvienam ratui gali žymiai sumažinti padangų nusidėvėjimą ir padidinti automobilio stabilumą.
Ratų suvedimas
Netvarkinga važiuoklė ir netinkama ratų geometrija yra vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių padangos dėvisi netolygiai. Tai gali ne tik sumažinti tarnavimo laiką, bet ir sukelti pavojų eismo saugumui. Jei padangos nusidėvėjusios netolygiai, t. y., jų šonai labiau nudilę nei centrinė dalis arba atvirkščiai, tai tokios padangos eksploatuoti jau nederėtų.
Padangų laikymas
Daugelis vairuotojų pamiršta, kad netinkamai laikomos padangos praranda savo savybes. Padangas patariama laikyti vertikalioje padėtyje, o siekiant išvengti deformacijos, jos neturėtų būti sudėtos ar sukrautos viena ant kitos. Padangų sandėliavimas su ratlankiais yra dar geresnis pasirinkimas - jas rekomenduojama laikyti horizontalioje padėtyje. Taip pat galima kiekvieną padangą dėti į plastikinį maišą, paliekant kuo mažiau oro, ir taip apsaugoti padangą nuo dulkių ir drėgmės. Padangas galima laikyti ir ant nenaudojamo automobilio ratų, tačiau svarbu, kad jų neslėgtų to automobilio svoris, todėl šis turėtų būti laikomas ant atramų.
Tinkamų padangų pasirinkimas sezonui
Vienas iš svarbiausių padangų pasirinkimo kriterijų yra jų pritaikymas sezonui. Žieminės padangos turi minkštesnį gumos mišinį, kuris užtikrina geresnį sukibimą žemoje temperatūroje. Vasarines padangas reikia pakeisti žieminėmis padangomis nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d.
Padangų amžius
Net jei padangos atrodo gerai, jų amžius gali būti svarbus veiksnys. Dauguma ekspertų rekomenduoja keisti padangas kas 6-10 metų, net jei jos nebuvo dažnai naudojamos. Padangos pagaminimo datą galima rasti šoniniame jos krašte - skaičių eilutė nurodo savaitę ir metus, kada padanga buvo pagaminta.
Važiavimo kaina ir saugumas naudojant žiemines padangas vasarą
„Žieminės padangos jau beveik atgyveno, tai per vasarą jas visiškai užbaigsiu ir rudenį pirksiu naujas“. Tai yra gana dažnai sutinkama vairuotojų, ypač taupesnių, idėja. Tačiau automobilių ekspertai ir padangų gamintojai rekomenduoja to jokiu būdu nedaryti. Žieminės padangos vasarą yra ir pinigų švaistymas, ir pavojus sau bei kitiems eismo dalyviams.
Šiomis dienomis, kai degalų kainos kartais, atrodo, kyla valandomis, visi sukame galvas, kaip sutaupyti. Važinėjantiems su žieminėmis padangomis vasarą to padaryti nepavyks: bandymas sutaupyti tokiu būdu dažniausiai baigsis išaugusiomis degalų sąnaudomis.
Visi didieji padangų gamintojai vieningai nurodo ir kitus esminius žieminių padangų naudojimo vasarą trūkumus. Dėl minkšto gumos mišinio žieminės padangos dėvisi kur kas greičiau. Čia ir vėl reikėtų skaičiuoti papildomas išlaidas - padangos, kurios dar galėjo tarnauti kelias žiemas, kitam šaltajam sezonui jau nebebus tinkamos. Su tokiomis padangomis važiuojant vasarą minkštasis gumos mišinys daugiau deformuojasi. Dėl to stiprėja pasipriešinimas riedėjimui. Šiam pasipriešinimui įveikti ir naudojami sparčiai brangstantys degalai.
Žieminių padangų naudojimo vasarą neekonomiškumą pabrėžia ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos katedros profesorius dr. Vidas Žuraulis. „Padangos nelygu padangoms, o automobilis - automobiliui, todėl kuro sąnaudų skirtumai nepasikeitus padangų į vasarines visiems būtų skirtingi, juos galima prognozuoti pagal padangų ženklinimą. Tačiau nepasikeitus padangų į vasarines kuro sąnaudos neabejotinai išauga. Skirtumas siekia iki pusės litro šimtui kilometrų“, - sako profesorius.
Kartu ir padangų dėvėjimasis smarkiai pagreitėja - per vieną vasarą net ir apynaujes žiemines padangas, galinčias tarnauti 5-6 metus, galima sutrinti taip, kad kitam rudens sezonui teks žvalgytis naujo automobilinės avalynės komplekto. „Vieną ar du sezonus naudotos žieminės padangos, jų nepakeitus vasarą, kitą rudenį gali jau nebeturėti reikiamo protektoriaus gylio ir jas teks keisti privalomai“, - teigia mokslininkas.
Už pinigus kur kas svarbesnis yra eismo saugumo aspektas. Įprastai žieminių padangų gumos mišinys sukuriamas taip, kad jo optimali veikimo temperatūra būtų iki 7-8 °C, o protektoriaus raštas taip pat pritaikytas žiemai. Tuo tarpu lengvesnis žieminių padangų deformavimasis šiltuoju metų laiku ne tik sukelia didesnį pasipriešinimą riedėjimui, bet ir tampa svarbiu vairavimo stabilumą mažinančiu veiksniu.
„Žieminė padanga skirta dirbti žiemos sąlygomis, kai ant dangos daug purvo, sniego mišinio. Vasarą sąlygos yra visai kitokios. Žieminės padangos yra gaminamos iš kitokio mišinio, kuris vasarą ne toks stabilus, daugiau deformuojasi, todėl automobilio valdymas būna ne toks tikslus. Tai ypatingai atsiliepia atliekant kritinį manevrą - stabdymo, staigaus nusukimo. Tada net nedideli savybių skirtumai gali lemti, kad vieno-kito metro stabdant ar nusukant nuo kliūties gali ir neužtekti“, - tvirtina V. Žuraulis.
Valstybės ir draudikų požiūris
Už nerūpestingumą ir bandymą dalyvauti automobilių eisme su netinkamomis padangomis vairuotojams gresia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda - nuo 30 iki 40 eurų. Kaip netinkamos padangos šiuo atveju yra traktuojamos vasarinės padangos žiemos metu (nuo lapkričio iki balandžio), dygliuotos žieminės padangos vasarą ir padangos, kurių protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų. Jeigu nedygliuotų žieminių padangų protektoriaus gylis yra pakankamas, už jų naudojimą vasarą nėra baudžiama. Tuo tarpu draudimo bendrovės žalą atlygins visais atvejais, net ir tuomet, kai kaltininko automobilis žiemą bus su vasarinėmis padangomis.
Tačiau yra ir svarbi sąlyga, kuri vairuotojui gali kainuoti itin brangiai. „Nepaisant to, kad draudimo bendrovės žalą atlygins visais atvejais, jeigu bus nustatyta, kad būtent padangų netinkamumas tapo eismo įvykio priežastimi, draudikas iš įvykio kaltininko žalos atlyginimo dydžio sumą gali išieškoti“, - įspėja BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
„Iš esmės padangų pakeitimas į vasarines šiltajam metų sezonui priklauso tik nuo pačių vairuotojų sąmoningumo. Bet daugelio metų patirtis ir ekspertų bandymai rodo, jog sugaišti šiek tiek laiko padangų keitimui verta ir dėl saugumo, ir dėl taupumo, net ir tuo atveju, kai kyla pagunda ilgesnį laiką naudojamas padangas „pribaigti“ vasaros metu“, - reziumuoja ekspertas.
Atėjus padangų keitimo sezonui, ekspertas ragina netaupyti: patarė, ko geriau nepirkti
Kaip atsisveikinti su senomis padangomis
Artėja padangų keitimo metas, kai vairuotojai suskubs keisti automobilių padangas. Pagal kelių eismo taisykles, keisti žiemines padangas į vasarines galima jau nuo balandžio 1 dienos, o jeigu žieminės padangos dygliuotos - tai privaloma padaryti iki balandžio 10 dienos. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad senos padangos neturi būti paliekamos prie garažo, konteinerio ar pamiškėje. Perkant padangas internetu, senųjų padangų atliekų tvarkymas yra reglamentuotas taip pat, kaip ir perkant fizinėje parduotuvėje. Atsisakymas priimti padangų atliekas yra įstatymo pažeidimas ir apie tai siūlome pranešti Aplinkos apsaugos departamento specialistams, el. Jei sandėlyje ar rūsyje turite užsilikusių senų, nebenaudojamų padangų, jas galima pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę savo savivaldybėje.
Marijampolės regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse gyventojai gali nemokamai palikti iki 5 lengvųjų automobilių padangų per metus. Palikti autoservise. Nedeginti ir nemesti jų gamtoje. Gamtoje padangoms suirti gali prireikti ir 140 metų, jos dažnai tampa gaisro priežastimi.
Aplinkos ministerija primena tris būdus, kaip teisingai atsikratyti padangomis:
- perkant naujas padangas, senąsias privalo priimti jas parduodančios įmonės.
- nereikalingas padangas nemokamai priims didelių gabaritų atliekų aikštelės (žr. Priedą). Tiesa, paprastai tokios aikštelės nemokamai priima iki penkių padangų.
- juridiniams asmenims rekomenduojama kreiptis į padangų atliekas tvarkančią įmonę ir atiduoti padangas pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį.
tags: #vaziavimas #senomis #padangomis