Vairavimas tamsiuoju paros metu, esant blogoms oro sąlygoms (lietus, rūkas, sniegas, plikledis), kelia didesnę riziką eismo įvykiams. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pataria vairuotojams, kad geriausias būdas norint išvengti nemalonumų tamsiu paros metu yra labai elementarus - važiavimas mažesniu greičiu. Tačiau įvairių gudrybių yra ir daugiau.
Svarbiausia - saugus greitis
„Vairuotojams su tamsa šiuo laikotarpiu susidurti tenka itin dažnai - dalis žmonių į darbą išvažiuoja dar neprašvitus, o grįžta iš jo jau sutemus. Nors šis pokytis po vasaros ateina pamažu, didelis šokas vairuojantiems yra pirmosios lapkričio savaitės - po laiko persukimo valanda atgal vakarai labai sutrumpėja. Be to, lapkritį ir gruodį dėl oro sąlygų padidėja ir eismo įvykių tikimybė“, - sako R. Pocius.
Jis pabrėžia, jog esminis elementas saugiam eismui užtikrinti yra važiavimo greitis. Dažniausiai kreipiamas dėmesys į jo apribojimus, tačiau dar svarbesnis yra saugus greitis. O jis - ne visada toks, koks nurodytas ant kelio ženklo.
„Reikėtų atskirti šias dvi sąvokas, nes saugus greitis nėra tapatus leistinam greičiui. Pastarasis yra užrašytas ant kelio ženklo, o saugus greitis - toks, kuriuo važiuodamas vairuotojas visiškai kontroliuoja transporto priemonę ir stebi aplinką. Jis neretai yra mažesnis nei leistinas greitis“, - pastebi draudimo ekspertas.
Situacijų, kuomet saugus greitis yra mažesnis už leistiną, daugybė - pavyzdžiui, daugelyje užmiesčio kelių galima važiuoti 90 km/val. greičiu, tačiau jeigu yra tamsu, oro temperatūra arti nulio ir didelė plikledžio tikimybė, reikėtų važiuoti lėčiau. Net artimųjų šviesų žibintais apšviečiamas kelias yra trumpesnis nei prireiktų sustojimui važiuojant tokiu greičiu ir netikėtai pamačius kliūtį.
Saugų greitį konkrečioje vietoje įvertinti yra sudėtinga, tačiau, pasak R. Pociaus, tą padaryti padės aplinkos sąlygų stebėjimas. Jeigu oro temperatūra yra arti nulio, reikia būti pasiruošus plika akimi beveik nematomam plikledžiui. Jis greičiausiai susiformuoja ant tiltų bei viadukų, o ilgiausiai išlieka miškingose vietovėse, kur nepatenka saulės spinduliai.
Jeigu važiuojate gyvenvietėje ar prasilenkėte su autobusu, pakelėse gali eiti šviesą atspindinčių elementų nenešiojantys pėstieji. „Atsižvelgiant į tokius faktorius, reikėtų koreguoti važiavimo greitį. Kelio ženkluose nurodytas didžiausias leistinas greitis - jis gali būti saugus dienos metu vasarą, tačiau itin pavojingas šaltą bei tamsų žiemos rytą ar vakarą“, - pabrėžia draudimo ekspertas.
Į ką vertėtų atkreipti dėmesį?
Vairuotojai turi savų būdų, kurie padeda išlaikyti budrumą ir mažinti nuovargį kelionėse tamsiuoju paros metu. Tačiau „Lexus“ vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas įspėja, jog ne visais jais galima pasitikėti.
„Vienu metu buvo paplitusi nuomonė, kad specialūs akiniai su geltonais stiklais naktį padeda matyti geriau, bet jau senokai įrodyta, kad taip nėra. Anksčiau pastebėti kliūtį padės tik didesnė koncentracija ir mažesnis greitis. Stenkitės įžvelgti kuo daugiau objektų priešais save - tai, kas atrodo kaip krūmas šalia kelio, gali būti pasiruošęs bėgti žvėris“, - pataria saugaus vairavimo specialistas.
Neretai manoma, jog užkandžiavimas vairuojant padeda išlikti budriems. Tačiau gali atsitikti priešingai - ką nors kramsnodamas ar siekdamas pasiimti butelį vandens, vairuotojas gali pačiu netinkamiausiu metu nukreipti dėmesį nuo kelio ir nepastebėti ant jo atsiradusio objekto.
Vairavimo instruktorius pataria, kad geriau matyti šalikeles padeda rūko žibintai. Jų apšvietimo spindulys platesnis, tačiau jis gali trukdyti iš priekio atvažiuojantiems vairuotojams, tad siauruose keliuose reikėtų būti itin atidiems.
„Visi žino, kad jei pažiūrėsime tiesiai į saulę, po kurio laiko rega bus sutrikusi. Tas pats įvyks, jei žiūrėsime į priešinga kryptimi važiuojančio automobilio žibintus. Kad to išvengtumėte, nukreipkite žvilgsnį dešiniau, o kryptį išlaikyti padės kelkraščio ar baltos linijos stebėjimas. Mažiau pavargti padės ir važiavimas paskui kitą automobilį, tik reikėtų nepamiršti laikytis saugaus atstumo“, - pataria patyręs vairuotojas.
Dėmesį skirti verta ir savo automobilio apšvietimo įrangai. Instruktorius teigia pastebintis, jog dalies automobilių žibintai šviečia netinkamai, tad juos būtina sureguliuoti. Kartais jie akina priešinga kryptimi važiuojančius vairuotojus, tačiau kartais yra per daug nukreipti žemyn ir apšviečia trumpesnį kelio ruožą nei galėtų.
Specialistas taip pat pataria, jog priekinį stiklą reikėtų valyti ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus - čia taip pat kaupiasi daug nešvarumų, o lyjant pravartu įjungti šoninių veidrodėlių šildymą - taip ant jų neliks matomumą apsunkinančių lietaus lašų.
Saugus atstumas
Esant blogoms oro sąlygoms labai svarbu, kad būtų tinkamai pasirinktas atstumas iki kitos transporto priemonės. Tai padeda išvengti didelės nelaimės, kai kuris nors vairuotojas nesuvaldo mašinos. Ypač svarbu tinkamas atstumas tokiu atveju, kai ant kelio yra sniego arba ledo. Stabdymo metu - pats stabdymo laikas pailgėja net kelis kartus, kadangi mašina slysta.
Minimalus atstumas tarp automobilių turėtų būti ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais. T. y., jei važiavimo greitis 60 km/h - 30 m, jei 100 km/h - 50 m. Nedera priartėti labai arti, nes vairuotojas nemato kas dedasi priekyje.
Žibintų patikra
Vėsiuoju metų laiku, žinoma, žibintai reikalingi kur kas dažniau. Ypač ilgieji, esant užmiestyje. Taigi, reikia reguliariai tikrinti - ar jie tikrai šviečia. Jeigu sninga - nuvalyti sniegą, kad žibintai būtų matomi kitiems.
Geros kokybės padangos
Tinkamai pasirūpinti automobilio padangomis reikia ne tik žiemos metu, tačiau ir visą laiką. Juk slidu ant kelio gali būti ir vasarą, kai ką tik nulijo ledukais ir rudenį, kai kelio danga pasidengia šlapiais lapais. Žinoma, pirmiausia reikia padangų, kurios geriausiai tinka prie Jūsų automobilio. Taip pat reikia reguliariai tikrinti jų slėgį, galiausiai, protektoriaus raštą, kuris užtikrina, kad padangos sukibimas su danga bus patikimas. Nepamirškite, kad padangos protektorius žiemos periodu turi būti ne mažesnis nei 3 mm.
Važiavimas aukštesne pavara
Taip pat esant sudėtingoms oro sąlygoms dažniausiai siūloma vairuoti mašiną su aukštesne pavara. Tai padeda kur kas paprasčiau sulaikyti savo rankose automobilio kontrolę, kai jis slysta.
Atsakingas vairavimas
Esant sudėtingoms oro sąlygoms labai svarbu neskubėti, važiuoti ramiai ir tuo pačiu apgalvotai. Jeigu visi būtų tokie vairuotojai - pavojų ir nelaimių kelyje būtų kur kas mažiau. Svarbiausia yra atsiminti, kad kai oro sąlygos yra blogos - prioritetas yra ne greitis, ne bandymas skubiau pasiekti tikslą, tačiau saugumas.
Esant blogoms oro sąlygoms svarbu susikoncentruoti ties darbu, kurį tuo metu darote, tai yra, vairavimu. Net naudinga išjungti muziką, kad niekas Jūsų neblaškytų.
Staigi reakcija į slydimą
Daugelis mūsų žino, kaip teoriškai reikia elgtis pradėjus slysti automobiliui. Problema, kad atsitikus šiai situacijai - dažnas vairuotojas paprasčiausiai pamiršta tą teorinę dalį ir pradeda panikuoti. Svarbiausia, pradėjus slysti, yra suimti vairą abejomis rankomis. Bandykite išvairuoti slydimą, tai yra, stengtis vairą sukti taip, kad pavyktų sugrįžti į savo kelią. Bet kuriuo atveju, dažniausiai labiausiai pasiteisinęs dalykas yra reakcija. Reikia kažką daryti, negalima nuimti rankų nuo vairo, nepradėkite staigiai stabdyti.
Važiuojant automobiliu, kurio galiniai ratai yra varomieji, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis - šiuo atveju reikia pasukti vairą ta kryptimi, kuria slysta automobilio galas.
Važiuojant automobiliu, kurio priekiniai ratai yra varomieji, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis - šiuo atveju reikia pasukti vairą priešinga kryptimi, nei slysta automobilio galas.
Stabdant automobilis pradėjo slysti į šoną - stabdymo pedalo atleisti nereikia, bet reikia pasukti vairą ta kryptimi, kuria slysta automobilio galas.
Degalų atsargos
Jeigu norite būti ramus, kad esant pavojui kelyje tikrai pavyks saugiai pasiekti tikslą - siūlome visada turėti bake daugiau degalų atsargų. Ir dėl to, kad per mažas kiekis gali iššaukti mašinos užvedimo problemas ir dėl to, kad dažniausiai pritrūkus degalų šaltuoju metų laiku - laukti jų papildymo yra ne taip malonu kaip kad vasarą. Žinoma, pasirūpinti degalų atsargomis reikia visus metus, tačiau žiemą, kai dažniausiai oro sąlygos yra ne tokios palankios - reikia labiau nei visada.
Saugumo priemonių rinkinys
Galiausiai, kad ir koks oras yra - svarbu mašinoje turėti ne tik pirmos pagalbos rinkinį, bet ir kitų atsargos priemonių komplektą, kuris leis būti ramiu, kad atsiradus kokioms nors problemoms kelyje, ypač blogu oru, nepanikuosite, o tinkamai su tuo susitvarkysite.
TEISINGAS SLIDINĖJIMO BATŲ EKSPLOATAVIMAS. PATARIMAI
Augant įvykių skaičiui, atitinkamai didėja ir vairuotojų patiriami nuostoliai. Kaip sako vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius Sigitas Pudžemys, dažniausia vairuotojų padaroma klaida kelyje netikėtai pasirodžius laukiniam gyvūnui - neatidumas kelio ženklams. „Kelio ženklų nepaisymą seka vairuotojų neatidumas, greičio nesulėtinimas. Pamačius ženklą vairuotojas turėtų sulėtinti greitį, atkreipti dėmesį į įvairius rodiklius: metų, dienos laiką - ar tai prietema, sutema, galbūt šviečia saulė. Svarbu tai, jog pavasarį laukiniai gyvūnai poruojasi, todėl šiuo metų lauku būna daugiausia įvykių su žvėrimis. Taip pat vertėtų atminti, jog jie bėga ne po vieną, o bandomis. Turime tai turėti omenyje, nepasimesti.
Kita, dažniausiai pasitaikanti kliūtis kelyje, - pėstieji, kertantys kelią tam neskirtoje vietoje. Apklausa rodo, jog su neatsakingu pėsčiųjų elgesiu dažnai susiduria kone trečdalis vairuotojų. Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, jog netikėtai kelyje išvydus pėsčiąjį, jiems teko staigiai stabdyti transporto priemonę, taip rizikuojant savo bei keleivių saugumu. Anot S.Pudžemio, tokiomis situacijomis kaltės turi pėstieji, kurie nėra pakankamai atsargūs. Tamsiu paros metu jie privalo dėvėti atšvaitus, nešiotis žibintuvėlius. Instruktoriaus teigimu, pėstieji neretai linkę nesisaugoti, žengti į kelią neleistinoje vietoje, dėvi tamsius drabužius.
„Kelyje atsitikus netikėtai situacijai vairuotojai dažnai daro klaidą atlikdami staigius, grubius ir neapgalvotus veiksmus. Vairuotojas visuomet turi būti pasiruošęs iš anksto, nedaryti greitų veiksmų, svarbu pasirinkti saugų greitį. Tuo tarpu, kelyje pasitaikius ekstremalioms sąlygoms itin svarbus ir pačių vairuotojų elgesys, jų reakcija ir budrumas. Šlapia kelio danga, nepalankios oro sąlygos - lietus, rūkas - stipriai padidina avarijų riziką. Tokie veiksniai reikalauja atsakingo vairuotojų požiūrio į saugumą kelyje, ypač saugaus greičio pasirinkimą, mat tai yra vienas iš pagrindinių profesionalumo rodiklių.
Bene pusė apklaustųjų, vairuodami ekstremaliomis sąlygomis, teigia negalėję suvaldyti automobilio, todėl išvažiavo į šalikelę. Anot profesionalo, vairuojant ekstremaliomis sąlygomis, svarbiausia tvarkingas, geros būklės automobilis. Anot jo, turi būti geri valytuvai, stiklo apipurškimo sistema, tvarkingos padangos. Visų antra, svarbu vairuotojo įgūdžiai ir profesionalumas. Privalu įsivertinti savo galimybes ir pasirinkti saugų greitį.
Visgi remiantis apklausos duomenimis, ištikus neplanuotai situacijai, kuomet automobilis ima slysti nuo kelio, siekdami išvengti nelaimingo atsitikimo, vairuotojai linkę tolygiai mažinti transporto priemonės greitį. Jie įsitikinę, jog geriau nedaryti staigių judesių ir atleisti akseleratoriaus pedalą. Be to, trečdalis vairuotojų (32 proc.) teigia kasdien besinaudojantys automobilyje integruota specialia įranga, kuri supaprastina vairavimą. Tuo tarpu S.Pudžemys teigia, jog transporto priemonei pradėjus slysti, svarbiausia, nepasimesti. Dažniausiai vairuotojai nori kuo greičiau sustoti. „Slystant ant kelio privalu išsilaikyti su vairo ir variklio pagalba, negalima daryti grubių judesių. Visiems norisi spausti stabdį. Dažniausiai vairuotojai pasimeta ir nebežino, ką daryti.
Vienas iš pagrindinių vairuotojų užduočių- saugiai vairuoti automobilį. Prieš išvykstant reikia kruopščiai patikrinti transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar automobilis atitinka reikalavimus, kurie yra išdėstyti kelių eismo taisyklėse, t.y. ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Primename, kad KET reikalauja, kad kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje būtų vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas.
Vairuojant vairuotojui tenka atlikti daug įvairių judesių, kurie turi būti greiti ir tikslūs. Tam reikalinga gera vairuotojo fizinė ir psichinė būsena, kuri keliones metu tiesiogiai susijusi su jo darbo vieta - kabina ir visais joje esančiais įrenginiais. Jeigu darbo vieta neatitinka šių reikalavimų, vairuotojas transporto priemonei vairuoti naudoja daugiau energijos, greičiau nuvargsta, mažėja jo darbingumas, daro daugiau vairavimo klaidų. Rankos turėtų būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojų sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai.
Remiantis statistiniais duomenimis nustatyta, kad važiuojant 60 km/h greičiu su užsegtais saugos diržais autoavarijos metu sužeistų būta 2,3 karto, o žuvusių - 3,6 karto mažiau. Esant greičiui virš 90 km/h, saugos diržų reikšmė šiek tiek mažesne, tačiau tikimybė išlikti gyvam yra 2 kartus didesnė negu jais neprisisegus. Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojas prisisegtų saugos diržus ir nevežtų keleivių neprisisegusių saugos diržų.
Užpakalinio vaizdo veidrodžiai (vidiniai ir išoriniai) - sudaro galimybę gauti informaciją apie tai, kas iš paskos vyksta kelyje. Veidrodėlius reguliuojame sėdėdami taisyklingai už vairo. Atkreipkime dėmesį į tai, kad yra “akloji zona”, kuri yra neapžvelgiama veidrodėliais. Transporto priemonei valdyti joje yra įrengtos atitinkamos svirtys ir pedalai. Teisinga vairuotojo sėdėsena sąlygoja ir teisingą kojų padų padėtį ant valdymo pedalų. Pėdą sąlyginai galima suskirstyti į tris dalis: I dalis - priekinė - lanksti ir jautri, bet nestipri. Ja spaudžiame akceleratoriaus pedalą. Šiuo atveju, kad koja mažiau vargtų, pakulnis turi remtis į grindis; II dalis - vidurinė - stipri ir lanksti. Ja spaudžiame sankabos ir stabdžio pedalus, kuriems nuspausti reikalinga didesnė jėga; III dalis - kulnas - labiausiai stipri, bet nejautri.
Vairas skirtas transporto priemonės važiavimo krypčiai išlaikyti arba ją keisti. Labai svarbu taisyklingai vairą laikyti ir jį sukti. Šioje padėtyje vairo ratas yra laikomas ilgiausiai, nes iš šios padėties galima greičiausiai ir naudojant mažiausiai jėgos pasukti taisyklingai vairą. Norint atlikti posūkį reikia ranką perkelti šiek tiek aukštyn ir po to tempti vairą žemyn. Važiuojant geru keliu ir esant neintensyviam eismui, galima rankas perkelti į kitą padėtį. Dažnai tenka vairuoti ir viena ranka, dažniausiai kairiąja, kai tenka perjungti pavaras, įjungti prietaisą ir t.t. Dėl šios priežasties vairuotojas pastoviai turi koreguoti transporto priemonės judėjimo trajektoriją.
Dinaminio koridoriaus plotis žymiai padidėja važiuojant posūkyje.
Saugus greičio pasirinkimas yra viena pagrindinių sąlygų, nuo kurių priklauso važiavimo saugumas. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Automobilis tampa sunkiau valdomas. Automobilio kinetine energija, proporcinga masei ir greičio kvadratui, avarijos atveju sunaudojama transporto priemonių, statinių sugadinimui, žmonių traumavimui. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės. Per mažas greitis yra taip pat pavojingas, nes kitos transporto priemonės turi lenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę.
Kelias, kurį nuvažiuoja transporto priemonė per vairuotojo reakcijos laiką, t.y. nuo to momento kai vairuotojas pastebi kliūtį iki to momento kai vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą. Ypač reakcijos laikas pailgėja pervargus, o taip pat kai kurių vaistų poveikyje.
Stabdžių sistemos suveikimo laikas. Važiuojant 100km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Paprastai greičio padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t.y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais. T.y., jei važiavimo greitis 60 km/h- 30 m, jei 100 km/h- 50 m ir pn. Nedera priartėti labai arti, nes vairuotojas nemato kas dedasi priekyje. Taip pat prasilenkimo erdvę neretai sumažina važiuojamoje dalyje ar kelkraštyje stovinčios transporto priemonės, einantys pėstieji ir pan. Todėl, jei tai įmanoma, reikėtų stengtis išvengti prasilenkimų tokiuose ruožuose.
Kelių eismo taisyklės sako, kad lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimą galima suskirstyti etapais. Pirmieji trys etapai labiau susiję su vairuotojo psichofiziologija. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai apžvelgiamas. Per arti privažiavus prie lenkiamos transporto priemonės tokio ruožo matomumas bus ribotas. Šiuo atveju Jūsų automobilio per galinio vaizdo veidrodėlius gali nebematyti ir lenkiamojo automobilio vairuotojas. Reikia priminti ir tai, kad kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. greičio negalima viryti ir lenkiant transporto priemones ir todėl laikoma, kad optimalus greičių skirtumas lenkiant turėtų būti 10-15 km/h gyvenvietėse ir 15-25 km/h ne gyvenvietėse. Įvertinus šią situaciją, galima saugiai pradėti lenkti. Baigus lenkti negalima staigia grįžti į savo eismo juostą.
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuoti transporto priemonės yra sudėtinga dėl to, kad vairuotojas čia privalo vienu metu stebėti daug objektų, kurių daugelis gali kelti pavojų, juos suvokti ir priimti teisingiausią sprendimą. Tai - ženklai, šviesoforai, ženklinimas, transporto priemonės, pėstieji, įvairios kliūtys. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas. Jose gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažniausiai suklysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Taip dažniausiai atsitinka dėl blogo matomumo, nepakankamos informacijos apie situaciją sankryžos prieigose ir skubotai priimto sprendimo važiuoti per sankryžą. Svarbu įvertinti visas sąlygas. Nepakanka pasitikėti, būtina dar ir pasitikrinti. Dažniausia avarijos priežastis- neatidumas tokiose sankryžose. Papraščiau yra važiuoti per reguliuojamas sankryžas. Tačiau ir jose gali susidaryti pavojinga situacija ir dažniausiai dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Taisyklėse yra aiškiai pasakyta, kad draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų. Tai reiškia, kad ir degant leidžiamajam šviesoforo signalui, negalima įvažiuoti į sankryžą. Sankryžoje gali susidaryti transporto kamščiai, kai kurie eismo dalyviai gali nespėti užbaigti judėjimo numatyta kryptimi esant leidžiamam šviesoforo signalui ir pan. Atsižvelgiant į tai, per sankryžą reikia važiuoti atsargiai, pasirenkant saugų.
Dažnai autoavarijose įvyksta pėsčiųjų sužalojimai. Pagrindines priežastis galima suskirstyti sąlyginai į: “netyčines” ir “tyčines”. Pasaulyje jau seniai atliekami eismo saugumo tyrimai. Atlikti tyrimai parodė, kad eismo saugumui įtaką daro automobilio sandara, vairuotojo amžius, aplinka, kelias, t.y. VAKA sistema. Jungtinių Tautų Europos Ekonominė Komisija 1958 m. Ženevoje priėmė Mechaninių transporto priemonių taisykles, kurios yra privalomos jas įteisinusioms šalims. Šiose taisyklėse nustatyti transporto priemonių aktyviojo ir pasyviojo saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimai. Pasaulyje pasyviojo saugumo priemones pirmieji įdiegė Švedijos automobilių koncerno Volvo konstruktoriai. 1959 m. automobilyje Volvo Amazon (PV544) įrengti trijų tvirtinimo taškų saugos diržai. Tai pirmasis automobilis pasaulyje su standartinio fiksavimo saugos diržais. 1970 m. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė ESV projektą, kurio pasekoje šios šalies automobilių gamintojai skyrė pagrindinį dėmesį automobilio saugumui. 1972 m. Volvo koncernas įkūrė savo techninį centrą, kuriame atlikdavo saugumo, triukšmo ir išmetamųjų deginių tyrimus. Tais pačiais metais Volvo pristatė eksperimentinį saugų automobilį (ESC), kuriame buvo tokių naujovių: stabdžių antiblokavimosi sistema, oro pagalvės ir teleskopiniai buferiai. 1973 m. pagal Jungtinių Amerikos Valstijų standartus Europos automobilių gamintojai pradėjo gaminti didesnius smūgį sugeriančius buferius ir automobilius su mažesnio skersmens vairu. Volvo gamintojai pirmieji pasaulyje 1986 m. įrengė automobilyje vaikų saugos sėdynes. Šiuo metu automobilių gamintojai įrengia savo serijiniuose automobiliuose modernias aktyviojo (pvz., ABS-stabdžių antiblokavimosi sistema, DSTC-dinaminio stabilumo ir traukos sistema, EBD-elektroninė stabdžių slėgio paskirstymo sistema ir kt.) ir pasyviojo (pvz., priekinės ir šoninės oro pagalvės, energiją absorbuojantis kėbulas, durelių apsaugos, inerciniai saugos diržai ir kt. Visi lengvųjų automobilių gamintojai prieš pradėdami masinę savo modelių gamybą juos išbando aktyviojo ir pasyviojo saugumo atžvilgiu. Beveik visi pasyviojo saugumo bandymai (daugelyje pasaulio šalių vadinami - crash test) atliekami gamintojų laboratorijose. Tokias laboratorijas turi: Audi, VW, Volvo, Toyota, Renault, BMW ir kiti gamintojai. Kiekvienas automobilio modelis vertinamas saugumo požiūriu būsimam vairuotojui ir keleiviams. Bandymų metu vietoje realaus vairuotojo ir keleivių naudojami manekenai. Automobiliai bandomi priekinio, šoninio, galinio susidūrimo testais. Kliūtimi testų metu paprastai būna ne realus automobilis, bet papildomas įrenginys. Šie testai įgalina gamintojus pasitikrinti ar jų pagamintas automobilis yra saugus vairuotojui ir keleiviams, tačiau jie negali atsakyti į klausimą ar šis automobilis yra nepavojingas kitiems eismo dalyviams (pvz. mažesniems automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems). Pasaulyje transporto tyrimų laboratorijos 1980 metais pradėjo sistemingą tyrimų programą. Didesni automobiliai susidūrimų metu kelia žymiai didesnę grėsmę “mažesniems” eismo dalyviams nei savo vairuotojui ar keleiviams. Pasaulyje masinės gamybos automobilius pasyviojo saugumo atžvilgiu išbando ir vertina nepriklausoma organizacija Euro - NCAP (Europos naujų automobilių patikrinimo programa - European New Car Assessment Programme) kartu su Tarptautine automobilių federacija, Automobilių asociacija, Didžiosios Britanijos Karališkuoju automobilių klubu ir kt. Susidūrimų testų metu vertinamas tik mašinos atsparumas priešpriešiniam smūgiui, kai 64 km/h greičiu važiuojantis automobilis priekiu (sutapimas - 40 %) trenkiasi į metro pločio nejudančią kliūtį. Antroje bandymo dalyje į stovintį automobilį iš šono įvažiuojanti speciali 1,5 metro pločio ir pusės metro ilgio, toną sverianti platforma turi pataikyti į vairuotojo dureles. Nuo 2000 metų Euro - NCAP įvedė naują privalomą bandymą visiems testuojamiems automobiliams. Jis turėtų padėti kuriant saugesnius automobilius. 29 km/h greičiu, vairuotojo durelėmis rėžiasi į plieninį stulpą. Jei šio smūgio metu sėkmingai suveikia visos pasyviojo saugumo sistemos (ankstesnių bandymų metu šoninis smūgis tekdavo žemiau automobilio langų, todėl nepavykdavo įvertinti visų konstruktorių numatytų apsaugos priemonių), o prie vairo sėdinčio manekeno galva nepatiria didelių sužalojimų, automobilis gauna papildomų balų. Visi šie testai atliekami ne realiomis sąlygomis, bet laboratorijose naudojant papildomus įrenginius (imituojančius priešpriešinį automobilį), manekenus (imituojančius vairuotoją ir keleivius) ir kt. Šių bandymų rezultatas - išvada, kad automobilis saugus arba nesaugus jame esantiems vairuotojui ir keleiviams.
Niekada nebandykite reguliuoti vairo kolonėlės padėties važiuojančiame automobilyje. Sustoję visada įjunkite stovėjimo stabdį. Atsiminkite, kad būtina ne paprastai žvilgčioti į veidrodėlius, bet ir reaguoti į pasikeitusią situaciją. Negalvokite, kad įjungę posūkio signalą Jūs jau galite sukti. Tai labai pavojinga !
Kai nuvažiuoja daugiau kaip 100 m. be stabdymo.
Laukdami leidžiamo šviesoforo signalo, jūs sustojote įkalnėje. *a) Įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo stabdžiu.
Važiuodamas tiesia kryptimi 60 km/h greičiu, jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą.
Jūs važiuojate apsnigtu keliu, išmuštomis provėžomis. Netikėtai automobilis išvažiavo iš provėžų.
c) Atidaryti vairuotojo dureles, esant kelyje intensyviam eismui.
e) Visi išvardyti veiksniai.
tags: #vaziuodamas #blogo #matomumo #salygomis #vairuotojas