Važinėjimas riedučiais - tai puiki ir plačiai naudojama alternatyva kitų sporto šakų atstovams. Vasaros sezono metu juos apsiauna ledo ritulininkai žaisdami gatvės ritulį, kalnų slidininkai lavina slalomo įgūdžius leisdamiesi nuo nuokalnių, lygumų slidininkai palaiko fizinę formą ir tobulina techniką. Be to, tai puiki alternatyva ir bėgimui.
Riedant žmogaus kūnas intensyviai dirba nepatirdamas smūgių ir streso. Anot V. Zaubidovo, važinėjimas riedučiais - tai sporto šaka, reikalaujanti koordinacijos ir fizinio pasiruošimo. Čia kūnas dirba labai tolygiai, gauna tokias pačias apkrovas į abi kojas ir į abi rankas.
Sportuojant didžiausias krūvis tenka kojų raumenims, sėdmenims, stiprėja nugaros ir liemens raumenys, nes važiuojama kiek prisilenkus, todėl nugara nuolat įtempta, dalis krūvio tenka pečiams, mentims. Kai kurie riedutininkai važiuoja su lygumų slidinėjimo lazdomis, tuomet intensyviai dirba ir rankų raumenys.
Tai yra intensyvi kardiotreniruotė. Jos metu stiprinama širdis, kraujagyslių sistema, gerėja plaučių ventiliacija ir didėja jų tūris. Važiuojant riedučiais sąnariai patiria minimalias apkrovas, riedučių kontaktas su danga yra švelnus ir minkštas. Dėl to, po traumų atsigaunantiems sportininkams ar su sąnariais problemų turintiems žmonėms dažai rekomenduojama važinėti riedučiais.
Riedučiai taip pat yra vienas efektyviausių kalorijų degintojų. Skaičiuojama, kad 80 kilogramų sveriantis žmogus per valandą vidutiniu greičiu važinėdamas riedučiais sudegina apie 900 kcal. Pramoginis ir profesionalus važinėjimas riedučiais vėl labai populiarus. Jei ieškote naujo užsiėmimo ar būdo, kaip paįvairinti savo treniruočių rutiną, važinėjimas riedučiais yra tinkamas sprendimas.
Tai puikus būdas pagerinti savo fizinę ir psichinę sveikatą, tačiau tai dar daugiau. Važinėjimas riedučiais yra puiki transporto priemonė ir suteikia galimybę bendrauti.
Nauda sveikatai ir fizinei formai
Važinėjimas riedučiais, įtraukiant 90 % raumenų, turės teigiamą poveikį visam kūnui. Tai geras būdas pagerinti raumenų jėgą, pusiausvyrą, stabilumą ir širdies bei kraujagyslių ištvermę. Tai ideali priemonė, jei norite numesti viršsvorį arba išsiugdyti atletišką kūno sudėjimą.
Kiek kalorijų sudegina važiavimas riedučiais?
30 minučių treniruodamiesi pastoviu intensyvumu, galite sudeginti apie 250-330 kcal. Jei esate patyręs čiuožėjas ir sugebate išlaikyti intensyvų tempą, po valandos važiavimo galite sudeginti iki 600-700 kcal.
Degimo lygis važiuojant riedučiais yra panašus į rezultatus, pasiektus per grupinius važiavimo dviračiu užsiėmimus (važinėjimas dviračiu/spiningas patalpose) arba per irklavimą irklavimo treniruokliu vidutiniu tempu.
Svarbu, kad važinėjimas riedučiais neapkrauna sąnarių, kaip ir kitos intensyvios treniruotės (pvz., bėgimas ar šokinėjimas), todėl tai yra saugiau ir patogiau. Be to, jei praktikuosite įvairių rūšių triukus arba lavinsite naujus įgūdžius (pvz., greitį, vikrumą ir pan.), įgysite lankstesnį kūną ir geresnį protą.
Važinėjimas riedučiais taip pat didina pasitikėjimą savimi - dėl jo elgsitės drąsiau ir noriau išbandysite naujus iššūkius.
Kitas riedučių privalumas siejamas su galimybe efektyviai judėti mieste neteršiant aplinkos ir netampant bendruomenės dalimi. Visame pasaulyje organizuojama daugybė renginių, o nemažai didžiųjų miestų steigia daugybę asociacijų, kurios siekia suburti įvairaus pajėgumo riedutininkus ir populiarinti šią fizinio aktyvumo formą.
Reguliarus važiavimas riedučiais yra visiškai aerobikos treniruotės, kuris po mėnesio daro teigiamą poveikį jūsų sveikatai. Sustiprės jūsų širdis ir kojos, pagerės kvėpavimo ir kraujotakos sistemos. Pastebėsite, kad pagerėjo sąnarių judrumas, vikrumas ir pusiausvyra, taip pat kojų jėga. Be to, jūsų oda taps elastingesnė ir stangresnė, o kūnas įgaus gražesnius kontūrus - ypač lieknės kojos.
Važinėjant riedučiais pirmiausia dirba apatinė kūno dalis ir liemuo. Kadangi judesys yra šiek tiek į šoną, visiškai suaktyvėja sėdmens didysis raumuo, o atsispyrimo metu stipriai įsitraukia sėdmens vidurinis raumuo. Taip ne tik gražiai išformuosite sėdmenis, bet ir užtikrinsite geresnį kūno stabilumą ar net sumažinsite nugaros skausmus, atsirandančius dėl raumenų disbalanso.
Važinėjimas riedučiais yra geras keturgalvio raumens, blauzdų ir nugaros raumenų treniruotės. Be to, tai nemažas iššūkis jūsų pusiausvyrai, todėl judėjimo metu aktyvina stabilizuojantys raumenys vertikali laikysena. Prie šio mišinio pridėkite stuburo tiesiamuosius raumenis, tiesiuosius ir įstrižinius pilvo ir apatinės nugaros dalies raumenis, kurie atlieka svarbų vaidmenį išlaikant taisyklingą laikyseną.
Važinėjimas riedučiais yra puiki kardio treniruotė, kuri padės pagerinti bendrą sveikatą, sustiprinti raumenis, sudeginti daug kalorijų ir pasiekti atletišką kūno sudėjimą. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems tai puikus būdas smagiai praleisti laiką ir pramogauti lauke.
Važinėjimas riedučiais yra ne tik pramoga, bet ir sportas, todėl jo metu yra deginamos kalorijos. Važiavimas riedučiais yra puiki apatinės kūno dalies treniruotė, kurios metu yra mankštinami blauzdų, šlaunų ir sėdmenų raumenys. O laikydami pusiausvyrą ant riedučių, taip pat mankštiname rankas bei visą korpusą. Taip pat važinėjimas riedučiais yra puikus būdas ugdyti jėgą bei ištvermę.
Važiavimas riedučiais stiprina raumenis - tarp jų ir širdį! Tiesą pasakius, Amerikos širdies asociacija (ang. American Heart Association) čiuožimą laiko pačiu geriausiu širdies stiprinimo pratimu. Važinėjimas riedučiai pagerina pusiausvyrą, nes reikalauja išlaikyti stabilų korpusą, riedant panaudoti apatinės nugaros dalies ir pilvo raumenis.
Amerikos diabeto asociacija (angl. American Diabetes Association) diabeto valdymui ir prevencijai rekomenduoja rinktis dviejų rūšių fizinį aktyvumą: jėgos treniruotes ir aerobinius pratimus. Važinėjimas riedučiais sujungia abi šias sporto technikas!
Jei jums skauda sąnarius bėgiojant, šokinėjant ar atliekant kitus pratimus sporto salėje, rinkitės važinėjimą riedučiais. Šis sportas minimaliai apkrauna sąnarius.
Važinėjimas riedučiais yra tokia sporto šaka, kurią gali įvaldyti beveik kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar pasirengimo lygio - riedučiais gali važinėti jau darželinukai. Tačiau iš pradžių važinėjimas riedučiais gali būti skausmingas pomėgis - būkite pasiruošę kritimams, mėlynėms ar įbrėžimams. Didelį vaidmenį vaidins gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą, gera judesių koordinacija ir vikrumas.
Anksčiau ar vėliau, įgiję pakankamai patirties, galėsite išbandyti ir sudėtingesnius triukus ar įgūdžius, tokius kaip greitis ar vikrumas, kurie leis jums tapti lankstesniems ir pagerins jūsų protinę veiklą.
Kaip pradėti važinėti riedučiais?
Neskubėkite pirkti batų su ratais, iš pradžių juos išsinuomokite. Tik išbandę kelias riedučių rūšis suprasite, kokių jums reikia. Pradedantiesiems riedutininkams tiks poilsiniai riedučiai. Fitneso stiliaus riedučiai yra skirti aktyviam poilsiui, turintiems važiavimo patirties.
Norėdami jaustis tvirtai, važiuodami su riedučiais privalote išmokti teisingos stovėsenos. Dauguma pradedančių riedutininkų dėl nežinojimo silpnai užsega viršutinį dirželį. Nepakankamai jį užveržus, padidėja apkrova pėdos raumenims, kurie yra atsakingi už teisingą kojos padėtį bate. Tai blaško dėmesį, neteisingai paskirsto raumenų apkrovas.
Teisinga stovėsena: truputį pasilenkite į priekį, kojas laikykite pečių plotyje ir truputį sulenktas per kelius. Taip pat vieną pėdą laikykite puse riedučio priekyje antrosios. Stovėdami vietoje (ir paleidę atramą), truputį sulenkite kojas per kelius ir iš pradžių lėtai pabandykite palenkti kūną į priekį, atgal, į kairę ir į dešinę. Kai apsiprasite su pusiausvyros laikymu, pamažu didinkite pasilenkimų į skirtingas puses tempą. Atlikdami šiuos veiksmus bei laikydami kojas pečių plotyje ir vieną pėdą per pusę riedučio priekyje kitos, surasite sau idealią kūno padėtį - geriausią stovėseną.
Kai tik Jūs atrasite tvirtos stovėsenos padėtį, pabandykite suprasti ir pajusti, kaip sukasi ratukai. Norėdami išmokti važinėtis riedučiais, pirmąsias dvi treniruočių dienas maksimaliai apkraukite savo kojas - neduokite joms atsikvėpti ir organizmas prisitaikys alternatyviam judesiui. Geriausia būtų, kad paminėtos dvi treniruočių dienos sektų viena paskui kitą, be pertraukos.
Svarbiausia - saugumas
Pirmiausia reikia įvaldyti pagrindinius dalykus - atsistoti, judėti į priekį, stabdyti, suktis ir kristi. Sutelkite dėmesį į ramų tempą. Jei esate pradedantysis čiuožėjas, stenkitės važiuoti kartu su patyrusiu asmeniu.
Prieš užsidėdami ritinėlius visada apšilkite, kad raumenys, sąnariai, raiščiai ir sausgyslės būtų paruošti pratimui. Atlikite rankų sukimąsi pirmyn ir atgal, kojų supimąsi, šuoliukus, bėgimą vietoje ir t. t.
Pirmus žingsnius riedučiais galite žengti namuose ant kilimo arba kieme. Nusprendę pradėti važinėti bekele, raskite atvirą, lygią ir pakankamai tuščią vietą: betoninį privažiavimą, automobilių stovėjimo aikštelę, žaidimų aikštelę, aikštę, riedlenčių parką ir pan. Venkite vietų, kuriose vyksta intensyvus automobilių ar pėsčiųjų eismas, kol tapsite pajėgus ir pasitikintis savimi riedlentininkas.
Atsisėskite ant grindų ir užsidėkite volelius. Pereikite į atsiklaupimo padėtį, ištieskite kojas klubų plotyje ir rankomis atsistokite. Tada atsistokite tiesiai, pėdos turi būti pečių plotyje. Sulenkite kelius ir šiek tiek pasilenkite į priekį. Pradėkite atsispirti viena koja, o kita - slysti.
Baimė nukristi verčia įtempti visą kūną, todėl dar sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Kad būtų lengviau išmokti šį elementą, pasirinkite minkštą, žolėtą vietą, kurioje galėtumėte atlikti pratimą, susijusį su kontroliuojamu kritimu į priekį. Taip pat dėvėkite kelių, alkūnių ir riešų apsaugas.
Pastatykite pėdas arti ir lygiagrečiai viena kitai, stipriai sulenkite kelius ir šiek tiek sulenktas per alkūnes rankas ištieskite į priekį.
Stabdymas yra vienas svarbiausių įgūdžių, kuriuos reikia įvaldyti mokantis čiuožti. Yra daugybė stabdymo būdų (pavyzdžiui, technika, vadinama plūgu, kai kojos statomos į A raidę, arba T-stop - kojos statomos būtent į šią raidę), kaip sustoti važiuojant riedučiais, todėl išbandykite kelis ir raskite sau ar savo vaikui tinkamiausią.
Pirmiausia reikia šiek tiek pagreitinti apsisukimą ant riedučių. Tada, priklausomai nuo krypties, kuria norite pasukti, iškelkite dešinę arba kairę koją į priekį. Galite padėti sau rankomis.
Svarbiausia - patikrinti visą įrangą. Riedučių sagtys ir raišteliai turi būti stipriai suveržti. Be to, kiekvienas turėtų apsirūpinti kelių, alkūnių, riešų apsauga ir šalmu.
Važiuojant riedučiais svarbu išlaikyti tinkamą stovėseną ir laikyseną. Keliai turi būti sulenkti. Viena didžiausių pradedančiųjų klaidų - ištiestos kojos. Važiuojant ištiestomis kojomis didesnė tikimybė griūti atbulomis ant nugaros, rankų ar galvos. Visos apsaugos ir skirtos tam, kad apsaugotų į priekį krintantį žmogų.
Didelių reikalavimų nėra. Svarbiausia - kad apranga nevaržytų judesių. Nepatartina važiuoti su džinsais ar panašiai. Rekomenduojama vilktis sportinę aprangą, su kuria būtų mažiau prakaituojama.
Patariama važiuoti kuo lygesnėje vietoje. Vengti duobėtų, kalnuotų vietų. Lygi danga palengvins važiavimą. Be to, nerekomenduojama važiuoti per balas, smėlį, lyjant lietui ar per šlapią dangą. Pirmiausia - dėl saugumo, nes važiuoti šlapia danga ganėtinai slidu. Be to, šlapia danga kenkia riedučiams.
Pasivažinėjus per lietų, o paskui namie padėjus riedučius į kampą, vėliau gali tekti keisti riedučių guolius, nes jie paprasčiausiai surūdys. Jei jau važiavote šlapia danga, grįžę namo turite sutvarkyti guolius, išvalyti riedučius, juos sutepti. Tai yra sudėtingas procesas.
Pradedantiesiems patartina riedėti gana greitais, trumpais ir lengvais žingsniais, atsispiriant nedideliais mostais. Ilgainiui atsispyrimai ilgėja, tempas darosi tolygesnis.
Posūkiuose svarbiausia dėmesį sutelkti ne vien į kojas, bet ir į visą kūną. Svarbu, kad darant posūkį kūnas suktųsi posūkio kryptimi.
Stabdant kojos turi būti sulenktos. Vieną koją reikia išstumti į priekį.
Riedučių tipai ir pasirinkimas
Kai kalbama apie guolius, pradėkite nuo tokių, kurie pažymėti ne aukštesniu kaip ABEC-3 ženklu, o įgūdžiams tobulėjant juos keiskite greitesniais.
Rinkitės modelį su minkštu batu, tinkamu kontūru ir trijų žingsnių tvirtinimo sistema (raišteliai, velcro, sagtis). Kalbant apie pačiūžas, pradžioje verta rinktis kompozitinius modelius, nes jie gerai amortizuoja smūgius ir yra lankstūs. Kalbant apie ratukus, rinkitės guminius ratukus, kurie amortizuoja smūgius ir yra tylūs.
Nesvarbu, ar renkatės suaugusiųjų, ar vaikų riedučius, jų dydį reikia nustatyti teisingai. Jie turi būti patogūs ir gerai prigludę, bet ne per ankšti. Turėtumėte turėti galimybę judinti pirštus, bet pėda juose neturėtų slysti.
4 ir 5 metų vaikams bei vyresniems vaikams, kurie dar tik mokosi vairuoti, patartina rinktis vaikiški riedučiai. Jie suprojektuoti taip, kad būtų lengva ir saugu judėti. Dažniausiai jos turi žemą svorio centrą, todėl yra stabilios, taip pat reguliuojamo ilgio ir stabdžius (pvz., už paskutinio rato sumontuoto skriemulio pavidalo), kurie padeda pradedančiajam čiuožėjui saugiai sustoti. Be to, jos paprastai turi paminkštintus įdėklus, kad geriau apsaugotų pėdos ir čiurnos sąnarius nuo traumų.
Kad važiavimas būtų patrauklesnis, kai kurie prekių ženklai prie vaikiškų riedučių montuoja šviečiančius ratukus.
Pradedantiesiems rekomenduojami riedučiai „Fitness“. Jie turi patogius minkštus batus, didesnius ratukus. Pats riedučių rėmas yra šiek tiek ilgesnis, nei įprasta, todėl lengviau atsispirti, suteikia stabilumo. Tokie riedučiai gale turi gamyklinį stabdį.
Paprastai kokybiški patvarūs riedučiai kainuoja nuo 100 iki 150 eurų. Pigesnių riedučių batas nėra toks tvirtas, minkštesnis, prastesnio plastiko. Pats rėmas nėra toks patvarus, prastesnė ratukų kokybė. Labai geri kokybiški ratukai atlaiko du sezonus. Kiti gali susidėvėti per porą mėnesių. Viskas priklauso nuo kainos. Paprastai kuo didesnė kaina, tuo geresnės riedučių dalys.
Kokybiškiausius „Fitness“ stiliaus riedučius, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje, gamina tokios firmos kaip „Powerslide“, „K2“, „Fila“ ar „Rollerblade“.
Tiesa, prieš perkant riedučius patartina pamėginti riedėti išsinuomotais. Kartais žmonės pabando ir išsigąsta, todėl bent kartą pasipraktikuoti būtų į naudą.
Visi riedučiai turi bendrų dalių ir ypatybių. Tai ratukai ir guoliai. Tiesa, vieni guoliai gali būti pagaminti iš patvaraus plastiko, kiti - metalo. Žinoma, skiriasi ir ratukai, kurie gali būti skirtingų dydžių, o ir jų išdėstymas ne visada būna vienodas. Tai ir nurodo, kad riedučiai gali būti skirtingų tipų. Vienas tipas - riedučiai su keturiais ratukais, kurie yra išdėlioti vienoje linijoje. Tokie riedučiai yra šiek tiek sunkiau valdomi, kadangi, reikalauja geresnių pusiausvyros ir koordinacijos išlaikymo įgūdžių. Jie naudojami plačiausiai, yra populiariausi ir gali būti skirti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kitas tipas - riedučiai su keturiais ratukais, kurie yra išdėstyti poromis. Šiais naudotis - lengviau, net ir neturint įgūdžių. Kadangi, ratukai yra išdėstyti poromis, pusiausvyrą išlaikyti ir lengviau, tad, ir važiuoti pavyks geriau ir patogiau.
Riedučiai suteiks smagius pasivažinėjimus, leis palaikyti tinkamą ir reikiamą fizinį aktyvumą, skatins daugiau laiko praleisti lauke, gryname ore. Tačiau, norint, kad pasivažinėjimai būtų ne tik smagūs, bet ir saugūs, labai svarbu pasirūpinti ir priedais, apsaugomis. Specialistai rekomenduoja su riedučiais kartu įsigyti ir antkelius, alkūnių apsaugas, kurios, kritimo metu padės apsaugoti šias kūno dalis nuo rimtesnių susižalojimų ir traumų. Taip pat, neatsiejamas riedučių kompanionas turėtų būti ir šalmas. Kadangi, galvos sumušimai ir traumos gali turėti itin rimtų pasekmių ir sveikatos pažeidimų, o riedučiais važiuojant yra išvystomas didelis greitis, labai svarbu, kad pasivažinėjimus visuomet lydėtų ir kokybiškas apsauginis šalmas.
Kada ir kodėl verta išmokti važinėti riedučiais?
Verta paminėti, kad niekada nevėlu išmokti važiuoti riedučiais, ypač todėl, kad tai neapsunkina sąnarių ir padeda palaikyti gerą širdies ir viso kūno būklę.
Jei norite išmokti važiuoti riedučiais, pagrindinius judesius galite išmokti ir per 10 minučių, tačiau išmokti važiuoti - ne. Visada patariame vaikams ir suaugusiems, kurie tik pradeda, eiti į individualias pamokas, nes yra tekę matyti, kai naujokas ateina į grupinę pamoką ir mato kitus jau važiuojančius. Jam gana sunku. Sunku juos pavyti, daryti tuos pratimus, kuriuos daro pažengusieji. Galbūt net gali apimti savotiškas nusivylimas savimi.
Tie, kurie yra kažkada sportavę, riedučiais važiuoti, tikėtina, išmoks greičiau, nes tokių žmonių koordinacija kitokia. Jų raumenynas visiškai kitoks. Jie tiesiog geriau valdo savo kūną. Jei žmogus, sakykime liaudiškai, sugriuvęs, jam tikrai reikės įdėti nemažai darbo.
Specialistų teigimu, pagrindinių važinėjimuisi reikalingų judesių galima išmokti vos per 10 minučių, bet išmokti važiuoti - ne. Visada patariame vaikams ir suaugusiems, kurie tik pradeda, eiti į individualias pamokas, nes yra tekę matyti, kai naujokas ateina į grupinę pamoką ir mato kitus jau važiuojančius. Jam gana sunku. Sunku juos pavyti, daryti tuos pratimus, kuriuos daro pažengusieji. Galbūt net gali apimti savotiškas nusivylimas savimi.
V. Zaubidovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje nėra daug vietų, kurios būtų tinkamos važinėtis riedučiais. Pašnekovo nuomone, Vilniuje tam tinka tik Vingio parkas ir dviračių takai palei Nerį. Vingio parkas šiuo metu yra savotiška riedutininkų Meka. Vakarais jų tikrai be proto gausu. Kai išasfaltavo papildomai takus, manau, riedutininkų bus dar daugiau. Be Vingio parko dar turime dviračių takų palei Nerį, kur yra asfaltas. Jis tikrai neblogas, bet siauras. Greičiau važiuojančių riedutininkų atsispyrimas platus, todėl su kažkuo prasilenkti gana komplikuota.
Jis sutinka - riedučiais galima važinėtis ir tam nepritaikyta danga, bet tai sumažina ir komfortą, ir riedėjimo greitį. Tai aktualu ir kalbant apie mėgėjišką važiavimą. Taip važiuojant tikrai purto ir kojos tikrai pavargsta. Tas purtymasis, pasakyčiau, yra „neskanus sportas“. Be abejo, yra atskiras stilius, vadinamasis „free skating“ [laisvas važiavimas - LRT.lt], kai tu važiuoji per miestą, šokinėdamas nuo bortelio ant bortelio, truputį važiuoji gatve, truputį šaligatviu. Tai gal labiau laisvalaikio praleidimo būdas.
Anot pašnekovo, važinėjimas riedučiais itin naudingas sportas, nes važiuojant judama simetriškai - abi kūno pusės dirba vienodai ir todėl raumenys taip pat vystosi vienodai. Jeigu pagalvotumėte apie daugybę sporto šakų, jos asimetriškos, todėl šiek tiek išbalansuoja kūną. Be to, važiuojant riedučiais dirba tiek kojos, tiek rankos, jei važiuojama taisyklingai. Kas nori pasidailinti figūrą, tai irgi labai geras sportas, nes labai stipriai dirba kojos, sėdmenys, pilvo presas.
Literatūra nurodo, kad riedučių sportas varžosi su bėgimu. Abi sporto šakos, teigia V.
Fizinė nauda: Važinėjant riedučiais dirba daug raumenų grupių - tiek kojos, tiek nugara, tiek rankos. Be to, kitaip nei bėgant, važiavimas riedučiais mažiau apkrauna sąnarius. Nėra spyruokliavimo aukštyn ir žemyn, todėl mažesnė tikimybė pakenkti kūnui. Judesiai riedant glotnesni, nėra tokios apkrovos. Riedėjimas yra gera mankšta kojoms. Riedučiai gali prilygti aktyviam bėgimui. Važinėjant riedučiais pulsas nesunkiai pasiekia 135-160 dūžių per minutę ribą - optimalią sąlygą, kai deginami riebalai.
Jeigu su riedučiais 1 kilometrą nuvažiuosite per 4,5 min. (tai labai lėtai), per valandą sudeginsite maždaug 400 kilokalorijų. Be to, riedant batais ant ratukų dirba beveik visi raumenys - kojų, nugaros, preso, rankų ir pečių. Važiavimas riedučiai į kalną - idealus būdas pilvo presui treniruoti. O balansavimas ant vienos kojos priverčia dirbti giliuosius organizmo raumenis. Be to, krūvis, tenkantis keliams, važiuojant riedučiai yra dukart mažesnis, nei bėgiojant.
Sporto medicinos specialistai tiems, kas skundžiasi sąnariais, stuburo problemomis ar turi didelį antsvorį, rekomenduoja rinktis būtent riedučius.
Kam nepasisekė su riedučiais?
Jeigu jums diagnozuota vestibiuliarinio aparato sutrikimų, riedučiai, deja, ne jums.
2 mėnesius riedučiais nerekomenduojama važinėti tiems, kurie patyrė galvos traumas.
Jeigu nešiojate akinius, apsiavę riedučius įsidėkite kontaktinius lęšius tam, kad nugriuvę nesulaužytumėte akinių bei nepažeistumėte akių.
Jeigu esate pilnapadis, į riedučius būtinai įsidėkite supinatorius.
Galima susižaloti ir įsivaryti šiokių tokių fobijų. Kai dirbame su vaikais, labai gerai matosi, kad reikia tiesiog daug darbo, norint vaiką pastatyti ant riedučių per dvi tris treniruotes. V. Zaubidovas įsitikinęs - vaikai iš tikrųjų turi mažiau baimės jausmo, kas gali padėti mokytis, bet kelis kartus parkritę vaikai vis dėlto taip pat sustabarėja ir bijo nugriūti dar kartą.
Su naujokais visada pradedame ant žolės, - sako V. Zaubidovas. - Tai reikalinga, kad jie pajustų riedučius ant kojų, išmoktų, kaip ką reikia daryti. Darome pratimus ant žolės. V. Češulis priduria, kad pradedantiems mokytis vaikams iki 12 metų paprastai rekomenduojama dėvėti specialias apsaugas.
Pasak trenerio, taip pat nereikėtų tikėtis, kad, jeigu mokate čiuožti pačiūžomis, lengvai galėsite išmokti važiuoti riedučiais: „Pačiūžos skirtingos: figūrinės, ledo ritulio ir greitojo čiuožimo. Figūrinių pačiūžų priekyje yra dantukai. Čiuoždami tokiomis pačiūžomis žmonės spiriasi pirštukais.“
Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kokie riedučiai. Riedučiais už 20 eurų su plastikiniais ratukais ir minkštu batu, kuris nelaiko čiurnos stabiliai, pavažiuoti daugeliui ir nepavyksta. Tada žmonės pagalvoja - čia ne man, numeta riedučius, ir tuo viskas baigiasi.
V. Zaubidovas antrina, kad čiuožiantiems pačiūžomis gali būti sunku išmokti važiuoti riedučiais ir dėl psichologinio barjero: „Ant ledo, ko gero, žmonės jaučiasi truputį psichologiškai komfortabiliau. Kai išeini ant asfalto, labai baisu nugriūti. Gali būti, kad yra ir kažkoks psichologinis barjeras, kuris neleidžia atsipalaiduoti ir kūnui daryti tai, ką jis moka.“
Anot pašnekovų, riedučiai yra gera transporto priemonė, nes važiuojant jais galima pasiekti vidutiniškai apie 40 km/h greitį. Važiuojant nuo kalno, tvirtina V. Češulis, pasiekiamas ir dar didesnis greitis: „Šiemet nuo kalno leidausi 69 km/h greičiu su grupe. Grupėje leidžiasi apie 100 žmonių.“
V. Zaubidovo tikinimu, norint pradėti važinėti riedučiais, reikia ir šiek tiek drąsos. Be to, priduria specialistas, naudinga, jei kas nors pamoko, kaip ant riedukinių pačiūžų stovėti taisyklingai. „Pačiam eksperimentuoti, išradinėti gana sudėtinga.“
Jei norite išmokti važiuoti riedučiais, pagrindinius judesius galite išmokti ir per 10 minučių, tačiau išmokti važiuoti - ne. LRT RADIJUI sako viešosios įstaigos „Terasport akademija“ direktorius Viktoras Zaubidovas.
Pasak V. Zaubidovo, važinėjimas riedučiais Lietuvoje populiarėja - ne tik daugėja riedutininkų gatvėse, bet ir didėja asortimentas parduotuvėse. „Paklausa yra, žmonės tuo domisi, užsiima. Tai tampa ne tik pramoga (kai tiesiog išeinama pasivažinėti), bet ir gana nebloga transporto priemone, kurios naudojimas šiek tiek (kukliai pasakiau) ribotas dėl infrastruktūros, kurią galime naudoti“, - sako V.
Jau septynerius aštuonerius metus riedutininkų varžybose dalyvaujantis V. Češulis pastebi, kad vis dėlto Lietuvoje riedučiai dar nėra tokie populiarūs, kaip kitose, kad ir Baltijos, šalyse: „Lietuvoje tai dar naujovė, bet jau organizuojami renginiai, kurie pritrauktų žmones.“
tags: #vaziavimas #su #rieduciais #ant #bats