Riedučiai - tai ne tik smagi transporto priemonė ar laisvalaikio forma, bet ir puiki treniruotė. Pastaraisiais metais smarkiai pasikeitė žmonių požiūris į riedučius. Jeigu anksčiau jie buvo laikomi vaikų žaidimu, tai dabar šią priemonę renkasi ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Riedučiai vėl išpopuliarėjo ir tapo madingi. Mėgomi „Inline“ tipo riedučiai, o „Quad“ riedučiai ypač populiarūs tarp šokėjų. Lyderiaujančių riedučių gamintojų, tokių kaip „Powerslide“ ar „Rollerblade“, prekių paklausa šiais metais visame pasaulyje pasiekė apie trijų šimtų procentų augimą, tad rinkose tikrai jaučiamas riedučių trūkumas. Riedučių populiarumo era prasidėjo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, rinkoje pasirodžius keturių ratukų, išdėstytų dviem eilėmis („Quad“ tipo), riedučiams. Neilgai trukus juos savo universalumu, manevringumu, greičiu ir stabilumu nukonkuravo naujieji „Inline“ tipo riedučiai, kurių ratukai buvo sumontuoti į vieną eilę. Tuo metu riedučių pasaulis išgyveno tikrą bumą, susiformavo atskiros riedėjimo disciplinos - agresyvaus stiliaus, fitneso, rekreaciniai, slalomo, greitojo riedėjimo.
Riedučiais važinėjančių žmonių pasirodymai filmuose, TV laidose, reklamose bei visuose žemynuose vykdomos riedučių varžybos įkvėpė daugybę žmonių išbandyti naują, dar jiems neatrastą sporto rūšį. Panašias tendencijas stebime šiuo metu. Riedučiai vėl išpopuliarėjo ir tapo madingi. Mėgomi „Inline“ tipo riedučiai, o „Quad“ riedučiai ypač populiarūs tarp šokėjų. Riedučių žmonės iš naujo atrado prasidėjus pandemijai, kai buvo įvesti keliavimo ir bendravimo suvaržymai. Riedučiai suteikė galimybę ištrūkti iš namų, pajudėti miesto gatvėmis ar parkų takais. Nukėlus daugybę varžybų bei čempionatų, profesionalūs sportininkai liko be galimybių tinkamai treniruotis, atstovauti savo klubus ar šalį. Daugybei slidinėjimo bei ledo ritulio sporto žvaigždžių važinėjimas riedučiais atstojo treniruotes ant sniego ar ledo. Profesionalūs sportininkai visuomenei dažnai yra pavyzdys, įkvėpimas ir jų nuomonės formuotojai. Tad žinomų sportininkų pasirodymas su riedučiais padidino jų populiarumą. Ne viena Lietuvos socialinių tinklų žvaigždė šiemet taip pat apsiavė riedučius ir apie tai pranešė savo sekėjams. Sekdami tendencijas, ir Lietuvos reklamų kūrėjai į savo projektus panoro įtraukti riedutininkų pasirodymus.
Kodėl verta važinėti riedučiais?
Važinėjimas riedučiais suteikia daug naudos. Jau pats buvimas lauke leidžia kvėpuoti grynu oru, o tai naudinga kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemoms. Riedučiai taip pat lavina pusiausvyrą, judesių koordinaciją. Važinėjimas riedučiais - visavertė aerobikos treniruotė, nė ką neprastesnė už važinėjimą dviračiu ar bėgimą. Aišku, jei apsiavę šiuos batus nuolat judėsite, o ne pasirėmę į medį trauksite dūmą. Jeigu su riedučiais 1 kilometrą nuvažiuosite per 4,5 minutės (tai labai lėtai), per valandą sudeginsite maždaug 400 kilokalorijų. Važiavimas riedučiai į kalną - idealus būdas pilvo presui treniruoti. O balansavimas ant vienos kojos priverčia dirbti giliuosius organizmo raumenis. Be to, krūvis, tenkantis keliams, važiuojant riedučiai yra dukart mažesnis, nei bėgiojant.
Riedučiai yra puiki alternatyva nemėgstantiems bėgioti arba važinėti dviračiais, ypač tiems žmonėms, kurie susiduria su kelio sąnario problemomis. Važinėjimas riedučiais yra puiki kardio treniruotė, kuri padės pagerinti bendrą sveikatą, sustiprinti raumenis, sudeginti daug kalorijų ir pasiekti atletišką kūno sudėjimą. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems tai puikus būdas smagiai praleisti laiką ir pramogauti lauke. Kai pirmą kartą pradedate važinėti riedučiais, svarbu važiuoti lėtai ir būti atsargiems. Dėvėkite apsaugines priemones, p উদাহরণ: kelių, alkūnių ir riešų apsaugas. Važinėjimas riedučiais yra tokia sporto šaka, kurią gali įvaldyti beveik kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar pasirengimo lygio - riedučiais gali važinėti jau darželinukai. Tačiau iš pradžių važinėjimas riedučiais gali būti skausmingas pomėgis - būkite pasiruošę kritimams, mėlynėms ar įbrėžimams. Didelį vaidmenį vaidins gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą, gera judesių koordinacija ir vikrumas.
Važinėjant riedučiais pirmiausia dirba apatinė kūno dalis ir liemuo. Kadangi judesys yra šiek tiek į šoną, visiškai suaktyvėja sėdmens didysis raumuo, o atsispyrimo metu stipriai įsitraukia sėdmens vidurinis raumuo. Taip ne tik gražiai išformuosite sėdmenis, bet ir užtikrinsite geresnį kūno stabilumą ar net sumažinsite nugaros skausmus, atsirandančius dėl raumenų disbalanso. Važinėjimas riedučiais yra geras keturgalvio raumens, blauzdų ir nugaros raumenų treniruotės. Be to, tai nemažas iššūkis jūsų pusiausvyrai, todėl judėjimo metu aktyvina stabilizuojantys raumenys vertikali laikysena. Prie šio mišinio pridėkite stuburo tiesiamuosius raumenis, tiesiuosius ir įstrižinius pilvo ir apatinės nugaros dalies raumenis, kurie atlieka svarbų vaidmenį išlaikant taisyklingą laikyseną. Anot pašnekovo, važinėjimas riedučiais itin naudingas sportas, nes važiuojant judama simetriškai - abi kūno pusės dirba vienodai ir todėl raumenys taip pat vystosi vienodai. Jeigu pagalvotumėte apie daugybę sporto šakų, jos asimetriškos, todėl šiek tiek išbalansuoja kūną. Be to, važiuojant riedučiais dirba tiek kojos, tiek rankos, jei važiuojama taisyklingai. Kas nori pasidailinti figūrą, tai irgi labai geras sportas, nes labai stipriai dirba kojos, sėdmenys, pilvo presas. Literatūra nurodo, kad riedučių sportas varžosi su bėgimu. Abi sporto šakos padeda sudeginti maždaug tiek pat kalorijų.
30 minučių treniruodamiesi pastoviu intensyvumu, galite sudeginti apie. 250-330 kcal. Jei esate patyręs čiuožėjas ir sugebate išlaikyti intensyvų tempą, po valandos važiavimo galite sudeginti iki 600-700 kcal. Degimo lygis važiuojant riedučiais yra panašus į rezultatus, pasiektus per grupinius važiavimo dviračiu užsiėmimus. (važinėjimas dviračiu/spiningas patalpose) arba per irklavimas irklavimo treniruokliu vidutiniu tempu. Svarbu, kad, važinėjimas riedučiais neapkrauna sąnarių, kaip ir kitos intensyvios treniruotės (pvz., bėgimas ar šokinėjimas), todėl tai yra saugiau ir patogiau. Be to, jei praktikuosite įvairių rūšių triukus arba lavinsite naujus įgūdžius (pvz., greitį, vikrumą ir pan.), įgysite lankstesnį kūną ir geresnį protą. Važinėjimas riedučiais taip pat didina pasitikėjimą savimi - dėl jo elgsitės drąsiau ir noriau išbandysite naujus iššūkius. Kitas riedučių privalumai siejamos su galimybe efektyviai judėti mieste neteršiant aplinkos ir netampant bendruomenės dalimi. Visame pasaulyje organizuojama daugybė renginių, o nemažai didžiųjų miestų steigia daugybę asociacijų, kurios siekia suburti įvairaus pajėgumo riedutininkus ir populiarinti šią fizinio aktyvumo formą. Galiausiai, riedučiai ir riedlentės yra fantastiškas šeimos užsiėmimas, suteikiantis malonumą gryname ore. Reguliarus važiavimas riedučiais yra visiškai aerobikos treniruotės, kuris po mėnesio daro teigiamą poveikį jūsų sveikatai. Sustiprės jūsų širdis ir kojos, pagerės kvėpavimo ir kraujotakos sistemos. Pastebėsite, kad pagerėjo sąnarių judrumas, vikrumas ir pusiausvyra, taip pat kojų jėga. Be to, jūsų oda taps elastingesnė ir stangresnė, o kūnas įgaus gražesnius kontūrus - ypač lieknės kojos.
Bent 30 minučių per dieną, 3-5 kartus per savaitę. Tačiau nepamirškite, kad net 10-20 minučių, skirtų fiziniam aktyvumui, yra geriau nei jokio judėjimo. Važinėjimas riedučiais yra puiki transporto priemonė. Įgudęs riedutininkas nesunkiai perkopia 20 km/val. greitį. Tad reikiamą vietą mieste pasieksite bent 3 kartus greičiau nei eidami pėsčiomis. Susirasti bendraminčių. Augant riedučių populiariumui, riedėtojai buriasi į bendruomenes pagal važiavimo stilių, įgūdžių lygį, važinėjimo vietas. Apsiavus riedučius nebus sunku surasti bendraminčių, susipažinti su naujais žmonėmis bei gauti vieną kitą patarimą. Važinėti visa šeima. Pastebėjome, kad šiemet, kaip niekad daug žmonių pasivažinėjimą riedučiais atrado kaip būdą leisti laiką su visa šeima. Šeimos priima naujus iššūkius ir drauge mokosi riedėti. Kuriamas artimas ryšys tarp šeimos narių, o vaikai, žinoma, visada nori aplenkti tėvus. Skirti pasimatymą ant riedučių. Dviese ramiai riedėti parko takais ir šnekučiuotis labai smagu. Šį pavasarį vaikinai bei merginos savo antroms pusėms dažnai dovanų pirko riedučius. Taip pat mūsų parduotuvėje lankosi poros norinčios naujos bendros veiklos. Bendra mėgstama veikla stiprina tarpusavio ryšį.
Pirmieji žingsniai: ką reikia žinoti
Vienas iš pagrindinių patarimų tiems, kas tik pradeda mokytis važinėti riedučiais - pirmus žingsnius ženkite ant žolės. Kadangi žole riedėti nepavyks, čia jausitės stabiliai, įsisavindami taisyklingą stovėseną, praktikuodamiesi teisingai atsispirti ar net saugiai nugriūti ir atsistoti, teigiama pranešime spaudai. Važinėjant riedučiais, svarbu laikytis kelių taisyklių. Su šia priemone reikėtų vengti balų ir smėlio, taip pat reikia kontroliuoti savo riedėjimo greitį. Per didelis greitis gali sukelti pavojų tiek pačiam riedančiam, tiek aplinkiniams. Pasiekus didelį greitį, daug sunkiau yra suvaldyti riedučius ir atlikti reikiamą manevrą. Taip pat riedutininkams būtina naudoti apsaugas. Norint tinkamai išmokti riedėti, rekomenduojama kreiptis pas instruktorius.
Viena dažniausių pradedančiųjų klaidų - ydinga stovėsena. Siekiant stabilesnės stovėsenos, žmonės išskečia kojas, tačiau tokia pozicija neleidžia atlikti atsispyrimo. Praktiškai visas važiavimas riedučiais yra balansavimas ant vienos kojos, kitą naudojant atsispyrimui. Taip pat prie kertinių klaidų galima priskirti važiavimą tiesiomis kojomis. Tokioje pozicijoje svorio centras yra virš galinio riedučio ratuko arba net už jo, tad yra didelė tikimybė griūti atgal ir taip susižaloti pakaušį bei uodegikaulį. Abi traumos itin skausmingos. Tačiau jų išvengti visiškai paprasta, tereikia pritūpti tiek, kad sulenkti keliai dengtų riedučių bato priekį bei šiek tiek kūnu pasvirti į priekį. Tokioje stovėsenoje jausitės stabiliai ir užtikrintai.
Atsispyrimas taip pat turi savo subtilybių. Bandymas bėgti riedučiais toli jūsų nenuveš. Dažnu atveju ratukai prasisukinės, o jūs kaip stovėjote, taip ir stovėsite vietoje. Taisyklingai spirtis reikėtų į šoną, lygiagrečiai jūsų atraminei kojai, o prieš kiekvieną atsispyrimą nepatingėti ir kiek giliau įtūpti. Taip atsispyrimas bus daug efektyvesnis, o svorio centrui esant arčiau žemės jausitės stabiliau.
Griūti tenka ko gero visiems besimokantiems, tad tai padaryti reikėtų saugiai ir kontroliuojamai. Praradus pusiausvyrą saugiau turbūt būtų nukristi sąmoningai virstant į priekį, negu bandant išsilaikyti ant kojų. Dažna tokių bandymų pasekmė yra ištiestos kojos, atsilošęs atgal kūnas ir smūgis ant užpakalio. Todėl griūkite į priekį, čia turite apsaugas ant kelių ir delnų, kurios neleis jums susižaloti. O nugriuvus lengvai atsistosite nuo keturių. Atsikelti gulint ant šono ar nugaros gali būti varginanti užduotis ir užtrukti, tad persiverskite, atsiremkite į asfaltą keliais ir rankomis ir pakilkite.
Pirmiems kartams instruktoriaus draugija bus labai naudinga, paspartins progresą bei apsaugos nuo bereikalingų traumų. Žinoma derėtų nepamiršti apsaugų bei šalmo. Tai pats svarbiausias mokymosi ir tolimesnių pasivažinėjimų komponentų. Geras to pavyzdys, draudimas „IKI Velomaratono“ „Terrasport“ mėgėjų važiavime riedučiais, paspirtukais ir riedlentėmis dalyvauti be šalmo.
Riedučių priežiūra ir pasirinkimas
Neskubėkite pirkti batų su ratais, iš pradžių juos išsinuomokite. Tik išbandę kelias riedučių rūšis suprasite, kokių jums reikia. Pradedantiesiems riedutininkams tiks poilsiniai riedučiai. Norėdami jaustis tvirtai, važiuodami su riedučiais privalote išmokti teisingos stovėsenos. Daugelis pradedančių riedutininkų dėl nežinojimo silpnai užsega viršutinį dirželį. Nepakankamai jį užveržus, padidėja apkrova pėdos raumenims, kurie yra atsakingi už teisingą kojos padėtį bate. Bandykite atsistoti? Skečiasi kojos? Tai normalu. Laikydamiesi kokios nors atramos pabandykite tolygiai perkelti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, truputi atitraukti koją nuo žemės ir ją papurtyti. truputį pasilenkite į priekį, kojas laikykite pečių plotyje ir truputį sulenktas per kelius. Taip pat vieną pėdą laikykite puse riedučio priekyje antrosios. Stovėdami vietoje (ir paleidę atramą), truputi sulenkite kojas per kelius ir iš pradžių lėtai pabandykite palenkti kūną į priekį, atgal, į kairę ir į dešinę. Kai apsiprasite su pusiausvyros laikymu, pamažu didinkite pasilenkimų į skirtingas puses tempą. Atlikdami šiuos veiksmus bei laikydami kojas pečių plotyje ir vieną pėdą per pusę riedučio priekyje kitos, surasite sau idealią kūno padėtį - geriausią stovėseną.
Norėdami išmokti važinėtis riedučiais, pirmąsias dvi treniruočių dienas maksimaliai apkraukite savo kojas - neduokite joms atsikvėpti ir organizmas prisitaikys alternatyviam judesiui. Užsidėkite ritinėlius ir kitą apsauginę įrangą. Įsitikinkite, kad tinkamai pritvirtintos pagalvėlės, o riedučiai tinkamai surišti per kulkšnis - taip sumažinsite traumų riziką. Rinkitės patogius, judesių nevaržančius drabužius. Pirmiausia reikia įvaldyti pagrindinius dalykus - atsistoti, judėti į priekį, stabdyti, suktis ir kristi. Sutelkite dėmesį į ramų tempą. Jei esate pradedantysis čiuožėjas, stenkitės važiuoti kartu su patyrusiu asmeniu. Prieš užsidėdami ritinėlius visada apšilkite, kad raumenys, sąnariai, raiščiai ir sausgyslės būtų paruošti pratimui. Atlikite rankų sukimąsi pirmyn ir atgal, kojų supimąsi, šuoliukus, bėgimą vietoje ir t. t. Pirmuosius žingsnius riedučiais galite žengti namuose ant kilimo arba kieme. Nusprendę pradėti važinėti bekele, raskite atvirą, lygią ir pakankamai tuščią vietą: betoninį privažiavimą, automobilių stovėjimo aikštelę, žaidimų aikštelę, aikštę, riedlenčių parką ir pan. Venkite vietų, kuriose vyksta intensyvus automobilių ar pėsčiųjų eismas, kol tapsite pajėgus ir pasitikintis savimi riedlentininkas. Atsisėskite ant grindų ir užsidėkite volelius. Pereikite į atsiklaupimo padėtį, ištieskite kojas klubų plotyje ir rankomis atsistokite. Tada atsistokite tiesiai, pėdos turi būti pečių plotyje. Sulenkite kelius ir šiek tiek pasilenkite į priekį. Pradėkite atsispirti viena koja, o kita - slysti.
Baimė nukristi verčia įtempti visą kūną, todėl dar sunkiau išlaikyti pusėsvyrą. Kad būtų lengviau išmokti šį elementą, pasirinkite minkštą, žolėtą vietą, kurioje galėtumėte atlikti pratimą, susijusį su kontroliuojamu kritimu į priekį. Taip pat dėvėkite kelių, alkūnių ir riešų apsaugas. Pastatykite pėdas arti ir lygiagrečiai viena kitai, stipriai sulenkite kelius ir šiek tiek sulenktas per alkūnes rankas ištieskite į priekį. Stabdymas yra vienas svarbiausių įgūdžių, kuriuos reikia įvaldyti mokantis čiuožti. Yra daugybė stabdymo būdų (pavyzdžiui, technika, vadinama plūgu, kai kojos statomos į A raidę, arba T-stop - kojos statomos būtent į šią raidę), kaip sustoti važiuojant riedučiais, todėl išbandykite kelis ir raskite sau ar savo vaikui tinkamiausią. Pirmiausia reikia šiek tiek pagreitinti apsisukimą ant riedučių. Tada, priklausomai nuo krypties, kuria norite pasukti, iškelkite dešinę arba kairę koją į priekį. Galite padėti sau rankomis.
4 ir 5 metų vaikams bei vyresniems vaikams, kurie dar tik mokosi vairuoti, patartina rinktis vaikiški riedučiai. Jie suprojektuoti taip, kad būtų lengva ir saugu judėti. Dažniausiai jos turi žemą svorio centrą, todėl yra stabilios, taip pat reguliuojamo ilgio ir stabdžius (pvz., už paskutinio rato sumontuoto skriemulio pavidalo), kurie padeda pradedančiajam čiuožėjui saugiai sustoti. Be to, jos paprastai turi paminkštintus įdėklus, kad geriau apsaugotų pėdos ir čiurnos sąnarius nuo traumų. Kad važiavimas būtų patrauklesnis, kai kurie prekių ženklai prie vaikiškų riedučių montuoja šviečiančius ratukus. Kai kalbama apie guolius, pradėkite nuo tokių, kurie pažymėti ne aukštesniu kaip ABEC-3 ženklu, o įgūdžiams tobulėjant juos keiskite greitesniais. Rinkitės modelį su minkštu batu, tinkamu kontūru ir trijų žingsnių tvirtinimo sistema (raišteliai, velcro, sagtis). Kalbant apie pačiūžas, pradžioje verta rinktis kompozitinius modelius, nes jie gerai amortizuoja smūgius ir yra lankstūs. Kalbant apie ratukus, rinkitės guminius ratukus, kurie amortizuoja smūgius ir yra tylūs. Nesvarbu, ar renkatės suaugusiųjų, ar vaikų riedučius, jų dydį reikia nustatyti teisingai. Jie turi būti patogūs ir gerai prigludę, bet ne per ankšti. Turėtumėte turėti galimybę judinti pirštus, bet pėda juose neturėtų slysti. Šalmas - gerai prigludęs šalmas, sukurtas specialiai važinėjimui riedučiais, t. y. Verta paminėti, kad niekada nevėlu išmokti važiuoti riedučiais, ypač todėl, kad tai neapsunkina sąnarių ir padeda palaikyti gerą širdies ir viso kūno būklę.
Pasak trenerio, taip pat nereikėtų tikėtis, kad, jeigu mokate čiuožti pačiūžomis, lengvai galėsite išmokti važiuoti riedučiais: „Pačiūžos skirtingos: figūrinės, ledo ritulio ir greitojo čiuožimo. Figūrinių pačiūžų priekyje yra dantukai. Čiuoždami tokiomis pačiūžomis žmonės spiriasi pirštukais. Tai lemia, kad važiuoti riedučiais jiems nepavyks. „Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kokie riedučiai. Riedučiais už 20 eurų su plastikiniais ratukais ir minkštu batu, kuris nelaiko čiurnos stabiliai, pavažiuoti daugeliui ir nepavyksta. Tada žmonės pagalvoja - čia ne man, numeta riedučius, ir tuo viskas baigiasi“, - akcentuoja V. Češulis. V. Zaubidovas antrina, kad čiuožiantiems pačiūžomis gali būti sunku išmokti važiuoti riedučiais ir dėl psichologinio barjero: „Ant ledo, ko gero, žmonės jaučiasi truputį psichologiškai komfortabiliau. Kai išeini ant asfalto, labai baisu nugriūti. Gali būti, kad yra ir kažkoks psichologinis barjeras, kuris neleidžia atsipalaiduoti ir kūnui daryti tai, ką jis moka. Technika, čiuožiant su pačiūžomis ir važiuojant su riedučiais yra gana panaši.“ Specialistų teigimu, pagrindinių važinėjimuisi reikalingų judesių galima išmokti vos per 10 minučių, bet išmokti važiuoti - ne. „Visada patariame vaikams ir suaugusiems, kurie tik pradeda, eiti į individualias pamokas, nes yra tekę matyti, kai naujokas ateina į grupinę pamoką ir mato kitus jau važiuojančius. Jam gana sunku. Sunku juos pavyti, daryti tuos pratimus, kuriuos daro pažengusieji. Galbūt net gali apimti savotiškas nusivylimas savimi“, - pabrėžia V. Zaubidovas. Jis priduria - tie, kurie yra kažkada sportavę, riedučiais važiuoti, tikėtina, išmoks greičiau, nes tokių žmonių koordinacija kitokia. „Jų raumenynas visiškai kitoks. Jie tiesiog geriau valdo savo kūną. Jei žmogus, sakykime liaudiškai, sugriuvęs, jam tikrai reikės įdėti nemažai darbo“, - perspėja V. Zaubidovas.
V. Zaubidovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje nėra daug vietų, kurios būtų tinkamos važinėtis riedučiais. Pašnekovo nuomone, Vilniuje tam tinka tik Vingio parkas ir dviračių takai palei Nerį. Vis dėlto jis pabrėžia -kai kurios dviračių takų vietos grįstos trinkelėmis, kurios riedutininkams netinka, o patys takai gana siauri. „Vingio parkas šiuo metu yra savotiška riedutininkų Meka. Vakarais jų tikrai be proto gausu. Kai išasfaltavo papildomai takus, manau, riedutininkų bus dar daugiau. Be Vingio parko dar turime dviračių takų palei Nerį, [...] kur yra asfaltas. Jis tikrai neblogas, bet siauras. Greičiau važiuojančių riedutininkų atsispyrimas platus, todėl su kažkuo prasilenkti gana komplikuota“, - tvirtina V. Zaubidovas. Jis sutinka - riedučiais galima važinėtis ir tam nepritaikyta danga, bet tai sumažina ir komfortą, ir riedėjimo greitį. „Tai aktualu ir kalbant apie mėgėjišką važiavimą. Taip važiuojant tikrai purto ir kojos tikrai pavargsta. Tas purtymasis, pasakyčiau, yra „neskanus sportas“. Be abejo, yra atskiras stilius, vadinamasis „free skating“ [laisvas važiavimas - LRT.lt], kai tu važiuoji per miestą, šokinėdamas nuo bortelio ant bortelio, truputį važiuoji gatve, truputį šaligatviu. Tai gal labiau laisvalaikio praleidimo būdas“, - sako V. Zaubidovas.
Pasak V. Zaubidovo, važinėjimas riedučiais Lietuvoje populiarėja - ne tik daugėja riedutininkų gatvėse, bet ir didėja asortimentas parduotuvėse. „Paklausa yra, žmonės tuo domisi, užsiima. Tai tampa ne tik pramoga (kai tiesiog išeinama pasivažinėti), bet ir gana nebloga transporto priemone, kurios naudojimas šiek tiek (kukliai pasakiau) ribotas dėl infrastruktūros, kurią galime naudoti“, - sako V. Zaubidovas. Jau septynerius aštuonerius metus riedutininkų varžybose dalyvaujantis V. Češulis pastebi, kad vis dėlto Lietuvoje riedučiai dar nėra tokie populiarūs, kaip kitose, kad ir Baltijos, šalyse: „Lietuvoje tai dar naujovė, bet jau organizuojami renginiai, kurie pritrauktų žmones. Imkime Latviją ar Estiją, ten per metus vyksta 8-10 varžybų, kuriose dalyvauja bent apie 150 dalyvių įvairiose rungtyse.“ Pasak pašnekovų, riedučiai yra gera transporto priemonė, nes važiuojant jais galima pasiekti vidutiniškai apie 40 km/h greitį. Važiuojant nuo kalno, tvirtina V. Češulis, pasiekiamas ir dar didesnis greitis: „Šiemet nuo kalno leidausi 69 km/h greičiu su grupe. Grupėje leidžiasi apie 100 žmonių. Svarbu tai, kad, jeigu tu nestabiliai stovi ant riedučių, tave truputį sumėto ar ant kelio yra duobutė, tai visa ta grupė „atsigula“. V. Zaubidovo tikinimu, norint pradėti važinėti riedučiais, reikia ir šiek tiek drąsos. Be to, priduria specialistas, naudinga, jei kas nors pamoko, kaip ant riedukinių pačiūžų stovėti taisyklingai. „Pačiam eksperimentuoti, išradinėti gana sudėtinga. Galima susižaloti ir įsivaryti šiokių tokių fobijų. Kai dirbame su vaikais, labai gerai matosi, kad reikia tiesiog daug darbo, norint vaiką pastatyti ant riedučių per dvi tris treniruotes. Taip yra ir su suaugusiais.“ V. Zaubidovas įsitikinęs - vaikai iš tikrųjų turi mažiau baimės jausmo, kas gali padėti mokytis, bet kelis kartus parkritę vaikai vis dėlto taip pat sustabarėja ir bijo nugriūti dar kartą. „Su naujokais visada pradedame ant žolės, - sako V. Zaubidovas. - Tai reikalinga, kad jie pajustų riedučius ant kojų, išmoktų, kaip ką reikia daryti. Darome pratimus ant žolės. Tiesiog riedučiai tada nerieda ir žmogus stabiliai jaučiasi.“ V. Češulis priduria, kad pradedantiems mokytis vaikams iki 12 metų paprastai rekomenduojama dėvėti specialias apsaugas. Vis dėlto vyresniems ar mokantiems važiuoti dėvėti apsaugas nesiūloma - jos varžo judesius.
Vis dėlto, jei pabandėte važiuoti riedučiais ir tai nepavyko, neatsisakykite noro išmokti, kalti gali būti ne jūsų gebėjimai, o netinkami riedučiai. Galima pasiekti apie 40 km/h greitį. Pasak V. Zaubidovo, važinėjimas riedučiais Lietuvoje populiarėja - ne tik daugėja riedutininkų gatvėse, bet ir didėja asortimentas parduotuvėse. „Paklausa yra, žmonės tuo domisi, užsiima. Tai tampa ne tik pramoga (kai tiesiog išeinama pasivažinėti), bet ir gana nebloga transporto priemone, kurios naudojimas šiek tiek (kukliai pasakiau) ribotas dėl infrastruktūros, kurią galime naudoti“, - sako V. Zaubidovas. Jau septynerius aštuonerius metus riedutininkų varžybose dalyvaujantis V. Češulis pastebi, kad vis dėlto Lietuvoje riedučiai dar nėra tokie populiarūs, kaip kitose, kad ir Baltijos, šalyse: „Lietuvoje tai dar naujovė, bet jau organizuojami renginiai, kurie pritrauktų žmones. Imkime Latviją ar Estiją, ten per metus vyksta 8-10 varžybų, kuriose dalyvauja bent apie 150 dalyvių įvairiose rungtyse.“ Pasak pašnekovų, riedučiai yra gera transporto priemonė, nes važiuojant jais galima pasiekti vidutiniškai apie 40 km/h greitį. Važiuojant nuo kalno, tvirtina V. Češulis, pasiekiamas ir dar didesnis greitis: „Šiemet nuo kalno leidausi 69 km/h greičiu su grupe. Grupėje leidžiasi apie 100 žmonių. Svarbu tai, kad, jeigu tu nestabiliai stovi ant riedučių, tave truputį sumėto ar ant kelio yra duobutė, tai visa ta grupė „atsigula“. V. Zaubidovo tikinimu, norint pradėti važinėti riedučiais, reikia ir šiek tiek drąsos. Be to, priduria specialistas, naudinga, jei kas nors pamoko, kaip ant riedukinių pačiūžų stovėti taisyklingai. „Pačiam eksperimentuoti, išradinėti gana sudėtinga. Galima susižaloti ir įsivaryti šiokių tokių fobijų. Kai dirbame su vaikais, labai gerai matosi, kad reikia tiesiog daug darbo, norint vaiką pastatyti ant riedučių per dvi tris treniruotes. Taip yra ir su suaugusiais.“ V. Zaubidovas įsitikinęs - vaikai iš tikrųjų turi mažiau baimės jausmo, kas gali padėti mokytis, bet kelis kartus parkritę vaikai vis dėlto taip pat sustabarėja ir bijo nugriūti dar kartą. „Su naujokais visada pradedame ant žolės, - sako V. Zaubidovas. - Tai reikalinga, kad jie pajustų riedučius ant kojų, išmoktų, kaip ką reikia daryti. Darome pratimus ant žolės. Tiesiog riedučiai tada nerieda ir žmogus stabiliai jaučiasi.“ V. Češulis priduria, kad pradedantiems mokytis vaikams iki 12 metų paprastai rekomenduojama dėvėti specialias apsaugas.
APSAUGINĖS ĮRANGOS pagrindai RIEDUTINIAM ČIUVĖJIMUI
tags: #vaziavimas #su #rieduciais #ant #batu